bf15056b-5c39-46d5-bf75-8a7e1bef7e55 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-133-943/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00250-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7.; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.5.2.17.; 2.5.10.8.; 3..1.2.11. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Rasos GudžiÅ«nienės, Kazio KailiÅ«no ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Darvada“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ignika“, apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-3878-450/2015 pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui V.

K. (V. K.) dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB „Darvada“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. 136 742,93 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 11 d. nutartimi įmonei iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Nurodyta nutartimi įmonės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti paskirtajam bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus.

UAB „Darvada“ direktoriumi nuo 1996 m. rugsėjo 12 d. iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo buvo atsakovas V. K., todėl, įmonei iÅ¡kėlusios bankroto bylÄ , teismo nustatyti įpareigojimai turėjo bÅ«ti įvykdyti bÅ«tent atsakovo.Pažymima, kad įsiteisėjus 2014 m. vasario 11 d. teismo nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „Darvada“ iÅ¡kėlimo, atsakovas neperdavė bankroto administratoriui bendrovės turto, apskaityto bendrovės 2011 m. gruodžio 31 d. balanse ir kurio vertė sudarė 136 742,93 Eur.

Å is bankroto administratoriui neperduotas turtas vertinamas kaip žala, padaryta bankrutavusiai įmonei ir jos kreditoriams, kuriÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti.Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsakovui V. K. apribota teisė eiti vieÅ¡o ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, konstatavus, kad jis neteisėtais veiksmais vilkina įmonės bankroto procesÄ , nevykdo jam, kaip vadovui, nustatytų pareigų. IÅ¡vardintais neteisėtais veiksmais, ieÅ¡kovo teigimu, atsakovas įmonei bei jos kreditoriams padarė žalÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.Teismas vertindamas, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja sÄ lygos vadovo civilinei atsakomybei taikyti, nustatė, kad atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiÅ¡kę turto ir dokumentų paskirtam bankroto administratoriui neperdavimu, konstatuoti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės atstovės argumentų, dėl praÅ¡omos priteisti žalos dydžio, pagrįstumo, nurodė, kad įmonės turto netinkamu saugojimu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra.

Ä®monės patvirtintame balanse esantys duomenys gali bÅ«ti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti, tačiau reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi bÅ«ti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iÅ¡ jų visumos turi bÅ«ti sprendžiama, ar pasiraÅ¡ytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktÄ ir jos dydį. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys įrodo, kad bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo metu BUAB „Darvada“ turėjo tik nedidelės vertės turto, t. y. 85 Eur.

Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu įmonė turėjo 136 742,93 Eur vertės turto, bendrovės 2011 m. gruodžio 31 d. turto balansas neaktualus ir nevertintinas, kadangi jis neparodė realios bendrovės finansinės padėties bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo metu. Teismas konstatavo, kad BUAB „Darvada“ patyrė 85 Eur žalos. Tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys, o atsakovo kaltė, lėmusi žalos atsiradimÄ , yra preziumuojama, todėl ieÅ¡kinio reikalavimus teismas tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo priteisė įmonei atlyginti 85 Eur žalÄ ir 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė BUAB „Darvada“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Ignika“, praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimÄ už akių ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų tenkinti.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:9.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp bylos Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ ir nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog įmonė turėjo praÅ¡omos priteisti vertės turtÄ , nors tokias aplinkybes patvirtina 2011 m. balansas, o prieÅ¡ingas aplinkybes turėjo įrodyti atsakovas. 9.2.

Pirmos instancijos teismas, neturėdamas pakankamai duomenų ir jų nesurinkęs, netiksliai nustatė ieÅ¡kovės turto dydį įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu, tokiu bÅ«du nepagrįstai sumažindamas priteisiamÄ sumÄ . 9.3. Teismas pažeidė rungimosi principÄ , kadangi pats rinko įrodymus, naudingus atsakovui, tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog turtas (136 742,93 Eur), nurodytas ieÅ¡kovės pateiktame balanse, buvo perduotas bankroto administratoriui ar kitaip realizuotas.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas V. K. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:11.1. Teismas teisingai įvertino įmonės turto dydį bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu, o apeliantė tinkamų įrodymų, paneigiančių aplinkybes, jog BUAB „Darvada“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu turėjo didesnį nei 85 Eur vertės turtÄ , teismui nepateikė.11.2. Apeliantė klaidingai mano, jog buvo pažeistas rungimosi principas, kadangi esant įrodymų nepakankamumui teismas savo iniciatyva galėjo rinkti papildomus įrodymus, kad bÅ«tų apgintos ir užtikrintos ne tik kreditorių teisės, bet ir vieÅ¡asis interesas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl BUAB „Darvada“ vadovo V. K. civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo, kai negalima nustatyti bankrutuojančios bendrovės finansinės padėties ir atsiskaityti su kreditoriais dėl to, kad dėl vadovo kaltės paskirtam bankroto administratoriui nebuvo perduoti bankrutuojančios bendrovės dokumentai ir bendrovės valdytas turtas.

Žalos atlyginimo prievolė kildinama iÅ¡ Ä®monių bankroto įstatymo (toliau Ä®BÄ®) 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 1 punkto nuostatų (turto ir dokumentų neperdavimo įmonės administratoriui), taip pat teigiama, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio nuostatos, nustatančios bendras juridinio asmens organo pareigas. Tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Ä®monės vadovui nustatyta pareiga (laiku ir tinkamai perduoti bankrutuojančios įmonės administratoriui visus įmonės buhalterinius dokumentus ir įmonės turtÄ ) kildinama iÅ¡ CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iÅ¡ specialiųjų Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ABÄ®) ir Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAÄ®) nuostatų.

ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ ir bendrovės metinio praneÅ¡imo parengimÄ bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimÄ Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio praneÅ¡imo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ Ä¯monei ir (arba) kitiems asmenims.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį Å«kio subjektai turi tvarkyti apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams. Å io įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviÄ sias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla ir savarankiÅ¡kais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktÄ .

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad turtas ir dokumentai neperduoti bankroto administratoriui, nes atsakovas nepateikė prieÅ¡ingų įrodymų. Be to, Å¡is faktas nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2425-553/2014, kurioje sprendžiant klausimÄ dėl UAD „Darvada“ vadovo teisių apribojimo, teismas konstatavo, kad V. K. neįvykdė Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytų reikalavimų, t. y. neperdavė administratoriui įmonės dokumentų ir turto, tokiais savo veiksmais vilkina bankroto procesÄ , trukdo bankroto administratoriaus darbÄ bei mažina kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimÄ (b. l. 6-7) (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje taip pat neginčytinai nustatyta ir tai, kad įmonės vadovas nesilaikė aptartų Akcinių bendrovių įstatymo, Buhalterinės apskaitos įstatymo bei Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatų, kadangi įmonės paskutinis balansas Juridinių asmenų registrui pateiktas tik už 2011 metus (b. l. 14). Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių dėl įmonės turto sudėties kaitos po paskutinės finansinės ataskaitos pateikimo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo panaudojimÄ ar perleidimÄ .

Turto bei jo apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia iÅ¡vadÄ , kad pareiga juos iÅ¡saugoti buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016). Teisėjų kolegijos nuomone, nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai ginčijamame sprendime ir nenurodė, tačiau atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti ir atsakomybė taikytina nustačius bendrųjų įmonės vadovui nustatytų pareigų (CK 2.87 straipsnis) ir Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatuose iÅ¡vardintų įpareigojimų nevykdymÄ .

Å ių nuostatų taikymas pagrįstas nagrinėjamos bylos ir teismo konstatuotais teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais (prejudiciniais) faktais. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas, tačiau jokių argumentų, iÅ¡skyrus, teisėjų kolegijos nuomone, teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų, kuriais teigiama, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti kreditorių interesus (b. l. 46), atsakovas teismui nenurodė ir jokių jo kaltę paneigiančių įrodymų nepateikė.

Å alių paaiÅ¡kinimai yra vienas iÅ¡ bylos įrodymų (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys). Todėl minėtų aplinkybių kontekste pastebėtina, kad teisės doktrina pripažįsta contra spoliatorem prezumpcijÄ , kuri reiÅ¡kia, kad Å¡aliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymÄ , reikia laikyti egzistuojant tai Å¡aliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas bÅ«tų patvirtinęs. Ä®monės vadovo civilinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatomas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp, kaip jau konstatuota Å¡iuo atveju, neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovo įrodinėjamos žalos dydžio.

Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę tarp neteisėtų įmonės vadovo veiksmų (finansinių ataskaitų nepateikimo, dokumentų ir turto įmonės bankroto administratoriui neperdavimo) ir kilusios žalos (negalėjimo atsiskaityti su įmonės kreditoriais, nustatyti įmonės turto, jo sandaros) teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys galėtų bÅ«ti nustatytas tik tuo atveju, jei įmonės nuostoliai galėtų bÅ«ti laikomi vadovo veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Tačiau, kasacinio teismo yra konstatuota, jog priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiek tiesioginis (kai dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai), tiek ir netiesioginis, kai asmens veiksmais žala tiesiogiai nepadaryta, bet sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013). Tačiau tam, kad bÅ«tų galima kalbėti apie priežastinio ryÅ¡io nagrinėjamoje byloje egzistavimÄ , turi bÅ«ti įrodytas ir dar vienos vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinos sÄ lygos egzistavimas – žala.

Žala, kaip viena iÅ¡ įmonės vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.249 straipsnis), gali bÅ«ti apibÅ«dinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo ar kreditorius bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų įmonės vadovo veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. valdymo organo nario padaryta žala gali pasireikÅ¡ti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos forma.

Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).Nagrinėjamoje byloje BUAB „Darvada“ bankroto administratorius iÅ¡ atsakovo praÅ¡omÄ atlyginti žalÄ â€“ 136 742,93 Eur, sieja su 2011 m.

įmonės balanse nurodyto turto verte. BylÄ nagrinėjęs teismas sprendė, kad 2011 m. balanso duomenys neįrodo ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡ atsakovo žalos dydžio, kadangi sprendžiant dėl UAB „Darvada“ mokumo, teismas nesirėmė 2011 m. balansu, kaip neparodančiu realios įmonės turto ir įsipareigojimų vertės (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2425-553/2014). Nurodyta nutartimi teismas nustatė, kad bylos iÅ¡kėlimo dienÄ Ä¯monė turi tik 85 Eur vertės turtÄ , kurį, konstatavęs neteisėtus įmonės vadovo veiksmus, pasireiÅ¡kusius įmonės turto ir dokumentų neperdavimu bankroto administratoriui, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ir priteisė iÅ¡ atsakovo atlyginti.Apeliaciniame skunde ginčijant ne tik teismo iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovui iÅ¡ buvusio vadovo priteistinos žalos dydžio, bet ir teismo veiksmus, ieÅ¡kovo teigimu, netinkamai paskirsčius įrodinėjimo naÅ¡Ä tarp bylos Å¡alių bei pačiam renkant atsakovui naudingus įrodymus, teisėjų kolegija paaiÅ¡kina, kad siekiant įrodyti įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas – ieÅ¡kovas turi įrodyti žalos faktÄ ir dydį, neteisėtus atsakovo veiksmus, jų tarpusavio priežastinį ryšį, o atsakovas privalo paneigti savo kaltės prezumpcijÄ (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

Ši įrodymų naštos paskirstymo taisyklė išplaukia iš bendrosios įrodinėjimo pareigos taisyklės, įtvirtintos CPK 12 ir 178 straipsniuose ir aplinkybė, kad šiuo atveju keliamas žalos bankrutavusiai įmonei atlyginimo klausimas, nekeičia šios taisyklės taikymo, kadangi įmonė byloje yra atstovaujama bankroto administratoriaus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei kyla pareiga įrodyti prašomos priteisti žalos dydį. Nagrinėjamu atveju žalos dydis grindžiamas vieninteliu įrodymu – 2011 m. balanso duomenimis (b. l. 15).

Vien aplinkybė, jog vienokia ar kitokia suma įraÅ¡yta į balansÄ , ne visais atvejais yra pakankama žalos faktui ir dydžiui nustatyti. Tai, kad 2011 m. metų balanse įmonė deklaruoja turinti 136 742,93 Eur vertės turto, tačiau 2014 metais iÅ¡kėlus bankroto bylÄ tokios vertės turtas įmonės bankroto administratoriui neperduodamas, įrodo tik buvus neteisėtus įmonės vadovo veiksmus. Asmens į balansÄ Ä¯raÅ¡yti duomenys patvirtina ieÅ¡kovo nurodomÄ faktÄ , kad įmonėje tam tikras turtas balanso sudarymo dienÄ buvo, tačiau turto bei jo apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiga juos iÅ¡saugoti buvo pažeista, kas leidžia konstatuoti neteisėtus veiksmus.

Nelikus turto ir nesant įrodymų, kurie paneigtų turto realų buvimÄ apskritai ar patvirtintų, jog jis visas buvo teisėtai kam nors perleistas, pripažintina, kad padaryta žala įmonei, o tuo pačiu, kaip iÅ¡vestinė, - ir kreditoriams, tačiau tik 2011 m. balanse nurodyta įmonės turto vertė, nesudaro pagrindo jÄ laikyti iÅ¡ vadovo priteistinos žalos dydžiu.Praplečiant pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais buvo netenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo žalos dydį, lygų 2011 m. balanse nurodytai įmonės turto vertei, teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad įmonė nuo 2011 m. nebevykdė veiklos. 2011 m. balanse nurodytÄ turtÄ iÅ¡ esmės sudaro trumpalaikis turtas (atsargos, pinigai) (124 572,81 Eur iÅ¡ 136 742,93 Eur bendros turto vertės sumos), dėl to neatmestina, kad įmonė nuo 2011 metų iki pat iÅ¡keliant bankroto bylÄ 2014 m. vasario mėnesį vykdė veiklÄ , todėl balanse nurodyto turto struktÅ«ra ir apimtis galėjo pasikeisti.

Šios aplinkybės paneigia apeliantės teiginius dėl 2011 m. balanse nurodytos turto vertės pripažinimo žala CK 6.249 straipsnio pagrindu, tačiau reali bankroto byloje susiklosčiusi situacija įrodo, kad įmonei ir kreditoriams neteisėtais vadovo veiksmais žala buvo sukelta.Ieškinys dėl žalos atlyginimo, jei žala padaryta, negali būti atmestas visiškai vien dėl to, kad neįrodytas konkretus jos dydis, juo labiau, kai ir įstatymas nustato, jog tais atvejais, kai ieškovas negali įrodyti konkretaus žalos dydžio, jį gali nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatydamas iš atsakovo priteistinos žalos dydį, rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. B2-2425-553/2014, kuria sprendžiant dėl bankroto bylos UAB „Darvada“ iškėlimo konstatuota, kad įmonei priklausančio turto vertė sudaro 85 Eur (įmonės vardu registruota 1/24 dalis žemės sklypo). Nustatęs, kad nurodytos vertės turtas, priklausė įmonei bankroto bylos iškėlimo metu, tačiau nebuvo perduotas bankrutuojančios įmonės administratoriui, pirmosios instancijos teismas šio turto vertę iš atsakovo ir priteisė atlyginti ieškovui.

Tačiau šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į tai, jog tai nekilnojamasis turtas, kuris ir šiuo metu Nekilnojamojo turto registre registruotas įmonės vardu, todėl tokio turto vertė negali būti prilyginta padaryta žalai, o turi būti sprendžiama dėl tokio turto realizavimo ĮBĮ nustatyta tvarka.Įmonei padaryta žala turi būti atlyginta visiškai (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo nustatyto turto vertė neatspindi realios bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių patirtos dėl neteisėtų įmonės vadovo veiksmų, žalos dydžio.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai.

Jeigu nepakanka bendrovės turto Å¡iems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad Å¡io turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma iÅ¡vestine iÅ¡ įmonei padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

Teisėjų kolegija, laikydamasi nurodytos kasacinio teismo praktikos, pabrėžia, kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , įmonei padaryta žala gali sutapti su pareikÅ¡tų kreditorinių reikalavimų dydžiu tuo atveju, jei byloje nėra neabejotino balanso duomenų atitikimo realiai turto vertei įmonės veiklos nutraukimo dienai. Be to, paaiÅ¡kėjus, jog įmonė turi likvidaus turto, į tai, nustatant iÅ¡ vadovo priteistinos žalos dydį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta.Nagrinėjamu atveju jau bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kėjo, kad įmonė turi savo vardu registruoto turto.

Teisėjų kolegijai įvertinus viešų registrų (VÄ® „Registrų centras“) teikiamÄ informacijÄ apie BUAB „Darvada“ vardu registruotÄ turtÄ tapo žinoma, kad įmonei nuosavybės teise ir Å¡iuo metu priklauso 1/24 dalis žemės sklypo, esančio Lapiakalnio k., Vievio sen., Elektrėnų r. sav. Todėl nustatant įmonei padarytos žalos dydį turi bÅ«ti įvertintas ir Å¡io įmonei priklausančio turto vertės bei jį pardavus likusios nepatenkintos kreditorių reikalavimų sumos klausimas.

Å ių apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino. Faktinės bylos aplinkybės dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos fakto ir dydžio yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos, todėl nenustačius bendrovei padarytos žalos fakto ir dydžio, nėra galimybės spręsti ir dėl civilinės atsakomybės taikymo bendrovės valdymo organui. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ procesinį sprendimÄ priėmė nenustatę visų Å¡iai bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių, nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai iÅ¡tyręs bei įvertinęs bylos duomenis ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes dėl bendrovės valdymo organo, civilinės atsakomybės sÄ lygų – bendrovei padarytos žalos fakto ir dydžio bei priežastinio ryÅ¡io su konstatuotais neteisėtais veiksmais.

Dėl to sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kuriais apeliuojama į CPK 177 straipsnio 1 dalies ir 185 straipsnio nuostatų pažeidimÄ visapusiÅ¡ko bylos aplinkybių iÅ¡tyrimo, įrodymų vertinimo aspektais. Nustatyti pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje byloje, atsižvelgiant į jos įrodinėjimo dalykÄ , kurį kontroliuoti, beje, yra teismo pareiga (CPK 159 straipsnio 1 dalis), reikalinga rinkti, tirti ir vertinti įrodymus, nustatinėti ir vertinti didelę dalį bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių.

Dėl to, atsižvelgusi į naujų įrodymų bei nustatinėtinų faktinių aplinkybių mastÄ teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dalyje dėl priteistino žalos dydžio nustatymo naikintinas ir byla dalyje dėl žalos dydžio bei priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos dydžio nustatymo grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Kadangi sprendžiamas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistino žalos dydžio nustatymo klausimas, perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas (CPK 93 str. 5 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo už akių dalį, kuria nustatytas iÅ¡ atsakovo V. K. ieÅ¡kovui bankrutavusiais uždarajai akcinei bendrovei „Darvada“ priteistos žalos dydis, panaikinti ir klausimÄ dėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistino žalos dydžio ir priežastinio ryÅ¡io su neteisėtais veiksmais nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                                   Rasa Gudžiūnienė                Kazys Kailiūnas                 Egidija Tamošiūnienė