2022-06-01 Nr. AB-14579-3-62-3-00295-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2627-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00295-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. H. M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. H. M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas H. H. M. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 22S56917 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Pagrindinė priežastis, dėl kurios jis paliko savo kilmės šalį, yra tai, kad (duomenys neskelbtini).

3. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, jį apskundė teismui.

4. Pareiškėjas teigė, kad jis nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Pareiškėjas negali likti kilmės šalyje dėl (duomenys neskelbtini) persekiojimo, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, pagal kurią patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso, jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1- 3 punktus.

5. Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą, turėjo ne formaliai ir fragmentiškai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet sistemiškai vertinti kitą naujausią ir aktualią informaciją iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjo galimybes apsisaugoti, ypač kai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini).

6. Pareiškėjas savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jos pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas. Dėl to nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies.

7. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Šis terminas nėra proporcingas, nes pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai, jo veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo, o iš kilmės valstybės išvyko siekiant suprantamo tikslo - saugaus gyvenimo.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Migracijos departamentas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Nors pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau savo pasakojime neįvardino jokių išsamesnių detalių, nepateikė nuotraukų, dokumentų ar kitų įrodymų apie tokius (duomenys neskelbtini) grasinimus. (duomenys neskelbtini).

10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas turėjo ir kitų neatitikimų. Apklausos metu jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Dėl to atsakovas pareiškėjo pasakojimą vertino kaip turintį mažą patikimumo laipsnį. Kitų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo istoriją, tyrimo metu gauta nebuvo. Taigi nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį.

11. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė – jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsakovas atsižvelgė į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, pareiškėjo individualias savybes, įvertinta, ar pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, ir padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nenustatyta, todėl pripažinta, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Migracijos departamentas surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir neidentifikavo tikėtino pareiškėjo persekiotojo ar tikėtinų motyvų persekioti pareiškėją dėl jo individualių savybių. Pareiškėjas savo pasakojime neįvardino jokių išsamesnių detalių, nepateikė nuotraukų, dokumentų ar kitų įrodymų apie (duomenys neskelbtini) grasinimus dėl (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas neturėjo duomenų, kad situacija pareiškėjo kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, pats pareiškėjas taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta.

13. Nors pareiškėjas teigė, kad jo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija apie (duomenys neskelbtini), tačiau, pirma, dėl nustatytų pasakojimo trūkumų, pareiškėjo pasakojimas dėl tariamo persekiojimo vertintinas kaip turintis žemą įrodomąją galią; antra, tariami grasintojai ((duomenys neskelbtini) nėra valstybinis subjektas; trečia, apklausos metu pareiškėjas neužsiminė, ar kreipėsi į teisėsaugos ar kitokias institucijas kilmės valstybėje, nepaaiškino, kodėl nesikreipė. Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais).

14. Nagrinėjamu atveju buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija, skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas tariamai nesurinko visos aktualios informacijos, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad pats pareiškėjas nurodė, kad jokių individualių grėsmių kilmės valstybėje jam nekyla.

15. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Taigi prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas ir tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Ginčijamame sprendime pateikti išsamiai aptarti prieglobsčio nesuteikimo, išsiuntimo ir draudimo atvykti sprendimo motyvai.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo H. H. M. M. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2022 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 22S56917 rezoliucinės dalies 3 punktą (draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki dvejų metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos) ir 4 punktą (į C.SIS II įvesto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą sutrumpino iki dvejų metų), likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos pareigūnai sulaikė 12 asmenų grupę, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos sieną ir prisistačiusių (duomenys neskelbtini) piliečiais, tarp jų ir pareiškėją. 2021 m. rugpjūčio 2 d. registraciją patvirtinančiame lape nurodyta, kad pareiškėjas pageidauja prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nurodė Į Lietuvą atvykęs iš Minsko. Pareiškėjas 2021 m. spalio 13 d. apklausos metu nurodė, jog jis yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėją paskatino iš šalies išvykti tai, kad (duomenys neskelbtini).

