Legislator Case Law & Legislation
bf17d04f-5314-49b7-be21-da035f179504 AI generated

bf17d04f-5314-49b7-be21-da035f179504 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number bf17d04f-5314-49b7-be21-da035f179504
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėja             Civilinė byla Nr. 2S-220-227/2016Jurgita Čiginskaitė             Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02268-2015-6              Procesinio sprendimo kategorija: (S)              3.1.14.8.5.; 3.2.7.1 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 18 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

Legislator headnote

AI generated

bf17d04f-5314-49b7-be21-da035f179504 · Panevėžio apygardos teismas: Kadangi ieÅ¡kovas praÅ¡o ne tik priteisti iÅ¡laikymÄ , bet ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, todėl pripažino, jog byla yra susijusi su tėvų pareigomis, o teismingumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Reglamento „Briuselis IIa“ nuostatomis. Reglamento „Briuselis IIa“ I skyriaus 1 straipsnio 1 punkte numatyta, kad Å¡is reglamentas taikomas bet kokio pobÅ«džio teismo civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, tėvų pareigų skyrimu, naudojimosi jomis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėja             Civilinė byla Nr. 2S-220-227/2016Jurgita Čiginskaitė             Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02268-2015-6              Procesinio sprendimo kategorija: (S)              3.1.14.8.5.; 3.2.7.1 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 18 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2668-921/2015 pagal ieÅ¡kovo J. Å . ieÅ¡kinį atsakovei D. Å . dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, iÅ¡laikymo jam priteisimo, ir n u s t a t ė: IeÅ¡kovas J. Å . kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pakeisti 2011 m. gegužės 31 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-356/2011 nustatytÄ nepilnamečio vaiko M.

Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ su vaiko motina D. Å ., nustatant su tėvu J. Å .; priteisti iÅ¡ D. Å . iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui M. Å . po 100 Eur per mėnesį, nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki sÅ«naus pilnametystės bei 3600 Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos, visas Å¡ias lėšas pervedant į J. Å . ieÅ¡kinyje nurodytÄ sÄ skaitÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovas pakvietė sÅ«nų gyventi su juo Airijoje, kur vaikas ir gyvena nuo 2011 m. vasaros, lanko mokyklÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo Airijoje 2012 m. sausio 5 d.

Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip neteismingÄ Utenos rajono apylinkės teismui, iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad jis turi teisę kreiptis į atitinkamÄ Airijos teismÄ .Nustatė, kad ieÅ¡kovas nuo 2010 m. balandžio 8 d. yra deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ AirijÄ , kurioje turi ir nuolatinį darbÄ , nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nuo 2012 m. sausio 5 d. taip pat yra deklaruota Airijoje. SÅ«nus, kaip nurodyta ieÅ¡kinyje, Airijoje apsigyveno 2011 m. vasarÄ , tų metų rudenį pradėjo lankyti mokyklÄ .

Å ias aplinkybes patvirtina kartu su ieÅ¡kiniu pateiktos pažymos (25-29 b.l.). Pripažino, kad sprendžiant civilinių bylų dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo klausimus, tarptautinio civilinio proceso Å¡altinis yra 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis ReglamentÄ (EB) Nr.1347/2000“ (toliau - reglamentas ,,Briuselis IIa”). Reglamentas ,,Briuselis IIa” yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 110 straipsnio 2 dalį.

Nacionalinis teismas negali pakeisti reglamente „Briuselis IIa“ įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti. Reglamento „Briuselis IIa“ preambulės 11 punkte nustatyta, kad į jo taikymo sritį neįeina iÅ¡laikymo pareigos, nes joms jau taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr.44/2001; teismai turintys jurisdikcijÄ pagal reglamentÄ â€žBriuselis IIa“, paprastai turi jurisdikcijÄ priimti sprendimus dėl iÅ¡laikymo pareigų, taikydami Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 5 straipsnio 2 dalį (Å¡iuo metu - 2008 m. gruodžio 18 d.

Tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje“) Pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 II skyriaus 3 straipsnio nuostatas, jurisdikcijÄ nagrinėti su iÅ¡laikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikcijÄ nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡i jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe.

Kadangi ieÅ¡kovas praÅ¡o ne tik priteisti iÅ¡laikymÄ , bet ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, todėl pripažino, jog byla yra susijusi su tėvų pareigomis, o teismingumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Reglamento „Briuselis IIa“ nuostatomis. Reglamento „Briuselis IIa“ I skyriaus 1 straipsnio 1 punkte numatyta, kad Å¡is reglamentas taikomas bet kokio pobÅ«džio teismo civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, tėvų pareigų skyrimu, naudojimosi jomis.

Reikalavimams dėl tėvų pareigų pagrindinė jurisdikcijos taisyklė (reglamento „Briuselis IIa“ II skyriaus 2 skirsnio 8 straipsnis) nustato, kad byloms dėl tėvų pareigų vaikui taikoma tos valstybės teismų jurisdikcija, kurioje yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta. Kadangi ieškovo bei šalių nepilnamečio vaiko M. Š. nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o Airijoje, sprendė, jog byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, o priklauso Airijos teismų jurisdikcijai. Ieškovas J.

Å . atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigoti priimti nagrinėti ieÅ¡kinį. Nurodo, kad teismas formaliai vadovavosi reglamentas ,,Briuselis IIa” nuostatomis, neįvertino visų aplinkybių, taip pat ir to, kad Reglamento preambulės 12 p. numato specialiÄ alternatyviÄ jurisdikcijos taisyklę. Pagal Reglamento 12 straipsnio 3 dalies a ir b punktÄ , valstybės narės taip pat gali turėti jurisdikcijÄ bylose dėl tėvų pareigų, t.y. kitose bylose nei nurodyta Å¡io straipsnio 1 dalyje, jeigu vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare.

Tokiu atveju nėra nustatyta iÅ¡imtinė jurisdikcija ir teismas turėjo pagrindo vadovautis Reglamento 12 straipsnio 3 dalies nuostata, o ne iÅ¡imtinai Reglamento antro skirsnio 8 straipsniu. Teismas neįvertino, kad reglamento ,,Briuselis IIa” I skyriaus 1 straipsnio 3 d e punkte numatyta, jog reglamento nuostatos netaikomos byloms dėl iÅ¡laikymo, todėl Å¡iai bylai tikslinga taikyti 2000-12-22 Tarybos reglamentÄ (EB) Nr.44/2001, kuris nustato specialios teismų, nagrinėjančių bylas dėl iÅ¡laikymo mokėjimo jurisdikcijos taisykles, jo 5 straipsnio 2 dalyje numatytas alternatyvus teismingumas pagal atsakovo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , kÄ Å¡iuo atveju ir pasirinko ieÅ¡kovas, arba kreditoriaus nuolatinę gyvenamÄ jÄ ar gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutartį faktiniu ir teisiniu aspektais, pripažįsta, kad Utenos rajono apylinkės teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino jurisdikcijos nustatymo kriterijus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl Å¡ios bylos jurisdikcijos.Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga.

Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sÄ lygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybÄ , nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo. Teismas, nagrinėdamas bylÄ su tarptautiniu elementu, privalo ex officio tikrinti, ar byla jam yra teisminga; jeigu teismas jau po bylos iÅ¡kėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 str.).

CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesÄ , prioritetÄ suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiÅ¡kia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Pagal CPK 784 ir 785 straipsnių nuostatas Å¡eimos bylos, jei nors viena ginčo Å¡alis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams.

Jurisdikcijos nustatymo taisyklės ir pagrindai bet kokio pobÅ«džio civilinėse bylose, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu (1 str. 1 d. b p.), konkrečiai susijusioms su globos ir bendravimo teisėmis (1 str. 2 d. a p.), yra įtvirtintos reglamente ,,Briuselis IIa” dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000. Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal EB steigimo sutarties 110 str. 2 d.

Nacionalinis teismas negali pakeisti reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti. Reglamento „Briuselis IIa“ preambulės 11 p. nustatyta, kad į jo taikymo sritį neįeina iÅ¡laikymo pareigos, nes joms jau taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr.44/2001; teismai turintys jurisdikcijÄ pagal reglamentÄ â€žBriuselis IIa“, paprastai turi jurisdikcijÄ priimti sprendimus dėl iÅ¡laikymo pareigų, taikydami Tarybos reglamento (EB) Nr.44/2001 5 straipsnio 2 dalį, pagal kuriÄ valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl iÅ¡laikymo gali bÅ«ti iÅ¡kelta kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios arba gyvenamosios vietos teismuose arba, jeigu tokia byla yra susijusi su byla dėl asmens statuso, teisme, kuris pagal jam taikomÄ Ä¯statymÄ turi jurisdikcijÄ nagrinėti minėtas bylas, jeigu tokia jurisdikcija nėra pagrįsta vien tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe.

Sutiktina su apeliantu, kad Å¡ios Tarybos reglamento (EB) Nr.44/2001 nuostatos numato alternatyvųjį teismingumÄ , t. y. pagal atsakovo nuolatinę gyvenamÄ jÄ arba pagal kreditoriaus nuolatinę gyvenamÄ jÄ ar gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tačiau Å¡iuo atveju reikÅ¡minga tai, kad teismas, kuris turi kompetencijÄ pagal ReglamentÄ â€žBriuselis IIa“, vis tiek iÅ¡ esmės turi jurisdikcijÄ taip pat priimti sprendimÄ iÅ¡laikymo bylose. Pagal Å¡iÄ nuostatÄ teismas, kuris turi kompetencijÄ nagrinėti bylÄ dėl tėvų pareigų, taip pat turi spręsti ir iÅ¡laikymo klausimÄ , jei Å¡is klausimas yra susijęs su tėvų pareigų klausimu.

Todėl Å¡iuo atveju bylos teismingumÄ lemiantis reikalavimas yra Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų nustatymas, t.y. ginčas, susijęs su tėvų pareigomis. Reikalavimams dėl tėvų pareigų pagrindinė jurisdikcijos taisyklė (Reglamento 2 skirsnio 8 str.) nustato, kad byloms dėl tėvų pareigų vaikui taikoma tos valstybės teismų jurisdikcija, kurioje yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta. Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Reglamente ir yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiÅ¡kia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, iÅ¡skyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimÄ (Reglamento preambulės 12 p., 8 str.).

Taigi pagrindinis Å¡ios kategorijos bylų teismingumÄ nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Todėl, sprendžiant teismingumo klausimÄ , taikytini Reglamento 2 skirsnio „Tėvų pareigos“ 8 ir 9 straipsniai. Reglamento 8 straipsnio „Bendroji jurisdikcija“ 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės teismai turi jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.

To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Å¡io straipsnio 1 daliai taikomos 9, 10 ir 12 straipsnių nuostatos. Kartu su Reglamento 8 straipsniu analizuojama ir taikoma 9 straipsnio “NenutrÅ«kstama vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikcija“ 1 dalis, nustatanti jurisdikcijos tęstinumÄ per kurį vaikui, teisėtai persikėlus iÅ¡ vienos valstybės narės į kitÄ ir įgijus ten naujÄ nuolatinę gyvenamÄ vietÄ , vaiko buvusios nuolatinės gyvenamos vietos valstybės narės teismai tris mėnesius nuo persikėlimo iÅ¡laiko jurisdikcijÄ .

Todėl sprendžiant Å¡ios bylos teismingumo klausimÄ svarbu nustatyti, kur buvo Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus nuolatinė gyvenamoji vieta, ar jis pakeitė gyvenamÄ vietÄ , jei pakeitė nuolatinę gyvenamÄ vietÄ , kada pakeitė ir ar tai padaryta laikinai /atsitiktinai, ar įgijo naujÄ nuolatinę gyvenamÄ vietÄ ir kur šiuo metu yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, t.y. ar taikytinas Reglamento 9 straipsnis.  Apeliantas neprieÅ¡tarauja dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas nuo 2010 m. balandžio 8 d. yra deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ AirijÄ , kurioje turi ir nuolatinį darbÄ , nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nuo 2012 m. sausio 5 d. taip pat yra deklaruota Airijoje, sÅ«nus, kaip nurodyta ieÅ¡kinyje, Airijoje apsigyveno 2011 m. vasarÄ , tų metų rudenį pradėjo lankyti mokyklÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta Airijoje yra įgijusi nuolatinį pobÅ«dį, Å¡ioje valstybėje vaikas yra integravęsis į socialinę ir Å¡eiminę aplinkÄ . Teismui nekyla abejonių, jog vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, kurioje nuolatinai gyvena. Todėl pagal reglamento ,,Briuselis IIa” 8 straipsnį Å¡i byla, kaip susijusi su tėvų pareigomis vaikui, jurisdikcija priklauso Airijos teismams, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsisakyta priimti, yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo jos naikinti, todėl nutartis paliktina galioti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                  Margarita Dzelzienė