2019-10-02 Nr. AB-18865-3-61-3-02755-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-902-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02755-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. (M. G.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) viršininko 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą, rezoliucija išdėstytą Vilniaus AVPK Pareigūnų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) išvadoje Nr. 10-IL-10490, pareiškėjo tarnybinę 2016 metų veiklą vertinti „gerai“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus AVPK viršininką priimti sprendimą pareiškėjo tarnybinę 2016 metų veiklą vertinti labai gerai, nustatant pareiškėjui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus; 3) įpareigoti Vilniaus AVPK perskaičiuoti pareiškėjo darbo užmokestį nuo 2017 m. balandžio 8 d. taikant nuosekliai didesnį pareiginės algos koeficientą ir išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl pareiginės algos koeficientų skirtumo nuo 2017 m. balandžio 8 d. iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) panaikinti Vilniaus AVPK Tarnybinių ginčų komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2017 m. liepos 17 d. protokolinio sprendimo Nr. IL-17153 2 punkto nutariamąją dalį dėl nutarimo pareiškėjo prašymą atmesti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad dirba Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos (duomenys neskelbiami) pareigose. Vilniaus AVPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2017 m. balandžio 6 d. parengė išvadą Nr. 10-IL-10490 pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2016 m. įvertinti „labai gerai“ ir nustatyti pareiškėjui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Vidaus tarnybos statuto priede pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus. Komisija Vilniaus AVPK viršininkui pateikė siūlymą, kuris įtvirtintas Komisijos posėdžio 2017 m. balandžio 10 d. protokole Nr. 10-IL-10664, pritarti tiesioginio vadovo įvertinimui pareiškėjo tarnybinę 2016 metų veiklą įvertinti „labai gerai“ ir nustatyti pareiškėjui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Vidaus tarnybos statuto priede pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus.

Nepaisydamas nurodyto Komisijos protokolo, Vilniaus AVPK viršininkas priėmė 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą nepritarti Vertinimo komisijos siūlymui, nes pareiškėjas 2016 m. buvo baustas drausmine tvarka. Nesutikdamas su tokiu sprendimu pareiškėjas nurodė, kad Vidaus tarnybos statutas įpareigoja vertinimą atliekančius subjektus pareigūno tarnybinę veiklą įvertinti visapusiškai ir objektyviai. Pareigūną į pareigas priėmęs vadovas, priimdamas galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo, yra saistomas reikalavimų jo veiklą vertinti pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d.

įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 priede nurodytus kriterijus ir tarnybinių užduočių rezultatus. Priešingu atveju yra pažeidžiami minėti tarnybinės veiklos vertinimo principai – visapusiškumas ir objektyvumas. Pareiškėjas pabrėžė, kad 2016 m. buvo baustas drausmine tvarka už tai, kad dirbo tris paras iš eilės naktinėje pamainoje ir dėl nuovargio padarė vienkartinio pobūdžio klaidą. Pareiškėjo teigimu, paskirta tarnybinė nuobauda negalėjo įtakoti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo rezultato.

Atkreipė dėmesį, kad skundžiamas Vilniaus AVPK sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, nes jame nenurodyta apskundimo tvarka. Ginčų komisija pažeidė Taisyklių 245 ir 248 punktų reikalavimus, kurie laikytini esminiais procedūriniais pažeidimais, taip pat neparengė sprendimo, atitinkančio Taisyklių 249 punkte numatytus reikalavimus, bei neatsižvelgė į oficialų teisės aktą priėmusios institucijos išaiškinimą.

3. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus AVPK viršininkas priėmė Sprendimą dėl to, kad pareiškėjui 2016 metais buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Į šią aplinkybę nebuvo galima neatsižvelgti, vertinant pareigūno veiklą. Pareiškėjas už aplaidumą tarnyboje jam paskirtos tarnybinės nuobaudos neginčijo, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji paskirta nepagrįstai. Minėta tarnybinė nuobauda paskirta pareiškėjui buvo susijusi su pareiškėjo prasta veiklos kokybe konkrečiu laikotarpiu ir kitais Taisyklių 5 priede išvardytais veiklos vertinimo kriterijais. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Vilniaus AVPK viršininką priimti sprendimą pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2016 metus vertinti „labai gerai“ yra išeinantis už bylą nagrinėjančio teismo kompetencijos ribų, todėl negali būti tenkinamas. Vilniaus AVPK Tarnybinių ginčų komisija atsižvelgė į oficialų aktą priėmusios institucijos 2017 m. birželio 15 d. rašte Nr. 1D-3258 pateiktą Taisyklių išaiškinimą ir įvertino visas aplinkybes, tačiau pagrindo priimti kitokį sprendimą nebuvo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo M. G. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tarnybinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 17 d. protokolinio sprendimo Nr. IL-17153 2 punkto dalį, kuria pareiškėjo M. G. prašymas buvo atmestas, ir įpareigojo Vilniaus AVPK viršininką priimti sprendimą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2017 m. balandžio 7 d. išvadoje Nr. 10-IL-10490 pateikto pasiūlymo įgyvendinimo.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus AVPK eina Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos (duomenys neskelbiami) pareigas. Tarnybinės veiklos užduotys ir pasiektų rezultatų vykdant nustatytas užduotis vertinimo rodikliai buvo nustatyti 2016 m. kovo 1 d. pareiškėjo tarnybinės veikos vertinimo išvadoje. Pareiškėjas 2017 m. vasario 17 d. užpildė tarnybinės veiklos vertinimo anketą, kurioje tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją įvertino 4 (labai gerai) balais, o šiam įvertinimui pritarė ir pareiškėjo tiesioginis vadovas Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos (duomenys neskelbiami) vadas A. P.. Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2017 m. kovo 2 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-12503, vertindamas pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis, įvertino, kad pareiškėjas įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo kriterijus (3 balais), o šį vertinimą pagrindė vertinimo išvados 1 dalyje „Tarnybinės veiklos rezultatai“. Tiesioginis vadovas iš tarnybinės veiklos vertinimo anketos gautus balus vertinant pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją pažymėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje ir joje pateikė bendrą pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą 4 (labai gerai) balais bei pateikė pasiūlymą nustatyti pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus. Komisija 2017 m. balandžio 7 d. išvadoje Nr. 10-IL-10490 pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“ ir pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pateikė pasiūlymą nustatyti didesnį koeficientą. Tačiau Vilniaus AVPK viršininkas 2017 m. balandžio 7 d. Komisijos išvadoje rezoliucijoje išreiškė sprendimą pareiškėjo veiklą vertinti „gerai“, nes pareigūnas 2016 metais baustas drausmine tvarka. Pareiškėjas nesutinka su šiuo Vilniaus AVPK viršininko sprendimu, manydamas, kad toks sprendimas neatitinka Vidaus tarnybos statute įtvirtintų tarnybinės veiklos vertinimo principų – visapusiškumo ir objektyvumo.

7. Teismas pažymėjo, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarka siekiama kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms (Vidaus tarnybos statuto 25 str. 1 d.). Toks tikslas siejasi su vidaus tarnyboje taikomu karjeros principu (Vidaus tarnybos statuto 3 str. 1 ir 6 d.). Pareigūnų kvalifikacija ir tinkamumas einamoms pareigoms vertinami pagal Taisyklėse numatytus kriterijus, o tarnybinės veiklos rezultatai – pagal tiesioginio vadovo nustatytas konkrečias pareigūno einamųjų metų užduotis ir aiškiai apibrėžtus pasiektų rezultatų vykdant nustatytas užduotis vertinimo rodiklius. Visapusiško ir objektyvaus pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo siekiama į šį procesą įtraukiant patį pareigūną (jis užpildo vertinimo anketą), jo tiesioginį vadovą (jis pokalbio su pareigūnu metu aptaria pareigūno užpildytą vertinimo anketą, pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant pareigūnui nustatytas užduotis, pareigūno karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą, užpildo vertinimo anketą, surašo pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą), tuo atveju, kai pareigūno tarnybinė veikla vertinama labai gerai – ir vertinimo komisiją, kuri dar kartą įvertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Teismo vertinimu, iš Vidaus tarnybos statute ir Taisyklėse numatytos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos matyti, kad įgaliojimai pareigūno veiklą vertinti labai gerai, gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai suteikti būtent tiesioginiam vadovui ir vertinimo komisijai.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus AVPK viršininkas 2017 m. balandžio 7 d. Komisijos išvadoje priėmė sprendimą pareiškėjo veiklą vertinti „gerai“, kadangi pareigūnas baustas drausmine tvarka, nors įgaliojimai pareigūno veiklą vertinti labai gerai, gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai suteikti būtent tiesioginiam vadovui ir Komisijai, kurie šį vertinimą pagrindžia Vidaus tarnybos statute ir Taisyklėse nustatyta tvarka užpildydami atitinkamus vertinimą pagrindžiančius dokumentus. Pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo, todėl teismas sprendė, kad Vilniaus AVPK viršininkas, spręsdamas dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo „gerai“, viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir perėmė funkcijas, kurios pagal Vidaus tarnybos statutą ir Taisykles suteiktos tiesioginiam vadovui ir Komisijai. Dėl šios priežasties teismas Vilniaus AVPK viršininko sprendimą panaikino (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 2 p.).

9. Teismas pažymėjo, kad savaime aplinkybė, jog pareiškėjas 2016 metais padarė tarnybinį nusižengimą, nesudaro pagrindo spręsti, kad tiesioginis vadovas ir Komisija netinkamai atliko pareiškėjo veiklos vertinimą. Atsakovas nenurodė, kaip aplinkybė dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo yra susijusi su vertintinais pagal Taisykles pareiškėjo tarnybinės veiklos aspektais, kaip ši aplinkybė pagrindžia kitokį kurio nors vertinamojo elemento (kvalifikacijos, tarnybinės veiklos rezultatų, tinkamumo einamoms pareigoms) įvertinimą, nei nurodyta tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje, kuriai pritarė Komisija. Teismo vertinimu, Vilniaus AVPK viršininko sprendimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotu ir pagrįstu.

10. Teismas konstatavo, kad Vilniaus AVPK viršininko sprendimas turi būti panaikinamas, o Vilniaus AVPK turi būti įpareigojamas išspręsti tą klausimą, kurį jis pagal Vidaus tarnybos statutą ir Taisykles yra įgaliotas išspręsti, t. y. priimti sprendimą dėl Komisijos 2017 m. balandžio 7 d. išvadoje Nr. 10-IL-10490 pateikto pasiūlymo įgyvendinimo. Teismas nurodė, kad naikintina Ginčų komisijos 2017 m. liepos 17 d. protokolinio sprendimo Nr. IL-17153 2 punkto dalis, kuria pareiškėjo prašymas buvo atmestas.

11. Teismas kitų pareiškėjo skundo reikalavimų netenkino, kadangi pareiškėjo tarnybinė veikla kompetentingo subjekto jau yra įvertinta „labai gerai“, o būtent Vilniaus AVPK viršininkas, bet ne teismas, turi įgaliojimus priimti sprendimą dėl Komisijos siūlymo nustatyti pareiškėjui nuosekliai didesnę pareiginę algą įgyvendinimo.

III. 12. Atsakovas Vilniaus AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

13. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nepagrįstai susiaurindamas Vilniaus AVPK viršininko diskrecijos ribas, galimai nepakankamai įsigilino į ginčo santykių teisinį reglamentavimą, todėl priėmė neteisėtą ir naikintintą sprendimą.

14. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju pareiškėjo tiesioginio vadovo ir Komisijos vertinimas nebuvo objektyvus – apsiriboję pareiškėjui suformuluotų uždavinių atlikimo įvertinimu, jie sprendė, kad pareigūnas vertintinas „labai gerai“. Tačiau nebuvo atsižvelgta į pareiškėjui taikytą tarnybinę atsakomybę vertinimo laikotarpiu – už pareigūno aplaidumą vykdant tarnybines pareigas. Galbūt pareiškėjo tiesioginį vadovą ir Komisiją suklaidino aplinkybė, kad paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba), praėjus įstatymo numatytam terminui, buvo panaikinta, tačiau tai buvo padaryta jau po vertinamo laikotarpio – 2017 metų pradžioje. Atsakovo nuomone, pareigūnui skirtos nuobaudos panaikinimas anksčiau laiko, dėl pareiškėjo pastangų tinkamai atlikti jam pavestas tarnybos užduotis ar gerų darbo rezultatų, savaime yra tam tikra paskatinimo forma (teisinis gėris). Statutinių pareigūnų atsakomybė nėra formali, taikant ją skiriama tarnybinė nuobauda sukelia pareigūnui tam tikras neigiamas pasekmes, tokiu būdu vykdant tiek specialiąją prevenciją (koreguojant paties nusižengusio pareigūno elgesį), tiek bendrąją tarnybinių nusižengimų prevenciją (atkreipiant kitų pareigūnų dėmesį į tam tikro tarnybos interesų neatitinkančio elgesio netoleravimą ir galimas neigiamas pasekmes). Pareiškėjo tarnyba vertinimo laikotarpiu nebuvo nepriekaištinga, policijos įstaiga turėjo priekaištų dėl jo aplaidaus tarnybos pareigų atlikimo, tai buvo išreikšta tarnybine nuobauda – pastaba. Vertinant pareiškėją taip, kaip siūlė jo tiesioginis vadovas ir Komisija („labai gerai“) ir neatsižvelgiant į objektyvius pareigūno veiklą charakterizuojančius kriterijus pagal Taisyklių 5 priedą, vertinimas nebūtų sąžiningas ir teisingas, kartu nebūtų motyvuoti tie policijos pareigūnai, kurie ne tik puikiai vykdė jiems pavestas pareigas ir suformuluotas užduotis, bet ir atitiko visus kitus tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, ir kuriems dėl pareigų atlikimo kokybės per ataskaitinį laikotarpį jokių priekaištų ar pastabų nebuvo pareikšta.

15. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareigūnas už aplaidumą tarnyboje paskirtos nuobaudos neginčijo, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, neteisėtai. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. birželio 15 d. rašte išdėstytą nuomonę, kuria reikia remtis ir vadovautis kompleksiškai, kaip vientisu dokumentu. Atsakovui nėra aišku, kaip pareigūnui skirta tarnybinė nuobauda už netinkamą pareigų atlikimą vertinamu laikotarpiu koreliuoja su teismo sprendime išvardytais veiklos kokybės, atsakingumo ir lojalumo tarnybai kriterijais.

16. Atsakovas pažymi, kad 2016 metais pareigūnų veiklos vertinimas buvo pirmasis Vidaus tarnybos statuto ir Taisyklių po naujos redakcijos įsigaliojimo, todėl nuosekli praktika šioje srityje dar nėra susiformavusi. Taisyklės nenumato tolesnės procedūros, kokie veiksmai turi būti atlikti, kai viršininkas, vadovaudamasis Taisyklių 158 punktu, priima motyvuotą sprendimą atsisakyti įgyvendinti vertinimo komisijos siūlymą. Vilniaus AVPK viršininkas, įrašydamas rezoliuciją, siekė išreikšti savo valią, kad Komisijos siūlymą jis atsisako įgyvendinti. Šį savo sprendimą viršininkas motyvavo pareigūno baustumu per vertinimo laikotarpį. Atsakovas sutinka, kad rezoliucijos dalis dėl nurodymo pareigūno veiklą vertinti „gerai“ yra nekorektiška, tačiau tai nekeičia rezoliucijos turinio.

17. Atsakovo nuomone, teismas turėjo pareigą ginčą nagrinėti, vadovaudamasis turinio viršenybės prieš formą principu. Formalus teismo požiūris į rezoliucijos konstrukciją, nesigilinant į jos turinį, daro šį sprendimą neišsamų, o ginčo šalis nukreipia pakartotiniam bylinėjimuisi, kadangi teismo motyvai nėra aiškiai išreikšti ir sudaro ginčo šalims galimybę juos skirtingai interpretuoti. Teismas, netenkindamas pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą konkrečiu būdu įgyvendinti sprendimą ir perskaičiuoti pareiškėjo darbo užmokestį, taikant nuosekliai didesnį pareiginės algos koeficientą, neatsižvelgė į tai, kad pagal Taisyklių 158 punktą Vilniaus AVPK viršininkui suteikta teisė ne tik priimti sprendimą dėl atitinkamo siūlymo įgyvendinimo, bet ir priimti sprendimą jo neįgyvendinti, vertinimo komisijos išvadoje nurodant tokio sprendimo motyvus. Ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, atsižvelgė į Vidaus reikalų ministerijos 2017 m. birželio 15 rašte pateiktą Taisyklių išaiškinimą, o taip pat į Centrinės policijos įstaigos pateiktus išaiškinimus ir nuomones, įvertino visas aplinkybes, bet nebuvo pagrindo pareiškėjo vertinimo spręsti kitaip ir jo prašymą tenkinti.

18. Pareiškėjas M. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19. Pareiškėjas teigia, kad tarnybinės veiklos vertinimo kriterijuose (Taisyklių 5 priedas) nėra numatytas kriterijus dėl tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjo nuomone, kiekvienu individualiu atveju turėtų būti įvertinta tarnybinio nusižengimo aplinkybės ir pobūdis.

20. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius, jog pareiškėjo tiesioginį vadovą ir Komisiją suklaidino aplinkybė, kad nuobauda praėjus įstatymo nustatytam terminui buvo panaikinta anksčiau laiko.

21. Pareiškėjo nuomone, įstaigos vadovo diskrecija pasireiškia galimybe atitinkamos teisės normos ribose įgyvendinti Komisijos siūlymus. Taisyklių 158 punktas numato tokią galimybę. Įstaigos vadovas turi teisę neįgyvendinti Komisijos siūlymo, tačiau toks sprendimas turi būti motyvuotas, vadovas turi parinkti kitą, atitinkamoje teisės normoje numatytą alternatyvą.

22. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju pagal analogiją taikytina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir joje pateikti išaiškinimai (administracinė byla Nr. eA-1799-662/2015).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 23. Ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) viršininko 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo, rezoliucija išdėstyto Vilniaus AVPK Pareigūnų vertinimo komisijos išvadoje Nr. 10-IL-10490, pareiškėjo tarnybinę 2016 metų veiklą vertinti „gerai“, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tarnybinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 17 d. protokolinio sprendimo Nr. IL-17153 2 punkto dalį, kuria pareiškėjo M. G. prašymas buvo atmestas ir įpareigojo Vilniaus AVPK viršininką priimti sprendimą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2017 m. balandžio 7 d. išvadoje Nr. 10-IL-10490 pateikto pasiūlymo įgyvendinimo

25. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad Vilniaus AVPK viršininkas pareiškėjo veiklą pagrįstai įvertino „gerai“ , nes pareiškėjo tiesioginio vadovo ir Vertinimo komisijos vertinimas nebuvo objektyvus, nes jie, vertindami pareiškėjo veiklą „labai gerai“, neatsižvelgė į pareiškėjui taikytą tarnybinę atsakomybę už aplaidumą vykdant tarnybines pareigas vertinimo laikotarpiu. Taip pat atsakovas kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovo viršininkas, spręsdamas dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo „gerai“, viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir perėmė funkcijas, kurios pagal Vidaus tarnybos statutą ir Taisykles suteiktos tiesioginiam vadovui ir Vertinimo komisijai. Atsakovo teigimu, atsakovo viršininkas, įrašydamas rezoliuciją, siekė išreikšti savo valią, kad atsisako įgyvendinti Vertinimo komisijos siūlymą, ir toks viršininko sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei atitinkantis Taisyklių 158 punkto prasmę. Atsakovas taip pat laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovo viršininkas pagal Taisyklių 158 punktą turi teisę ne tik priimti sprendimą dėl atitinkamo siūlymo įgyvendinimo, bet ir priimti sprendimą jo neįgyvendinti. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą ir priimdamas sprendimą, tinkamai taikė Vidaus tarnybos statuto ir Taisyklių nuostatas, teisingai nustatė bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes.

26. Byloje faktinį pagrindą sudaro šios aplinkybės: pareiškėjas 2017 m. vasario 17 d. užpildė tarnybinės veiklos vertinimo anketą, kurioje tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją įvertino 4 (labai gerai) balais ir šiam vertinimui pritarė ir pareiškėjo tiesioginis vadovas Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos (duomenys neskelbiami) A. P.. Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2017 m. kovo 2 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-12503, vertindamas pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis, įvertino, kad pareiškėjas įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo kriterijus (3 balais), o šį vertinimą pagrindė vertinimo išvados 1 dalyje „Tarnybinės veiklos rezultatai“. Tiesioginis vadovas iš tarnybinės veiklos vertinimo anketos gautus balus vertinant pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją pažymėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje ir joje pateikė bendrą pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą 4 (labai gerai) balais bei pateikė pasiūlymą nustatyti pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus. Komisija 2017 m. balandžio 7 d. išvadoje Nr. 10-IL-10490 pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“ ir pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pateikė pasiūlymą nustatyti didesnį koeficientą. Vilniaus AVPK viršininkas 2017 m. balandžio 7 d. Komisijos išvadoje rezoliucijoje išreiškė sprendimą pareiškėjo veiklą vertinti „gerai“, nes pareigūnas 2016 metais baustas drausmine tvarka.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas tarnybinės nuobaudos neginčija, todėl buvęs pagrindas atsakovui, priimant Sprendimą atsižvelgti į nuobaudos skyrimo faktą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal ginčo santykiui aktualius teisės aktus, galiojančios tarnybinės nuobaudos faktas pats savaime automatiškai nepanaikina asmens teisės vertinimo metu objektyviai tarnybinės veiklos metu būti įvertintam „labai gerai“, nes tinkamumas einamoms pareigoms vertinamas pagal tokius kriterijus – gebėjimą panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti; organizuotumą ir veiklos planavimą; veiklos kokybę, o pareigūnų kvalifikacijos vertinimo kriterijai – gebėjimai tobulėti; kūrybingumas; bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; atsakingumas; lojalumas tarnybai (Taisyklių 5 priedas). Pažymėtina, kad analogiškoje byloje dėl asmens tarnybinės veiklos vertinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje A-901-520/2019) yra pažymėjęs, kad pareigūno kvalifikacijos vertinimas neapsiriboja vien tik ta aplinkybe, jog jam buvo taikyta tarnybinė atsakomybė, nesiaiškinant ir nevertinant aplinkybių, susijusių su tarnybiniu nusižengimu, dėl kurio taikyta tarnybinė atsakomybė.

28. Vertindamas atsakovo apeliacinio skundo argumentą, jog pareiškėjui paskirtos nuobaudos – pastabos panaikinimas anksčiau laiko, 2017 metų pradžioje turėtų būti laikoma kaip paskatinimo forma, apeliacinės instancijos teismas galėtų iš dalies sutikti su juo, jei būtų nagrinėjamas ginčas susijęs su pareiškėjo skatinimu ar apdovanojimu, nes pagal Vidaus tarnybos statuto 30 straipsnio 7 dalį pareigūnai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami ir neapdovanojami, tačiau kasmetinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas yra atskiras institutas skirtas įvertinti ne atskirus pareiškėjo veiksmus ar nuopelnus, o visų tarnybos metų užduočių atlikimą, darbo rezultatus ir kokybę įskaitant ir padarytus tarnybinius nusižengimus, jei jie turėjo neigiamą ilgalaikį poveikį pareiškėjo atliekamo darbo kokybei.

29. Nurodytų aplinkybių ir teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo aspektu Vilniaus AVPK viršininko sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, nes šiame sprendime aplinkybė dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo nesusieta su vertintinais pagal Taisykles pareiškėjo tarnybinės veiklos aspektais, nenurodyta, kaip ši aplinkybė pagrindžia kitokį kurio nors vertinamojo elemento (kvalifikacijos, tarnybinės veiklos rezultatų, tinkamumo einamoms pareigoms) įvertinimą, nei nurodyta tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje, kuriai pritarė Komisija.

30. Taisyklių 155 punkte nurodyta, kad vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą, per 5 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio dienos pateikia pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui savo išvadą. Vertinimo komisija, įvertinusi vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo tarnybinę veiklą, per 5 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio dienos savo išvadą pateikia vidaus reikalų ministrui. Taisyklių 157 punkte nurodyta, kad pareigūną į pareigas skiriantis asmuo per 10 darbo dienų nuo vertinimo komisijos išvados gavimo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Pagal Taisyklių 158 punktą pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, priėmęs sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos pasiūlymo, vertinimo komisijos išvadoje nurodo tokio sprendimo motyvus.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad teisės aktai nesuteikė teisės atsakovo vadovui atlikti pareiškėjo veiklos vertinimą ir pareiškėjo veiklą įvertinti taip, kaip tai pagal Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 7 ir 14 dalis galėjo įvertinti pareiškėjo veiklą jo tiesioginis vadovas ir Komisija. Vertinimo komisijos privalo įsitikinti, ar pareigūno tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo (pareigūno) gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Taisyklėse pateiktų rekomendacijų. Kita vertus, atsakovo vadovas turėjo teisę atsisakyti atsižvelgti į Komisijos siūlymą dėl pareiškėjo vertinimo, jei skundžiamame Sprendime būtų išsamiai ir motyvuotai paneigęs išvadoje nurodytą pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą faktiniais ir teisiniais argumentais.

32. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė