2020-11-04 Nr. AB-20596-3-62-3-02289-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-720-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02289-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.8; 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys bankroto administratorė I. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1. pripažinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) veiksmą – atsisakymą nagrinėti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „AVA statyba“ buvusio vadovo direktoriaus V. R. rašytines pastabas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), 2020 m. liepos 16 d. patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-342 neteisėtu, pažeidžiančiu Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnio l dalies 2 ir 6 punktuose nustatytus reikalavimus; 2. įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją panaikinti 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (7.45) FR0682-365; 3. įpareigoti priimti V. R. 2020 m. rugpjūčio 17 d. rašytines pastabas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. liepos 16 d. patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-34; 4. įpareigoti Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją priimti naują sprendimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. liepos 16 d. patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-342 tvirtinimo, tik įvertinus V. R. 2020 m. rugpjūčio 17 d. rašytines pastabas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. liepos 16 d. patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-342; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį (dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos įpareigojimo panaikinti 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (7.45) FR0682-365, bei dėl Kauno AVMI įpareigojimo priimti naują sprendimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. liepos 16 d. patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-342 tvirtinimo, tik įvertinus pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 17 d. rašytines pastabas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. liepos 16 d. patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-342), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Teismas nutartyje konstatavo, kad uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „AVA statyba“ Kauno apygardos teismo nutartimi 2019 m. balandžio 24 d. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta I. S..

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas padarė išvadą, kad įmonės akcininkas ir buvęs įmonės vadovas, konkrečiu atveju pareiškėjas, nuo nutarties iškelti bankroto bylą ir paskirti administratorių įsiteisėjimo momento atstovauti BUAB „AVA statyba“ interesams nėra įgaliotas. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl 2 ir 4 reikalavimų, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

Teismas taip pat atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. (7.45) FR0682-365 įsigaliojimo laikiną sustabdymą iki ginčo, dėl kurio paduotas skundas, išsprendimo administraciniame teisme, nes konstatavo, kad skundas dalyje, kurios užtikrinimui prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra nepriimtas.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo 2 ir 4 reikalavimus; pakeisti 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo; priimti naują nutartį – priimti pareiškėjo skundą nagrinėti pilna apimtimi bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nustatė pareiškėjo statusą, pareiškėją įvardindamas kaip bankrutuojančios įmonės buvusį vadovą, akcininką, bei nurodo, kad skundo reikalavimai yra tiesiogiai sietini su pareiškėjo, kaip fizinio asmens teisėmis ir teisėtais interesais. Pareiškėjas nurodo, kad turi tiesioginį materialinį teisinį suinteresuotumą, sietiną ne tiesiogiai su bankroto procesu, bet su tuo, kad jo atžvilgiu, subsidiariosios civilinės atsakomybės pagrindu, iš bankroto proceso, yra pateiktas, tiesiogiai jam, kaip fiziniam asmeniui, civilinis ieškinys civilinėje byloje Nr. E2-1062-773/2020 dėl nuostolių atlyginimo bendrai (duomenys neskelbtini) Eur žalos sumai. Pažymi, kad minėtos bylos nagrinėjimas sustabdytas, kol VMI, kaip kreditorė, patikslins savo reikalavimą, bei nurodo, kad VMI reikalavimas kyla būtent iš ginčijamo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. (7.45) FR0682-365.

Pažymėjo, kad dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatinėjamos 2020 m. liepos 16 d. patikrinimo akte Nr. (7.45) FR0680-342, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr.03-2-00209-19, kur pareiškėjas buvo apklausiamas kaip specialusis liudytojas. Nurodo, kad pagal formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, jei mokestinės bylos nagrinėjimas siejamas su tam tikrų faktų nustatymu ar paneigimu, o tokio fakto nustatymas yra ne mokestinį ginčą nagrinėjančios, o kitos (teismo ar teisėsaugos) institucijos kompetencija, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalies normą mokestinė byla turi būti sustabdyta.

Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. VMI sprendimas Nr. (7.45) FR0682-365 turi prejudicinį ryšį su teismo nagrinėjama administracine byla, o jo galiojimo sustabdymo klausimas tiesiogiai sietinas su skundo reikalavimu pripažinti Kauno AVMI veiksmą – atisakymą nagrinėti pareiškėjo rašytines pastabas dėl VMI 2020 m. liepos 16 d. patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-342 neteisėtu. Nurodo, kad teismui pripažinus skundą pagrįstu, jis, kaip fizinis asmuo, neturės galimybių ginčyti jau įsigaliojusio 2020 m. rugpjūčio 21d. sprendimo Nr. (7.45) FR0682-365, ir tokiu atveju bus pažeidžiamos pareiškėjo teisės į teisminę gynybą.

Pareiškėjas pabrėžia, kad ginčijamų sprendimų pagrindu yra susiklostę tiesioginiai administraciniai teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir viešojo administravimo subjekto – Kauno AVMI, pasireiškiantys tuo, kad viešojo administravimo subjektas Kauno AVMI, atsisakęs vertinti pareiškėjo rašytinius paaiškinimus dėl mokestinio patikrinimo, priėmė galutinį administracinį teisės aktą – 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (7.45) FR0682-365, kuris pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, jau šiuo metu sukelia tiesiogines teisines pasekmes civilinėje byloje Nr. e2-1062-638/2020 dėl žalos atlyginimo ir ikiteisminiame tyrime Nr.03-2-00209-19.

