bf1bbaff-da1d-4772-b2bd-8912306819dd · Kauno apygardos teismas

civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-828-555/2011       Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida AgurkienėProcesinio sprendimo kategorija 11.9.5;11.10;14.4;14.5;99.5;114.11;121.18;125.7(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 31 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Egidijaus TamaÅ¡ausko,kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos, RamÅ«no Mitkaus,sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. D. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Lietuvos rytas“, tretieji asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio, neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė prašė pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ 2009-02-05 įsakymu Nr. 17 neteisėtu ir laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; pripažinti UAB „Lietuvos rytas“ ieÅ¡kovei mokėtÄ honorarÄ darbo užmokesčio dalimi, mokėtÄ pagal 1997-03-07 darbo sutartį Nr. 211; priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ; priteisti nesumokėtÄ iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalį - 13 904,04 Lt, dalį darbo užmokesčio už 2009 m. sausio mėnesio atostogas - 2600 Lt ir dalį atlyginimo už nepanaudotas atostogas - 1835,78 Lt, iÅ¡ viso 18339,82 Lt, delspinigius, skaičiuojamus iki pilno atsiskaitymo po 0,06 % už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ , 7000 litų neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 49-51, 98).

Nurodė, kad 1994 m. gegužės mėn. 12 d. buvo priimta dirbti pas atsakovÄ maketuotoja, 1997 m. kovo 7 d. darbo santykiai buvo įforminti darbo sutartimi Nr. 211. Maketuotojos pareigas atliko atsakovo techniniame centre „Laikinoji sostinė“, Kaune - dirbo iÅ¡imtinai techninio pobÅ«džio darbÄ , t.y. maketuodavo reklamos skelbimus laikraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“, bei jo prieduose, be to, „Laikinosios sostinės“ maketuotojų atostogų metu, juos pavadavo ir maketuodavo patį dienraÅ¡tį, o nuo 2008 m. kovo mėnesio 2 savaites per mėnesį maketuodavo žurnalÄ â€žKompiuterija“. 2008 m. gruodžio 05 d. buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriuo ji buvo informuota apie tariamus darbovietės struktÅ«rinius pertvarkymus ir atleidimÄ iÅ¡ užimamų pareigų po dviejų mėnesių, t. y. nuo 2009 m. vasario 05 d.

Nepaisant to, kad įspėjimo laikotarpiu atostogavo 11 dienų gruodžio mėnesį ir visÄ sausio mėnesį, įspėjimo terminas LR Darbo kodekso 130 str. 4 d. nustatyta tvarka nebuvo pratęstas ir nuo 2009-02-05 buvo atleista iÅ¡ darbo. Tokiais veiksmais pažeista LR DK 129 str. ir 130 str. nustatyta atleidimo iÅ¡ darbo tvarka, todėl atleidimas iÅ¡ darbo pripažintinas neteisėtu. Taip pat nurodė, kad nebuvo atsakovo nurodyto pagrindo nutraukti darbo sutartį dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų, nes maketuotojos darbo funkcijos nebuvo panaikintos, jos iÅ¡liko, nes be maketuotojo darbo dienraščio ir jo priedų gamyba negalima ir jos darbo funkcijas atlieka kitas darbuotojas.

Taip pat pagal DK 135 str. ji turėjo pirmenybės teisę likti dirbti, nes iÅ¡dirbo pas atsakovÄ iki įspėjimo 14 m. 6 mėn. 23 d., turi universitetinį iÅ¡silavinimÄ , dirbo gerai. IeÅ¡kovės žiniomis, bendrovėje palikti dirbti žmonės yra su mažesniu stažu, be to, jai nebuvo pasiÅ«lytas kitas darbas, kurį ji bÅ«tų sutikusi dirbti. Teigė, kad atleidimo dienÄ buvo paskaičiuota 4295,96 Lt dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir 578,22 Lt dydžio kompensacija už nepanaudotas atostogas, tačiau, ieÅ¡kovės nuomone, apskaičiuodamas Å¡ias iÅ¡mokas, atsakovas nepagrįstai į vidutinį darbo užmokestį neįskaičiavo mokėtų honorarų, nors realiai honoraras buvo darbo sutartyje numatytas papildomas darbo užmokestis.

Dėl atlyginimo dalies, įvardintos honoraru, neįtraukimo į vidutinį darbo užmokestį, atsakovas neiÅ¡mokėjo didelės dalies jai priklausiusios penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos - 13904,04 Lt, dalies atlyginimo už 2009 m. sausio mėnesio atostogas – 2600 Lt ir dalies kompensacijos už nepanaudotas atostogas – 1835,78 Lt, iÅ¡ viso 18339,82 Lt. Taip pat nurodė, kad atleista iÅ¡ darbo, patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 7000 Lt.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino dalinai, perkėlė ieÅ¡kovės V. D. atleidimo iÅ¡ darbo datÄ iÅ¡ 2009 m. vasario 5 d. į 2009 m. kovo 24 d. ir priteisė 1873,12 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo užmokesčio už 46 dienas priverstinės pravaikÅ¡tos, pripažino, kad darbo sutartis tarp ieÅ¡kovės V. D. ir atsakovo UAB „Lietuvos rytas“, UAB „Lietuvos rytas “ direktoriaus 2009-02-03 įsakymu Nr. 17 pagal LR DK 129 str. nutraukta neteisėtai, į darbÄ ieÅ¡kovės negrÄ Å¾ino, nustatė, kad minėta darbo sutartis nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ ieÅ¡kovei V.

D. 17798,63 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo užmokesčio už 20 mėnesių ir 14 darbo dienų priverstinės pravaikÅ¡tos laiko, skaičiuojant už laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2009 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2010-12-15) imtinai ir po 40,72 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos darbo dienÄ , esant penkių darbo dienų savaitei, už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ po teismo sprendimo paskelbimo (nuo 2010-12-16) iki jo įsigaliojimo dienos; 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė.

Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė V. D. atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ direktoriaus įsakymu Nr. 48 nuo 1994 m. gegužės 12 d. buvo priimta dirbti maketuotoja Kaune, mokant 320 Lt atlyginimÄ Â (1 t. b.l. 103-104, 164), 1997 m. kovo 7 d. darbo santykiai įforminti sudarant darbo sutartį Nr. 211, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo eiti maketuotojos pareigas atsakovo padalinyje „Laikinoji sostinė“, 1997-10-01 atsakovo administracijos vadovo įsakymu Nr. 29 V. D. pareigos buvo pakeistos į vyr. dizainerės, duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų nesutikusi su pareigų pakeitimu ir bÅ«tų ginčijusi DK 297 str. 1 d. nustatyta tvarka, nėra (b.l. 24-26), 2009-02-03 bendrovės vadovo įsakymu Nr. 17, ieÅ¡kovė nuo 2009-02-05 atleista iÅ¡ vyr. dizainerės pareigų pagal LR DK 129 straipsnį (dalis nenurodyta), dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų, iÅ¡mokant penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas (b.l. 44), atsakovas vidutinį ieÅ¡kovės atlyginimÄ , kuriuo remiantis buvo iÅ¡mokėtos iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, apskaičiavo laikydamas, kad ieÅ¡kovei mokamas minimalus 800 Lt atlyginimas ir jos vidutinis darbo dienos užmokestis yra 40,72 Lt. (b. l. 45).  Dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu.

Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovo bendrovėje vyko tam tikri darbo organizavimo pasikeitimai ir sumažėjo darbuotojų skaičius, tačiau tai nepagrindžia ieÅ¡kovės atleidimo teisėtumo. Atsakovo teigimu, Kauno skyriuje struktÅ«riniai pertvarkymai vyko vadovaujantis UAB „Lietuvos rytas“ vadovo 2008-10-15 priimtu įsakymu Nr. 175 „Dėl etatų mažinimo“, kuriuo buvo numatyta Kauno skyriuje atleisti 4 dirbusius kÅ«rybinius ir 3 kitus darbuotojus, ir ieÅ¡kovė buvo atleista kaip kÅ«rybinė darbuotoja, tačiau teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė teismo praÅ¡omų duomenų apie tai, kiek ir kokių profesijų kÅ«rybinių (ar jiems prilygintų) darbuotojų buvo Kauno skyriuje, kokias funkcijas jie vykdė iki minėto įsakymo priėmimo ir kaip po Å¡io įsakymo priėmimo pasikeitė Å¡ių darbuotojų vykdytos funkcijos ir etatų skaičius, be to, atsakovas nepateikė duomenų kuriai darbuotojų kategorijai (kÅ«rybinių ar kitų darbuotojų) buvo priskirta ieÅ¡kovė.

Teismas nurodė, kad Kauno skyriuje iÅ¡ viso buvo nuspręsta atleisti iÅ¡ darbo 7 darbuotojus ir panaikinti jų etatus, tačiau iÅ¡ papildomai pateikto Kauno skyriaus darbuotojų sÄ raÅ¡o matyti, kad darbuotojų skaičius nuo 2008-10-15 iki 2009-02-05 Kauno skyriuje sumažėjo nuo 32 iki 17, t.y. netgi 15 darbuotojų (iki ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo dienos - 2009-02-05, darbo sutartys buvo nutrauktos netgi su 12 darbuotojų (2 t. b.l. 129), todėl, teismo vertinimu, atsakovui nebuvo jokios ekonomine bÅ«tinybe pagrįstos svarbios priežasties ir toliau mažinti darbuotojų skaičių ir atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ jos užimamų pareigų dėl etatų skaičiaus mažinimo. Be to, atsakovui neįrodžius, kad dizainerių etatus buvo numatyta panaikinti ir jie buvo panaikinti, teismas vertino, jog dizainerių etatų skaičius iÅ¡liko tas pats.

