bf13daf5-e755-44dd-a921-a23e334dc747 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A–194/2014Proceso Nr.1-06-1-06014-2008-9                                             Procesinio sprendimo kategorija:1.2.14.7.2. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),teisėjų:

Albino Bielskio, Elenos Vainienės,sekretoriaujant JÅ«ratei Česnulevičienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui R. Ž.,gynėjams advokatams Raimondui Jurkai, L. L.,nuteistajam A. P.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį bei nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, priteista iÅ¡ A.

P. 215 913,89 Lt valstybei.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. P. nuteistas už tai, kad bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), komercijos direktoriumi, iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. pagal 2006 m. birželio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų Nr. 88 7 punktÄ , bÅ«damas atsakingu už įmonės komercinę veiklÄ ir jos padarinius, sutartinių ir finansinių įsipareigojimų vykdymÄ , dėl jo kaltės įmonei padarytus nuostolius, vadovaudamas įmonės komercinei veiklai, nesilaikė 2006 m. birželio 16 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų Nr. 88 5 punkto, efektyviai naudoti materialinius ir finansinius iÅ¡teklius, vengti nuostolių įsigyjant, transportuojant, sandėliuojant materialines vertybes, kontroliuoti materialinių vertybių atsargas ir jų iÅ¡davimÄ , 2007 m. gegužės 29 d. – 2007 m. birželio 11 d. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinion gavus ir priėmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės iÅ¡ viso už 215 913,89 Lt, 624 100 kg cemento kiekį: 64 000 kg, buvusį geležinkelio vagone Nr. 97237010 priėmė 2007 m. gegužės 29 d. 17:05 val., 59 900 kg, buvusį geležinkelio vagone Nr. 97251581 priėmė 2007 m. gegužės 29 d. 17:05 val., 62 700 kg, buvusį geležinkelio vagone Nr. 97125041 priėmė 2007 m. gegužės 30 d. 18:00 val., 64 500 kg, buvusį geležinkelio vagone Nr. 93012367 priėmė 2007 m. gegužės 30 d. 18:00 val., 63 400 kg, buvusį geležinkelio vagone Nr. 93032555 priėmė 2007 m. gegužės 31 d. 20:30 val., 63 300 kg, buvusį geležinkelio vagone Nr. 93044477 priėmė 2007 m. gegužės 31 d. 20:30 val., 61 200 kg, buvusį geležinkelio vagone Nr. 93060044 priėmė 2007 m. birželio 2 d. 14:00 val.,61 800 kg, buvusį geležinkelio vagone Nr. 97210421 priėmė 2007 m. birželio 2 d. 14:00 val., 61 700 kg, buvusį geležinkelio vagone Nr. 93042885 priėmė 2007 m. birželio 11 d. 17:30 val., 61 600 kg, buvusį geležinkelio vagone Nr. 93026300 priėmė 2007 m. birželio 11 d. 17:30 val., skirtÄ sufasuoti ir grÄ Å¾inti atlikus sufasavimo paslaugÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, gautÄ didelės vertės turtÄ â€“ cementÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis datomis ir nenustatytais kiekiais, iÅ¡Å¡vaistė.Nuteistasis A.

P. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamojo įstatymo specialios dalies nuostatas, tikrindamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimÄ , t. y. įrodymus vertino neiÅ¡samiai (BPK 20 straipsnis) ir suvaržė jo teisę į gynybÄ .Apeliantas savo skunde teigia, kad nuosprendis neatitinka nuosprendžiui keliamų reikalavimų ir suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau -KT) 2006 m. sausio 6 d. nutarimas, kasacinė nutartis Nr. 2K-559/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) senato nutarimas Nr. 40), nes skundžiamas nuosprendis savo struktÅ«ra ir pateikiama argumentacija iÅ¡ esmės atitinka kaltinamojo akto turinį, o to nepakanka teisingam nuosprendžiui pagrįsti ir kad nebÅ«tų nutylėtų argumentų, kurių nagrinėjamoje byloje yra ne vienas.Nurodo, kad tai duoda pagrindÄ daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2010, 2K-228/2009).

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visai nepateikė teisinės argumentacijos, ar tarp kaltinamojo veikos ir padarinių yra priežastinis ryšys, kuo remiantis teismas nustatė, kad didelės vertės svetimas turtas (624,1 tona cemento) buvo galimai parduotas nenustatytiems asmenims vieno asmens (nuteistojo), tokiu būdu palikdamas abejonę. Akivaizdu, kad dėl to buvo pažeista ir nekaltumo prezumpcija, o nuosprendis grindžiamas spėlionėmis.Išanalizavus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Marijampolės apskrities poskyrio vyr. specialistės Z.

B. 2009 m. vasario 20 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 5-7-8 akivaizdu, jog iÅ¡vada negalėjo bÅ«ti pripažinta kaip gauta teisėtai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis LAT suformuota praktika ir vertindamas specialisto iÅ¡vadÄ turėjo patikrinti ir įvertinti liečiamumÄ ir leistinumÄ , bet ir ar ekspertas nevirÅ¡ijo savo specialių žinių ribų, ir ar nesprendė teisinių klausimų, kurie nėra jo kompetencijoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-2/2005). Mano, kad specialistui suformuluoti klausimai yra nekorektiÅ¡ki ir teisiÅ¡kai ydingi, nes specialisto praÅ¡oma vertinti fakto ir teisės klausimus.

Å ių klausimų pateikimas ir specialistės pateikti atsakymai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja BPK 20 straipsniui. Be to, specialistė vertina ir analizuoja liudytojų parodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadas, nors liudytojų parodymų vertinimas yra teismo kompetencija (kasacinė nutartis Nr. 2K-265/2006). IÅ¡ specialistės iÅ¡vados matyti, kad dėl palaido cemento buhalterinės apskaitos faktinio nebuvimo, nėra galimybės nustatyti, kur buvo panaudotas 624,1 t cemento, tačiau specialistė nedetalizuodama savo teiginio nurodo, jog cementas (624,1 t) UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo gamyboje ir pardavė sufasuotÄ kitiems pirkėjams.

Taip pat, neaiÅ¡ku kuo remdamasi specialistė nustatė, jog iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas cementas buvo užpajamuotas, kaip cementas gautas iÅ¡ kitų tiekėjų, kurių nekonkretizavo. Atkreipia dėmesį, kad specialistė savo iÅ¡vadoje teigė, jog iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ cementas nebuvo gautas, nes Å¡ių bendrovių PVM sÄ skaitos faktÅ«ros anuliuotos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad nepardavė cemento, todėl apskaitos dokumentų rengimas ir galėjo bÅ«ti kaip priedanga nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ cementui pagrįsti.

Å ie dalykai teisminio nagrinėjimo metu buvo netikslinami ir nuosprendyje nenagrinėti. Pirmosios instancijos nuosprendyje nėra aptartos svarbios liudytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininkės R. P. apklausos. Nors iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad bÅ«tent sandėlio vedėjos privalėjo užtikrinti materialinių vertybių priėmimo-perdavimo dokumentų perdavimÄ , laiku ir teisingai užpildyti buhalterinius dokumentus, pastoviai tikrinti prekių, gaminių likučius su buhalterijos duomenimis ir t.t.

Liudytojomis apklaustos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės A. P. ir R. A. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nebuvo užtikrinta tinkama, objektyvi ir palyginama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, apskaita iÅ¡ esmės buvo vedama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Mano, kad dėl Å¡ių priežasčių negalima nustatyti, kur buvo panaudota 624,1 t cemento.Apkaltinamajame nuosprendyje nėra jokios teisinės analizės, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo užpajamuotas negautas cementas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas pasirašė Å¡iuos dokumentus, koks tikslas buvo įtraukti Å¡iuos dokumentus į apskaitÄ ir kas konkrečiai juos įtraukė.Apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAÄ®) reikalavimus už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas (BAÄ® 21 straipsnio 1 dalis), tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, visiÅ¡kai neanalizuojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus R.

Ž. vaidmens. BÅ«tent R. Ž., pagal teisės aktus yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tinkamÄ organizavimÄ , o dėl cemento apskaitos neorganizavimo (cemento kiekių priėmimo, iÅ¡davimo, rÅ«Å¡iavimo ir pan.) nėra galimybės nustatyti kur buvo panaudotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ cementas. Teigia, kad bÅ«tent R. Ž., o ne jo parodymai turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai ir kaip siekimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nes liudytojas deklaratyviai teigia, jog nežinojo apie susitarimÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl cemento fasavimo.

Taip pat, Å¡io liudytojo parodymai apie klaidos iÅ¡taisymÄ dėl 10 vagonų cemento iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, prieÅ¡tarauja liudytojos A. P. parodymams, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokių ryÅ¡ių.Generalinis direktorius, kuris yra atsakingas už įmonės veiklÄ , negalėjo nežinoti apie tokio kiekio sandorį, nepastebėti realiai esančio cemento kiekio, neužtikrinti tokio kiekio apskaitymo įmonės apskaitoje. Cemento kiekis (624,1 t) yra objektyviai pakankamas, kad bÅ«tų nesutapimas tarp sandėlio apskaitos ir buhalterinės apskaitos.

Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius R. Ž. žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ cementÄ patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas G. L., direktorė L. L., nes dėl cemento betarpiÅ¡kai bendravo tiek su nuteistuoju, tiek su R. Ž.. Pirmosios instancijos teismas privalėjo iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti generalinio direktoriaus parodymuose esančius prieÅ¡taravimus su faktinėmis aplinkybėmis, kadangi ne nuteistasis per klaidÄ Ä¯ UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ Ä¯traukė faktiÅ¡kai analogiÅ¡kÄ kiekį cemento kaip ir gauta iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, specialisto iÅ¡vadoje, kituose raÅ¡ytiniuose dokumentuose, liudytojų parodymuose nebuvo paneigta objektyvi aplinkybė, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo žodinė sutartis, t. y. faktiÅ¡kai sutarta dėl cemento fasavimo. Nuteistasis tik įvykdė savo pareigÄ ir priėmė cementÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris pateko ne pas jį asmeniÅ¡kai, o į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijÄ .

Tai įrodo ir AB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Teigia, kad liudytojo R. Ž. parodymai, jog apeliantas veikė savarankiÅ¡kai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes bÅ«tent generalinis direktorius atsakingas už apskaitos vedimÄ pagal BAÄ® ir už sandorių sudarymÄ , todėl apie visus sandorius privalėjo žinoti ir tuo domėtis.Apeliantas savo skunde pateikia LAT (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2013, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-123/2007, 2K-7-377/2007, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012, 2K-168/2013, LAT senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr.

8) ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikos analizę, kuri jo manymu leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jo veiksmuose nėra BK 184 straipsnio 2 dalies požymių.Kaltinimas A. P. suformuluotas netinkamai ir neteisėtai, nes nurodyti pareiginių nuostatų 5 ir 7 punktai nėra suformuluoti taip, kad visos priimtos materialinės vertybės bÅ«tų laikomos ne įmonės, o asmens žinioje. Pažymi, kad Å¡ioje įmonėje yra atsakingi darbuotojai už materialinių vertybių apskaitÄ , kurie ir kontroliuoja jų kiekių kitimÄ Ä¯monėje.

Nuosprendyje nėra pateikiama jokių motyvų kokia atsakomybė yra sandėlininko, kuris realiai gali kontroliuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ cemento kiekius, ir generalinio direktoriaus, kuris sudaro sandorius, juos kontroliuoja, o paliktas ir teisiamas tik vienas asmuo – A. P..Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta tiesiogine tyčia, nes perdavė dokumentus buhalterijai, visi įmonės darbuotojai turėjo žinoti apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ cementÄ , kadangi dėl vagonų su cementu prastovų sprendimus priiminėjo R.

Ž., o visas gautas cementas buvo iÅ¡kraunamas ir sandėliuojamas įmonės sandėliuose (bunkeriuose), kurių priežiÅ«rÄ ir apskaitÄ vedė sandėlio vedėja. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatydamas A. P. tiesioginę tyčiÄ turėjo pagrįsti įrodymų visetu, t. y. kas ir kodėl sudarė fiktyvius sandorius, siekiant pateisinti cemento buvimÄ , kodėl nebuvo tinkamai ir objektyviai vedama apskaita, kodėl sandėlininkai neužpajamavo cemento pertekliaus, kokiomis aplinkybėmis vyko PVM sÄ skaitų faktÅ«rų anuliavimas ir kaip jos (kieno iniciatyva) atsirado buhalterinėje apskaitoje ir pan.

Nurodo, kad nors specialisto išvadoje ir nuosprendyje nurodoma, kad buvo „galimai“ parduotas turtas, tačiau neįvardijami pirkėjai, taigi lieka nepaneigiama abejonė, kad visa UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo vedama galimai apgaulingai. Be to, teismas nevertino specialistės Z. B. parodymų duotų teisiamajame posėdyje.Šioje baudžiamojoje byloje yra nepašalintos abejonės, kurios privalėjo būti vertinamos nuteistojo A. P. naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K-492/2005, 2K-322/2007).

Akivaizdu, kad ne A. P. turėjo organizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ ir užtikrinti, jog cemento apskaita bÅ«tų objektyvi, palyginama ir teisinga, ne jis sudarė fiktyvius sandorius, siekiant „pridengti“ 624,1 t cemento egzistavimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl Å¡ios abejonės turėjo ir privalėjo bÅ«ti vertinamos apelianto naudai.Nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskyrė bausmę, nes nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepareiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio, o tai parodo, kad veika nėra tokia pavojinga, todėl jam galėjo bÅ«ti skirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu.

Be to, A. P. paskirta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-259/2011, Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Baudžiamojoje byloje yra aplinkybių, kurios duoda pagrindÄ manyti, kad bausmės tikslai galėtų bÅ«ti pasiekti apeliantui paskiriant laisvės apribojimÄ ir turtinio pobÅ«džio bausmę – baudÄ , ko prokurorė ir prašė teismo.

BÅ«tent tokios bausmės skyrimas labiausiai atitiktų realaus teisingumo, o ne formalaus teisingumo principus. Pažymi, kad pagal A. P. tuo metu ėjusio pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo specifikÄ , atsakomybę, ir tai, kad vien tik jis iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn sudaro teisiÅ¡kai pagrįstas prielaidas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Be to, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo jau daugiau nei Å¡eÅ¡i metai, nusikalstama veika nėra smurtinė, civilinių ieÅ¡kinių baudžiamojoje byloje nėra pareikÅ¡ta, nusikalto pirmÄ kartÄ , taigi Å¡ios svarbios aplinkybės turėjo bÅ«ti įvertintos individualizuojant bausmę.

Remiantis Å¡iais motyvais, prokurorė pagrįstai siÅ«lė teismui neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, kadangi tokios bausmės paskyrimas nepasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties. Kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis ir baudžiamojo proceso įstatymai, tai turi įtakos ir neteisingos bausmės A. P. paskyrimÄ , dėl ko taip pat bÅ«tina naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.Apeliantas praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį panaikinti, ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu bus pripažinta, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas.

Jeigu nebus perduota byla iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, praÅ¡o panaikinti nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes A. P. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje požymių. Jeigu teismas nuspręs, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo A. P. veiksmus praÅ¡o Kauno apygardos teismo nuosprendį pakeisti dalyje dėl neteisingos bausmės paskyrimo ir paskirti Å¡velnesnę bausmę nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjai prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies: taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir A.

P. paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti trejiems metams, taip pat panaikinti pritaikytÄ BK 72 straipsnio pagrindu turto konfiskavimÄ .Apeliacinis skundas tenkinamas. Apeliantas A. P. nurodo, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas. Å is apelianto argumentas yra nepagrįstas. Teismo Å¡aliÅ¡kumu negali bÅ«ti pripažinta ta aplinkybė, jog apelianto nuomone teismas įvertino surinktus įrodymus ne taip kaip jis norėtų, ar nepasisakė dėl kurių nors įrodymų, ar nepakankamai argumentavo savo iÅ¡vadas.

BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nuosprendis nenaikinamas. Tačiau Kauno apygardos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, dėl to padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad A. P. nuteistas nepagrįstai ir turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Turto iÅ¡Å¡vaistymas, kaip kad teisingai nurodė apygardos teismas, yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims.

Å ios nusikalstamos veikos dalyku gali bÅ«ti turtas, patikėtas kaltininkui, buvęs jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat patikėta teisė į svetimÄ turtÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. P., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. pagal 2006 m. birželio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų Nr. 88 , 7 punktÄ , bÅ«damas atsakingu už įmonės komercinę veiklÄ ir jos padarinius, sutartinių ir finansinių įsipareigojimų vykdymÄ , dėl jo kaltės įmonei padarytus nuostolius, vadovaudamas įmonės komercinei veiklai, nesilaikė 2006 m. birželio 16 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų Nr. 88, 5 punkto, efektyviai naudoti materialinius ir finansinius iÅ¡teklius, vengti nuostolių įsigyjant, transportuojant, sandėliuojant materialines vertybes, kontroliuoti materialinių vertybių atsargas ir jų iÅ¡davimÄ , 2007 m. gegužės 29 d. — 2007 m. birželio 11 d. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinion gavus ir priėmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės iÅ¡ viso už 215 913,89 Lt, 624 100 kg cemento kiekį, skirtÄ sufasuoti ir grÄ Å¾inti atlikus sufasavimo paslaugÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis datomis ir nenustatytais kiekiais, iÅ¡Å¡vaistė.

Taigi, nuosprendžiu konstatuota, kad nusikaltimo dalykas – 624 100 kg cemento, skirto sufasavus grÄ Å¾inti UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo nuteistojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus A. P. žinioje. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iÅ¡Å¡vaistymÄ BK 184 straipsnio 2 dalies prasme atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui, t. y. kaltininkas turi teisę disponuoti turtu (turtine teise); dėl neteisėtų kaltininko veiksmų turto (turtinės teisės) savininkas patiria nuostolių, t. y. savininkui priklausantis turtas (turtinė teisė) neteisėtai perduodamas, dovanojamas ar kitaip perleidžiamas tretiesiems asmenims, padarant žalÄ savininkui (kasacinė nutartis Nr. 1A-419/2008).

Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas tada, kai tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-38/2007, 2K-255/2011 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bylos rašytiniai įrodymai bei liudytojų L. L., G. L., R. Š., R. Ž., R. Č., R. Ž. ir kitų parodymai patvirtina, kad A.

P. buvo patikėta iÅ¡kredituoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusius 10 vagonų su cementu, vagonai priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tent jo žinion, nustatytu kiekiu 624,1 t cemento disponavo tik pastarasis nesudaręs jokių sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tÄ cementÄ iÅ¡Å¡vaistė, galimai parduodamas kitiems pirkėjams. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog bylos faktinės aplinkybės tvirtina, kad A. P. veikė tiesiogine tyčia, tai rodo jo veiksmai – nesudaryta sutartis, vilkinama jÄ sudaryti, nepateikti dokumentai apie cemento priėmimÄ iÅ¡ geležinkelio buhalterijai Å«kinių operacijų fiksavimui ir t. t.

Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi ar naudoja jam patikėtÄ turtÄ ir taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalÄ ir to nori. IÅ¡analizavęs įrodymų visetÄ teismas konstatavo, kad A. P. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ ir jo veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ios teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, surinkti įrodymai įvertinti neteisingai ir todėl nuteistasis A.

P. nepagrįstai pripažintas kaltu.Tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendyje nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis nurodytas 2007 m. gegužės 29 d. – 2007 m. birželio 11 d. ir išvardinta kada ir kokie vagonai su kokiu kiekiu cemento buvo gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors tai nepilnai atitinka byloje esančių dokumentų. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 22-23), AB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 1-50), 2009 m. vasario 20 d. specialisto išvados Nr. 5-7-8 (5 t. b. l.

12) seka, kad minėti vagonai buvo gauti ir gavėjais nurodyta: geležinkelio vagonas Nr. 97237010 su 64 000 kg cemento priimtas 2007 m. gegužės 21 d.; nurodytas gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“; krovinį priėmė komercijos direktorius A. P.; krovinys skirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“; geležinkelio vagonas Nr. 97251581 su 65 000 kg cemento (nuosprendyje nurodyta 59 900 kg), priimtas 2007 m. gegužės 21 d.; nurodytas gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“; krovinį priėmė komercijos direktorius A.

P.; krovinys skirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“;geležinkelio vagonas Nr. 97125041 su 62 700 kg cemento priimtas 2007 m. gegužės 21 d.; nurodytas gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“; krovinį priėmė komercijos direktorius A. P.; krovinys skirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“;geležinkelio vagonas Nr. 93012367 su 64 500 kg cemento priimtas 2007 m. gegužės 21 d.; nurodytas gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“; krovinį priėmė komercijos direktorius A. P.; krovinys skirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“;geležinkelio vagonas Nr. 93032555 su 63 400 kg cemento priimtas 2007 m. gegužės 22 d.; nurodytas gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“; krovinį priėmė komercijos direktorius A.

P.; krovinys skirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“;geležinkelio vagonas Nr. 93044477 su 63 300 kg cemento priimtas 2007 m. gegužės 22 d.; nurodytas gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“; krovinį priėmė komercijos direktorius A. P.; krovinys skirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“;geležinkelio vagonas Nr. 93060044 su 61 200 kg cemento priimtas 2007 m. gegužės 23 d.; nurodytas gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“; krovinį priėmė komercijos direktorius A. P.; krovinys skirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“;geležinkelio vagonas Nr. 97210421 su 61 800 kg cemento priimtas 2007 m. gegužės 23 d.; nurodytas gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“; krovinį priėmė komercijos direktorius A.

P.; krovinys skirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“;geležinkelio vagonas Nr. 93042885 su 61 700 kg cemento priimtas 2007 m. gegužės 28 d.; nurodytas gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“; krovinį priėmė komercijos direktorius A. P.; krovinys skirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“;geležinkelio vagonas Nr. 93026300 su 61 600 kg cemento priimtas 2007 m. gegužės 28 d.; nurodytas gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“; krovinį priėmė komercijos direktorius A. P.; krovinys skirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“.IÅ¡ kitų dokumentų: vagonų atvarymo – nuvarymo žiniaraščių, bendrųjų aktų, kuriuose atsispindi vagonų prastovos, pateiktų AB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad vagonai Nr. 97237010, 97251581 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ privažiuojamÄ keliÄ buvo atvaryti 2007 m. gegužės 19 d. (A.

P. apie jų gavimÄ pasirašė tik 2007 m. gegužės 21 d.), baigti krauti 2007 m. gegužės 29 d. (2 t., b. l. 53), vagonai Nr. 97125041, 93012367 – atvaryti 2007 m. gegužės 21 d., baigti krauti 2007 m. gegužės 30 d. (2 t., b. l. 54), vagonai Nr. 93032555, 93044477, 93060044, 97210421 – atvaryti 2007 m. gegužės 28 d., baigti krauti 2007 m. gegužės 31 d. ir 2007 m. birželio 2 d. (2 t., b. l. 70), vagonai Nr. 93042885, 93026300 – atvaryti 2007 m. birželio 8 d. (A. P. apie jų gavimÄ pasirašė 2007 m. gegužės 28 d.), baigti krauti 2007 m. birželio 11 d. (2 t., b. l. 71).

IÅ¡ Å¡ių dokumentų darytina iÅ¡vada, kad nuosprendyje turto iÅ¡vaistymo laikotarpis bÅ«tent ir nurodytas pagal cemento iÅ¡krovimo datas. Apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog cementas gautas nurodytais vagonais priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo priimtas nuteistojo A. P. žinion. Tačiau kaip matyti iÅ¡ pirmiau aptartų dokumentų Å¡io cemento gavėjas nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nėra pažymėta apie Å¡io krovinio peradresavimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taip pat, iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2009 m. vasario 6 d. rašto Nr. 3B-17.2/18-1193 (3 t., b. l.

51) matyti, kad apskaičiuotus importo mokesčius už šį cementÄ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2009 m. vasario 20 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-7-8 (4 t., b. l. 10-25) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas dokumentų kopijas nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 27 d. iki 2007 m. gegužės 21 d. iÅ¡ OAO „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), gavo 1 789,2 tonas palaido cemento.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už 854 tonų cemento sufasavimÄ , o 311,1 tonÄ cemento UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Å is cementas yra apskaitytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, t. y. atvaizduotas buhalterinės apskaitos registruose. Tokiu bÅ«du, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė žodinę sutartį, kuri kaip seka iÅ¡ nuteistojo A. P., liudytojų L.

L., G. L. parodymų, buvo sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, žodiniai sutartiniai įsipareigojimai dėl to cemento, kurio gavėju buvo nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba kuris buvo peradresuotas (parduotas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įvykdyti pilnai. Specialistė Z. B. apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad „pagal visus įstatymus kiekviena Å«kinė operacija turi bÅ«ti įforminama dokumentu“ bei kad „ir be sutartinų santykių galimas tos paslaugos atlikimas, iÅ¡raÅ¡ant sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ â€œ (12 t., b. l. 180).

BÅ«tent sÄ skaitos faktÅ«ros už Å¡ių paslaugų atlikimÄ ir buvo iÅ¡raÅ¡ytos (1 t., b. l. 31-36, 38, 42, 43). Å ias sÄ skaitas faktÅ«ras pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė D. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. J..UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. sausio 17 d. paaiÅ¡kinamajame raÅ¡te (1 t., b. l. 10-11) nurodė, kad geležinkelio žiniaraščiuose nurodomas galutinis gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau cementas buvo parduodamas per tarpininkus Å¡ia seka:OAO „(duomenys neskelbtini)“ ? UAB „(duomenys neskelbtini)“? UAB „Plasbalt“? UAB „(duomenys neskelbtini)“? UAB „(duomenys neskelbtini)“.UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktam cementui jokių apskaitos dokumentų neiÅ¡rašė ir nepateikė.

Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 1 789,2 tonas palaido cemento patvirtina geležinkelio žiniaraščiai, kuriuose už krovinio gavimÄ pasirašę UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi darbuotojai: iki 2007 m. gegužės mėn. pasirašęs vadybininkas K. G., o vėliau – komercijos direktorius A. P.. Kaip seka iÅ¡ aptartų sÄ skaitų faktÅ«rų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sufasavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 854 tonų cemento ir 311,1 tonÄ nupirko. Likęs negražintas cemento kiekis 624,1 t (1789,2-854-311,1) nėra apskaitytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, nurodant tiekėju UAB „(duomenys neskelbtini)“.Nuteistasis A.

P. abiejų instancijų teismo posėdžiuose pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 vagonų cemento pagal triÅ¡alę sutartį jis, kaip įgaliotas asmuo, iÅ¡kreditavo, gavo, o sÄ skaitos faktÅ«ros už to cemento iÅ¡fasavimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ytos nebuvo, cementas liko gamyboje. Visus dokumentus – geležinkelio važtaraščius apie cemento gavimÄ jis pateikdavo arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei arba administratorei, arba, jeigu krovinys buvo gaunamas po darbo, sargams.

Liudytoja A. P., nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d. dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere, apeliacinės instancijos teisme parodė (12 t., b. l. 162-165), kad skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepripažino, nes ji nebuvo nurodyta nei važtaraščiuose, nei sutartyse. Skola pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus važtaraščius buvo pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji taip pat išsamiai paaiškino, kaip vyko prekių pajamavimas, jų judėjimas bendrovės viduje, išlaidavimas.Liudytoja R.

A., nuo 2007 m. vasario mėn. iki rugpjūčio 20 d. dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės pareigose, parodė, kad komercijos direktorius A. P. buvo atsakingas už cemento sutarčių sudarymÄ , gauto cemento iÅ¡kreditavimÄ , dokumentų pateikimÄ Ä¯ buhalterijÄ . Jeigu nebuvo pateikta dokumento, reiÅ¡kia nebuvo ir operacijos, ji neatvaizduota buhalterinėje apskaitoje. A. P. važtaraščių buhalterijai nepateikė. Ji apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalaujamÄ skolÄ iÅ¡girdo tik teisme, bet pagal kompiuterinę programa nebuvo skolos, buvo kažkokios sÄ skaitos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už fasavimÄ .

Jos darbo laikotarpiu iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekas nesikreipė, o vėliau dirbusi A. P. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė suderinimo aktÄ už atliktas fasavimo paslaugas. Tačiau Å¡ie jos parodymai neatitinka byloje esančių dokumentų, specialisto iÅ¡vadoje nurodomų aplinkybių. 2009 m. vasario 20 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-7-8 (4 t., b. l. 10-25) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos“ pateikiamoje lentelėje Nr. 6, nurodytos sÄ skaitos faktÅ«ros, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pastarajai priklausiusių palaido cemento vagonų padavimÄ iÅ¡krovimui ir iÅ¡krautų paėmimÄ .

Å ios lentelės ketvirtoje eilutėje nurodytoje 2007 m. liepos 2 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje ADM Nr. 0053892 nurodyti palaido cemento vagonai Nr. 97251581, 97237010, 97125041, 93012367, 93032555, 93044477, 93060044, 97210421, 93042885, 93026300, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvardijo 2008 m. vasario 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikÅ¡toje pretenzijoje, reikalaudama už Å¡iais vagonais gautÄ ir negrÄ Å¾intÄ sufasuotÄ 624,1 tonÄ cemento 215 913,89 Lt pravesti į įmonės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ .

Vagonai Nr. 93042885, 93032555 atsispindi ir lentelės penktoje eilutėje nurodomoje 2007 m. liepos 11 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje ADM Nr. 0053905. Å ios sÄ skaitos faktÅ«ros (1 t., b. l. 40,41) pasiraÅ¡ytos tuo metu vyr. buhaltere dirbusios liudytojos R. A.. Taigi jau 2007 m. liepos mėnesį buvo žinomas cemento tikrasis gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir visi vagonų, kuriais buvo pristatytas cementas, numeriai. Vagonų numeriai gali bÅ«ti žinomi tik turint cemento pristatymo geležinkelio važtaraščius.

Tai konstatuota ir 2012 m. rugsėjo 26 d. papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-2/173 (11 t., b. l. 96-103). IÅ¡vadoje nurodoma, kad prie sÄ skaitų buvo pateikti AB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡Å¡ifravimai, kuriuose buvo nurodyta dokumento numeris, data, vagono numeris, krovinio pavadinimas, svoris. Tai įrodo, kad cementas buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad vyr. buhalterė R. A., pasiraÅ¡ydama pirmiau minėtas sÄ skaitas faktÅ«ras žinojo, jog jis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“.Be to, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir 2007 m. rugpjūčio 23 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiraÅ¡ytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (1 t., b. l. 30), kurį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė A.

P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. J.. Å iame atsiskaitymų suderinimo akte užfiksuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ 24 897, 36 Lt skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Tai seka ir iÅ¡ auditorės ataskaitos (7 t., b. l. 33-34), ir iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus liudytojo J. D., apklausto pirmosios instancijos teisme, parodymų (9 t., b. l. 112-113). Å is liudytojas parodė, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sÄ raÅ¡uose nėra, o pastaroji nurodyta debitorių sÄ raÅ¡e 24 897, 36 Lt sumai.

Taigi, nuteistasis yra teisus teigdamas savo apeliaciniame skunde, kad jis tik įvykdė savo pareigÄ ir priėmė cementÄ iÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“, kuris pateko ne pas jį asmeniÅ¡kai, o į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijÄ ir Å¡ios bendrovės žinion.Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad A. P. iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ . Tokiu bÅ«du daroma iÅ¡vada, jog 624,1 t cemento buvo jo žinioje. Buvęs kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl Å¡io turto panaudojimo.

Kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais to turto atžvilgiu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos dokumentų matyti, jog nuteistasis A. P. 2005 m. lapkričio 28 d. – 2007 m. rugpjūčio 17 d. laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi (1 t., b. l. 49, 50). 2006 m. gegužės 16 d. (kaltinamajame akte ir apygardos teismo nuosprendyje rašoma 2006 m birželio 16 d.) jis susipažino su komercijos direktoriaus pareiginiais nuostatais Nr. 88 (5 t., b. l. 131-133).

Nuostatų 1 punkte nurodoma, jog komercijos direktorius – tai asmuo tiesiogiai atsakingas už įmonės finansinę ir komercinę veiklÄ bei jos rezultatus, o 5.2 ir 5.3 punktuose iÅ¡vardijama, jog jis privalo efektyviai naudoti materialinius finansinius iÅ¡teklius, vengti nuostolių įsigyjant, transportuojant, sandėliuojant materialines vertybes, kontroliuoti materialinių vertybių atsargas ir jų iÅ¡davimÄ , 7 punkte nurodyta, jog komercijos direktorius atsako už įmonės komercinę veiklÄ ir jos padarinius, sutartinių ir finansinių įsipareigojimų vykdymÄ , dėl jo kaltės įmonei padarytus nuostolius.

BÅ«tent Å¡ių nuostatų punktų pažeidimu A. P. buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu. Analizuojant minėtus nuostatus visa apimtimi matyti, jog komercijos direktoriui priskirtos bendro pobÅ«džio pareigos: vadovauti, kontroliuoti, organizuoti, užtikrinti, pasirÅ«pinti, skatinti ir jis atsako už įmonės komercinę veiklÄ , jos padarinius, sutartinių ir finansinių įsipareigojimų vykdymÄ , už jam pavaldžių padalinių atliekamų darbų organizavimÄ ir pan. Taigi, jis betarpiÅ¡kai nebuvo atsakingas už materialinių vertybių apskaitÄ , jų priėmimÄ Ä¯ sandėlį ir iÅ¡davimÄ iÅ¡ jo, cemento naudojimÄ pačios bendrovės reikmėms (gelžbetonio gaminių gamybai) ar iÅ¡fasuoto cemento pardavimÄ pirkėjams.

IÅ¡ sandėlio vedėjo pareiginių nuostatų (5 t., b. l. 129-130) matyti, kad sandėlio vedėjas vadovauja gamybai, sandėlių Å«kiui, priima, iÅ¡duoda ir saugoja materialines vertybes, tvarko materialinių vertybių apskaitÄ , pildo priėmimo-pardavimo dokumentus, pastoviai tikrina prekių, gaminių likučius su buhalterijos duomenimis, neleidžia atsirasti trÅ«kumams dėl neteisėto piniginių lėšų, materialinių vertybių naudojimo, finansų ir Å«kio įstatymų ir norminių aktų pažeidimo, atsako už prekių-materialinių vertybių saugumÄ , jų tvarkingÄ sandėliavimÄ , priėmimÄ ir iÅ¡davimÄ , materialinių vertybių trÅ«kumÄ , atsiradusį dėl jo kaltės, neteisingÄ dokumentacijos pildymÄ , apskaitos trÅ«kumus.

Laikotarpiu, kai buvo priimtas UAB „(duomenys neskelbtini)i“ priklausęs cementas sandėlio vedėja dirbo R. P.. Ji buvo apklausta apygardos teisme ir parodė, kad palaidas cementas buvo sandėliuojamas bunkeriuose, kurių buvo 6 – vienas fasavimui, kiti gamybai, visų įmonių bendrai. Kai cementÄ sufasuodavo, jį „atkraudavo“. Tai darė komercijos direktorius ir parduotuvė. A. P. praÅ¡ymu ji pažiÅ«rėdavo vagonų numerius. Jai buvo svarbu vagono numeris, tonos bei dokumentas (lapelis) su paraÅ¡u iÅ¡ parduotuvės, kiek atkrauti maišų.

Parduotuvė pateikdavo duomenis apie parduotÄ cementÄ . Jie skirstė, kur kÄ krauti. IÅ¡ gamybos bunkerių iÅ¡pÅ«sdavo cementÄ Ä¯ betono gamybos cechÄ vamzdžiais. Negalėjo taip bÅ«ti, kad cementas po iÅ¡fasavimo negrįžtų įmonei. Mėnesio pabaigoje fasuoto cemento kiekius sutikrindavo su buhalterijoje esančiais likučiais. Nebuvo tokio dalyko, kad 600 t cemento dingtų neapskaityta ar sandėliuoti taip, jog tiekėjai jo nerastų (9 t., b. l. 109-112). Liudytoja R. P. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė (jos Å¡ie parodymai buvo perskaityti abiejų instancijų teismuose), kad palaido cemento gavimo dokumentai pas jÄ nepapuldavo, „nes juos tiesiogiai parneÅ¡davo iÅ¡ geležinkelio stoties gal A.

P., nes jis ten tiesiogiai tuo rÅ«pinosi. Jokie dokumentai ar perdavimo-priėmimo aktai ar pan., kad kažkas man perduoda, o aÅ¡ priimu palaido cemento kiekius atgabentuose vagonuose nebuvo suraÅ¡omi ir mano pasiraÅ¡omi, nes jų nebuvo kam suraÅ¡yti“. Tačiau ji tuo pačiu pripažino, kad, „kuomet bÅ«davo atvaromas vagonas ir iÅ¡pumpuojamas palaidas cementas, jei tai buvo padaroma ne mano darbo laiku, apie tai man pasakydavo sargai, jei darbo metu kartais ir pati pamatydavau, kad yra vagonas, tai Å¡ių krovinių vagonų dokumentus, pamatydavau tik buhalterijoje, nes jie tiesiai tenai papuldavo, todėl aÅ¡ nueidavau į buhalterijÄ nusiraÅ¡ydavau vagonų numerius, cemento markę ir tonaÅ¾Ä , ir grįžusi sutikrindavau ar tikrai tokie vagonai yra, nes man reikėdavo susitikrinti gauto cemento kiekius“.

Ji stebėdavo, kad netruktų palaido cemento bunkeriuose gamybai ar fasavimui, o mėnesio pabaigoje cemento kiekius sutikrindavo su buhalterijoje esančiais likučiais ir paprastai kiekiai atitikdavo (5 t., b. l. 94-96). Liudytoja D. L., kuri buvo apklausta nagrinėjant bylÄ apygardos teisme, parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke ir jos funkcijos buvo parduoti prekes, iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Visus dokumentus iÅ¡raÅ¡ydavo per programÄ , įvesdavo duomenis į programÄ ir atsispausdindavo sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

A. P. nė karto nedavė nurodymų neiÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba iÅ¡raÅ¡yti jas ne per programÄ . Taip pat, su A. P. pasiderindavo, kiek cemento yra, kiek galima parduoti tÄ dienÄ (10 t., b. l. 46-47). Ji negalėjo nurodyti kam konkrečiai buvo pavaldi – generaliniam direktoriui ar komercijos direktoriui.Liudytojas R. Ž., dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi apeliacinės instancijos teismo posėdyje Å¡ių liudytojų parodymus iÅ¡ esmės patvirtino.

Jis parodė, kad bendrovėje buvo suskirstyta veikla, nustatyta, kas dirba su statybinėmis kompanijomis, kas parduoda cementÄ privatiems asmenims. Už komercinę veiklÄ buvo atsakingas A. P., o cemento pardavimu privatiems asmenims užsiimdavo pardavimų skyrius. Pardavimų skyriaus ir komercijos direktoriaus sÄ sajos buvo darbinės, tarp jų buvo pavaldumo ryÅ¡iai. AiÅ¡kindamas apie vagonų priėmimÄ jis nurodė, jog A. P. nuvažiuodavo ir pasiraÅ¡ydavo, kad vagonus priima, o tuomet vagonai atvykdavo į įmonės teritorijÄ , sandėlininkas jį priimdavo į sandėlį ir užpajamuodavo.

A. P. tikrai nesandėliuodavo cemento, šį darbÄ vykdė sandėlininkas, kuris kontaktuodavo su buhalterija. Gautas 624 t cemento kiekis atitinka visų įmonės talpų kiekį. cementas talpose buvo laikomas pagal gavimo datÄ , bet ne pagal gavėjÄ .IÅ¡ liudytojų R. A., E. Å . parodymų (12 t., b. l. 155-159, 159-162) seka, jog nuteistasis A. P. tiesiogiai cemento pardavime nedalyvavo. Jos bei liudytoja A. P. (12 t., b. l. 162-165) smulkiai paaiÅ¡kino ryÅ¡ius tarp sandėlio (sandėlio vedėjos liudytojos R.

P.), pardavimo skyriaus (vadybininkės liudytojos D. L.) ir buhalterijos parduodant cementÄ , nurodė kokie vidaus dokumentai – leidimai (liudytojos R. A. aiÅ¡kinimu „lapeliai“) buvo iÅ¡raÅ¡omi.Taigi, nė vienas liudytojas nenurodė, jog A. P. bÅ«tų davęs kokius nors neteisėtus nurodymus dėl cemento pardavimo, perdavimo kokiu nors kitu bÅ«du tretiesiems asmenims, t. y. kad bÅ«tų neteisėtai pasinaudojęs jam suteiktais įgaliojimais Å¡io turto atžvilgiu. Apygardos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, jog nuteistasis šį turtÄ iÅ¡vaistė nenustatytomis datomis ir nenustatytais kiekiais.

Tokiu bÅ«du neaiÅ¡ku, kada galimai padaryta nusikalstama veika ir neaiÅ¡ku kokiu bÅ«du. Toliau nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje (nuosprendžio 19 lapas) daroma prielaida, jog A. P. cementÄ iÅ¡Å¡vaistė „galimai parduodamas kitiems pirkėjams“. Tokiomis prielaidomis kaltės grįsti negalima.Apygardos teismo nuosprendyje A. P. kaltė grindžiama ir 2009 m. vasario 20 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-7-8 nurodytomis aplinkybėmis. Specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje 2007 m. gegužės 29 d. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra užpajamuota 315 t cemento pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija KIR Nr. 1770 už 112 996,80 Lt ir 2007 m. birželio 21 d. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ užpajamuota 330 t cemento pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija VSS Nr.425 už 105 138 Lt, nors iÅ¡ Å¡ių bendrovių cementas nebuvo gautas.

Daroma iÅ¡vada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas cementas buvo užpajamuotas, kaip cementas gautas iÅ¡ kitų tiekėjų. Tačiau apygardos teismas neatkreipė dėmesio į Å¡ių faktų analizę. Minėtoje iÅ¡vadoje nurodoma, jog „2007 m. gegužės mėn. užpajamuotas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ cementas pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 1770 buvo sunaudotas gamyboje, nes Å¡io mėnesio apskaitos registre „Materialinių vertybių apyvarta“ nurodyta, kad 2007 m. gegužės 1 d. cemento likutis buvo 214,74 t, buvo gauta iÅ¡ įvairių tiekėjų – 3 796,1 t (t. sk. 315 tonų cemento, kuris nebuvo gautas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“), viso sunaudota 4 006,39 t, t. sk. sufasuota ir parduota 3 711,36 t, likusios 295,03 t sunaudota gamyboje.

Likutis 2007 m. birželio 1 d. liko 4,45 t cemento. Sutikrinus apskaitos dokumentus su buhalterinės apskaitos registru „Materialinių vertybių apyvarta“ nustatyta, kad „Materialinių vertybių nuraÅ¡ymo akte Nr. 316“ nurodoma, kad nuraÅ¡oma 2 008,56 t fasavimui skirto cemento, o registre „Materialinių vertybių apyvarta“ pagal šį dokumentÄ nuraÅ¡yta 1 983,56 t, t. y. 25 tonomis mažiau, nes pagal buhalterinę apskaitÄ bendrovėje nebuvo tiek cemento. Å ie faktai rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo cemento, tik buhalterinėje apskaitoje nenurodė tikslaus cemento tiekėjo“.

Specialisto iÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad pagal bendrovės buhalterinę apskaita nebuvo galimybės nustatyti, ar 2007 m. birželio 21 d. užpajamuota kaip gauta iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 330 t cemento, buvo sufasuota ir parduota ar sunaudota gamyboje, nes pagamintos produkcijos ir sunaudotų medžiagų apskaita yra suvedama tik pasibaigus mėnesiui, o ne kiekvienÄ dienÄ . Papildomos specialisto iÅ¡vados atsakyme į 5 klausimÄ nurodoma, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 2 punktÄ apskaitos registrų formÄ , turinį ir skaičių nusistato Å«kio subjektas pagal savo poreikius, todėl buhalterinės apskaitos registrai galėjo bÅ«ti sudaromi tik pasibaigus mėnesiui.

