Legislator Case Law & Legislation
bf1cbf2a-3b75-4779-82f2-32329a80d8b2 AI generated

bf1cbf2a-3b75-4779-82f2-32329a80d8b2 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number bf1cbf2a-3b75-4779-82f2-32329a80d8b2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

areÅ¡tuoti atsakovo UAB „S.“ negyvenamÄ sias patalpas pastate Vilniuje, (duomenys neskelbtini), padarant atitinkamus įraÅ¡us vieÅ¡uose registruose dėl disponavimo draudimo; sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1280-235/2016, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d., 2017 m. birželio 1 d. ir 2017 m. birželio 27 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2A-52-656/2017 vykdymÄ . Pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetė nenustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bÅ«tinosios sÄ lygos, t. y. pareiÅ¡kėjui tikėtinai nepagrindus praÅ¡ymo reikalavimo.

Legislator headnote

AI generated

bf1cbf2a-3b75-4779-82f2-32329a80d8b2 · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovas pažymėjo, jog atskirojo skundo motyvai, susiję su Å¡ioje byloje priimtos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-52-656/2017 kritika, negali bÅ«ti apeliacijos dėl teismo nutarties, kurioje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumas, objektu. I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-1589-430/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26219-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3; 3.3.2.3 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. balandžio 26 d.Vilnius            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo Z. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-6604-934/2018 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1280-235/2016 pagal ieÅ¡kovų Z.

V. ir R. V. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „S.“ dėl bendrovės valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų UAB „B. A.“, „E.“ Ltd.            Teismas n u s t a t ė:                       I. Ginčo esmė            P. Z. V. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1280-235/2016. Kartu su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-6604-934/2018 pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetė. Teismas, preliminariai vertindamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ argumentus, nustatė, kad pareiÅ¡kėjas tikėtinai nepagrindė nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, praÅ¡yme remiasi abstrakčiomis aplinkybėmis.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas tiek dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo sustabdymo, tiek dėl turto areÅ¡to taikymo yra nepagrįstas, nes neįrodytos bÅ«tinosios sÄ lygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas pažymėjo, kad viena iÅ¡ praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo nekilnojamojo turto areÅ¡tas, nėra susijusi su ieÅ¡kinio dalyku, nes iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo reiÅ¡kiami turtinio pobÅ«džio reikalavimai.

Be to, iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje jau buvo teiktas praÅ¡ymas dėl nekilnojamojo turto areÅ¡to taikymo, tačiau tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartimis praÅ¡ymas atmestas (civilinės bylos Nr. 2S-387-614/2016). III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai P. Z. V. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-6604-934/2018, praÅ¡ydamas panaikinti teismo nutartį ir pritaikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino pareiÅ¡kėjo argumentų pagrįstumÄ ir nepasisakė dėl esminių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurias be jų iÅ¡samaus vertinimo, negalima vadinti abstrakčiais argumentais. Apeliantas teigia, kad teismai neteisingai iÅ¡nagrinėjo ginÄÄ civilinėje byloje Nr. 2-1280-235/2016 (apeliacinės instancijos bylos Nr. 2A-52-656/2017), priėmė neteisėtas nutartis, neteisingai taikė teisės normas ir neįvertino visų esminių bylos aplinkybių, dėl to procesas Å¡ioje byloje turi bÅ«ti atnaujintas.

Nesutinka su teismo motyvais, kad praÅ¡ymo dalis dėl turto areÅ¡to atsakovo nekilnojamajam turtui nesusijusi su ieÅ¡kinio dalyku, nes Å¡iuo metu nėra taikoma jokių apribojimų atsakovo UAB „S.“ nekilnojamam turtui – 7676 kv. m renovuotoms komercinės paskirties patalpoms adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Neteisėtos sudėties UAB „S.“ valdymo organai gali bet kuriuo metu turtÄ perleisti, įkeisti ar kitaip apriboti, gali likviduoti įmonę, dėl ko yra bÅ«tinybė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Jų nepritaikius, ieÅ¡kovams ateityje gali bÅ«ti padaryta didelė žala. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovas UAB „S.“ nesutiko su skundu, prašė jį atmesti ir priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas aplinkybes ir pagrįstai pripažino, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo turto areÅ¡tas – neturi jokio ryÅ¡io nei su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ , nei su iÅ¡nagrinėtos bylos ieÅ¡kinio dalyku ir ieÅ¡kinio pagrindu, dėl to negali turėti įtakos palankaus apeliantui teismo procesinio sprendimo įvykdymo galimumui.

Pažymėjo, jog analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – apie draudimÄ atsakovui disponuoti nekilnojamuoju turtu – apeliantas reiÅ¡kė ir iÅ¡nagrinėtoje byloje, tačiau Å¡is praÅ¡ymas atmestas, teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neturi ryÅ¡io su nagrinėjamos bylos ieÅ¡kinio dalyku ir ieÅ¡kinio pagrindu. Atsakovas teigia, kad apeliantas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, nes pareiÅ¡kėjas praÅ¡yme remiasi tik prielaidomis ir abstrakčiais argumentais, kurie neturi jokio pagrįsto ir teisėto pagrindo.

Atsakovas pažymėjo, jog atskirojo skundo motyvai, susiję su šioje byloje priimtos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-52-656/2017 kritika, negali būti apeliacijos dėl teismo nutarties, kurioje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumas, objektu. I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis). IÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-6604-934/2018, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Z. V. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose Nr. 2-1280-235/2016 ir Nr. 2A-52-656/2017. Kartu su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ pareiÅ¡kėjas padavė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) areÅ¡tuoti atsakovo UAB „S.“ negyvenamÄ sias patalpas pastate Vilniuje, (duomenys neskelbtini), padarant atitinkamus įraÅ¡us vieÅ¡uose registruose dėl disponavimo draudimo;

2) sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1280-235/2016, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d., 2017 m. birželio 1 d. ir 2017 m. birželio 27 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2A-52-656/2017 vykdymÄ . Pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetė nenustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bÅ«tinosios sÄ lygos, t. y. pareiÅ¡kėjui tikėtinai nepagrindus praÅ¡ymo reikalavimo.

Be to, teismas pažymėjo, kad viena iÅ¡ praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo nekilnojamojo turto areÅ¡tas, nesusijęs su ieÅ¡kinio dalyku. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ ir kartu garantuoti jo privalomumÄ (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Å iomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikÅ¡ti materialinio teisinio pobÅ«džio reikalavimai, t. y. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Ä®statyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, viena iÅ¡ jų – ieÅ¡kovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimÄ , t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimÄ , kad ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas.

Antra bÅ«tina sÄ lyga, leidžianti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, - teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014). Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimÄ .

Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimÄ ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas galės bÅ«ti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl ieÅ¡kovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieÅ¡kovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis Nr. e2-1081-943/2017).

BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. A2-6604-934/2018 pagal pareiÅ¡kėjo Z. V. praÅ¡ymÄ , nenustačius proceso atnaujinimo pagrindų. Vien Å¡i nurodyta aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog viena iÅ¡ bÅ«tinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų, t. y. tikėtinas praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ (praÅ¡ymo) pagrįstumas – neegzistuoja.

Nors minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dar neįsiteisėjusi, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia abejonių dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pagrįstumo ir galbÅ«t apeliantui palankaus teismo sprendimo priėmimo Å¡ioje byloje, o tai laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Toks vertinimas atitinka Lietuvos apeliacinio teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-943/2017). Dėl nurodytų aplinkybių laikoma, kad nesant nustatytai vienai iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, t. y. nepagrindus tikėtinai savo praÅ¡ymo reikalavimo, nebuvo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog viena iš pareiškėjo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo UAB „S.“ nekilnojamojo turto areštas, nesusijusi su ieškinio dalyku ir pagrindu. Dėl šių aplinkybių jau buvo pasisakęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1280-235/2016 ir Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-387-614/2016, kai nagrinėjo analogiško ieškovo Z.

V. praÅ¡ymo (taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atlikti įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre apie draudimÄ disponuoti UAB „S.“ negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini)) pagrįstumo klausimÄ . Apeliacinės instancijos teismas tuomet padarė iÅ¡vadÄ , jog apelianto praÅ¡oma taikyti laikinoji apsaugos priemonė su Å¡ios bylos ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu neturi tiesioginio ryÅ¡io bei jos taikyti nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjui pateikus praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, naujų reikalavimų, susijusių su nekilnojamo turto nuosavybe ar kitomis daiktinėmis teisėmis į atsakovo nekilnojamÄ jį turtÄ , neatsirado, dėl to laikoma, kad apelianto praÅ¡oma taikyti laikinoji apsaugos priemonė (dėl atsakovo nekilnojamojo turto areÅ¡to) nesusijusi nei su ieÅ¡kinio, nei su praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo reikalavimais.

Kadangi neįrodžius vienos iÅ¡ bÅ«tinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų, laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti taikytos, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apelianto argumentų, kaip neturinčių teisinės prasmės. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirasis skundas atmetamas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Atsakovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė, kad patyrė 242 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ , rengiant atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ ir praÅ¡o Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ apelianto. Atsakovas Å¡ias iÅ¡laidas grindžia 2018 m. kovo 2 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 918122 ir PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 2018-014, iÅ¡ kurių matyti, jog atsakovas sumokėjo advokatui V. B. 1210 Eur už teisines paslaugas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-866-567/2016, už atsiliepimo į kasacinį skundÄ dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties rengimÄ .

Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už teisines paslaugas Å¡ioje byloje nepateikė, 242 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos laikomos nesusijusiomis su nagrinėjamu atskiruoju skundu, todėl nepriteistinos.      Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a:       P. Z. V. atskirÄ jį skundÄ atmesti.      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-6604-934/2018 palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                                Loreta Braždienė