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas nėra detalus: jis nenurodė jokių konkrečių duomenų apie jo galimą paiešką, persekiojimą kilmės valstybėje, pasakojimas nėra detalizuotas datomis, įvykiais, jo paaiškinimai yra prieštaringi, nenuoseklūs. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktoje video medžiagoje pareiškėjo žmona nurodo, kad (duomenys neskelbtini), o tai prieštarauja pareiškėjo pateiktiems faktams. (duomenys neskelbtini). Šiuos pareiškėjo pasakojimo netikslumus teismas vertino kaip pagrindą abejoti jo pasakojimo tikrumu bei patikimumu.

19. (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės, neišsamus pasakojimas, netiesioginiai prieglobsčio prašytojo atsakymai į uždarus klausimus apie (duomenys neskelbtini), teismui kėlė daug abejonių dėl to, ar (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai jo pasakojimą vertino kaip turintį mažą patikimumo laipsnį. Nenustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį, todėl jo baimė nelaikyta visiškai pagrįsta.

20. Įvertinęs pareiškėjo rašytinį prašymą suteikti prieglobstį, jo pasakojimą apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus, Migracijos departamento surinktą informaciją, teismas pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Pareiškėjas nei Migracijos departamento pareigūnui apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl individualios grėsmės pareiškėjui. Jo teiginiai dėl grėsmės grindžiami tik jo subjektyvia nuomone.

21. Teismas sprendė, kad atsakovas surinko pareiškėjo prašymo nagrinėjimui aktualią kilmės valstybės informaciją, išanalizavo tai, jog pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPBB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis nėra pažeidžiamas asmuo. Tos pačios aplinkybės buvo vertinamos tiek pabėgėlio statuso, tiek papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste, nes kitokių pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjas nėra pažeidęs jokių (duomenys neskelbtini) įstatymų, neturi konfliktų su valstybiniais subjektais, nepriklauso pažeidžiamiems asmenims, yra jaunas vyras, (duomenys neskelbtini). Nei jo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija neleidžia spręsti, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Nors skirtinguose (duomenys neskelbtini) vietovėse smurtas siekia skirtingas ribas (duomenys neskelbtini), vis dėl to, anot EPPB rekomendacijų, (duomenys neskelbtini) rajonas neatitinka beatodairiško smurto kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismo teigimu, pareiškėjo skundo argumentai neleido teismui suabejoti Migracijos departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

22. Teismas pripažino pagrįstu Migracijos departamento sprendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau nesutiko su atsakovo išvada taikyti pareiškėjui maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų draudimo terminą; byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas keltų grėsmę visuomenės saugumui. Dėl to teismas pakeitė Sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi teismas pakeitė sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tai teismas konstatavo ir pagrindą keisti sprendimo dalį dėl perspėjimo apie draudimą įvedimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Dėl to teismas pakeitė perspėjimo laikotarpį. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė.

III. 23. Pareiškėjas H. H. M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti jo bei vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

24. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir jį patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.

25. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes (duomenys neskelbtini), todėl jo išsakyta grėsmė yra reali. Atsakovas turėjo suteikti prieglobstį dėl visiškai pagrįstos pareiškėjo baimės patirti persekiojimą.

26. Be to, pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjo gyvenamojoje vietoje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos. Kadangi pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga, jis atitinka minėtas įstatymo nuostatas.

27. Atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. Dėl to atsakovo išvada, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto, nėra tinkamai pagrįsta. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

28. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų. Tačiau pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos, kaip vien tik ekonominės, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Tai tiesiogiai galėjo nulemti prieglobsčio prašymo motyvus.

29. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvą neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

30. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Atsakovas nurodo, kad jis, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią kilmės valstybės informaciją ir konstatavo, jog pareiškėjo istorija savaime nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo. Pareiškėjo pasakojime nenurodyta konkrečių datų, nepateikta konkrečių įrodymų, kuriais jis grindžia šią grėsmę. Pasakojime neįvardinta jokių išsamesnių detalių, nepateikta nuotraukų, dokumentų ar kitų įrodymų apie (duomenys neskelbtini), nepateikta ir (duomenys neskelbtini) įrodančių dokumentų. Pareiškėjo pasakojimas turėjo esminių trūkumų, nes buvo pareiškėjo nurodomų faktinių aplinkybių neatitiktis (duomenys neskelbtini). Tokios neatitiktys mažina jo pasakojimo patikimumą.

32. Dėl pareiškėjo pasakojimo detalumo stokos ir nustatytų neatitikčių pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu. Kitų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo istoriją, tyrimo metu nebuvo gauta. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo trūkumus, nenustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos jam suteikimo poreikį, todėl pareiškėjo baimė nėra laikytina visiškai pagrįsta.

33. Tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas buvo vertinama saugumo situacija prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje. Remiantis turima kilmės valstybės informacija, pareiškėjo gyvenamojoje vietoje beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nelemia realios rimtos žalos rizikos. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjo kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas, todėl laikytina, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

34. Atsakovas pažymi, kad ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Be to, pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo tuo, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, jis teigė tik tai, kad iš savo šalies išvyko, nes (duomenys neskelbtini). Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais. Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

35. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 36. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

39. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

41. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

42. Pagal Įstatymo 83 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

43. Taigi, pagal nurodytas teisės nuostatas vienas iš kriterijų, vertinant prieglobsčio prašytojo statuso nustatymui aktualius duomenis, yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

44. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas nepagrindė individualaus pobūdžio persekiojimo grėsmės.

46. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini). Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir jį patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, tačiau šiuos argumentus teisėjų kolegija pripažįsta deklaratyviais ir nepagrindžiančiais įvardijamo pažeidimo, taip pat nesudarančiais pagrindo kitaip kvalifikuoti teismo nustatytas aplinkybes.

47. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas išsamiai atliko pareiškėjo apklausą, siekė išsiaiškinti visus jo nurodytus argumentus, taip pat surinko aktualią pareiškėjui informaciją apie situaciją kilmės šalyje dėl(duomenys neskelbtini) ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamu dėl (duomenys neskelbtini) grasinimų pagrįstumą. Nei pareiškėjo istorija, nei kilmės šalies informacija neleidžia daryti prielaidos, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjo pasakojimas apskritai neleidžia identifikuoti ir įvertinti tariamo persekiojimo realaus egzistavimo.

48. Teismas iš esmės pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjo pasakojimas turėjo esminių trūkumų: pasakojimas buvo nekonkretus, nenuoseklus, istorijoje trūko konkrečių datų ir aplinkybių; pareiškėjas nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų apie (duomenys neskelbtini) patirtus grasinimus dėl (duomenys neskelbtini), taip pat nepateikė ir (duomenys neskelbtini) faktą įrodančių dokumentų. Pareiškėjo pasakojime buvo esminių netikslumų, pvz., (duomenys neskelbtini). Kadangi pasakojime buvo nemažai neatitikčių, pasakojimas stokojo išsamumo, tai atsakovas tokį pareiškėjo pasakojimą pagrįstai vertino kaip turintį mažą patikimumo laipsnį.

49. Teismas kartu su atsakovo surinkta ir įvertinta medžiaga vertino ir pareiškėjo teismo posėdyje duotus paaiškinimus, kuriuos pripažino prieštaringais ir nenuosekliais, nes, pvz., (duomenys neskelbtini). Dėl to teismas pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjo pasakojimo netikslumai pagrįstai leidžia abejoti pasakojimo apie (duomenys neskelbtini) tikrumu ir patikimumu.

50. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta egzistuojančių individualių aplinkybių, kurios patvirtintų galimo individualaus persekiojimo baimę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje. Pareiškėjas, turėdamas pareigą pagrįsti savo prašymą suteikti prieglobstį ir Migracijos departamento suteiktas galimybes tikslinti paaiškinimuose iškilusius neaiškumus bei prieštaravimus, nepateikė jokių argumentų, susijusių su visiškai pagrįsta baime būti persekiojamam (duomenys neskelbtini). Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas išsamiai aptaria (duomenys neskelbtini) situaciją kilmės valstybėje, tačiau ši informacija vertintina kaip pernelyg bendro pobūdžio, nepatvirtinanti konkrečiai pareiškėjui tariamai gresiančio pavojaus dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prieglobsčio procedūros metu nenurodė jokių jo individualaus persekiojimo dėl (duomenys neskelbtini) atvejų, tokio pobūdžio argumentų nėra ir apeliaciniame skunde, juo labiau kai abejonių atsakovui ir teismui sukėlė pats (duomenys neskelbtini) faktas. Dėl to įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo trūkumus, byloje pagrįstai pareiškėjo baimė nelaikyta visiškai pagrįsta ir nepatvirtinanti poreikio suteikti pareiškėjui tarptautinę apsaugą. Taigi pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

51. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad dėl karinio konflikto jo gyvenamojoje vietovėje jam kyla grėsmė būti nužudytam, todėl jam suteiktina papildoma apsauga. Kadangi pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tai tos pačios aplinkybės buvo atsakovo ir teismo vertintos ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Atsakovas nenustatė realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl teismas pripažino pagrįsta atsakovo išvadą, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Tyrimo metu nustatyta, kad nors skirtingose (duomenys neskelbtini) vietovėse skiriasi smurto lygis, tačiau vis dėl to (duomenys neskelbtini) neatitinka beatodairiško smurto kriterijų, dėl kurių vien dėl buvimo toje teritorijoje asmuo susidurtų su realiu pavojumi patirti smurtą. Be to, atsakovas nenustatė, kad pareiškėjas priklausytų vienai iš padidintos rizikos grupių, kuri pagal EPPB gali susidurti su padidinta persekiojimo rizika. Todėl teismas pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog (duomenys neskelbtini), yra bendro pobūdžio ir neindividualizuoja realios grėsmės pareiškėjui tikimybės, nepatvirtinta, kad jam dėl to kilmės šalyje grėstų kankinimai ar mirties bausmė.

52. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo selektyviai atrinkta, naujumo ir aktualumo reikalavimų neatitinkančia informacija. Apeliacinio skundo teiginiais reiškiamas iš esmės abstraktus, bendro pobūdžio nesutikimas su teismo sprendimu, nes pareiškėjas skunde nenurodo ir nepateikia naujesnės informacijos, kuri leistų paneigti atsakovo surinktos informacijos aktualumą ir pagrįstumą. Pažymėtina ir tai, kad Tvarkos aprašas įpareigoja atsakovą vertinti ne bendrą prieglobsčio prašytojo kilmės šalies informaciją, o individualią prieglobsčio prašytojo situaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, sprendžia, kad atsakovas rėmėsi naujumo ir aktualumo kriterijus atitinkančiais duomenimis, tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste.

53. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad jo kilmės šalį yra apėmusi ekonominė krizė, atsakovas neatliko informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, nebuvo atliktas pabėgėlio ir ekonominio migranto atskyrimas, o tai nulėmė, kad neišsamiai buvo įvertinti prieglobsčio prašymo motyvai. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo teiginius taip pat pripažįsta deklaratyviais ir dėl to nepagrįstais. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tyrimo metu nenustatyta ir duomenų, kad kilmės valstybės valdžia naudoja prieš savo gyventojus ekonominio poveikio priemones. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir savo skunde.

54. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo savarankiškų argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalių, kuriomis pakeistos atsakovo Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 pastraipos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiais aspektais nepasisako.

55. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. H. M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė