2022-06-22 Nr. AB-18059-4-69-3-00386-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-454-602/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00386-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini), atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini), skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini), atstovaujamas atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 2 d. sprendimų Nr. 22S63610 dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (skundą pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. balandžio 11 d. gautas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutarties panaikinimo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 14 d. atskirąjį skundą tenkino, panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A20.-381-1009/2022 ir nustatė pareiškėjui 7 dienų (iki 2022 m. balandžio 22 d.) terminą skundo trūkumams pašalinti. Vadovaudamasis ABTĮ 23 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, teismas pareiškėjui nurodė pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau –ir Liteko) Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir VEP) posistemiu. Teismas taip pat nurodė pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio, pateikti pakankamai skundo su priedais egzempliorių (kopijų), pateikti pareiškėjo atstovavimą pagrindžiančius duomenis, patikslinti skundo dalyką ir suformuluoti aiškius reikalavimus, pateikti giminystės ryšį tarp pareiškėjo ir jo motinos patvirtinančius dokumentus, pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir pageidavimo pateikti atsiliepimą į skundą.

Pareiškėjas šalindamas nustatytus trūkumus 2022 m. balandžio 21 d. elektroniniu paštu pateikė patikslintą skundą su priedais, pasirašytą elektroniniu parašu.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, vykdydamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nutartį, 2022 m. balandžio 21 d. elektroniniu paštu pateikė patikslintą skundą, kurį pasirašė elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau nesilaikant nustatytos tvarkos ir per tris dienas nepateikė patikslinto skundo originalo. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė, kad pareiškėjas nustatytu terminu nepašalino nutartyje nustatytų trūkumų, todėl skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutartį ir priimti skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog skundas ir sutarties išrašai, kurie patvirtina atstovavimo įgaliojimus pasirašyti elektroniniu parašu, kuris tinkamai ir teisingai identifikuoja pasirašantį asmenį, jo tapatybę, skundą leidžia laikyti originaliu dokumentu. Be to, jis buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Dokumento nepriėmimas ir diskriminavimas dėl jo pateikimo būdo negali būti pagrindu atsisakyti jį priimti. Teismui elektroniniu paštu pateiktas skundas, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, gali būti priimtas ir nagrinėjamas, nes laikytina, kad teismui pateiktas skundo originalas.

Pareiškėjo nuomone, teismo požiūris buvo formalus, teismas neįvertino prieglobsčio prašytojo interesų ir pasekmių jam, to, kad buvo dedamos tikslinti skundą ir atsižvelgta į visas teismo pastabas. Jokių objektyvių kliūčių nagrinėti bylą nebuvo, o skundą pateikusį asmenį buvo galima identifikuoti. Pareiškėjo vertinimu, teismo preciziškas formalumas negali būti pateisinamas ir negali būti jam teikiamas prioritetas prieš prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvės klausimo išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašytojai yra jautresnė grupė, kurių judėjimo laisvė suvaržyta, nesant objektyvių ir reikšmingų kliūčių nagrinėti bylą, vien dėl formalių priežasčių neturėtų būti atsisakoma priimti ir išnagrinėti skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjas, vykdydamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nutartį, 2022 m. balandžio 21 d. elektroniniu paštu pateikė patikslintą skundą, kurį pasirašė elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau nesilaikant nustatytos tvarkos ir per tris dienas nepateikė patikslinto skundo originalo.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau kartu joje pažymėta, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., 2011 m. birželio 9 d., 2000 m. birželio 30 d. nutarimus).

Vadinasi, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis procesinių reikalavimų, įtvirtintų administracinį procesą reglamentuojančiame ABTĮ, kuris aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-438/2021; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-232/2013).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu, skundo priėmimo klausimą sprendžiantis teismo pirmininkas ar teisėjas, nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo pirmininkas ar teisėjas priima nutartį, kuria nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui, jeigu skundas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 33 str. 3 d.).

Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog pareiškėjo advokatas P. V. skundą padavė elektroninio ryšio priemonėmis – elektroniniu paštu, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 23 straipsnio 7 dalimi, Teismų įstatymo ir Aprašo nuostatomis įpareigojo iki 2022 m. balandžio 22 d. pateikti skundą raštu arba naudojantis Liteko VEP posistemiu.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytų pirmosios instancijos teismo argumentų, pažymi, kad ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) numatyta, jog skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Aprašo 3 punktas numato, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi teisingai nustatė, kad pareiškėjo atstovo pateiktas skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatytų skundo formos ir pateikimo tvarkos reikalavimų, nes skundas buvo pateiktas kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau ne naudojantis Liteko VEP posistemiu. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas, visų pirma, privalėjo pateikti tinkamai pasirašytą skundo originalą – popierinį variantą arba skaitmeninį variantą per Liteko VEP posistemį.

Pažymėtina, jog dėl procesinių dokumentų teikimo teismui būdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Liteko VEP posistemiu, o procesinį dokumentą teismui pateikus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (įskaitant atvejus, kai toks dokumentas pasirašytas elektroniniu parašu) arba faksimiliniu laišku, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas jo originalas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-73-492/2021; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustačius, kad skundas yra paduotas elektroniniu paštu bei nėra pateiktas jo originalas, yra nustatomas terminas skundo trūkumui pašalinti, įpareigojant asmenį pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu (žr., pvz., 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-514-552/2017; 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-601-492/2020; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021; 2022 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-339-662/2022; 2022 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-340-968/2022 kt.).

Nagrinėjamu atveju advokatas P. V. pareiškėjo vardu ir skundą, ir šalindamas teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus patikslintą skundą pateikė elektroniniu paštu, tačiau ne naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Tokiu atveju per tris kalendorines dienas privalėjo būti pateiktas tinkamai pasirašytas skundo originalas – popierinis variantas arba skaitmeninis variantas per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teikiant skundą buvo nesilaikyta aukščiau nurodytuose teisės aktuose nustatytos skundo pateikimo tvarkos reikalavimų ir šie trūkumai teismo nustatytu terminu nebuvo pašalinti, pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pažymėtina, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui išaiškintina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini), atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan