2023-04-26 Nr. AB-9101-3-62-3-01661-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-425-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01661-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. jis buvo periodiškai laikomas Pravieniškių PN-AK baudos izoliatoriuje ir jam nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos palaikyti higieną: dušo patalpose nebuvo sienelių, užuolaidų (neužtikrintas privatumas), patalpos buvo mažos (nuteistieji dažnai prisiliesdavo vieni prie kitų), o dozatoriuose nebūdavo skysto muilo ir šampūno, nesudaryta galimybė naudotis tinkamu dušu du kartus per savaitę. Pareiškėjas teigė, kad Pravieniškių PN-AK nesivadovavo jokiais teisės aktais bei siekė kuo daugiau jį sužlugdyti, ir tvirtino, jog dėl tokių bausmės atlikimo jis patyrė psichologinius išgyvenimus, nepilnavertiškumo jausmą, diskriminaciją ir pan.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas teigė, kad teisės aktai nenumato matomumą ribojančių pertvarų įrengimo nuteistųjų dušinėse, o, pagal teismų praktiką, nenustačius jokių kitų pažeidimų, vien privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas neturėtų būti vertintinas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus dušinėse nėra įrengtos pertvaros, tačiau, atsižvelgiant į nuteistųjų prašymus, yra sprendžiamas klausimas dėl pertvarų įrengimo dušų patalpose.

5. Atsakovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą dušo patalpose įrengtų dozatorių užpildymą skystu muilu ir šampūnu. Dozatoriai pildomi periodiškai, o sulaužyti ir sugadinti dozatoriai keičiami naujais. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17.5 punktą (2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 1R-176 redakcija), nuteistiesiems ir suimtiesiems buvo sudaryti nauji maudymosi duše grafikai, sudarantys galimybę pasinaudoti dušu ne rečiau nei du kartus per savaitę. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl privatumo neužtikrinimo duše nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 14 d. paliko nenagrinėtą, o kitą skundo dalį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 14 d. sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I1-4305-402/2022 pagal pareiškėjo M. Š. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurioje pareiškėjas neturtinę žalą kildino, be kita ko, iš to, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 14 d. jam nebuvo užtikrintas privatumas dušo patalpose, nes Pravieniškių PN-AK dušinėje nebuvo pertvarų. Minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, nes jis buvo apskųstas apeliacine tvarka. Kadangi teisme yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, šioje byloje nagrinėjamo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl privatumo neužtikrinimo duše nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 14 d. palikta nenagrinėta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 str. 4 p.).

8. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje buvo laikomas šiais laikotarpiais: nuo 2019 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d., nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. gegužės 20 d., nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. ir nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. vasario 14 d. Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, kad jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis baudos izoliatoriuje (kamerų tipo patalpose), todėl skundo argumentai dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiais nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. kovo 2 d., nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. gegužės 11 d., nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. birželio 22 d., 2020 m. liepos 9 d., nuo 2020 m. liepos 26 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., t. y. kai pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose arba buvo išvykęs iš Pravieniškių PN-AK, buvo atmesti.

9. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 44 punkto (nurodyta sudaryti galimybę nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę), Taisyklių 17.5 punkto (originali redakcija, įsigaliojusi 2020 m. sausio 22 d.; nurodyta sudaryti galimybę nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę; dirbantiems ar užsiimantiems individualia darbine, kūrybine veikla nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę) ir Taisyklių 17.5 punkto (2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 1R-176 redakcija, įsigaliojusi 2021 m. gegužės 26 d.; nurodyta sudaryti galimybę nusiprausti duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien) nuostatas, taip pat atsakovo paaiškinimus, jog, atsižvelgiant į Taisyklių pakeitimus, buvo pakeisti nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi dušu grafikai. Be to, iš atsakovo pateiktų duomenų nustatyta, jog muilo dozatoriai įstaigoje periodiškai užpildomi. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis apie nuteistųjų aprūpinimą higienos priemonėmis, vedimą praustis ne rečiau kaip du kartus per savaitę, todėl jais rėmėsi. Nenustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl nesudarytos galimybės naudotis dušu du kartus per savaitę arba higienos priemonių trūkumo. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde iš esmės nenurodė konkrečių aplinkybių dėl minėtų pažeidimų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie neišvedimą praustis du kartus per savaitę ir dušo patalpų neaprūpinimą higienos priemonėmis. Teismas pažymėjo, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovo atstovas, žinodamas apie tikėtinus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų tokiems pažeidimams pašalinti. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl šie jo nusiskundimai atmestini.

10. Teismas taip pat akcentavo, kad nors pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė išgyvenimus, pažeminimą ir pan., tačiau byloje nėra jokių duomenų apie jo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl atsakovui nekilo turtinė prievolė atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.

III. 11. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo prašo priteisti jam 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo nusiskundimus ir tvirtina, kad teismas netinkamai išnagrinėjo bylą ir neatsižvelgė į jo nurodytus realius faktus apie netinkamą dušinės patalpų įrengimą ir netinkamą vedimą į jas, teismas net nevertino pareiškėjo argumentų dėl jo privatumo naudojantis dušu pažeidimo. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, bet pareiškėjas dėl savo statuso negali pateikti įrodymų teismui. Be to, pareiškėjas dėl 2020 m. sausio 1 d. – 2022 m. vasario 14 d. laikotarpio nurodo, kad bendrabučio patalpos yra atskirtos nuo baudos izoliatoriaus patalpų, todėl teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti bylos dalį dėl šio laikotarpio.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

14. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytą savo poziciją, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas tvirtina, kad teismas tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, o apeliaciniame skunde nėra konkrečių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo bylos dalis dėl pareiškėjo M. Š. skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, patirtos dėl privatumo neužtikrinimo duše nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 14 d., atlyginimą palikta nenagrinėta, o kita skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesta, pagrįstumas ir teisėtumas.

16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl to, jog nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. jis paskirtą nuobaudą Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus baudos izoliatoriuje (kamerų tipo patalpose) atliko netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, naudojantis dušu jam nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi tarp dušo ragelių nebuvo įrengtos pertvaros, dozatoriuose nebūdavo skysto muilo ir šampūno, nebuvo sudaryta galimybė naudotis tinkamu dušu du kartus per savaitę.

17. Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 14 d. sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I1-4305-402/2022 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurioje pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą, be kita ko, dėl to, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 14 d. Pravieniškių PN-AK nebuvo užtikrintas privatumas dušo patalpose, nes dušinėje nebuvo pertvarų. Įvertinus tai, kad šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, kadangi apeliacine tvarka buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, t. y. teisme yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, pareiškėjo skundo dalis dėl privatumo neužtikrinimo duše nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 14 d., palikta nenagrinėta (ABTĮ 105 str. 4 p.).

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo pretenzijas dėl to, kad jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis baudos izoliatoriuje (kamerų tipo patalpose), nes nebuvo sudarytos galimybės nusiprausti du kartus per savaitę, dušo patalpos neaprūpintos higienos priemonėmis, nustatė, kad pareiškėjas buvo patalpintas į Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus kamerų tipo patalpas: nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. kovo 18 d. – kamerų tipo patalpą Nr. 15; nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. – kamerų tipo patalpą Nr. 9; nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2020 m. liepos 8 d. – kamerų tipo patalpą Nr. 11; nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. liepos 16 d. – kamerų tipo patalpą Nr. 6; nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2020 m. liepos 25 d. – kamerų tipo patalpą Nr. 8, jam buvo sudaryta galimybė naudotis dušu teisės aktų nustatyta tvarka, dušo patalpos aprūpintos higienos priemonėmis.

19. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstomis pareiškėjo pretenzijų dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. kovo 2 d., nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. gegužės 11 d., nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. birželio 22 d., 2020 m. liepos 9 d., nuo 2020 m. liepos 26 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., t. y. kai pareiškėjas nebuvo laikomas kamerų tipo patalpose (buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose arba buvo išvykęs iš pataisos namų).

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų tenkintas, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino baudos izoliatoriaus dušinių patalpų, nevedimo į jas, neišnagrinėjo ir neatsižvelgė į realius faktus. Dėl 2020 m. sausio 1 d. – 2022 m. vasario 14 d. laikotarpio pareiškėjas pažymi, kad bendrabučio patalpos yra atskirtos nuo baudos izoliatoriaus patalpų, todėl teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti bylos dalį dėl šio laikotarpio.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo turinį, atkreipia dėmesį, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

23. Šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tik deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio argumentus, kuriais grindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą, pareiškėjas nenurodo jokių argumentų, kurie būtų pagrįsti teisės aktais ir bylos įrodymai ir kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjo skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų.

24. Dėl pareiškėjo nurodomo 2020 m. sausio 1 d. – 2022 m. vasario 14 d. laikotarpio pažymėtina, kad pareiškėjo pretenzijos dėl šiuo laikotarpiu jam neužtikrinimo privatumo buvo nagrinėjamos pagal pareiškėjo skundą kitoje administracinėje byloje (žr. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-4305-402/2022) ir nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes neužtikrino jam minimalaus privatumo naudojantis dušu kartą per savaitę nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. gegužės 20 d., nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d., nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. vasario 14 d. (kitais laikotarpiais pareiškėjas buvo išvykęs iš pataisos įstaigos), dėl ko pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-4305-402/2022 nėra įsiteisėjęs, byla nagrinėjama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (bylos Nr. TA-357-502/2023).

25. Taigi nagrinėjamu atveju šioje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo dar kartą nagrinėti tų pačių aplinkybių, susijusių privatumo pažeidimu naudojantis dušu 2020 m. sausio 1 d. – 2022 m. vasario 14 d. laikotarpiu.

26. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo pagrindą ir dėl kurių buvo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą, matyti, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą siejo su tuo laikotarpiu, kai jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose.

27. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

28. Nagrinėjamu atveju atsakovas, atsikirsdamas į pareiškėjo skunde nurodytas pretenzijas, pateikė duomenis, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis dušu, taip pat duomenis apie dušinių įrengimą.

29. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, o pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punktą, iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-176 Taisyklių 17.5 punktas pakeistas ir nustatyta, kad į dušą nuteistieji (suimtieji) išleidžiami ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien (galioja nuo 2021 m. gegužės 26 d.).

30. Taigi nuo 2021 m. gegužės 26 d. įsigaliojus Taisyklių 17.5 punkto reikalavimams suimtieji (nuteistieji), esantys kamerose, į dušą turėjo būti vedami ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad tik nuo 2021 m. gegužės 26 d. įsigaliojus Taisyklių 17.5. punkto reikalavimams suimtieji (nuteistieji), esantys kamerose, į dušą turėjo būti vedami ne rečiau kaip du kartus per savaitę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-23-602/2023).

31. Pagal atsakovo pateiktus duomenis, buvo pakeisti nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi dušu grafikai ir visiems laisvės atėmimo bausmę įstaigos 3 sektoriuje atliekantiems nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu ne rečiau, kaip du kartus per savaitę. Atsakovas taip pat pateikė duomenis, kad muilo dozatoriai įstaigoje periodiškai užpildomi. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos atsakovo pateiktus duomenis, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nepateikti įrodymai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl nesudarytos galimybės naudotis dušu du kartus per savaitę ar higienos priemonių trūkumo, o pataisos namų administracija nesiėmė priemonių, kad būtų pašalinti pažeidimai.

32. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-169-822/2021; kt.).

33. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, įvertino byloje pateiktus įrodymus, nurodė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų nepripažįsta pagrįstais, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė pareiškėjo skunde nurodytas pretenzijas dėl kalinimo sąlygų bei aplinkybes ir jas įvertino ginčui aktualių teisės aktų kontekste, atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė