2020-06-03 Nr. AB-11162-3-63-3-01544-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1362-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01544-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) 22 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje (toliau – ir areštinė) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis periodiškai nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2018 m. vasario 13 d. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti kameros plotas, nebuvo sudaromos galimybės ilgiau nei vieną valandą per parą būti lauke, be to, pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo kenksmingos ir higienos normų neatitinkančios sąlygos. Kiemeliai buvo nešvarūs, aprašinėti necenzūriniais žodžiais, į kiemelius būdavo vedama neatsižvelgiant į oro sąlygas arba buvo stengiamasi vesti tik blogomis oro sąlygomis. Pareiškėjas nurodė, kad kamerose buvo nustatytų reikalavimų neatitinkantis apšvietimas ir ventiliacija. Ant kamerų langų yra uždėtos grotos ir neskaidrios plastikinės plokštės, kurios mažina natūralios šviesos bei gryno oro patekimą į kameras. Dėl to nuo 6 val. ryto iki 22 val. pastoviai turėdavo būti įjungta stipri dirbtinė apšvieta. Nebuvo išduodama patalynė, higienos priemonės, rankšluosčiai, nebuvo sudarytos sąlygos plautis ir džiovintis rūbus, sanitarinis mazgas buvo nehigieniškas ir neužtikrinantis privatumo, nebuvo užtikrinta galimybė du kartus per savaitę naudotis dušu, duše nebuvo galimybės reguliuoti vandens temperatūros, vanduo būdavo tai per šaltas tai per karštas, dažnai iš viso nebūdavo šilto (karšto) vandens, kameros buvo drėgnos, nešvarios, buvo kenkėjų, šalia kamerų buvo įrengti šiukšlių konteineriai. Deratizacija, dezinfekcija nebuvo atliekama laiku ir buvo neefektyvi, be to, iš karto po tokios procedūros, neišvėdinus patalpų, asmenys buvo vedami į atgal kamerą, todėl buvo verčiami kvėpuoti nuodais. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas jautėsi nemaloniai, buvo išbertas, niežėdavo kūną, be to, oda pleiskanodavo, būdavo jautri, raudona, perštėdavo. Pareiškėjas nurodė, kad net ir tuo metu, kai kamerose jis buvo laikomas vienas, patyrė didžiulius nepatogumus, diskomfortą, pažeminimą negalėdamas pasinaudoti tualetu privačiai, kadangi pareigūnai stebėdavo jį per vaizdo kameras, kameroje iš tualeto sklisdavo smarvė.

3. Pareiškėjas nurodė, kad tiekiamas maistas nebuvo pakankamai kaloringas ir skanus, neatitiko nustatyto kiekio, būdavo atšalęs, nekokybiškas, neatitinkantis pareiškėjo, kaip sportuojančio vyro, fiziologinių mitybos normų, nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti, nebuvo sąlygų eiti į valgyklą, maistas buvo dalijamas nehigieniškai. Pareiškėjas buvo laikomas vienvietėse kamerose neatsižvelgiant į tai, jog nuo 2017 m. sausio 12 d. yra įtrauktas į linkusių nusižudyti asmenų sąrašą. Nėra įrengtos patalpos atlikti religines apeigas, nebuvo sudaryta galimybė lankytis bažnyčioje (koplyčioje), išsilyginti drabužius. Nebuvo užtikrinta apsauga dėl savęs žalojimosi, savižudybės. Psichologas ir psichiatras rekomendavo nelaikyti pareiškėjo vieno kameroje ar pasivaikščiojimo kiemeliuose, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo tinkamai aprūpintas pašto vokais, rašikliais, popieriumi ir pan. Pareiškėjas buvo nuolat filmuojamas ir klausomasi jo pokalbių.

4. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų teigė patyręs didelių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, papildomą diskomfortą, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, gyvenimo kokybės pablogėjimą, pablogėjo sveikata, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, susirgo įvairiomis ligomis. Pareiškėjas dažnai gėrė raminančius vaistus, nuolatos lankėsi pas psichologą.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas buvimo areštinėje metu kreipėsi su sveikatos nusiskundimais į bendruomenės slaugytoją ir jam du kartus buvo suteikta medicininė pagalba, kitais atvejais pareiškėjas kreipėsi dėl dietinio maitinimo. Teisės skalbti bei džiovinti ir lyginti drabužius, naudotis užimtumo programomis, lankytis mišiose, naudotis dušu pagal poreikį asmenims, laikomiems teritorinių policijos komisariatų areštinėse, nėra numatytos. Esant neatidėliotinam reikalui, yra galimybė rūbus skalbti ir džiovinti areštinės kameroje įrengtame sanitariniame mazge. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas naujoje areštinėje, kuri 2015 m. gruodžio 22 d. aktu yra pripažinta tinkama eksploatuoti – areštinės patalpos atitinka teisės aktų reikalavimus. Minimalus gyvenamasis plotas pažeistas nebuvo. Sanitarinių mazgų zonos nuo gyvenamųjų patalpų atitvertos visiškai 170 cm aukščio pertvaromis ir 120 cm aukščio durimis. Languose įrengtos apsauginės bei signalinės grotos vadovaujantis teisės aktais. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimu 2016 m. liepos 20 d. leista areštinės kamerose vykdyti vaizdo stebėjimą. Stebėjimo kameros įrengtos siekiant užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, viešąją tvarką ir asmenų saugumą, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, areštinės pastatų, patalpų ir turto apsaugą. Įrengtos vaizdo stebėjimo kameros nestebi vietų, kuriose asmens stebėjimas žemintų žmogaus orumą (sanitarinio mazgo zona). Vadovaujantis teisės aktais pareiškėjui areštinėje buvo suteikta teisė naudotis dušu, jis buvo aprūpintas muilu, tualetiniu popieriumi, vokais, rašymo priemone ir popieriumi, kurios pareiškėjui buvo išduotos pagal jo prašymus. Pareiškėjui buvo užtikrinta teisė kasdien 1 val. pasivaikščioti gryname ore, tačiau kai kuriais atvejais jis atsisakydavo pasinaudoti šia teise. Pareiškėjas buvo aprūpintas lova, minkštuoju inventoriumi ir patalyne.

7. Atsakovo atstovas paaiškino, kad maitinimo paslaugos teikėjas pagamintus patiekalus patiekia ir areštinėje laikomiems asmenims išdalija vienkartiniuose induose, kartu pateikia vienkartinius įrankius. Areštinėje yra vykdoma gautų patiekalų temperatūros kontrolė, o tiekiamo maisto kokybę tikrina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnyba. Nėra duomenų, jog patikrinimų metu būtų nustatyti pažeidimai. Atsakovo atstovo teigimu, areštinėje yra įrengtos patalpos religinėms apeigoms atlikti, tačiau iš pareiškėjo nė karto negauta prašymų naudotis šiomis patalpomis. Pareiškėjas areštinėje nebandė žudytis, nebuvo priskirtas linkusių žalotis ar žudytis kategorijai, buvimo areštinėje metu neteikė prašymų laikyti jį kameroje ne vieną. Areštinės pasivaikščiojimo kiemelių sienos yra švarios (neaprašinėtos), kiemeliai valomi kasdien ir yra tvarkingi. Areštinės teritorijoje nėra šiukšlių konteinerių. Atsakovo atstovo teigimu, naudojamomis techninėmis priemonėmis pareiškėjo teisės nebuvo pažeidžiamos.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje ginčo laikotarpiu buvo laikomas periodiškai 37 paras.

10. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytą gyvenamąjį plotą nebuvo pažeista. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė kasdien 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjo argumentus, jog jis turėjo teisę gryname ore pasivaikščioti ilgiau nei vieną valandą per dieną ir kad jam turi būti siūloma pasivaikščioti tik geromis oro sąlygomis, teismas pripažino teisiškai nepagrįstais. Pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelių netvarkingumo teismas atmetė, nustatęs, kad juos paneigia byloje pateiktos nuotraukos (I t., b. l. 59, 62, 83, 84).

11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad tiekiamas maistas nebuvo pakankamai kaloringas ir skanus, neatitiko nustatyto kiekio, būdavo atšalęs, nekokybiškas, neatitinkantis pareiškėjo fiziologinių mitybos normų, nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti, nebuvo sąlygų eiti į valgyklą, maistą dalindavo nehigieniškai. Teismas nustatė, kad sutartyse dėl maitinimo paslaugų areštantams teikimo įtvirtinta, jog paslaugų tiekėjas pagamintus patiekalus patiekia ir areštinėje laikomiems asmenims išdalina vienkartiniuose induose, kartu pateikia vienkartinius įrankius, areštinėje yra vykdoma gautų patiekalų temperatūros kontrolė. Apie tai, kad pareiškėjas būtų skundęsis Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri yra kompetentinga atlikti patikrinimus, ir kad patikrinimų metu būtų nustatyti pažeidimai, byloje duomenų nėra. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad pareiškėjo abstraktūs argumentai, susiję su maitinimu, atmestini.

12. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad jis buvo nuolat filmuojamas ir klausomasi jo pokalbių, teismas nustatė, kad iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI, Inspekcija) 2016 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 2R-4788-(9.1-1.) (I t., b. l. 69) matyti, jog Klaipėdos AVPK suteikta teisė vykdyti vaizdo stebėjimą areštinės gyvenamosiose patalpose su sąlyga vaizdo stebėjimo priemones įrengti taip, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje teritorijos ar patalpos dalyje ir renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina. VDAI 2017 m. lapkričio 2 d. nurodymu Nr. 2R-6827-(2.13.) (I t., b. l. 149–153, II t., b. l. 7-11) nurodė atnaujinti Klaipėdos AVPK viršininko 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 30-V-337 patvirtintą Vaizdo stebėjimo (įrašymo) priemonėmis užfiksuotų duomenų tvarkymo Klaipėdos AVPK tvarkos aprašą, jame nustatant vaizdo stebėjimo tikslus ir apimtį, bei nedelsiant nutraukti balso duomenų, gautų vykdant garso įrašymą areštinės kamerose įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, tvarkymą ir sunaikinti anksčiau surinktus garso įrašus. Konstatuota, kad Klaipėdos AVPK kamerose įrengtų vaizdo kamerų mikrofonais surinktus balso duomenis tvarko neteisėtai. Atsižvelgęs į Klaipėdos AVPK atsiliepime išdėstytus argumentus, kad areštinėje įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos vietos, kuriose asmens stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pvz. sanitarinio mazgo zona), kad tokių aplinkybių nenustatė ir VDAI, teismas sprendė, jog nenustatyta, kad vaizdo duomenų tvarkymas būtų pažeidęs pareiškėjo teises. Dėl pokalbių klausymosi teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kaip pasireiškė dėl to jo patirta neturtinė žala bei kokias pasekmes ji sukėlė. Dėl pokalbių klausymosi pareiškėjas į VDAI nesikreipė ir ši institucija, kuri yra kompetentinga tai įvertinti, tyrimo dėl pareiškėjo pokalbių klausymosi nėra atlikusi, todėl nėra nustatyta, kad apskritai pareiškėjo pokalbių buvo klausomasi.

13. Teismas nustatė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Psichologinės tarnybos specialistės vertinimo pareiškėjo savižudybės rizikos požiūriu pagrindu pareiškėjui nuo 2017 m. sausio 13 d. skirta sustiprinta individuali priežiūra (I t., b. l. 32). Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės komisijos 2017 m. liepos 27 d. posėdžio protokolu Nr. 20/01-4441 pareiškėjas įtrauktas į asmenų, linkusių užpulti, įskaitą. Teismo vertinimu, pareiškėjo, linkusio žudytis ir užpulti, laikymas vienvietėje nuolat vaizdo kameromis stebimoje kameroje būtent ir atitinka papildomus režimo reikalavimus, siekiant apsaugoti patį pareiškėją ir kitus areštinėje laikomus asmenis. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas buvimo areštinėje metu būtų teikęs prašymų laikyti jį kameroje ne vieną

14. Pagal byloje pateiktus pareiškėjo prašymus (I t., b. l. 109–112) teismas nustatė, jog pareiškėjas kartais vienu metu prašydavo po 5 ar net 10 vokų, 10–20 popieriaus lapų, nenurodydamas, kokiu tikslu jų prašo, todėl, teismo vertinimu, buvo pagrįstai atsisakyta jam išduoti prašomą skaičių priemonių. Teismas pažymėjo, kad visais atvejais pareiškėjas prašymuose patvirtino, kad bent dalis prašomų priemonių buvo jam išduotos.