Kadangi ieÅ¡kovės darbo vieta buvo Kauno skyriuje, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pirmenybės teisė bÅ«ti paliktai dirbti galėjo bÅ«ti vertinama tik Å¡io Kauno skyriaus mastu. Tačiau atsakovui nepateikus teismo reikalautų duomenų apie kÅ«rybinius (ar jiems prilygintus) darbuotojus, jų funkcijas, etatų sÄ raÅ¡o, taip pat atsakovo minimo sprendimo dėl dizainerių etatų naikinimo Kauno skyriuje, etatų mažinimo masto, teismas laikė netikslinga vertinti ieÅ¡kovės pirmenybės teises likti dirbti jÄ lyginant su Kauno skyriaus dizaineriais A.

A. ir D. K.. Teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis rėmėsi, t.y. neįrodė, jog buvo pagrindas atleisti ieÅ¡kovę kaip kÅ«rybinę darbuotojÄ ar kaip dizainerę dėl etatų mažinimo, ir jÄ atleido neteisėtai. Dėl kito darbo siÅ«lymo. Teismas nurodė, kad atsakovas privalėjo atleidžiamai darbuotojai pasiÅ«lyti atitinkamas laisvas darbo vietas (pareigas) visos savo organizacinės struktÅ«ros mastu ir ne vien tik esančias darbuotojo gyvenamojoje vietovėje ar vietovėje, kurioje esančiame struktÅ«riniame padalinyje Å¡is darbuotojas dirbo (DK 2 str.1 d. 2, 8 p., CPK 3 str. 6 d.), nes atsakovas tik teigė, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad atleistų darbuotojų etatai buvo panaikinti ir laisvų darbo vietų nebuvo.

Dėl reikalavimo pripažinti UAB „Lietuvos rytas“ mokėtÄ honorarÄ darbo užmokesčio dalimi, mokėta pagal 1997-03-07 darbo sutartį Nr. 211, vidutinio darbo užmokesčio dydžio apskaičiavimo ir dalies nesumokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, nesumokėto darbo užmokesčio ir nesumokėtos dalies kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo. Teismas nurodė, kad laikraÅ¡tyje spausdinama reklama arba paties laikraščio (žurnalo) puslapių vaizdas yra dizainas. Kadangi ieÅ¡kovė dirbdama maketuotojos ar vyr. dizainerės darbÄ atsakovo jai suteiktoje darbo vietoje ir priemonėmis kÅ«rė originalų informacinės ir grafinės medžiagos iÅ¡dėstymo dizainÄ , o atsakovas jį platino laikraÅ¡tyje “Laikinoji sostinė”, “Kompiuterija”, “Stilius”, ir kituose savo leidiniuose, nenurodant Å¡ių kÅ«rinių autorės, o ieÅ¡kovė su tuo sutiko, todėl teismas laikė, kad ieÅ¡kovė savo turtines teises perdavė UAB ,,Lietuvos rytas“, o kadangi autorinių teisių perdavimas yra galimas tik pagal kÅ«rinio užsakymo sukÅ«rimo sutartį, laikytina, kad tokia sutartis ir buvo sudaryta, be to, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo ( 2003-03-05, IX-1355) 42 str. 1 d. numatyta, kad raÅ¡ytinė sutarties forma neprivaloma sutartims dėl kÅ«rinių skelbimo periodiniuose leidiniuose.

Kadangi pagal Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650, 5.7 punktÄ Ä¯ darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitomos iÅ¡mokos pagal civilines (iÅ¡ jų autorines) sutartis, todėl teismo vertinimu, nepripažintinas ieÅ¡kovei mokėtas honoraras darbo užmokesčio dalimi ir pagrįstai neįskaitytas į vidutinį darbo užmokestį (ApraÅ¡o 5.7 punktas). Todėl teismas ieÅ¡kinį dalyje dėl 18 339,82 Lt bei delspinigių priteisimo laikė nepagrįstu ir atmestinu.

Dėl įspėjimo termino. Teismas nurodė, kad per įspėjimo laikotarpį (nuo 2009 m. gruodžio 5 d iki 2009 m. vasario 5 d.) ieÅ¡kovė nuo 2008 m. gruodžio 15 d. iki gruodžio 31 d. imtinai ir nuo 2009 m. sausio 2 d. iki sausio 30 d. atostogavo, t.y. iÅ¡ viso 46 kalendorines dienas, todėl ieÅ¡kovės įspėjimo terminas turėjo bÅ«ti pratęstas Å¡iam laikotarpiui ir turėjo pasibaigti 2009 m. kovo 23 d. ir galėjo bÅ«ti atleista tik 2009 m. kovo 24 d. Todėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo datÄ iÅ¡ 2009 m. vasario 5 d. teismas perkėlė į 2009 m. kovo 24 d. ir priteisė vidutinį darbo užmokestį už 46 dienas priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ â€“ 1 873,12 Lt (40,72 Lt. x 46). Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, remdamasis ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais ir jau nustatytomis ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybėmis, darė iÅ¡vadÄ , jog tikėtina, kad ieÅ¡kovė patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo. Nurodė, kad ieÅ¡kovė neturtinės žalos dydį grindė ir neigiamais iÅ¡gyvenimais dėl atsakovo neteisingai apskaičiuotų ir iÅ¡mokėtų atsiskaitymo sumų, tačiau Å¡ios ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, be to, ieÅ¡kovė teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog neteisėtas atleidimas paveikė jos sveikatÄ , jos ir jos Å¡eimos materialinę gerovę.

Todėl, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas vertino, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti 7 000 Lt neturtinės žalos dydis yra aiÅ¡kiai per didelis ir jis mažintinas iki 4 000 Lt.  Kadangi santykiai tarp darbo sutarties Å¡alių konfliktiÅ¡ki, per ganėtinai ilgÄ bylinėjimosi laikotarpį jos nerado kompromisinio ginčo sprendimo, nei viena iÅ¡ jų nepageidauja tęsti darbo santykių, be to, ieÅ¡kovė rado kitÄ darbÄ , grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ pas atsakovÄ netikslinga. Todėl teismas sprendė, kad pagrįstas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas laikyti, kad iÅ¡ darbo ji atleista teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Taip pat nurodė, kad nustačius, jog atsakovas teisingai apskaičiavo ieÅ¡kovės vidutinį darbo užmokestį ir iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydį bei jÄ iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei atleidžiant jÄ iÅ¡ darbo (1 t. b.l. 10, 44), iÅ¡eitinė iÅ¡moka ieÅ¡kovei nepriteistina, kadangi ieÅ¡kovės vidutinis dienos darbo užmokestis yra 40,72 Lt (priskaityta suma), todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 17 839,43 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo užmokesčio už 20 mėnesių ir 14 dienų priverstinės pravaikÅ¡tos laiko, skaičiuojant už laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2009 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2010-12-15), skaičiuojant 21,1 vidutinį darbo dienų skaičių 2009 m., ir 21,2 vidutinį darbo dienų skaičių 2010 m., ir po 40,72 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos darbo dienÄ , esant penkių darbo dienų savaitei, už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ po teismo sprendimo paskelbimo (nuo 2010-12-16) iki jo įsigaliojimo dienos, sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 800 Lt (priskaityta suma) priteisimo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d.).

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė V. D. praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ dalyje dėl darbo užmokesčio pripažinimo honoraru ir vidutinio darbo užmokesčio ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 6.193 str. numatytas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, neteisingai taikė Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 42 str., be pagrindo netaikė Pelno įstatymo 2 str. ll d., neteisingai aiÅ¡kino ir taikė DK 93 str., neatsižvelgė į suformuotÄ Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo ir LAT aprobuotÄ praktikÄ atribojant darbo ir civilinius teisinius santykius bei suformuotÄ praktikÄ civilinėse bylose LAT. Apeliantės nuomone, teismas nevisiÅ¡kai analizavo faktiÅ¡kai susiklosčiusių ieÅ¡kovės santykių su darbdaviu ir darbo sutarties požymių - pakankamai neįvertino darbo santykių požymio - ieÅ¡kovės įsipareigojimo paklusti ir paklusimo nustatytai tvarkai ( Darbo sutarties 6 p.), ieÅ¡kovės pareigų atlikimo sÄ lygų, aplinkybių: apeliantė (ieÅ¡kovė) atlikdavo griežtai darbo sutartyje sulygtÄ darbÄ - vykdyti tam tikrÄ rÅ«Å¡iniais požymiais apibrėžtÄ funkcijÄ , kas buvo daroma ne savarankiÅ¡kai nuo darbdavio, darbo funkcijų pobÅ«dis buvo nuolatinis, apibrėžtas darbo sutartimi, už kurių atlikimÄ gaudavo virÅ¡ deÅ¡imt metų kasmėnesines pinigines iÅ¡mokas, be to, darbai buvo atliekami darbdavio patalpose nustatytu darbo laiku, naudojant jo darbo priemones, darbus kontroliavo ir davė nurodymus redaktorius, todėl, apeliantės vertinimu, jokiu bÅ«du toks darbo pobÅ«dis nerodo darbo pagal autorinę sutartį.

Taip pat teismas neįvertino Darbo sutarties 5 p., kuriuo darbdavys įsipareigojo už kokybiÅ¡kÄ darbÄ , darbÄ naktį, savaitgaliais, Å¡venčių dienomis kartÄ per mėnesį mokėti papildomÄ užmokestį - Å¡is papildomas užmokestis ir buvo mokamas, tačiau buvo įvardintas ne kaip darbo užmokestis, o honoraras. Teigia, jog teismas darydamas nepagrįstas iÅ¡vadas dėl autorinės sutarties buvimo, honoraro iÅ¡mokėjimo, nenustatinėjo aplinkybių, kokius darbus ieÅ¡kovė atliko pagal darbo sutartį ir kokius darbus atliko pagal tariamÄ autorinę sutartį, nors aprobuota Lietuvos Vyriausiojo administracinio Teismo 2005 07 14 praktikoje akcentuojama, kad darbo teisiniams santykiams bÅ«dingas periodiÅ¡kai mokamas atlyginimas už darbÄ , tuo tarpu atliekant užduotį civilinių sutarčių pagrindu sumokama priėmus galutinį darbo rezultatÄ .

Apeliantės nuomone, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant honoraro sÄ vokÄ , autorinę sutartį pagal Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 42 str. akivaizdu, kad byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog ieÅ¡kovė kÅ«rė kÅ«rinius, kurie bÅ«tų leidžiami laikraščiuose, todėl nebuvo pagrindo pripažinti buvus autorinei sutarčiai. Teigia, kad LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002 nurodo, kad atlikdamas darbo funkcijÄ darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse Å¡alių pavaldumo nėra.

Taip pat nurodo, kas nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos aplinkybės, jog su darbdaviu ieÅ¡kovę siejo pavaldumo santykiai, nustatyta darbo vieta, darbo grafikas, kad niekada ieÅ¡kovė nevykdė darbo be darbdavio valios, redaktoriaus nurodymų, todėl be pagrindo sprendime teismas pripažino, kad darbdavys turėjo pagrindÄ ieÅ¡kovei mokėti honorarÄ pagal tariamÄ autorinę sutartį. Teigia, kad ieÅ¡kovės sutikimas su gaunamu honoraru yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, be to, darbdavio pareigų neatlikimas – tinkamai įforminti darbo sutartį (darbdavys iÅ¡mokamÄ darbo užmokestį apsimestinai įvardijo kaip honorarÄ savanaudiÅ¡kais tikslias), negali bÅ«ti panaudojamas prieÅ¡ darbuotojÄ sprendžiant darbo ginÄÄ .

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas nagrinėjant CPK IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas.Apeliaciniu skundu skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl mokėto honoraro pripažinimo darbo užmokesčio dalimi bei dėl darbdavio iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų pagrįstumo.

Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties sudarymÄ , pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos civilinėse bylose dėl darbo teisių pažeidimo analogiÅ¡kais klausimais.Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovė V. D. atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ direktoriaus įsakymu Nr. 48 nuo 1994 m. gegužės 12 d. buvo priimta dirbti maketuotoja Kaune, mokant 320 Lt atlyginimÄ Â (b.l. 103-104, 164, 1 t.). 1997 m. kovo 07 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 211 (b.l.42-43, 1 t.), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo eiti maketuotojos pareigas atsakovo padalinyje „Laikinoji sostinė“, techniniame centre, laikantis redakcijos darbuotojo etikos ir vidaus darbo tvarkos taisyklių, o atsakovas įsipareigojo mokėti ne mažesnį kaip 380 Lt darbo užmokestį, o taip pat už kokybiÅ¡kÄ darbÄ , darbÄ naktį, savaitgaliais, Å¡venčių dienomis kartÄ per mėnesį mokėti papildomÄ užmokestį. 1997-10-01 atsakovo administracijos vadovo įsakymo Nr. 29 (b.l. 24-26, 1 t.) pagrindu V.

D. pareigos buvo pakeistos į vyr. dizainerės, asmens kortelėje ieÅ¡kovės pareigos taip pat nurodytos kaip vyr. dizainerės (b.l. 45-47, 2 t.). DK 93 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo sutarties sÄ vokÄ , įtvirtinti darbo sutarties požymiai, įgalinantys darbuotojo ir darbdavio santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį, o nesant Å¡ių požymių įgalina vertinti, kad susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja kitų teisės Å¡akų normos.

Teisinių santykių kvalifikavimui kaip darbo teisinių santykių, bÅ«tina nustatyti, kad jie atitinka visus DK 93 straipsnyje nustatytus darbo sutarties požymius. Esminiai DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, skiriantys jÄ nuo kitų atlygintinų sutarčių, yra Å¡ie:

1) darbuotojas dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eina tam tikras pareigas;

2) darbuotojas dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Pirmasis iÅ¡ paminėtų požymių reiÅ¡kia, kad darbuotojas vykdo tam tikrÄ rÅ«Å¡iniais požymiais apibrėžtÄ darbo funkcijÄ , o ne atlieka konkrečiÄ užduotį. Antrasis iÅ¡ paminėtų požymių reiÅ¡kia, kad darbuotojas, vykdydamas darbo funkcijÄ , nėra savarankiÅ¡kas, jis privalo paklusti teisėtiems darbdavio nurodymams. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertindamas faktinius Å¡alių santykius sprendė, kad byloje surinkti įrodymai neduoda pagrindo pripažinti, jog Å¡alių santykiai buvo dėl rÅ«Å¡iniais požymiais apibrėžtos darbo funkcijos vykdymo.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai analizavo faktiÅ¡kai ieÅ¡kovės su atsakovu susiklosčiusius santykius, juos netinkamai įvertino, kas sudaro pagrindÄ skundžiamÄ teismo sprendimo dalį panaikinti.Atsakovo teigimu, kadangi vyr. dizaineres darbas yra kÅ«rybinis, nes iÅ¡leidžiant kiekvienÄ laikraščio ar žurnalo numerį yra sukuriamas individualus jo maketas, iÅ¡mokėto honoraro dydis priklausė nuo sukurto produkto kokybės, su ieÅ¡kove buvo sudaryta žodinė autorinė sutartis.

Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įstatymų leidėjas nenumatė draudimų įmonėje dirbti pagal darbo sutartį ir atlikti kÅ«rybinį darbÄ pagal autorines sutartis tos pačios įmonės naudai, naudojantis tos įmonės suteiktomis galimybėmis kÅ«rybiniam darbui atlikti, sprendžia, kad Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«dis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių buvo ne civiliniai, o darbo teisiniai santykiai. Nagrinėjamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nuo pat ieÅ¡kovės pas atsakovÄ darbo pradžios, ieÅ¡kovės darbo vieta, darbo pobÅ«dis, kuris buvo susijęs su tam tikrais kÅ«rimo procesais, nekito t.y.

į darbÄ ieÅ¡kovę priėmus atsakovo įsakymo pagrindu, po to 1997 m. kovo 7 d. darbo santykius įforminus abiejų Å¡alių raÅ¡ytine darbo sutartimi, bei 1997 m. spalio 1 d. įsakymo pagrindu pakeistus ieÅ¡kovės pareigų pavadinimÄ , ieÅ¡kovės darbo pobÅ«dis nekito, ieÅ¡kovė techninius maketavimo darbus atlikdavo darbo vietoje (darbdaviui priklausančiose patalpose), darbdavio priemonėmis, gaudama pavedimus iÅ¡ darbdavio. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nuolat atliko užduotis atsakovui, gaudavo nurodymus iÅ¡ atsakovo paskirto asmens, kuriuos vykdydama atliko dizaino darbus, gaudavo atlyginimÄ kiekvienÄ mėnesį, kuris susidėjo iÅ¡ fiksuotos ir kintamos darbo užmokesčio dalies, kintamo atlyginimo dydis buvo nustatomas darbdavio sprendimu, kas atitinka Å¡alių sudarytos sutarties nuostatas (Darbo sutarties 5 punktas), atskirų kÅ«rinių priėmimo-perdavimo aktai nėra pateikti.

Vadinasi, buvo visos darbo sutarčiai bÅ«dingos sÄ lygos: darbovietė, nuolat atliekama funkcija, paklusimas darbdavio nurodymams, periodinis apmokėjimas. Kokiu tikslu atsakovas įformino santykius ne kaip darbo sutartį, o kaip autorinę sutartį, nagrinėjamojoje byloje nėra svarbu, tačiau tai negali pakeisti tikrojo santykių pobÅ«džio, kadangi už tinkamÄ darbo sutarties įforminimÄ atsako darbdavys ( DK 99 straipsnio 3 dalis). Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovei buvo mokama pastovi darbo užmokesčio dalis 800 Lt bei kintama darbo užmokesčio dalis, t.y. už 2008 m. rugsėjo mėn. buvo iÅ¡mokėta 3000 Lt, 2008 m. spalio mėn. 3000 Lt bei 2008 m. lapkričio mėn. 2520 Lt (b.l. 10, 1 t.).

Įvertinant ieškovei išmokėtas sumas, vadovaujantis 2003-05-27 Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtintu Vyriausybės nutarimu Nr. 650, 6.1. punktu spręstina, kad ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokesčio dydis turėjo būti 3640 Lt per mėnesį priskaičiuota suma (3800 Lt + 3800 Lt + 3320 Lt = 10 920 Lt/3 mėnesių = 3640 Lt). 2008-12-30 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-429 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2009 metais patvirtinimo'' (Žin. 2009, Nr. 1-9) 1.1. papunktyje nustatytas 0,7 metinis darbo dienų koeficientas esant penkių darbo dienų savaitei. 2.1.1. papunktyje numatytas metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, yra 21,1 darbo dienos.

Kadangi ieškovei V. D. apskaičiuotas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudaro 3640 Lt (priskaityta suma), todėl vienos darbo dienos užmokestis sudaro 172,50 Lt (priskaityta suma) (3640 Lt/21,1 darbo dienų). Šios sumos pagrindu ieškovei privalėjo būti apskaičiuota išeitinė pašalpa (b.l. 44, 1 t.) ir darbo užmokestis suteikus atostogas bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės reikalavimo dėl honoraro pripažinimo darbo užmokesčio dalimi, netenkino ir ieškovės reikalavimo dėl išeitinės pašalpos, darbo užmokesčio už atostogas bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas padidinimo.