Galutiniam rezultate specialistė Z. B. padarė iÅ¡vadÄ , jog tyrimo metu nustatyta, kad iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas cementas buvo užpajamuotas kaip gautas iÅ¡ kitų tiekėjų ir buvo naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Nuteistasis A. P. kaip matyti iÅ¡ komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų Nr. 88 nebuvo atsakingas už gauto cemento naudojimÄ Ä¯monės veikloje – nei už naudojimÄ tiesiogiai gamyboje, nei už iÅ¡fasavimÄ , o pagal buhalterinės apskaitos duomenis, kaip seka iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, visi pardavimai, už kÄ buvo atsakingas A.

P., užfiksuoti to laikotarpio buhalteriniuose dokumentuose. Taigi, nuteistasis negalėjo cemento iÅ¡vaistyti, „galimai“ parduoti kitiems pirkėjams, kaip kad nurodyta nuosprendyje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad dokumentų, t. y. PVM sÄ skaitų faktÅ«rų serija KIR Nr. 1770, pagal kuriÄ 2007 m. gegužės mėn. užpajamuotas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas cementas, ir serija VSS Nr.425, pagal kuriÄ 2007 m. birželio 21 d. užpajamuotas cementas gautas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, specialistei nebuvo pateikta, jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra, todėl neįmanoma nustatyti, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, kas Å¡iuos dokumentus pasirašė, kas ir kokiu pagrindu šį cementÄ užpajamavo ir kokį tai turi ryšį su nuteistojo kokiais nors veiksmais.IÅ¡ specialistės Z.

B. parodymų apeliacinės instancijos teismo posėdyje (12 t., b. l. 176-180) seka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo vedama neteisingai, nes ne visos Å«kinės operacijos buvo joje atvaizduotos ir dėl aplaidaus apskaitos vedimo jai nebuvo galimybės tiksliai nustatyti cemento apyvartÄ Ä¯monėje. Tai matyti ir iÅ¡ liudytojos A. P. parodymų. Ji 2007 m. rugpjūčio mėnesį sugrįžusi dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės pareigas taisė buhalterinėje apskaitoje padarytas klaidas, perrašė deklaracijas mokesčių inspekcijai, sumokėjo PVM.

Liudytoja paaiÅ¡kino, kad skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepripažino, nes Å¡i bendrovė nefigÅ«ravo jokiuose dokumentuose, o pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus važtaraščius skola pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji pripažino, kad „šis cementas buvo, toks pat kiekis, koks buvo toks ir iÅ¡važiavo, tik neaiÅ¡ku, kam jis priklausė“. Gi, už tinkamÄ buhalterinės apskaitos vedimÄ , kaip teisingai pažymima apeliaciniame skunde, apeliantas nebuvo atsakingas.Esant aptartų įrodymų visetui galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog 624 100 kg cemento už 215 913,89 Lt nebuvo iÅ¡vaistyta, bet sunaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinėje veikloje, o Å«kinės operacijos buvo netinkamai atvaizduotos bendrovės buhalterinėje apskaitoje.

Nenustačius turto iÅ¡vaistymo fakto negalima kalbėti ir apie apelianto A. P. kaltės formÄ . Turto iÅ¡Å¡vaistymas yra tyčinis nusikaltimas, todėl Å¡io nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei – bÅ«dinga tyčia. Ji gali bÅ«ti ne tik tiesioginė, bet ir netiesioginė. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtÄ turtÄ ir taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalÄ ir to nori, o netiesioginė – kai asmuo tyčine veika nesiekia žalingų padarinių, bet sÄ moningai leidžia jiems atsirasti.

Tačiau, kaip jau buvo minėta, nenustatyta, jog A. P. bÅ«tų atlikęs kokius nors veiksmus Å¡io cemento atžvilgiu. Pagal bylos duomenis galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ netiesiogiai, o sutarčių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (9 t., b. l. 78-82) bei tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (9 t., b. l. 83-84) pagrindu, buvo susiformavę žodiniai sutartiniai santykiai ir visi klausimai susiję su netinkamu sutarties vykdymu ar jos nevykdymu galėjo bÅ«ti sprendžiami civilinio proceso tvarka pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinio reikalavimÄ teisme ar prasidėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedÅ«rai pareiÅ¡kiant kreditorinius reikalavimus.

Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å¡io ginčo civilinio proceso tvarka nesprendė, bet kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratÅ«rÄ inicijuodama ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ . Be to, kaip seka iÅ¡ pirmiau aptartų bankroto administratoriaus J. D. parodymų nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sÄ raÅ¡uose nėra, o pastaroji nurodyta debitorių sÄ raÅ¡e 24 897, 36 Lt sumai. Teisėjų kolegijos nuomone kreipimasis į prokuratÅ«ra dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tai yra bandymas kriminalizuoti civilinius teisinius santykius.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-388/2007) laikoma, jog sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms. Å ios sÄ lygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena Å¡alių sÄ moningai neteisėtais veiksmais užkerta keliÄ vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sÄ moningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistÄ teisę civilinio proceso priemonėmis.

Jei kreditoriaus teisės atkÅ«rimas tampa neperspektyvus dėl sÄ moningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Tačiau nagrinėjamojoje byloje jokių A. P. sÄ moningų neteisėtų veiksmų, užkirtusių keliÄ Ä¯vykdyti sutartinius, kad ir žodinius, įsipareigojimus ar sumenkinusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybes atkurti pažeistÄ teisę civilinio proceso priemonėmis, nenustatyta.Teisėjų kolegija, esant pirmiau aptartų įrodymų visumai, konstatuoja, jog apygardos teismo iÅ¡vada, kad A.

P. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, susijusius su 624 100 kg cemento iÅ¡vaistymu, yra nepagrįsta, ir jis iÅ¡teisinamas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliantui kardomoji priemonė nebuvo paskirta, todėl priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nėra kÄ panaikinti.Dokumentai paimti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, grÄ Å¾inami Å¡iai bendrovei.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį A. P. atžvilgiu panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:A. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Dokumentus, paimtus ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. spalio 8 d., 2008 m. lapkričio 12 d., 2009 m. vasario 3 d., 2009 m. vasario 13 d., 2012 m. rugsėjo 13 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, grÄ Å¾inti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kolegijos pirmininkė                                                                  Laima Garnelienė Teisėjai                                                                              Albinas Bielskis                                                                                                                                                                         Elena Vainienė                                                                                                                                  Â