15. Likusius pareiškėjo nusiskundimus teismas taip pat pripažino nepagrįstais. Teismas nurodė, kad byloje pateiktu 2015 m. gruodžio 22 d. patvirtintu aktu Nr. IL-16783 „Dėl areštinės patalpų pridavimo eksploatacijai“ (I t., b. l. 85–86) buvo patvirtinta, kad areštinės patalpos atitinka teisės aktų reikalavimus. Byloje pateikti kenkėjų kontrolės darbų žurnalo fragmentai, ataskaitos, priėmimo-perdavimo aktai (I t., b. l. 168–203) patvirtina dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos atlikimą. Byloje pateikta Klaipėdos AVPK 2016 m. spalio 20 d. darbų pirkimo-pardavimo sutartis areštinės patalpų perdarymo, sanitarinių mazgų zonas nuo gyvenamųjų patalpų atskiriant 170 cm pertvaromis ir 120 cm varstomosiomis durimis (I t., b. l. 65–68). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė naudotis dušu, jis buvo aprūpintas muilu, tualetiniu popieriumi. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovo paaiškinimuose nėra loginių klaidų ar akivaizdžiai melagingos informacijos, todėl sprendė, kad nėra pagrindo jais netikėti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas areštinėje neturėjo teisės skalbti, džiovinti, lyginti drabužius, dalyvauti užimtumo programose, lankytis mišiose, naudotis dušu pagal poreikį, nes tokios teisės asmenims, laikomiems teritorinių policijos komisariatų areštinėse, nėra numatytos. Įvertinęs byloje pateiktus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento patikrinimų aktus, teismas nustatė, kad patikrinimų metu nenustatyta atvejų, kuriais būtų konstatuoti areštantų laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje sąlygų, kurias savo skunde nurodė pareiškėjas, pažeidimai. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra išgalvotos ir abstraktaus pobūdžio.

III. 16. Pareiškėjas S. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, neatsižvelgė į tai, kad kameroje buvo baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, kurie užėmė didžiąją dalį kameros ploto.

17.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nebuvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Atsakovo atstovo atsiliepime patvirtinta, kad sanitariniai mazgai atitverti 120–130 cm aukščio pertvara. Teismas neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią tokio aukščio pertvara pripažįstama neužtikrinančia privatumo. Daugumoje kamerų tualetų zonoje būdavo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Atsakovo priešingi teiginiai nepatvirtinti jokiais įrodymais.

17.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Klaipėdos AVPK areštinės kamerose filmuojant ir įrašinėjant vaizdą bei garsą pažeidimų nebuvo. VDAI Klaipėdos AVPK areštinėje pareiškėjo laikymo laikotarpiu nustatė pažeidimus. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesikreipė į atitinkamas institucijas, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės ir neatima galimybės pareiškėjui kreiptis tiesiai į teismą. Kalinamieji yra izoliuoti, prižiūrimi pareigūnų, jiems taikomi laisvių ir teisių ribojimai, todėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas vertintinas kaip perteklinė, pažeidžianti asmenų teises priemonė. Analogiškais atvejais institucijos dėl kitų asmenų pripažino, kad Klaipėdos AVPK areštinė pažeidė asmenų privatumą tiek naudojantis sanitariniais mazgais, tiek darant garso ir vaizdo įrašus. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. liepos 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-5019-583/2018, pripažino įvairius Klaipėdos AVPK pažeidimus pareiškėjo laikymo areštinėje laikotarpiu.

17.4. Teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl pareiškėjo laikymo vieno kamerose. Psichologo pažymoje nurodyta, kad pareiškėjui būnant vienam kyla rimtos grėsmės jo sveikatai ir psichologinei būsenai. Todėl teigti, kad kamerose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros užtikrino pareiškėjo saugumą, yra neteisinga. Izoliavimas gali padaryti rimtą psichinį ir fizinę žalą ir prilygti kankinimui.

17.5. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su sveika, saugia, švaria ir higieniška aplinka, tinkamu maitinimu ir buitiniu materialiniu aprūpinimu. Teismas neišreikalavo papildomų dokumentų, nesikreipė į įvairias institucijas, o vadovavosi vien atsakovo atstovo argumentais.

17.6. Neaišku, kuo remdamasis teismas nustatė, kad buvo tiekiamas tinkamas ir atitinkantis visas fiziologines mitybos normas maitinimas. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pažymėjo, kad Klaipėdos AVPK areštinėje nebuvo sudarytas reguliarus, pastovus tiekiamo maisto valgiaraštis suimtiesiems, taigi vien iš to galima teigti, kad nebuvo tiekiamas tinkamas ir kokybiškas maistas.

17.7. Teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad gyvenamos kameros langus dengė ne tik grotos, bet ir neskaidraus stiklo plokštės, kurios trukdė į kamerą patekti orui ir šviesai. Dėl to kameroje nuolat veikdavo stiprus dieninis apšvietimas, kurio pareiškėjas pats negalėjo išjungti.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos už netinkamas kalinimo sąlygas Klaipėdos AVPK areštinėje nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2018 m. vasario 13 d. atlyginimo.

21. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus: Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. sausio 15 d. pažymą Nr.4D-2018/1-1134, Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimą, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. lapkričio 10 d. nurodymą Nr.2R- 7077(2.13.), 2019 m. vasario 6 d. pranešimą iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus internetinio tinklalapio.

22. Pažymėtina, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą.

23. Pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateiktas Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimas ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. lapkričio 10 d. nurodymas Nr. 2R- 7077(2.13.) yra priimti (sudaryti) iki bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo, taigi jie galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nepagrindė, kodėl šie dokumentai nebuvo pateikti laiku ar kodėl jų pateikimo būtinybė kilo tik vėlesnėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Atitinkamai, įvertinus tai, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias šiuos įrodymus (Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimas ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. lapkričio 10 d. nurodymas Nr. 2R- 7077(2.13.)) teikti pirmosios instancijos teismui, jie nevertinami. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. sausio 15 d. pažyma Nr. 4D-2018/1-1134 ir 2019 m. vasario 6 d. pranešimas iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus internetinio tinklalapio buvo sudaryti jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taigi pareiškėjas objektyviai jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl šie įrodymai pridedami prie bylos.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 5,2 kv. m iki 11,02 kv. m kameros ploto, todėl pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytą gyvenamąjį plotą nebuvo pažeista. Apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, teismas iš bendro kameros ploto išskaičiavo sanitarinio mazgo užimamą plotą.

27. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių 58 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameroje vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Atmestini pareiškėjo argumentai, kad skaičiuojant minimalų asmeniui turintį tekti gyvenamosios patalpos plotą į jį neturi būti įtrauktas kameroje esančių baldų užimamas plotas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu nurodyta, kad vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma – šiuo atveju 5 kv. m – atsižvelgti į baldų užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 34393/03; 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 12008/03;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1548-261/2019 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė gyvenamojo ploto normos pažeidimo.

Dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde klaidingai teigia, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą patvirtino, jog areštinėje sanitariniai mazgai atitverti 120–130 cm aukščio pertvara. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad sanitarinis mazgas yra atitvertas visiškai: 170 cm aukščio pertvaromis ir 120 cm aukščio durimis. Šiuos atsakovo atstovo teiginius patvirtina byloje pateikta 2016 m. spalio 20 d. darbų prikimo-pardavimo sutartis Nr. 30-4-ST2-16-148 dėl Klaipėdos AVPK areštinės patalpų perdarymo (sanitarinių mazgų sienelių paaukštinimo, varstomų durų įrengimo), pagal kurią minėti darbai turėjo būti baigti iki 2016 m. gruodžio 9 d. Aplinkybė, kad šie darbai faktiškai buvo atlikti, buvo nustatyta ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose administracinėse bylose, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimu, kurį paliko nepakeistą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2292-502/2018; Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. I-846-243/2017 ir kt. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tais atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies yra atskirta tiek pertvara, tiek varstomomis durimis, pripažįstama, jog pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju sanitarinio mazgo įrengimas užtikrino pakankamą pareiškėjo privatumą.

Dėl stebėjimo vaizdo kameromis

29. Nagrinėjant šios Nutarties 18.3 ir 18.4 punktuose nurodytus apeliacinio skundo argumentus, aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūrą atlieka šių įstaigų pareigūnai. Šių asmenų priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės <...>. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų 33.15 punkte (2012 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 5-V-490 redakcija) nustatyta, kad uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir pamainos pareigūnams sudaromos sąlygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį. Tačiau vaizdo stebėjimo kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina galimybę suimtųjų priežiūrai pasitelkti technines priemones bei vykdyti jų nuolatinį vaizdo stebėjimą.

30. Aplinkybę, kad Klaipėdos AVPK areštinėje laikomų asmenų priežiūra naudojant technines priemones buvo vykdoma teisėtai, patvirtina ir tai, kad sutikimą dėl vaizdo kamerų Klaipėdos AVPK areštinėje įrengimo išreiškė ir VDAI 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2R-4788 (9.1-1.) „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų registravimo duomenų įrašymo į asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazę“, išnagrinėjusi Klaipėdos AVPK 2016 m. liepos 1 d. prašymą (I t., b. l. 69).

31. Pažymėtina, jog ir EŽTT savo praktikoje nenurodo, kad asmenų, esančių laisvės atėmimo įstaigose, stebėjimas vaizdo kameromis yra visais atvejais draudžiamas, tačiau toks stebėjimas turi turėti aiškų tikslą ir turi būti numatytas teisės aktuose (žr., pvz., EŽTT 2004 m. birželio 1 d. sprendimą byloje Van der Graaf v. prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 8704/03; 2019 m. liepos 2 d. sprendimą byloje Gorlov ir kt. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 27057/06). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose, kaip minėta, yra numatyta galimybė stebėti asmenis vaizdo stebėjimo kameromis, taip pat VDAI 2016 m. liepos 20 d. sprendime Nr. 2R-4788 (9.1-1.) nurodyti aiškūs stebėjimo tikslai – „žmonių teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas, tyrimas; <...>“, darytina išvada, jog stebėjimas vaizdo kameromis vykdomas siekiant užtikrinti ir pačių suimtųjų asmenų saugumą.

32. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, ir dėl ribojimų, kurie yra neišvengiamai susiję su laisvės apribojimo režimu, pareiškėjui absoliutaus privatumo užtikrinimas objektyviai neįmanomas. EŽTT praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70)).

33. VDAI 2017 m. lapkričio 2 d. nurodyme dėl asmens duomenų tvarkymo Nr. 2R-6827-(2.13.) (I t., b. l. 149–153) nustatė Klaipėdos AVPK viršininko 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 30-V-337 patvirtinto Vaizdo stebėjimo (įrašymo) priemonėmis užfiksuotų duomenų tvarkymo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) trūkumus – nėra apibrėžtas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, todėl nesilaikoma Lietuvos Respublikos asmens duomenų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. VDAI nurodė atnaujinti Klaipėdos AVPK viršininko 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 30-V-337 patvirtintą Vaizdo stebėjimo (įrašymo) priemonėmis užfiksuotų duomenų tvarkymo Klaipėdos AVPK tvarkos aprašą, nustatant jame vaizdo stebėjimo tikslus ir apimtį. Be to, VDAI nurodė, jog tyrimo metu Klaipėdos AVPK nepateikė informacijos, kuri leistų teigti, jog Klaipėdos AVPK areštinėje vykdomas garso įrašymas yra būtinas, vykdomas vadovaujantis teisės reikalavimais ir siekiant teisėtų, aiškiai nustatytų ir suprantama forma išreikštų tikslų. Inspekcija pripažino, kad Klaipėdos AVPK kamerose įrengtų vaizdo kamerų mikrofonais surinktus balso duomenis tvarko neteisėtai, neturėdamas ADTAĮ (redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus šių duomenų tvarkymui (rinkimui, naudojimui, saugojimui) ir neapibrėžtais, nenustatytais tikslais, ir tuo pažeidžia ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. VDAI nurodė Klaipėdos AVPK nedelsiant nutraukti balso duomenų, gautų vykdant garso įrašymą areštinės kamerose įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, tvarkymą areštinėje ir sunaikinti anksčiau surinktus balso duomenis (garso įrašus). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Klaipėdos AVPK Inspekcijos įpareigojimus įvykdė: nuo 2017 m. lapkričio 6 d. nutraukė balso duomenų, gautų vykdant garso įrašymą areštinės kamerose įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, kaupimą ir sunaikino anksčiau surinktus balso duomenis (garso įrašus), taip pat atnaujino Aprašą (I t., b. l. 154, 157 – 159).

34. Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog nagrinėjamu atveju Klaipėdos AVPK neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su vaizdo filmavimu ir garso įrašymu. Konstatuotina, kad pažeidimas, susijęs su neteisėtu garso duomenų įrašymu ir tvarkymu, truko periodiškai 20 parų, su vaizdo duomenų tvarkymo trūkumais susijęs pažeidimas – periodiškai 37 paras.

35. Kiek tai susiję su sanitarinio mazgo filmavimu, kaip minėta, pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų (redakcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 5-V-263) 33.15 punktą draudžiama vaizdo stebėjimo sistema fiksuoti sanitarinio mazgo teritoriją žemiau kaip 150 cm nuo grindų. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vaizdo stebėjimo kameros įrengimas neatitinka nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas taip pat nepateikė detalesnių argumentų ir duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog kamerose, kuriose jis buvo laikomas, vaizdo kameros buvo įrengtos taip, jog, žiūrint pro jas, buvo galima matyti pareiškėją besinaudojantį sanitariniu mazgu. Tokių aplinkybių nenustatė ir VDAI. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo filmuojant sanitarinį mazgą.

Dėl pareiškėjo laikymo vieno

36. Vertinant pareiškėjo nusiskundimus dėl jo laikymo vieno kamerose, taip neužtikrinant jo saugumo, aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-353 patvirtintame Savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose prevencijos tvarkos apraše, kurio 16 punkte nurodyta, kad nuteistajam ar suimtajam nustačius didelį savižudiško elgesio rizikos laipsnį, psichologas, nustatydamas konkretų terminą, įtraukia jį į Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnalą, parengia ir pateikia įstaigos direktoriui pažymą-rekomendaciją dėl nuteistojo ar suimtojo priežiūros ypatumų (numatoma sustiprinta individuali priežiūra ir jos intensyvumas), bendravimo ypatumų, prireikus – dėl apgyvendinimo vietos pakeitimo. Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139, (toliau – ir Instrukcija) 34 punkte nustatyta, kad asmenims, priskirtiems linkusių pabėgti asmenų kategorijai ar linkusių žudytis, žalotis, užpulti ar priešintis asmenų kategorijai, taikomi papildomi režimo reikalavimai – atliekamos papildomos šių asmenų kratos ir kamerų, kuriose šie asmenys laikomi, apžiūros, vykdomas papildomas šių asmenų stebėjimas; papildomų asmens kratų, kamerų apžiūrų skaičių bei papildomo stebėjimo periodiškumą nustato policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas; jei į policijos areštinę iš Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžios įstaigos perkelto asmens byloje yra informacija apie asmens priskyrimą linkusių pabėgti asmenų kategorijai ar asmens priskyrimą didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo, bandymo žudytis, polinkio užpulti ar priešintis pareigūnams ir Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžioje įstaigoje tokiam asmeniui taikomos sustiprintos priežiūros priemonės, šių priemonių įgyvendinimas tęsiamas ir policijos areštinėje. Taigi didelės rizikos grupės asmenims taikoma priežiūra nėra siejama su jų laikymu kartu su kitais asmenimis.

37. Bylos duomenys patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus Psichologinės tarnybos specialistės vertinimo pareiškėjo savižudybės rizikos požiūriu pagrindu pareiškėjui nuo 2017 m. sausio 13 d. skirta individuali priežiūra. Be to, Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės komisijos 2017 m. liepos 27 d. posėdžio protokolu Nr. 20/01-4441 pareiškėjas įtrauktas į asmenų, linkusių užpulti, įskaitą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo, kuris linkęs žudytis ir užpulti kitus asmenis, laikymas vienvietėje nuolat stebimoje kameroje būtent ir atitinka papildomus režimo reikalavimus, siekiant apsaugoti patį pareiškėją ir kitus areštinėje laikomus asmenis.

Dėl maitinimo

38. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo užtikrintas tinkamas pareiškėjo maitinimas, ir remiasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pažyma dėl pareiškėjo skundo.

39. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2019 m. gegužės 9 d. pažymoje „Dėl S. B. skundo prieš Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą“ Nr. 4D-2018/1-1134, pripažino pagrįstu pareiškėjo skundą dėl informacijos apie valgiaraščius ir kamerų dydžius nepateikimo. Šioje pažymoje Seimo kontrolierius, be kita ko, paminėjo, kad situacija, kai už suėmimo vykdymą atsakingiems pareigūnams nepateikiami valgiaraščiai, nėra tinkama praktika. Taigi Seimo kontrolieriaus nustatyti pažeidimai susiję su pareiškėjo teise gauti informaciją ir valgiaraščių pateikimu pareigūnams. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš minėtos Seimo kontrolieriaus pažymos turinio ir joje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas.

40. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl tinkamo maitinimo užtikrinimo kiekvienu atveju vertinamos faktinės bylos aplinkybės, susijusios su atsakovo pareiga organizuoti tinkamą maitinimą (pvz., sutarčių, sudarytų su maisto tiekėjais, sąlygos, duomenys, pagrindžiantys, jog tokių sąlygų nesilaikyta, kalinamų asmenų nusiskundimai dėl maisto kokybės ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

42. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu Klaipėdos AVPK buvo sudaręs 2016 m. sausio 15 d. sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų sutartį Nr. 30-4-ST2-16-3/737 su UAB „Kretingos maistas“ (I t., b. l. 74–78). Nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. maitinimo paslaugas areštantams teikia UAB „Neringos logistika“ (2017 m. rugsėjo 5 d. sutartis Nr. 30-4-ST2-124-(5.39) (I t., b. l. 70–73)). Pagal šias sutartis paslaugų tiekėjai, be kita ko, įsipareigojo užtikrinti maisto kokybę, tiekti pagamintus (paruoštus naudoti) patiekalus, atitinkančius teisės aktus, užtikrinti maitinimą laiku, netinkamą maistą pakeisti kokybišku, pagamintus (paruoštus naudoti) patiekalus areštinėje laikomiems asmenims išdalinti vienkartiniuose induose, kartu pateikiant vienkartinius įrankius valgyti. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad minėtos sutartys nebuvo vykdomos ar buvo vykdomos netinkamai. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Klaipėdos AVPK areštinėje yra vykdoma gautų patiekalų temperatūros kontrolė (I t., b. l. 131–133). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Klaipėdos AVPK administraciją dėl netinkamo maitinimo. Taigi, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti neteisėtus atsakovo veiksmus dėl netinkamo pareiškėjo maitinimo ginčo laikotarpiu.

Dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su sveika, saugia, švaria ir higieniška aplinka, ir buitiniu materialiniu aprūpinimu

43. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad langus dengė grotos ir neskaidraus stiklo plokštės, trukdžiusios į kamerą patekti orui ir šviesai, pažymėtina, kad pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 (2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 5-V-263 redakcija) patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų 33.13 punktą, patalpų langai grotuojami ir įrengiamos apsauginės signalizacijos priemonės. Apsauginių uždangų įrengimas susijęs su areštantų priežiūros ir saugumo užtikrinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog saugumo užtikrinimas areštinės kamerose negali paneigti asmens teisės į higienos normas atitinkančias sąlygas. Pareiškėjas skunde apsaugos priemonių įrengimą ant langų siejo su netinkamu apšvietimu ir vėdinimu. Vis dėlto iš byloje pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento patikrinimų aktų, kuriuos įvertino pirmosios instancijos teismas, matyti, kad patikrinimų metu nenustatyta atvejų, kuriais būtų konstatuoti pažeidimai dėl netinkamo apšvietimo ir/ar vėdinimo. Nenustačius pažeidimų dėl netinkamo apšvietimo ar vėdinimo, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl langų uždangų, apšvietimo ir vėdinimo.

44. Dėl likusių pareiškėjo nusiskundimų pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su sveika, saugia, švaria ir higieniška aplinka, tinkamu maitinimu ir buitiniu materialiniu aprūpinimu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad teismas neišreikalavo papildomų dokumentų, nesikreipė į įvairias institucijas, tačiau nenurodo, kokioms aplinkybėms pagrįsti ar kokius, jo nuomone, teismas turėjo išreikalauti papildomus dokumentus. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas neteikė prašymo išreikalauti papildomus įrodymus ir byloje nėra duomenų, kad ši pareiškėjo teisė būtų apribota. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, iš esmės pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su sveika, saugia, švaria ir higieniška aplinka, ir buitiniu materialiniu aprūpinimu, ir, atsižvelgdama į abstrakčius apeliacinio skundo argumentus šiuo aspektu, jų papildomai nekartoja.

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą ir procesinės bylos baigties

45. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

46. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

47. Byloje yra nustatyta, kad Klaipėdos AVPK areštinėje laikomų asmenų priežiūra naudojant technines priemones vaizdui stebėti buvo vykdoma teisėtai, tačiau nustatyti pažeidimai dėl garso duomenų tvarkymo bei vaizdo stebėjimo tikslų ir apimties nurodymo Apraše. Kaip minėta, pažeidimas, susijęs su neteisėtu garso duomenų įrašymu ir tvarkymu, truko periodiškai 20 parų, su vaizdo duomenų tvarkymo trūkumais susijęs pažeidimas – periodiškai 37 paras. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nustatyti pažeidimai, susiję su garso ir vaizdo duomenų tvarkymu, sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, kurią būtų galima įvertinti pinigais. Bylos duomenimis nenustatyta, kad Klaipėdos AVPK areštinės kameroje padaryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuotas pareiškėjas, būtų peržiūrimi, kopijuojami ar kitaip platinami siekiant pažeminti pareiškėjo orumą, nežmogiškai su juo elgtis ar išskirti iš kitų areštinėje laikomų asmenų. Be to, pareiškėjas kameroje dalį ginčo laikotarpio buvo laikomas vienas, todėl tuo metu pokalbiai su kitais asmenimis negalėjo būti įrašomi. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad dėl nustatytų pažeidimų pablogėjo pareiškėjo sveikatos būklė.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 25 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo S. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo S. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pažeista, o S. B. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius Milda Vainienė