Apeliacinės instancijos teisme pripažinus, kad mokėtas honoraras prilyginamas iÅ¡mokoms, tiesiogiai susijusiomis su darbu, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iÅ¡eitinės kompensacijos, darbo užmokesčio suteikus atostogas ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atleidžiant ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo darbdavys iÅ¡mokėjo penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas.

Kadangi pripažinus, kad vidutinis ieÅ¡kovės darbo užmokestis sudarė ne 800 Lt, o 3640 Lt, atitinkamai pripažintina, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡eitinę kompensacijÄ , darbo užmokestį už suteiktas atostogas bei kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas yra tenkintinas, priteisiant sumas už iÅ¡eitinę kompensacijÄ , darbo užmokestį už suteiktas atostogas bei kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, apskaičiuotas nuo 3640 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio sumos. Nagrinėjamos bylos atveju Å¡ias sumas sudaro: iÅ¡eitinės kompensacijos dydis 13 904,04 Lt (3 640 Lt x 5 mėn.=18 200 Lt-4 295,96 Lt), dalis atlyginimo už suteiktas atostogas 2 650 Lt (172,50 Lt x 20 d. = 3 450 Lt-800 Lt), kompensacija už nepanaudotas atostogas 1 836,78 Lt (172,50 Lt x 14 = 2 449,50-578,22 Lt).

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kovei V. D. priteista 1 873,12 Lt (priskaičiuota suma) vidutinis darbo užmokestis už 46 dienas priverstinės pravaikÅ¡tos. Kadangi vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 172,5 Lt (priskaityta suma), todėl už 46 priverstinės pravaikÅ¡tos dienas vidutinio darbo užmokestis sudaro 7 935 Lt (priskaityta suma) (172,5 Lt x 46 priverstinės pravaikÅ¡tos dienos). Pripažinus ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, pirmosios instancijos teismo sprendimu V.

D. priteistas 17 798.63 Lt vidutinis darbo užmokestis už 20 mėnesių ir 14 darbo dienų priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , skaičiuojamÄ nuo 2009-03-24 iki 2010-12-15. Už šį laikotarpį priskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis, pripažinus, jog ieÅ¡kovės vienos dienos užmokestis yra 172,50 Lt, sudarytų 77 970 Lt (priskaityta suma) (452 priverstinės pravaikÅ¡tos darbo dienos x 172,5 Lt (priskaityta suma) vienos darbo dienos užmokestis). Taip pat patenkinus reikalavimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ieÅ¡kovei V.

D. priteista po 40,72 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos darbo dienÄ , esant penkių darbo dienų savaitei, už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ po teismo sprendimo paskelbimo (nuo 2010-12-16) iki jo įsigaliojimo dienos. Apeliacinės instancijos teisme patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimus, priskaičiuotina suma už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ po teismo sprendimo paskelbimo (nuo 2010-12-16) iki jo įsigaliojimo dienos (2011-05-31) sudarytų 20 182,50 Lt (172,5x117 priverstinės pravaikÅ¡tos darbo dienos).Kaip jau minėta, pripažinęs ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir nustatęs, kad darbuotoja į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inama, kadangi jai gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovei DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis), nurodydamas konkrečiÄ sumÄ apskaičiuotÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo darbuotojo atleidimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priteisimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Å¡ioje teisės normoje numatytos iÅ¡mokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartis A. R. v. AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“ byloje Nr. 3K-7-296/2005).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad „aptariama kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkcijÄ , saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciÅ¡kai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Kita vertus, kompensacijos dydis taip pat turėtų bÅ«ti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios Å¡alies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Ä®statyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lÅ«kestis“ gauti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas (DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigÄ sumokėti su darbo santykiais susietas iÅ¡mokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų bÅ«ti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo praradimus darbuotojui ir kartu bÅ«ti proporcinga suvaržymo priemone (sankcija) darbdaviui“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.gruodžio 21 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje D. L. V. UAB ,, Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008 konstatuota, kad darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymÄ skiriama sankcija gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis bÅ«tų adekvatus pažeidimo pobÅ«džiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų aspektas;

šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Byloje sprendžiant, ar priteistinas ieškovei vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį dydis nėra per didelis, svarbu įvertinti, ar kuriai nors iš šalių toks dydis yra adekvatus ir ar nesukelia pernelyg sunkių turtinių padarinių. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad dėl prasidėjusios pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės atsakovas mažino leidybos apimtis, atlikdamas struktūrinius pertvarkymus mažino darbuotojų skaičių.

IeÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo paskelbimo sudaro 77 970 Lt, be to iki sprendimo įsigaliojimo dienos praÅ¡oma priteisti vidutinį vienos dienos darbo užmokestį po 172,50 Lt (priskaityta suma) už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos darbo dienÄ â€“ 20 182,50 Lt ir už 46 priverstinės pravaikÅ¡tos dienas 7 935 Lt, iÅ¡ viso 106 087,50 Lt. Kolegija įvertinusi ieÅ¡kovės dirbtÄ pas atsakovÄ laikotarpį, atsakovo finansinę padėtį, pravaikÅ¡tos laikÄ , pačios ieÅ¡kovės elgesį, jog ilgÄ laikÄ negynė savo teisių dėl honoraro pripažinimo darbo užmokesčio dalimi, pateiktus byloje duomenis apie ieÅ¡kovės įsidarbinimÄ jÄ atleidus iÅ¡ darbo (b.l. 136-138, 1 t.), sprendžia kad yra pagrindas sumažinti praÅ¡omÄ priteisti ieÅ¡kovės naudai vidutinio darbo užmokesčio sumÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Priteistina suma už priverstinę pravaikÅ¡tÄ mažintina iki 40 000 Lt (priskaityta suma), tai pripažintina pakankama pagal atsakovo finansinę padėtį kompensacija ieÅ¡kovei už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo sprendimas dalyje dėl reikalavimo pripažinti mokėtÄ honorarÄ darbo užmokesčio dalimi, mokėtÄ pagal 1997-03-07 darbo sutartį Nr. 211, vidutinio darbo užmokesčio dydžio apskaičiavimo ir dalies nesumokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, nesumokėto darbo užmokesčio už atostogas ir nesumokėtos dalies kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, naikintinas ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas, pripažįstant mokėtÄ honorarÄ darbo užmokesčio dalimi, mokėta pagal 1997-03-07 darbo sutartį Nr. 211, priteistina iÅ¡ atsakovo nesumokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalis – 13 904,04 Lt, dalis darbo užmokesčio už 2009 m. sausio mėn. atostogas – 2 650 Lt, dalis kompensacijos už nepanaudotas atostogas – 1 836,78 Lt; sprendimas dalyje dėl priteisimo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 1 873,12 (priskaityta suma) vidutinio darbo užmokesčio už 46 dienas priverstinės pravaikÅ¡tos, 17 798,63 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo užmokesčio už 20 mėnesių ir 14 darbo dienų priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , skaičiuojant už laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2009 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2010-12-15) imtinai ir po 40,72 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos darbo dienÄ , esant penkių darbo dienų savaitei, už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ po teismo sprendimo paskelbimo (nuo 2010-12-16) iki jo įsigaliojimo dienos pakeistinas, padidinant priteistÄ sumÄ iki 40 000 Lt, kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.Patenkinus apeliacinį skundÄ ir teismo sprendimÄ pakeitus (tenkinus visus ieÅ¡kinio reikalavimus), atitinkamai iÅ¡spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas: iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos: ieÅ¡kovei – 2 200 Lt (1800 Lt+400 Lt) iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, valstybei – 1 752 Lt žyminio mokesčio, 224,78 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93, 98 straipsniai).Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 dalimi, 330 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinio reikalavimai pripažinti mokėtÄ honorarÄ darbo užmokesčio dalimi, mokėta pagal 1997-03-07 darbo sutartį Nr. 211, vidutinio darbo užmokesčio dydžio apskaičiavimo ir dalies nesumokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, nesumokėto darbo užmokesčio už atostogas ir nesumokėtos dalies kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo atmesti, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, pripažinti mokėtÄ honorarÄ darbo užmokesčio dalimi, mokėta pagal 1997-03-07 darbo sutartį Nr. 211, priteisti iÅ¡ atsakovo nesumokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalį – 13 904,04 Lt, dalį darbo užmokesčio už 2009 m. sausio mėn. atostogas – 2 650 Lt, dalį kompensacijos už nepanaudotas atostogas – 1 836,78 Lt;

Teismo sprendimo dalį, kuria priteista iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 1 873,12 (priskaityta suma) vidutinio darbo užmokesčio už 46 dienas priverstinės pravaikÅ¡tos, 17 798,63 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo užmokesčio už 20 mėnesių ir 14 darbo dienų priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , skaičiuojant už laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2009 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2010-12-15) imtinai ir po 40,72 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos darbo dienÄ , esant penkių darbo dienų savaitei, už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ po teismo sprendimo paskelbimo (nuo 2010-12-16) iki jo įsigaliojimo dienos pakeisti, padidinant priteistÄ sumÄ iki 40 000 Lt;Teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pakeisti, jÄ iÅ¡dėstant:Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ ieÅ¡kovei V.

D. 2 200 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ 1 752 Lt žyminio mokesčio, 224,78 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB, įmokos kodas 5660.Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas. Kolegijos pirmininkas                                                               Egidijus TamaÅ¡auskas Kolegijos teisėjai                                                                       RamÅ«nas Mitkus                                                                                                                  Algirdas Remeika