Legislator Case Law & Legislation
bf164599-7c55-4ace-b970-72bb01d4b625 AI generated

bf164599-7c55-4ace-b970-72bb01d4b625 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number bf164599-7c55-4ace-b970-72bb01d4b625
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui;

Legislator headnote

AI generated

bf164599-7c55-4ace-b970-72bb01d4b625 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d.     (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas Å¡ioje dalyje nurodytiems asmenims, prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡ esmės pripažino, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. yra galimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                                                                         Administracinė byla Nr. I-562-764/2012                     Proceso Nr. 3-61-3-03479-2010-9                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.; 15.2.3.2.; 74 (S)                             VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Ernesto Spruogio ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjui A.

K. ir atsakovo atstovui Andriui BareiÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atsakovams Valstybės saugumo departamentui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės saugumo departamento, dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir žalos atlyginimo nustatė: pareiÅ¡kėjas A. K. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-25), kuriame prašė panaikinti Valstybės saugumo departamento 2010-11-15 sprendimÄ Nr. (66)-18-204-1222, priteisti iÅ¡ Valstybės saugumo departamento neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti Valstybės saugumo departamentÄ nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiÅ¡kėjui mokėti visÄ valstybinę pensijÄ , priteisti iÅ¡ Valstybės saugumo departamento ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės saugumo departamento, 1000 Lt neturtinę žalÄ .Skunde nurodė, kad nuo 2010-01-01 atsakovas vadovaudamasis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. pareiÅ¡kėjui mokėjo sumažintÄ â€“ 1030,99 Lt pensijÄ .

Toks Valstybės saugumo departamento sprendimas, negali bÅ«ti laikomas teisėtu, nes mokant sumažintÄ valstybinę pensijÄ buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo konstitucinės teisės. Nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaudamasis Valstybės saugumo departamentas perskaičiavo pareiÅ¡kėjui paskirtÄ valstybinę pensijÄ , prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23, 29, 30, 48 ir 52 straipsniams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui.PareiÅ¡kėjo manymu, dėl neteisėtai sumažintos jam mokamos valstybinės pensijos jis patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vadovaujantis CK 6.271 str. nuostatomis privalo atlyginti valstybė.

Å iuo atveju egzistuoja visos bÅ«tinos valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos, t. y. neteisėti veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, taikant Konstitucijai prieÅ¡taraujančias teisės aktų nuostatas ir mokant sumažintÄ valstybinę pensijÄ , jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ . Neteisėti veiksmai buvo ilgalaikio pobÅ«džio, nes pensija buvo apribota nuo 2010-01-01.

Atsakovas atsisakė geranoriÅ¡kai iÅ¡mokėti susidariusį pensijos skirtumÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti.Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas – Valstybės saugumo departamentas (toliau – Departamentas) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 34–36) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Departamento teigimu, mokėdamas A. K. sumažintÄ valstybinę pensijÄ jis nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nes vadovavosi ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiomis Valstybinių pensijų įstatymo ir Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatomis, įsigaliojusiomis nuo 2010-01-01.

Apie tai pareiÅ¡kėjui buvo praneÅ¡ta ginčijamame Valstybės saugumo departamento 2010-11-15 sprendime Nr. (66)-18-204-1222. Valstybės institucijos privalo vykdyti teisės aktų reikalavimus tol, kol jie nėra panaikinti arba pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai. Kadangi Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas galioja, Valstybės saugumo departamentas neturi teisinio pagrindo juo nesivadovauti. Teismo posėdyje Valstybės saugumo departamento atstovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2010 – 2012 metais.Bylos duomenys tvirtina, kad A. K. 2010-11-02 pateikė skundÄ Valstybės saugumo departamentui Dėl netinkamo valstybinės pensijos skaičiavimo (b. l. 42). IÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , Departamentas 2010-11-15 sprendime                                   Nr. (66)-18-204-1222 nurodė, kad pareiÅ¡kėjui paskirta valstybinė pensija perskaičiuojama remiantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui mokėti neapribotÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ (b. l. 43).Nesutikdamas su Departamento sprendimu, A.

K. padavė skundÄ teismui, praÅ¡ydamas jį panaikinti, priteisti neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalį, įpareigoti mokėti visÄ valstybinę pensijÄ , priteisti iÅ¡ Valstybės saugumo departamento ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės saugumo departamento, 1000 Lt neturtinę žalÄ (b. l. 1-25).Ginčui taikytinos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.Pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d., pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, KraÅ¡to apsaugos ministerija, Generalinė prokuratÅ«ra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iÅ¡ Å¡ių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.Ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2010-01-01 iki 2011-09-01) galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. buvo nustatyta, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento (pagal redakcijÄ galiojusiÄ nuo 2010-01-01 iki 2010-11-27 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

Pensijos dydžio ribojimÄ taiko valstybinę pensijÄ mokanti institucija.Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minėtos normos neteko galios.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad:

1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.;

4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d.     (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. yra galimas.

Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktÄ ar jo dalį nekonstituciniu galia negali bÅ«ti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktÄ ar jo dalį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b.

Nr. A12-219/2004,               Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (2011-11-14 nutartis a.b.

Nr. A575-1831/2011).Pagal Civilinio kodekso 1.125 str. 9 d., periodinių iÅ¡mokų, t. y. ir pensijų, iÅ¡ieÅ¡kojimui taikomas sutrumpintas penkių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. PareiÅ¡kėjas A. K. skundÄ teismui dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2010-12-08 (b. l. 1–25), pensijų ribojimas pradėtas taikyti 2010-01-01, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nėra praleidęs termino teisme ginti galimai pažeistas teises.Sisteminis nurodytų nuostatų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos vertinimas, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme, atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiÅ¡kėjo valstybinę pensijÄ nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiÅ¡kėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21.Bylos duomenys tvirtina, ir ginčo dėl to nėra, kad nuo 2010-01-01 pareiÅ¡kėjui A.

K. paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis ir nuo 2010-01-01 jam mokėta 1030,99 Lt dydžio pensija (b. l. 58–61). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vadinasi, nuo 2010-01-01 ribojant A. K. mokamos valstybinės pensijos dydį nurodytu mastu, pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo, todėl teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti A.

K. reikalavimÄ ir priteisti jam neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalį. Teismas taip pat pažymi, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Nesant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti DepartamentÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiÅ¡kėjui mokėti neperskaičiuotÄ valstybinę pensijÄ .

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. yra galiojanti, todėl privalomai taikoma.Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad nors pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi nepraleisdamas terminų, jo reikalavimai, susiję su neteisėtu valstybinės pensijos perskaičiavimu yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o panaikinti Valstybės saugumo departamento 2010-11-15 sprendimÄ Nr. (66)-18-204-1222. Kaip minėta, įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.

Valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu. Nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl netinkamo pensijos perskaičiavimo Departamentas vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl veikė pagal kompetencijÄ ir teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjui paskirta valstybinė pensija buvo ribojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., kuris Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo buvo pripažintas neprieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Departamentas neturėjo jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ , todėl jį atmetė pagrįstai. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti Å¡iÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį, todėl ji atmestina kaip nepagrįsta (ABTÄ® 88 str. 1 p.).PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o atlyginti 1000 Lt neturtinę žalÄ . Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius bÅ«tinas valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus valdžios institucijos veiksmus, žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).

Pagrindinė vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias aplinkybes. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius, jog Valstybės saugumo departamentas nuo 2010-01-01 perskaičiuodamas ir mokėdamas pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ neveikė taip kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Teismas tokių aplinkybių nenustatė. Departamentas pareiÅ¡kėjo valstybinę pensijÄ perskaičiavo vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, kurios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pripažintos neprieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai. Departamentas veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl nenustačius neteisėtų veiksmų fakto, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, o pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija                                                                   nusprendė: pareiÅ¡kėjo A.

K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Kolegijos pirmininkė ir pranešėja                                                                         Egidija Puzinskaitė Teisėjai                                                                                                                     Ernestas Spruogis Nijolė ŽalnieriÅ«nienė