bf1cd6b3-13fe-489b-a7df-eca397f24297 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-514-163/2011                                                                                        Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00298-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 16.8; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 10 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A.J., jo atstovui Nacionalinio pareigÅ«nų profesinių sÄ jungų susivienijimo teisininkui Martynui Ausčiui, atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Rolandui AndruÅ¡kevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal A.J. praÅ¡ymÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A.J. praÅ¡ymu (b.l. 5-12) praÅ¡o:

1) panaikinti Klaipėdos apskrities VPK virÅ¡ininko 2011 m. liepos 19 d. įsakymÄ Nr. 30-V-477 „Dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ â€œ;

2) pripažinus, jog kario savanorio tarnyba laikytina kitu darbu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio prasme, įpareigoti atsakovÄ iÅ¡duoti leidimÄ jam dirbti kitÄ darbÄ .Nurodo, jog atsakovas 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 30-V-477, atsižvelgdamas į Statutinių valstybės tarnautojų leidimo dirbti kitÄ darbÄ komisijos posėdžio protokole įtvirtintÄ siÅ«lymÄ , nusprendė neleisti jam dirbti kito darbo, t.y. tarnauti (dirbti) Lietuvos kariuomenės apsaugos Savanorių pajėgų Žemaičių apygardos rinktinės 302 pėstininkų kuopos 3 bÅ«rio 1 skyriaus kulkosvaidininku.

Toks atsisakymas leisti dirbti kitÄ darbÄ buvo motyvuojamas tuo, jog Å¡is darbas gali trukdyti tinkamai atlikti tiesiogines pareigas. Nesutinka su skundžiamu įsakymu, kadangi jis buvo priimtas pažeidžiant esmines procedÅ«ras, atsakovas jį priėmė neiÅ¡tyręs visų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, teisinio reguliavimo, netinkamai pritaikydamas teisės aktų nuostatas. Teigia, jog leidimas dirbti kitÄ darbÄ yra reikalingas tais atvejais, kai pareigÅ«nas ketina dirbti arba dirba kitÄ darbÄ , t.y. užsiima veikla, kuri yra laikoma darbu, tačiau tarnyba Lietuvos kariuomenės KraÅ¡to apsaugos Savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės 302 pėstininkų kuopos 3 bÅ«rio 1 skyriaus kulkosvaidininku nelaikytina kitu darbu Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio prasme, todėl Å¡iai veiklai leidimas nebÅ«tinas.

Pabrėžia, jog kraÅ¡to apsaugos savanorių tarnyba yra apibrėžiama ne kaip darbas, o kaip visuomeninių pareigų vykdymas, į kurį darbdavys privalo iÅ¡leisti darbuotojÄ , t.y. turi sudarytas tinkamas sÄ lygas vykdyti savanoriÅ¡kai prisiimtas visuomenines pareigas. Mano, jog jis turėjo tik informuoti atsakovÄ , kad jis žinotų, jog prireikus privalės atleisti jį nuo darbo ir leisti dalyvauti karių savanorių mokymuose bei tarnybos užduočių vykdyme. Akcentuoja, jog priimant skundžiamÄ Ä¯sakymÄ buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, turėjusios užtikrinti įsakymo pagrįstumÄ .

Teigia, jog jis nebuvo informuotas apie Statutinių valstybės tarnautojų leidimo dirbti kitÄ darbÄ komisijos posėdžių datÄ , kaip tai numato Valstybės tarnautojų praÅ¡ymų leisti dirbti kitÄ darbÄ nagrinėjimo ir sprendimų dėl leidimo valstybės tarnautojams dirbti kitÄ darbÄ priėmimo ir atÅ¡aukimo taisyklių 10 punktas, todėl jis neturėjo galimybės dalyvauti komisijos posėdyje ir pateikti paaiÅ¡kinimus apie galimybes dirbti kitÄ darbÄ . Mano, kad Å¡is pažeidimas yra esminis, sudarantis pakankamÄ pagrindÄ skundžiamam įsakymui panaikinti.

Teigia, jog net ir pripažinus kario savanorio tarnybÄ kitu darbu pagal Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnį, kuriam atlikti bÅ«tinas darbdavio leidimas, mano, jog tokį leidimÄ iÅ¡duoti buvo atsisakyta nepagrįstai ir neteisėtai. Nesutinka su Statutinių valstybės tarnautojų leidimo dirbti kitÄ darbÄ komisijos iÅ¡vada, jog darbas Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate ir darbas (tarnyba) karo savanoriu yra tarpusavyje nesuderinami. Pabrėžia, jog kario savanorio mokymai vyksta tik savaitgaliais, dažniausiai kartÄ per mėnesį, ir tai netrukdo vidaus tarnybos darbo laikui, kadangi budėti jam tenka retai, o budėjimo grafikai visada derinami su pačiais pareigÅ«nais.

Teigia, jog visų kalendorinių metų mokymų savanoriÅ¡koje kraÅ¡to apsaugos tarnyboje laikas yra skelbiamas metų pradžioje, todėl jis turi galimybę susiderinti grafikÄ taip, kad budėjimo ir savanoriÅ¡kos tarnybos mokymų laikas nesutaptų. Mano, jog nėra jokio teisinio pagrindo neleisti jam dirbti kito darbo. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , nes atsakovas neatsižvelgė į kraÅ¡to apsaugos savanorių tarnybos teisinę prigimtį, įsakymas priimtas neiÅ¡nagrinėjus tiesioginio darbo ir kario savanorio tarnybos atlikimo laiko (grafikų) ypatumų.

Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato atstovas praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu. Atsiliepime (b.l. 20-22) nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas 2011 m. liepos 1 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ â€“ Lietuvos kariuomenės KraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės 3 bÅ«rio 1 skyriaus kulkosvaidininko padėjėju, iÅ¡davimo. 2011 m. liepos 19 d. nuolatinė komisija dėl statutinių valstybės tarnautojų leidimo dirbti kitÄ darbÄ iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir pasiÅ«lė neiÅ¡duoti leidimo dirbti kitÄ darbÄ , kadangi jis negalės tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme numatytų funkcijų.

Teigia, jog komisija visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo medžiagÄ ir priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutarimÄ siÅ«lyti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkui neiÅ¡duoti A.J. leidimo dirbti kitÄ darbÄ . Mano, jog komisija neinformuodama pareiÅ¡kėjo apie posėdžio datÄ , padarė neesminį procedÅ«rinį pažeidimÄ , dėl kurio bÅ«tų galima panaikinti skundžiamÄ 2011 m. liepos 19 d. įsakymÄ Nr. 30-1-477. Pabrėžia, jog A.J. praÅ¡ymas buvo iÅ¡samus, prie praÅ¡ymo buvo pridėti Lietuvos kariuomenės KraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės raÅ¡tai, todėl informacijos sprendimo priėmimui užteko.

PraÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 88 straipsnio 2 punktas).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 30-V-477 „Dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ â€œ, kuriuo pareiÅ¡kėjui neleista dirbti kitÄ , Lietuvos kariuomenės apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos rinktinės 302 pėstininkų kuopos 2 bÅ«rio 2 skyriaus kulkosvaidininko, darbÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 3 punkte (2003 m. balandžio 29 d.

įstatymo Nr. IX–1538 redakcija) (toliau – ir Statutas) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X–464 redakcija) 1 dalyje reglamentuotos nuostatos, kurios nustato skirtingÄ teisinį reglamentavimÄ tam pačiam teisiniam santykiui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl minėtų teisės normų kolizijos, yra ne kartÄ pažymėjęs (nutartys administracinėse bylose Nr. A438–182/2011, A662-108/2011), kad abi nagrinėjamos teisės normos teisės aktų hierarchijos aspektu yra vienodo statuso, todėl Å¡iuo atveju taikytina ne subordinacijos, o lex posterior derogat legi priori taisyklė, kurios taikymas lemia, kad ginčo iÅ¡sprendimui turi bÅ«ti taikoma Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio 1 dalis.

Šios teisės normos taikymo byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams galimybė įstatymo leidėjo įtvirtinta vėliau (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2008 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI–53 redakcija), nei buvo priimta Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 3 punkte įtvirtinta elgesio taisyklė (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX–1538 redakcija). Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio (2005 m. gruodžio 22 d.

įstatymo Nr. X–464 redakcija) 1 dalis nustato, kad valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rÅ«Å¡ies bei veiklos pobÅ«džio, ir gauti už šį darbÄ atlyginimÄ , jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybÄ panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiÅ«ri jų veiklÄ arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.

To paties įstatymo antrojoje dalyje numatyta, kad sprendimÄ dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitÄ darbÄ priima valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmęs asmuo valstybės tarnautojo praÅ¡ymu. Valstybės tarnautojų praÅ¡ymai leisti dirbti kitÄ darbÄ nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tokia tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 741 patvirtintose Valstybės tarnautojų praÅ¡ymų leisti dirbti kitÄ darbÄ nagrinėjimo ir sprendimų dėl leidimo valstybės tarnautojams dirbti kitÄ darbÄ priėmimo ir atÅ¡aukimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), kurių 10 punkte numatyta, kad komisijos pirmininkas paskiria komisijos posėdžio datÄ , informuoja apie jÄ komisijos narius, praÅ¡ymÄ pateikusį arba leidimÄ dirbti turintį valstybės tarnautojÄ , dėl kurio darbo buvo gauta informacija, jo tiesioginį vadovÄ ir raÅ¡tu praÅ¡o turinčio leidimÄ dirbti valstybės tarnautojo, dėl kurio darbo buvo gauta informacija, pateikti paaiÅ¡kinimus dėl Å¡ios informacijos.

Taisyklių 12 punkte numatyta, kad komisija, nagrinėdama praÅ¡ymÄ arba informacijÄ , analizuoja pateiktus dokumentus, paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ymÄ pateikusio arba leidimÄ dirbti turinčio valstybės tarnautojo pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje pateiktus duomenis. Valstybės tarnautojas savo iniciatyva arba komisijai pakvietus gali dalyvauti posėdyje ir pateikti papildomÄ informacijÄ arba paaiÅ¡kinimus, kurie padėtų įvertinti, ar valstybės tarnautojui dirbant kitÄ darbÄ atsiranda (arba atsiras) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taip pat komisija gali kviesti ir kitus asmenis, turinčius informacijos arba galinčius pateikti paaiÅ¡kinimus, padėsiančius įvertinti, ar valstybės tarnautojui dirbant kitÄ darbÄ atsiranda (arba atsiras) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.Bylos medžiaga bei proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas A.J. dirba Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigose. 2011 m. liepos 5 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas pareiÅ¡kėjo 2011 m. liepos 1 d. praÅ¡ymas dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ iÅ¡davimo (b.l. 24-27), kuriuo pareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡duoti leidimÄ dirbti Lietuvos kariuomenės apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos rinktinės 302 pėstininkų kuopos 2 bÅ«rio 2 skyriaus kulkosvaidininku. Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais – 2011 m. liepos 19 d. tarnybiniu praneÅ¡imu (b.l.

28) nustatyta, jog tiesioginė pareiÅ¡kėjo virÅ¡ininkė nesutiko su praÅ¡ymo tenkinimu, nes su papildomu darbu susiję mokymai ir pratybos gali kliudyti tiesioginių pareigų atlikimui. 2011 m. liepos 19 d. susirinkusi Klaipėdos apskrities VPK Statutinių valstybės tarnautojų leidimo dirbti kitÄ darbÄ komisija (toliau – ir Komisija) nusprendė siÅ«lyti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkui neiÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimo dirbti kitÄ darbÄ (b.l. 13-15). Pažymėtina, kad komisijos pirmininkas neinformavo pareiÅ¡kėjo apie komisijos posėdžio datÄ , nors Taisyklių 10 punktas numato imperatyvų reikalavimÄ komisijos pirmininkui – paskirti komisijos posėdžio datÄ ir informuoti apie jÄ komisijos narius, praÅ¡ymÄ pateikusį <...> valstybės tarnautojÄ . 2011 m. liepos 19 d. buvo priimtas skundžiamas įsakymas Nr. 30-V-477 (b.l. 16), kuriuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas neleido pareikėjui dirbti kito, Lietuvos kariuomenės apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos rinktinės 302 pėstininkų kuopos 2 bÅ«rio 2 skyriaus kulkosvaidininko, darbo.

ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .Lietuvos administracinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad ne kiekvienas formalios procedÅ«ros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktÄ neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedÅ«ros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi bÅ«ti vertinama procedÅ«ros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl Å¡io pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-04-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416-2005).

Darytina iÅ¡vada, kad individualus administracinis aktas gali bÅ«ti pripažįstamas objektyviu, tik tuo atveju, jei jo priėmimo metu padaryti procedÅ«riniai pažeidimai yra tokio pobÅ«džio, jog neįtakojo priimto sprendimo pagrįstumo.Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad sudėtine individualaus administracinio sprendimo sudėtini dalimi laikytini procedÅ«rinio pobÅ«džio dokumentai (iÅ¡vados ir pan.), kurie savaime tiesioginių pasekmių nesukelia ir negali bÅ«ti ginčo administracinėje byloje dalyku (teismui gali bÅ«ti skundžiamas individualus administracinis aktas, kuris priimtas remiantis Å¡iais procedÅ«riniais dokumentais ir sukelia teisines pasekmes), tačiau privalo bÅ«ti vertinami kaip pareiÅ¡kėjui teisines pasekmes sukeliantis sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartis adm. byloje Nr.A11-457/2007; 2011 m. birželio 20 d. nutartis adm. byloje A261-69/2011).

PareiÅ¡kėjas skundÄ motyvuoja aplinkybe, jog Komisija priėmė neobjektyviÄ iÅ¡vadÄ , nes pažeidžiant teisės aktų nuostatas, jam nebuvo praneÅ¡ta apie komisijos posėdžio laikÄ . Skundžiamas įsakymas grindžiamas 2011 m. liepos 19 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 30-2-P56-10. Tokiu bÅ«du, bÅ«tina įvertinti, ar priimant minėtÄ iÅ¡vadÄ buvo padaryti procedÅ«riniai pažeidimai, o, nustačius jog procedÅ«ros buvo pažeistos, įvertinti, ar Å¡ie pažeidimai laikytini esminiais.

Aukščiau paminėtos Taisyklių nuostatos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog A.J. apie Komisijos posėdžio datÄ turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta, nes tik žinodamas posėdžio vietÄ bei laikÄ pareiÅ¡kėjas galėjo realizuoti savo teisę dalyvauti posėdyje, o tuo pačiu pateikti papildomÄ informacijÄ ir duoti paaiÅ¡kinimus. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog jis pageidavo dalyvauti Komisijos posėdyje ir pateikti paaiÅ¡kinimus dėl darbo grafikų suderinimo. Nors pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ ir buvo iÅ¡samus, tačiau akivaizdu, jog Komisija neturėjo visos sprendimui priimti bÅ«tinos medžiagos.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu pateikė įrodymus (b.l. 48-64), kurie nebuvo vertinami Komisijos posėdžio metu, nebuvo iÅ¡klausyti pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai dėl darbo grafikų suderinimo.Teisėjų kolegija, sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo 2011 m. liepos 1 d. praÅ¡ymo dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ iÅ¡nagrinėjimas, neinformavus pareiÅ¡kėjo apie Komisijos posėdžio datÄ , suponuoja Taisyklių 10 punkto pažeidimÄ , tuo nepagrįstai apribojant pareiÅ¡kėjo teises. Å is procedÅ«rinis pažeidimas pripažintinas esminiu.

Pripažinus, jog Komisijos 2011 m. liepos 19 d. pasiÅ«lymas priimtas pažeidus pagrindines procedÅ«ras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ , o ir Å¡is pažeidimas laikytinas esminiu, tiek pats rekomendacinio pobÅ«džio motyvuotas pasiÅ«lymas, tiek jo pagrindu priimtas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. 30-V-477, negali bÅ«ti pripažįstami objektyviais ir pagrįstais VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme.Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas reglamentuojančias praÅ¡ymo nagrinėjimo tvarkÄ ir Å¡is pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo priėmimui, teismas nebepasisako dėl kitų skundo motyvų, nes atsakovo sprendimas yra naikintinas dėl aukščiau minėtų pažeidimų.Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjo skundas yra tenkintinas iÅ¡ dalies. 2011 m. liepos 19 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko įsakymas Nr. 30-V-477 „Dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ â€œ yra naikintinas, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Statutinių valstybės tarnautojų leidimo dirbti kitÄ darbÄ komisija įpareigotina iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo A.J., dirbančio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėju, 2011 m. liepos 1 d. praÅ¡ymÄ leisti dirbti antrÄ darbÄ Lietuvos kariuomenės apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos rinktinės 302 pėstininkų kuopos 2 bÅ«rio 2 skyriaus kulkosvaidininku.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ  85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo A.J. praÅ¡ymÄ Â tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2011 m. liepos 19 d. įsakymÄ Nr. 30-V-477 „Dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ â€œ. Ä®pareigoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Statutinių valstybės tarnautojų leidimo dirbti kitÄ darbÄ komisijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo A.J. 2011 m. liepos 1 d. praÅ¡ymÄ leisti dirbti antrÄ darbÄ Lietuvos kariuomenės apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos rinktinės 302 pėstininkų kuopos 2 bÅ«rio 2 skyriaus kulkosvaidininku.           Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos                                                    Alona Romanovienė                                                                                              Dalia Gumuliauskienė                                                                                              Irena Stulpinienė                                                                 Â