P-261-161-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P261-161/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01128-2010-9

Procesinio sprendimo kategorijos 80.1; 80.3; 80.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. L. prašymą atnaujinti procesą M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. II-1457-171/2010).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 3-iojo Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras 2010 m. birželio 7 d. nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-00310-10 dėl eismo įvykio, kai 2010 m. kovo 1 d. apie 7.57 val. Vilniuje, Ukmergės–Perkūnkiemio gatvių sankryžoje, susidūrė automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas M. S., automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas D. L., automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas I. O. ir automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. Ž., nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių. Minėtu nutarimu M. S. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalį (b. l. 7-9, 23-25).

Išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskr. Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau – ir Vilniaus aspkr. VPK KPV NVESTS) įgaliota pareigūnė 2010 m. liepos 2 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. 10H-296515-10 (b. l. 4-5, 19-20) M. S. už pažeidimų, nurodytų ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 900 Lt baudą.

II. Nesutikdamas su Vilniaus aspkr. VPK KPV NVESTS 2010 m. liepos 2 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 1-2) ir nurodė, kad 2010 m. kovo 1 d. apie 8 valandą lengvuoju automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš šalutinės teritorijos kirto Ukmergės gatvę, norėdamas įvažiuoti į Perkūnkiemio gatvę. Pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 106 punkto reikalavimą įsitikino, kad tai daryti saugu – Ukmergės gatve Panevėžio miesto link judančiai ir artėjančiai link sankryžos transporto priemonei užsidegė KET 78.3 punkto įspėjamasis signalas ir transporto priemonė yra taip toli nuo sankryžos, kad privalo sustoti, nes nespės kirsti sankryžos degant KET 78.3 punkto įspėjamajam signalui. Teigė, kad įsitikinęs, jog priešinga kryptimi judėjusios transporto priemonės sustojo bei sulaukęs šviesoforo signalo, leidžiančio pėsčiųjų eismą Ukmergės gatvės kirtimui, įvažiavo į Ukmergės gatvės važiuojamąją dalį. Tačiau tik pajudėjęs pajuto smūgį, po kelių akimirkų suprato, kad į jį atsitrenkė automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas D. L.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo manė, kad institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, eismo įvykio visiškai nenagrinėjo, tik vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00310-10. Teigė, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra eismo įvykio aplinkybių taip pat nenagrinėjo: nebuvo atliekama techninė ekspertizė eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių greičiui įvykio metu nustatyti, nebuvo pakankami atsižvelgta į vienintelį objektyvų eismo įvykio įrodymą – UAB „Kia Auto“ pateiktą teritorijos stebėjimo vaizdo įrašą, todėl Vilniaus apskr. VPK KPV NVESTS tyrėja neteisingai ir nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes, neteisingai taikė teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutarimą.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S. skundą patenkino iš dalies, panaikino 2010 m. liepos 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus nutarimą Nr. 10H-296515-10 ir administracinę bylą M. S. atžvilgiu nutraukė.

Apibendrinęs liudytojų parodymus ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad jie nevienareikšmiški ir tiesiogiai nepatvirtina, kokiam šviesoforo signalui degant automobilis „Audi A4“ įvažiavo į sankryžą, o automobilis „Honda Civic“ iš šalia esančios teritorijos.

Teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą ir apklausus kaip liudytoją UAB „Urbico“ darbuotoją V. B. (b. l. 42, 62), nustatė, kad pirma šviesoforo darbo fazė reiškia, jog Ukmergės g. tuo metu galima važiuoti tik tiesiai ir sukti į Perkūnkiemio g. Antra fazė reiškia, jog Ukmergės g. baigia degti posūkis į Perkūnkiemio g., o leidžiama važiuoti tik tiesiai. Trečioje fazėje Ukmergės g. judėjimas draudžiamas, galima važiuoti tik iš Perkūnkiemio g. į dešinę ir į kairę. Fazės keičiasi iš eilės. Autoįvykis įvyko, kai keitėsi fazė iš antros į trečią. Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad „Audi“ įvažiavo degant geltonam arba raudonam signalui. Kai pareiškėjui užsidegė žalias signalas, Ukmergės g. raudonas signalas degė jau 1 s, t. y. kai „Audi“ įvažiavo į sankryžą, jau buvo praėjusios 8 s nuo to momento, kai „Audi“ vairuotojas buvo perspėtas dėl stabdymo (4 s mirksėjo žalia, 3 s degė geltona ir 1 s degė raudona). Iš šviesoforo darbo grafiko nustatyta, kad, kai pareiškėjas pradėjo važiuoti, jam jau degė žalias signalas. Kadangi teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių liudytojas UAB „Urbico“ darbuotojas V. B. galėtų būti suinteresuotas bylos baigtimi ir duoti neteisingus parodymus, todėl neturėjo pagrindo netikėti duotais parodymais, ir jais vadovavosi.

Iš UAB „Urbico“ pateiktos pažymos, adresuotos SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (b. l. 36), nustatė, kad 2010 m. rugsėjo 9 d. pateiktas Ukmergės/Perkūnkiemio g. sankryžos šviesoforų ciklų ir laiko darbo režimas yra teisingas. Nurodė, kad anksčiau pateiktame SĮ „Susisiekimo paslaugos“ minėtos sankryžos šviesoforų ciklų ir laiko darbo režime buvo įsivėlusi klaida, todėl tuos duomenis laikė negaliojančiais.

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, padarė išvadą, kad M. S. inkriminuojamas pažeidimas, nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jo veiksmai nulėmė eismo įvykį, todėl ginčijamas nutarimas nebuvo laikomas teisėtu ir pagrįstu. Šiuo atveju nesant M. S. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, skundžiamas nutarimas panaikintas ir byla M. S. atžvilgiu nutraukta.

IV. D. L. (toliau – ir pareiškėjas) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktų pagrindu (b. l. 77-80).

Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas nurodė, kad jis teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, todėl negalėjo pasinaudoti visomis procesinėmis nukentėjusiojo teisėmis, ir apie bylos baigtį ilgą laiką nebuvo informuotas. Jam, kaip nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui, buvo išmokėta 16 360,00 Lt draudimo išmoka už sugadintą transporto priemonę. Draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas pareikalavo grąžinti išmokėtą 16 360,00 Lt draudimo išmoką remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-1457-171/2010. Tokiu būdu sužinojo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs M. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, ją M. S. atžvilgiu nutraukė. Sužinojęs apie tokį teismo sprendimą, susipažino su bylos medžiaga, deja, kadangi procese nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, jam nebuvo leista pasidaryti bylos medžiagos kopijų ar išrašų, todėl teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimą nepilnos apimties turi tik gautą iš draudimo bendrovės. Susipažinęs su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimu ir bylos medžiaga bei gavęs papildomus dokumentus, daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos reikšmingos aplinkybės, kurios iš esmės galėjo pakeisti teismo išspręstą situaciją, arba buvo nustatytos aplinkybės remiantis melagingais liudytojo V. B., UAB „Urbico“ atstovo, teisme duotais parodymais.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2012 m. kovo 26 d. pareiškėjas gavo atsakymą ir sužinojo, kad išvažiavimas į Ukmergės gatvę iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės ties kavine „Mėnulis“ nėra reguliuojamas šviesoforo. Šioje vietoje transporto priemonių vairuotojų važiavimo kryptį, išvažiuojant iš minėtos aikštelės, reglamentuoja nurodomasis kelio ženklas Nr. 402 „Važiuoti į dešinę“ ir Nr. 146 „Posūkio kryptis į dešinę“.

Iš pridėtų nuotraukų aiškiai matyti, kad ties išvažiavimu iš šalia Ukmergės gatvės esančios aikštelės, iš kurios išvažiavo M. S. pažeisdamas KET 107 punktą, nėra įrengtas šviesoforas, kuris reguliuoja išvažiavimą iš minėtos aikštelės. Ši aplinkybė liudytojui V. B. buvo gerai žinoma ir negalėjo būti nežinoma, tačiau šis liudytojas teisminio nagrinėjimo metu melagingai aiškino, kad M. S. į Ukmergės gatvę įvažiavo jam degant žaliam šviesoforo signalui, o teismas šių neteisingų liudijimų pagrindu priėmė neteisingą nutarimą.

Nurodytos aplinkybės apie tai, kad šviesoforas ties išvažiavimu iš šalia „Mėnulio“ kavinės įrengtos aikštelės niekada nebuvo įrengtas, o išvažiavimą reguliuoja tik dešinę važiavimo kryptį nurodantis kelio ženklas Nr. 402 ir kelio ženklas Nr. 146, yra esminės ir neginčijamai įrodo, kad M. S. yra kaltas dėl 2010 m. kovo 1 d. eismo įvykio, nes pažeidė KET 107 punktą, kuris reikalauja, kad vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, duotų kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.

Aplinkybės, kad M. S. į Ukmergės gatvę įvažiavo pažeisdamas KET 107 punktą, nes jo eismo nereguliavo žalias šviesoforo signalas, nebuvo nustatytos teisminio nagrinėjimo metu, tačiau jos yra esminės, sutampa su byloje esančių įrodymų visuma ir galinčios pakeisti teismo išspręstą situaciją. Teismas nepripažino M. S. kaltu pažeidus KET 107 punktą vien dėl to, kad rėmėsi aplinkybe, jog M. S. įvažiavo į Ukmergės gatvę degant žaliam šviesoforo signalui. Tačiau šiame prašyme nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šviesoforas išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės į Ukmergės gatvę nereguliuoja, be to, išvažiavimą reguliuoja kelio ženklai, nukreipiantys išvažiavimą į Ukmergės gatvę tik į dešinę, tačiau ne tiesiai.

Šios aplinkybės nebuvo nustatytos teisme, pareiškėjui nebuvo žinomos, be to, liudytojas V. B. melagingai liudijo, jog pagal šviesoforų darbo ciklą M. S. degė žalia šviesa, nors šis liudytojas privalėjo nurodyti, kad išvažiavimo į Ukmergės gatvę iš šalia esančios teritorijos, iš kurios išvažiavo M. S., šviesoforas nereguliuoja. Būtent neteisingas faktas, jog M. S. galėjo degti žalias šviesoforo signalas išvažiuojant iš teritorijos šalia Ukmergės gatvės, buvo pagrindinis įrodymas, kuriuo remiantis teismas padarė išvadą, jog M.

S. nėra kaltas padaręs jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus.

M. S., kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimu nutraukė administracinę bylą, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo D. L. prašymą atnaujinti procesą, kuriuo prašo pripažinti pareiškėjo prašymą nepagrįstu ir proceso neatnaujinti.

Nurodo, kad pareiškėjo pateikti faktai neatspindi situacijos, nes pateikti iš konteksto, iškraipant situacijos esmę. Pareiškėjo prielaida, kad įvykio metu eismo nereguliavo šviesoforas, o tik kelio ženklai, negali būti pagrindas bylai atnaujinti, nes minimi ženklai buvo pastatyti tik praėjus kelioms savaitėms po eismo įvykio. Tai patvirtina 2009 m. spalio 9 d. Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vado komisaro Mariaus Putrimo išaiškinimas dėl eismo Perkūnkiemio/Ukmergės gatvių sankryžoje, kuris buvo pridėtas prie skundo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kuris savo ruožtu buvo pridėtas prie Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. II-1457/2010. Minėtas išaiškinimas teigia, kad „vairuotojai, kurie iš stovėjimo aikštelės kerta Ukmergės gatvę ir taip įvažiuoja į Perkūnkiemio g., Kelių eismo taisyklių nepažeidžia, nors toks manevras yra gana pavojingas ir reikalauja atitinkamos vairavimo patirties“. Be to, ženklų pastatymo datą galima pasitikslinti paklausus Vilniaus miesto ūkio ir transporto departamento eismo organizavimo skyriaus. Iš pareiškėjo nurodytų detalių akivaizdu, kad kalbama apie dabartinę situaciją sankryžoje, kuri žymiai skiriasi nuo situacijos buvusios avarijos dieną – 2010 m. kovo 1 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. II-1457/2010 nutarime 2 puslapio 4-oje pastraipoje aiškiai išdėstyta: „iš vaizdo įrašų fragmentų akivaizdu, kad automobilis Audi A4 įvažiavo į sankryžą jau apytiksliai 1,5 s. degant geltonam signalui. Pateiktuose fragmentuose iš vaizdo įrašo matomas pėsčiųjų šviesoforas iš Perkūnkiemio g., kuris sinchroniškai dirba su Ukmergės gatvės automobilių eismą reguliuojančiu šviesoforu, taigi automobiliui Audi A4 taip pat degė geltonas signalas, o pagal KET 78.7 punktą, tai yra eismą draudžiantis signalas“. Pareiškėjo pateikti samprotavimai apie tai, kad „M. S. įvažiavo į Ukmergės gatvę degant žaliam šviesoforo signalui“, ir kuriais remiantis daroma prielaida apie neva melagingus liudytojo V. B. parodymus yra pateikti tik remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. II-1457/2010 nutarimo 4 puslapio 5-a pastraipa, neatsižvelgiant į situacijos išaiškinimą ankstesniuose nutarimo puslapiuose, dėl ko susidaro klaidinga nuomonė apie faktus, kuriais remdamasis Teismas priėmė nutarimą. Liudytojas V. B. teisme tik patvirtino apie pėsčiųjų šviesoforo iš Perkūnkiemio g. sinchronišką darbą su Ukmergės g. automobilių eismą reguliuojančiu šviesoforu, bei pateikė šviesoforų darbo fazių išaiškinimą. Teismas, atsižvelgdamas į neginčijamą objektyvų įrodymą (vaizdo įrašą iš įmonės „KIA Auto“ apsaugos kamerų), tik pripažino, kad aukščiau minėti šviesoforai dirba sinchroniškai, o pateikta vaizdo medžiaga įrodo, kad M. S. įsitikino, jog D. L. pagal KET 78.7 punktą neturi teisės tęsti judėjimo Ukmergės g.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Procesą atnaujinti atsisakytina.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimą, kuris nebuvo apskųstas apeliaciniam teismui, ši administracinio teisės pažeidimo byla buvo užbaigta. Po bylos užbaigimo vėl ją nagrinėti nebegalima. Procesas baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, t. y. esant konkretiems ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintiems proceso atnaujinimo pagrindams. Šių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepagrindžia įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimo, procesas negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą remdamasis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, kuris numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Pareiškėjas D. L., kuris nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo įtrauktas nukentėjusiuoju, prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad apie bylos baigtį ilgą laiką nebuvo informuotas, apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimą sužinojo, kai draudimo bendrovė Seesam Insurance AS, Lietuvos filialas, pareikalavo grąžinti išmokėtą 16 360,00 Lt draudimo išmoką, remdamasi minėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimu M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje. Tačiau pareiškėjas nenurodo konkrečios datos, kada jis iš draudimo bendrovės sužinojo apie teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2010 m. gruodžio 12 d., kai baigėsi terminas apeliaciniam skundui dėl šio nutarimo paduoti (ABTĮ 128 str., įstatymo redakcija, galiojusi teismo nutarimo priėmimo metu). Vadinasi pareiškėjas, nors ir buvo neįtrauktas į administracinio teisės pažeidimo bylą nukentėjusiuoju, savo teises ir interesus galėjo ginti paduodamas prašymą atnaujinti procesą iki 2011 m. kovo 12 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos (b. l. 77), prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas padavė 2012 m. gegužės 22 d., t. y. praėjus daugiau nei metams laiko nuo termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo pasibaigimo dienos. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso byloje atnaujinimo, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminą (ABTĮ 156 str. 2 d.), tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, nes ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje numatytas vienerių metų terminas yra naikinamasis, o jis teismo negali būti atnaujintas. Taigi, remiantis ABTĮ 156 straipsnio nuostatomis, daroma išvada, kad pareiškėjas D. L. praleido prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą, todėl atnaujinti procesą atsisakytina.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo turinį, savo praktikoje ne kartą yra nurodęs (bylos Nr. P858-240/2011, P62-72/2011, P502-129/2009), jog tuo atveju, kai sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, remiantis ABTĮ 154 straipsnio 1 dalimi, prašymą dėl proceso atnaujinimo turi teisę paduoti būtent neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Iš tokios administracinių teismų praktikos matyti, jog tuo atveju, jeigu prašymą paduoda asmuo, dalyvavęs bylos nagrinėjime, jis kreiptis dėl proceso atnaujinimo minėtu pagrindu teisės neturi, o procesas administracinėje byloje pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktą negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju byloje prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė D. L., kuris M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo įtrauktas nukentėjusiuoju. Prašymas grindžiamas aplinkybe, jog pareiškėjas apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą sužinojo iš draudimo bendrovės, kuri jo pareikalavo grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, t. y. pareiškėjui nebuvo pranešta apie teismo nutarimą. Kitaip tariant, prašymas grindžiamas ne ta aplinkybe, jog teismas galimai pasisakė dėl prašymą pateikusio asmens, kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų, o ta, jog pareiškėjas apie bylos baigtį nežinojo ir draudimo bendrovės netiesiogiai buvo apkaltintas dėl eismo įvykio. Tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas į pirmąjį teismo posėdį buvo kviestas šaukimu (b. l. 47), į posėdį atvyko ir jame dalyvavo liudytoju (b. l. 51), todėl, būdamas rūpestingas ir suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo domėtis jos baigtimi ir susipažinti su baigiamuoju teismo sprendimu. Be to, pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarime teismas pasisakė tik dėl administracinėn atsakomybėn patraukto M. S., ir visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo teisinės padėties (nepripažino jo kaltu ar nepriėmė kitokio jam nepalankaus sprendimo). Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes bei į aktualią administracinių teismų praktiką, toks pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkinamas. Tuo pačiu pažymėtina, kad tai neužkerta kelio pareiškėjui ginti savo teises ir interesus civilinio proceso nustatyta tvarka.

Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra praleistas ir negali būti atnaujintas (ABTĮ 156 str. 1 ir 2 d.), vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas teismui atsisakyti atnaujinti procesą (ABTĮ 159 str. 1 d.). Prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti nagrinėjamas iš esmės tik tuo atveju, jei jis pateiktas nepraleidus įstatymu nustatyto termino arba teismas šį terminą, esant pagrindui, atnaujina. Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš šių sąlygų. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nagrinėti ir nenagrinėja iš esmės pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu pagrįstumo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pareiškėjo D. L. prašymas nėra pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

D. L. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. II-1457-171/2010).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas