bf12fbbb-8a07-438b-9f01-cf0136f0cd9c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2020/2014Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00243-2014-5 Procesinio sprendimo kategorija 126.2(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ civilinėje byloje Nr. B2-598-252/2014 pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Džafa“.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau – VSDFV) kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui UAB ,,Džafa“. Nurodė, kad atsakovas nuo 2012 m. birželio 26 d. nemoka privalomų mokesčių į valstybinio socialinio draudimo biudžetÄ , įsiskolinimas siekia 20 460,38 Lt. IeÅ¡kovo duomenimis įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams sudaro 13 799,59 Lt.

Pagal paskutinį pateiktÄ 2011 m. balansÄ atsakovo turtas sudaro 48 876 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 14 895 Lt. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas iÅ¡ vykdomos veiklos negauna pajamų, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, atsakovo skolos nuolat auga. VÄ® Registrų centras duomenimis atsakovas registruoto turto neturi. VÄ® Regitra duomenimis atsakovo vardu registruotos penkios transporto priemonės. Todėl ieÅ¡kovas turi pagrindÄ kreiptis dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo. Atsakovas UAB „Džafa“ pateikė duomenis apie tai, kad 2014 m. balandžio 30 d. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę pelno mokesčio deklaracijÄ už 2012 metus, iÅ¡ kurios matyti, kad 2012 metais atsakovas patyrė 145 706 Lt pelnÄ .

Automobilių pirkimo - pardavimo sutartys patvirtina, kad atsakovas 2013 metais nupirko 13 automobilių ardymui, 2014 metais nupirko 20 automobilių, 2013 metais nupirko dvi metalines valtis bei pridavė metalo laužo už 114 266 Lt. Atsakovas nurodė, kad įsiskolinimus padengs iki 2014 m. gruodžio 30 d. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Panevėžio apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ (b.l. 115-116). Teismas nustatė, kad atsakovas nemoka privalomų mokesčių į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ bei kitų mokesčių į valstybės biudžetÄ .

Iš viešai prieinamų dokumentų matyti, kad atsakovas neteikia finansinių atskaitomybės dokumentų. Paskutinis įmonės balansas pateiktas už 2011 metus, iš kurio matyti, kad įmonė turėjo 48 876 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 14 895 Lt. Nekilnojamojo turto atsakovas neturi, jo vardu registruoti penki automobiliai, dviem iš jų įregistruotas areštas. Iš atsakovo gautų duomenų matyti, kad įmonė per 2013 metus ir 2014 metų aštuonis mėnesius yra investavusi įgydama turto už 33 700 Lt, o pajamų per 2013 metus gavo 114 266 Lt.

Todėl, teismo vertinimu, teigti, kad įmonė yra nemoki, nėra pagrindo, nes ieškovui skola siekia tik kiek daugiau nei 20 000 Lt. Nedidelis įsiskolinimas yra ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teismas sprendė, kad pagal pateiktus atsakovo duomenis, jis yra pajėgus padengti turimas skolas valstybei ir ieškovui. Atsakovas taip pat nurodė, kad be VSDFV ir VMI turi įsiskolinimus UAB „Tele2“ ir UAB „Bitė“, kurie siekia 2 000 Lt ir už suteiktas reklamos paslaugas skola sudaro 1210 Lt, kitų kreditorių įmonė neturi.

Kitų įrodymų, kad įmonė nevykdytų veiklos ar bÅ«tų iÅ¡keltos bylos dėl skolų prisiteisimo, byloje nėra. Teismas nurodė, kad pateiktų atsakovo dokumentų pagrįstumu neabejoja. Tokiu bÅ«du nėra pagrindų numatytų Ä®monių bankroto įstatymo 2 straipsnyje, kuriems esant galima bÅ«tų teigti, kad įmonė yra nemoki. Teismas pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad atsakovas neatsiliepia į ieÅ¡kovo raginimus, negali bÅ«ti pagrindu teigti, jog įmonė yra nemoki. III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas VSDFV (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡kelti UAB „Džafa“ bankroto bylÄ (b.l. 118-120).

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina. Apeliantas nurodė, kad tai antroji Panevėžio apygardos teismo nutartis, kuria atsisakoma tenkinti apelianto ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo (pirmoji nutartis priimta 2013 m. spalio 15 d. civilinėje byloje Nr. B2-824-278/2013).Atsakovo finansinė bÅ«klė 2011 metais, palyginus su bÅ«kle ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienai (2014 m. liepos 3 d.), yra žymiai pablogėjusi. Atsakovo jau vien mokestinės skolos ženkliai virÅ¡ija pusę į įmonės 2011 metų balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę, nes atsakovo skola ieÅ¡kovui sudaro 20 460,38 Lt, o valstybės biudžetui – 13 799,59 Lt.

Todėl atsakovas yra nemokus (ĮBĮ 2 str. 8 d.).Pagrįstų abejonių kelia atsakovo teiginiai, kad UAB „Džafa“ per 2013 metus gavo 114 266 Lt pajamų. Pagal VMI 2014 m. rugsėjo 10 d. pažymas atsakovas iš viso nepateikė nei Metinės pelno mokesčio deklaracijos, nei ataskaitos apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis už 2013 metų mokestinį laikotarpį. Iš Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties ir skundžiamos nutarties matyti, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovui ir VMI ne tik tęsiasi, bet ir ženkliai didėja, nes atsakovo mokestinės skolos 2013 m. spalio mėnesio duomenimis sudarė 19 443,78 Lt, o ieškinio pateikimo dienai – 34 259,97 Lt.

Apelianto teigimu, skolos ir toliau auga, nes atsakovas mokesčių nei VSDFV, nei VMI nemoka. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, o turimų transporto priemonių bei kito turto gali užtekti tik bankroto administravimo iÅ¡laidoms padengti, t.y. realiai kreditorių VSDFV ir VMI reikalavimai liks visiÅ¡kai nepatenkinti, o neiÅ¡kėlus atsakovui bankroto bylos skolos dar didės. Atsakovas UAB „Džafa“ atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai         CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 1 str. 1 d., Ä®BÄ® 1 str. 1 d.). Pagal Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalį bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, tačiau pradedant šį procesÄ , tai yra iÅ¡keliant bankroto bylÄ , yra labai svarbu nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bendrovė yra iÅ¡ tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-842/2008; 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas atsakovui prašė iÅ¡kelti bankroto bylÄ dėl įmonės nemokumo, tačiau teismas, tokios bÅ«senos nenustatęs, atsakovui iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsisakė. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė vadovaudamasis atsakovo balansu už 2011 metus bei atsakovo paaiÅ¡kinimais ir į bylÄ pateiktais duomenimis. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Pažymėtina, kad pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas.

Ä®statymas nenustato jokio termino, kiek turi bÅ«ti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Tuo atveju, jeigu iÅ¡ teismui pateikto įmonės balanso bei kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų matyti, kad įmonės įsiskolinimas kreditoriams, kurių reikalavimų atsakovas neginčija, virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, įmonė laikoma nemokia ir jai turi bÅ«ti keliama bankroto byla.

Kita vertus, visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti sprendžiamas ne formaliai taikant Ä®BÄ® nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik labai nežymiai virÅ¡ija pusę jos turimo turto. Tokiais atvejais turi bÅ«ti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklÄ , ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio Å¡ios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių iÅ¡siieÅ¡koti skolas ir pan.

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatė, kad pagal 2011 metų balansÄ , atsakovas turto turėjo už 48 876 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 14 895 Lt, nekilnojamojo turto neturi, o atsakovo vardu registruoti penki automobiliai, dviem iÅ¡ jų įregistruotas areÅ¡tas. Taip pat teismas, remdamasis iÅ¡ atsakovo gautais duomenimis, kad įmonė per 2013 metus ir 2014 metų aÅ¡tuonis mėnesius yra investavusi įgydama turto už 33 700 Lt, o pajamų per 2013 metus gavo 114 266 Lt, sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovas yra nemokus, nes jis yra pajėgus padengti turimas skolas valstybei ir apeliantui.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia išvada padaryta remiantis didele dalimi deklaratyviais atsakovo teiginiais. Registrų centras duomenimis atsakovas paskutinę finansinę atskaitomybę yra pateikęs tik už 2011 metus, t. y. atsakovo finansiniai duomenys nei už 2012 metus, nei 2013 metus juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami. Iš pateikto teismui paskutinio sudaryto balanso už 2011 metus matyti, kad atsakovo turimas turtas sudarė 48 876 Lt (ilgalaikis turtas 450 Lt, trumpalaikis turtas 48 426 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 14 895 Lt (b.l. 102).

Taigi, pagal pateiktÄ Ä¯monės balansÄ už 2011 metus formaliai galima bÅ«tų teigti, jog atsakovas yra galimai mokus. Tačiau nustatant atsakovo (ne)mokumÄ svarbu atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonės finansinė bÅ«sena, siekiant tinkamai įvertinti įmonės (ne)mokumÄ , turi bÅ«ti analizuojama visų pirma pagal naujausius įmonės finansinius duomenis. BÅ«tent dėl to Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalyje įmonės, kurios atžvilgiu inicijuojama bankroto byla, vadovui yra įtvirtinta pareiga pateikti teismui skolininkų ir kreditorių sÄ raÅ¡us, kuriuose atsispindėtų įmonės įsipareigojimų sumos ir jų įvykdymo terminai, taip pat ne tik praėjusių metų finansines ataskaitas, bet ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinį.

Tuo tarpu iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pateikė teismui duomenis apie tai, kad 2013 ir 2014 metais nupirkta ir investuota iÅ¡ardymui detalėmis transporto priemonių 114 266,90 Lt sumai (b.l. 40-42, 47-95). Taip pat pateikta metinės pelno mokesčio deklaracijos kopija, atsakovo teigimu, patvirtinanti 145 706 Lt pelno gavimÄ per 2012 metus (b.l. 43-46). Tačiau pažymėtina, kad atsakovo pateikti duomenys nelaikytini pakankamais dokumentais, iÅ¡samiai pagrindžiančiais atsakovo finansinę bÅ«klę.

Atsakovas nepateikė teismui nei finansinės atskaitomybės dokumentų, nei duomenų apie įmonės turimÄ turtÄ (bÅ«tent pagal įmonės balansus nustatoma turto vertė, įsipareigojimai - Ä®BÄ® 2 str. 8 d.). Pateikta teismui 2014 m. balandžio 30 d. sudaryta metinė pelno mokesčio deklaracija už 2012 metus nelaikytina pakankamu įrodymu, patvirtinančiu atsakovo vykdomos veiklos rodiklius, nes joje nėra žymos, kad ji bÅ«tų pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, o iÅ¡ pastarosios raÅ¡to matyti, kad atsakovas nėra pateikęs nei metinės pelno mokesčio deklaracijos, nei ataskaitos apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis už 2013 metų mokestinį laikotarpį (b.l. 123).

Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pagrįstų abejonių kelia atsakovo teiginiai apie tai, jog UAB „Džafa“ per 2013 metus gavo 114 266 Lt pajamų. Minėta, kad atsakovo turimÄ turtÄ , įsipareigojimus bei patirtÄ pelnÄ (nuostolius) iÅ¡ esmės pagrindžia sudaryta įmonės finansinė atskaitomybė, kurios atsakovas nei už 2012 metus, nei už 2013 metus juridinių asmenų registrui nėra pateikęs. Be to, tam, jog iÅ¡siaiÅ¡kinti įmonės turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimÄ pirmiausia turi spręsti ne tik pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir vadovautis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį, bet ir pagal realiÄ Ä¯monės turtinę bÅ«klę.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ buvo konstatuota, jog sprendžiant klausimÄ dėl įmonės nemokumo pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį yra lyginami įmonės pradelsti įsipareigojimai ir įmonės turimo turto reali vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2514/2011, 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2525/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2387 ir kt.). Taigi, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo (ne)mokumo, itin formaliai vertino bylos duomenis, todėl iÅ¡vada, kad atsakovas yra pajėgus padengti turimas skolas valstybei ir apeliantui, yra labai abejotina.

Nors atsakovas praÅ¡yme nurodė, kad visus įsiskolinimus padengs iki 2014 m. gruodžio 30 d., tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokių ketinimų realumÄ . IÅ¡ VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenų matyti, kad atsakovo skola apeliantui jau sudaro 21 489,75 Lt, t. y. vis didėja. Taip pat skola didėja ir valstybės, savivaldybių biudžetams bei valstybės pinigų fondams, nes 2014 m. rugsėjo 10 d. atsakovo įsiskolinimas sudarė 14 058,31 Lt (b.l. 124-125).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovui Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-824-278/2013 jau buvo atsisakyta kelti atsakovui bankroto bylÄ . IÅ¡ pastarosios nutarties matyti, kad teismas tuomet atsisakė iÅ¡kelti bankroto byla, nes neturėjo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas yra nemokus, be to, jis vykdė Å«kinę veiklÄ , nuo 13 500,44 Lt iki 5 942,89 Lt sumažino įsiskolinimÄ apeliantui.

Tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovo įsiskolinimai tiek valstybės, tiek valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams vis tęsiasi ir jie didėja, atsakovas privalomųjų įmokų bei mokesčių nemoka. Be to, nekilnojamojo turto neturi, o turimų transporto priemonių reali rinkos vertė nenustatyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos veikti aktyviai ir nesiėmė veiksmų nustatyti tikrÄ jÄ atsakovo turtinę padėtį klausimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nagrinėjimo metu.

Todėl darytina iÅ¡vada, teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ formaliai, nesistengdamas visapusiÅ¡kai nustatyti realios atsakovo finansinės bÅ«klės.Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad dėl aukščiau paminėtų priežasčių bylos duomenys neleidžia pakankamai pagrįstai nuspręsti apie faktinę atsakovo mokumo bÅ«klę ieÅ¡kinio pateikimo dienai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įmonių bankrotÄ reglamentuojančias teisės normas, nes nenustatė klausimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teisingam iÅ¡sprendimui teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių - įmonės realaus turimo turto bei atsakovo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydžio bylos dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nagrinėjimo dienai, t. y. neatskleidė bylos esmės. Todėl skundžiama nutartis dėl padarytų materialiosios teisės ir proceso teisės normų pažeidimų naikintina.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas bet kuriuo atveju, t.y. net ir pats iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės negali priimti nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ (Ä®BÄ® 10 str. 8 d.), ieÅ¡kinys atsakovui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d., 3 p., 338 str.). Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismas turi imtis Ä®BÄ® 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių, kad atsakovas pateiktų visus įrodymus, kurių reikalauja Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalis, o prireikus - ir kitų priemonių, numatytų Ä®BÄ® 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir atitinkamai vertinti realaus turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykį bei kitas reikÅ¡mingas bankroto bylos (ne)kėlimui aplinkybes. Šiame kontekste pastebėtina, kad teisminėje praktikoje pripažįstama, jog Å¡ios kategorijos bylose teismas turi bÅ«ti aktyvus.

Kita vertus, akivaizdu ir tai, kad kiekvienas rÅ«pestingas veiklÄ vykdantis Å«kio subjektas, kuriam inicijuojama bankroto byla, turi įstatyminę pareigÄ teikti visus (o ne pasirinktinai) Ä®BÄ® nurodytus duomenis, reikalingus teisingam klausimo iÅ¡sprendimui. Kitoks atsakovo elgesys, t.y. kai tam tikri duomenys apie įmonės finansinę padėtį kelis metus nebuvo teikti valstybės institucijoms, (gal bÅ«t) sÄ moningai neteikiami ir teismui arba teikiami iÅ¡kraipyti, gali bÅ«ti pagrindu Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ir contra spoliatorem principo (Å¡aliai atsisakius pateikti įrodymÄ , preziumuojama, kad yra nepalankiausias faktas, kurį tas įrodymas bÅ«tų įrodęs) taikymui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,           n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Džafa“ klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas                                                                                    Alvydas PoÅ¡kus