Pareiškėjas 2020 m. spalio 30 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus dokumentus ir paaiškinimus. Nurodė, kad po atskirojo skundo pateikimo, jis pakartotinai kreipėsi į VMI dėl Kauno AVMI 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo, tačiau VMI 2020 m. spalio 19 d. rašte Nr. 69-99 nurodė, kad jo prašymas netenkinamas, kadangi pareiškėjo nurodytos nagrinėjamos civilinė ir baudžiamoji bylos yra susijusios su pareiškėju, kaip fiziniu asmeniu, o ne kaip BUAB „AVA statyba“ vadovu. Pareiškėjas nurodo, kad minėtas dokumentas turėtų būti nagrinėjamas kartu su atskiruoju skundu, bei pažymi, kad asmens teisė į teisminę gynybą yra garantuojama tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje.

Kauno AVMI pateiktame atsiliepime dėl pareiškėjo atskirojo skundo nurodė, kad su šiuo skundu nesutinka. Nurodo, kad Kauno AVMI atliko BUAB „AVA statyba“ mokestinį patikrinimą ir surašė 2020 m. liepos 21 d. mokestinio patikrinimo aktą. Pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip buvęs įmonės vadovas, teikė pastabas dėl šio akto, tačiau nepateikė įgaliojimų, kad jis gali atstovauti BUAB „AVA statybos“, todėl jo pastabos nebuvo priimtos nagrinėti. Pažymi, kad pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka ankstesnių įgaliojimų, o juridinio asmens valdymo organų teises ir pareigas nemokumo proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl 2 ir 4 reikalavimų (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu), bei atsisakyta tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas nėra įgaliotas atstovauti BUAB „AVA statyba“ nemokumo procese, todėl negali reikšti reikalavimų atsakovams įmonės vardu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundu, nurodo, kad minėtus reikalavimus reiškia ne kaip juridinio asmens atstovas, bet kaip fizinis asmuo, turintis suinteresuotumą minėtais administraciniais aktais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir 2000 m. birželio 30 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Bylas juridinių asmenų vardu gali vesti institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – ir kiti darbuotojai ar valstybės tarnautojai, veikiantys pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šie asmenys pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas (ABTĮ 47 str. 3 d.).

Taigi, nurodytos teisės normos suteikia asmeniui galimybę teisę į teisminę gynybą įgyvendinti pačiam arba per savo atstovus. Tuo atveju, jeigu nurodyta teisė yra įgyvendinama per atstovus, ABTĮ numato reikalavimą prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) pridėti įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus (ABTĮ 24 str. 3 d.). Tuo tarpu, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Byloje nėra ginčo, kad UAB „AVA statyba“ Kauno apygardos teismo nutartimi 2019 m. balandžio 24 d. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta I. S. Todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų, o juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (56 str. 2 d., 66 str. 1 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydamas įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją panaikinti 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (7.45) FR0682-365, bei įpareigoti Kauno AVMI priimti naują sprendimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. liepos 16 d. patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-342 tvirtinimo, tik įvertinus pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 17 d. rašytines pastabas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. liepos 16 d. patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-342.

VMI 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (7.45) FR0682-365 buvo patvirtintas Kauno AVMI patikrinimo aktas Nr. (7.45) FR0680-342, kuriame buvo papildomai apskaičiuotos pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio sumos, priskaičiuoti delspinigiai ir skirtos baudos. Atkreiptinas dėmesys, kad fiziniams asmenims minėtais administraciniais aktais teisės ir pareigos nėra nustatomos.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinat patikrinimo rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Pažymėtina, kad minėti administraciniai aktai yra priimti jau po bankroto bylos iškėlimo UAB „AVA statyba“, todėl pareiškėjas, kaip buvęs šios įmonės vadovas, neturi teisės atlikti mokesčių mokėtojo veiksmų, susijusių su minėtais administraciniais aktais, kadangi nuo bankroto bylos iškėlimo dienos juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas įgyvendina nemokumo administratorius.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad buvusio įmonės vadovo, kuris pagal ABTĮ 47 straipsnį neturi teisės atstovauti administracinėje byloje bankrutavusiai įmonei, teismui pareikšti reikalavimai dėl BUAB „AVA statyba“, kaip mokesčių mokėtojo, teisių ir pareigų, negali būti priimti nagrinėti administraciniame teisme, nes jie paduoti įgaliojimų neturinčio atstovo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-779-438/2017).

Dėl pareiškėjo argumentų, kad skundžiamas VMI aktas tiesiogiai susijęs su pareiškėjo, kaip fizinio asmens teisėmis ir teisėtais interesais, kadangi tiesiogiai jam, kaip fiziniam asmeniui, subsidiariosios civilinės atsakomybės pagrindu, kylančiu iš bankroto proceso, yra pateiktas civilinis ieškinys civilinėje byloje Nr. E2-1062-773/2020 dėl nuostolių atlyginimo, pažymėtina, kad iš bylos medžiagos neseka, kad skundžiamas VMI aktas tiesiogiai įtakoja pareiškėjo subjektines teises ar teisėtus interesus, be to VMI administraciniame akte nurodytos informacijos pagrįstumas galės būti vertinamas nagrinėjant minėtą civilinę bylą.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį dėl 2 ir 4 skundo reikalavimų. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. (7.45) FR0682-365 įsigaliojimo laikiną sustabdymą iki ginčo, dėl kurio paduotas skundas, išsprendimo administraciniame teisme, kadangi skundas dalyje, kurios užtikrinimui prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra nepriimtas.

Dėl pareiškėjo prašymo įvertinti pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nagrinėti dokumentų, kurie nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme, priimant skundžiamą nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. R. skundo reikalavimus dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos įpareigojimo panaikinti 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (7.45) FR0682-365, bei dėl Kauno AVMI įpareigojimo priimti naują sprendimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. liepos 16 d. patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-342 tvirtinimo, tik įvertinus pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 17 d. rašytines pastabas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. liepos 16 d. patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-342, bei kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius