2019-03-06 Nr. AB-5927-3-63-3-00683-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-604-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00683-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovėms M. S., S. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir TRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovių M. S. ir S. K. (toliau – ir atsakovės) priteisti 104,18 Eur: iš atsakovės M. S. – 89,32 Eur, iš atsakovės S. K. – 14,88 Eur.

2. Prašymas grindžiamas argumentais, kad Šilalės rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 1-41 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Nustatytą įmoką kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti minėtose Nuostatuose nustatyta tvarka. Pareiškėjas yra Tauragės regiono savivaldybių įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo ir organizavimo funkcijas Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovės yra nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas), bendraturtės ir už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovėms nuosavybės teise priklausančios bendro turto dalys apmokestintos 104,18 Eur vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), kurios atsakovės nesumokėjo, todėl susidarė prašomos priteisti sumos dydžio įsiskolinimas.

3. Teismo posėdyje atsakovės M. S. ir S. K. nurodė, jog su prašymo reikalavimu nesutinka, manė, kad jis yra nepagrįstas, nes Gyvenamasis namas yra faktiškai nenaudojamas.

II. 4. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

6. Teismas vadovavosi Tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintų Nuostatų 5, 19, 20, 31–45 punktais ir pažymėjo, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nuo 1993 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė M. S. yra 1/8 dalių Gyvenamojo namo savininkė, o nuo 2006 m. – 6/8 dalių Gyvenamojo namo savininkė. Nurodytas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas taip pat patvirtina, kad nuo 2015 m. birželio 17 d. 1/8 dalių Gyvenamojo namo savininkė yra atsakovė S. K. Minėto viešojo registro duomenys patvirtina, jog Nuostatų 5 punkto prasme laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovės buvo vietinės rinkliavos mokėtojos ir turėjo prievolę mokėti vietinę rinkliavą.

7. Byloje esančios akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ pažymos patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. M. S. vardu elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir į nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini), elektros energija nebuvo tiekiama. Teismo posėdžio metu liudytojas J. S. parodė, jog po 1993 metų Gyvenamuoju namu faktiškai niekas nesinaudoja, jis nėra pritaikytas eksploatacijai.

8. Kadangi teismas vertino, jog teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir į bylą pateikti įrodymai patvirtina Gyvenamojo namo faktinio nenaudojimo faktą, vien ta aplinkybė, jog nustatytais terminais atsakovės nesikreipė dėl lengvatos suteikimo, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. Gyvenamasis namas buvo faktiškai naudojamas ir dėl to susidarė komunalinės atliekos.

9. Teismas darė išvadą, jog nėra įrodyta, kad atsakovės buvo atliekų turėtojos ir turėjo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, todėl prašymas laikytas nepagrįstu ir netenkintas.

III. 10. Pareiškėjas TRATC (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.

11. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog atsakovėms kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą, nes jos yra nekilnojamojo turto Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje savininkės, tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejamas su konkrečios paslaugos suteikimu. Vadovaujamasis tuo, kad A. V. 2017 m. liepos 14 d. padengė 14,48 Eur įsiskolinimą, pareiškėjas mano, jog ginčo nekilnojamasis turtas buvo naudojamas. Atsakovės, nevykdydamos savo pareigos kreiptis dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos, patvirtina, jog turtas buvo naudojamas. Atsakovėms buvo siųsti mokėjimo pranešimai ir įspėjimai dėl skolos. Pareiškėjas mano, jog teismas turėjo vadovautis Nuostatais ir priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovių.

12. Atsakovė M. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Atsiliepime nurodo, jog Gyvenamajame name niekas negyvena nuo 1993 metų, kai numirė tėvai. Šiuo metu Gyvenamasis namas nėra tinkamas eksploatacijai: langai išdaužyti ir užkalti lentomis, pamatai apgriuvę, šiferis nuo stogo byra, šildymo sistema (krosnys) sugriauta, plytos ir buvę metaliniai įrenginiai išvogti. Nurodo, jog 2012 metais buvo gavusi pranešimą, bet pasiteiravus savivaldybėje buvo paaiškinta, kokius dokumentus turiu pristatyti, todėl manė, jog viskas sutvarkyta. Pažymi, kad jokių mokėjimo pranešimų kartą per metus negaudavo.

14. Atsakovė S. K. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsiliepime atsakovė pažymi, kad nuo 1993 m. Gyvenamajame name niekas negyvena. Akcentuoja, kad mokėjimai pranešimai nebuvo siųsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 104,18 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. priteisimo pagal pareiškėjo TRATC prašymą iš atsakovių M. S. ir S. K.

17. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutinka, iš esmės argumentuodamas tuo, jog atsakovėms kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą, nes jos yra nekilnojamojo turto Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje savininkės ir nesikreipė dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo. Byloje išimtinai vertinama aplinkybė, ar atsakovės laikytinos komunalinių atliekų turėtojomis Rinkliavų įstatymo prasme ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtojomis. Ginčo dėl atsakovėms tenkančios pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

20. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nuo 1993 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė M. S. yra 1/8 dalių Gyvenamojo namo savininkė, o nuo 2006 m. – 6/8 dalių Gyvenamojo namo savininkė. Minėtas išrašas taip pat patvirtina, kad nuo 2015 m. birželio 17 d. 1/8 dalių Gyvenamojo namo savininkė yra atsakovė S. K. Atsakovė M. S. pateikė duomenis, jog elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su AB „Energijos skirstymo operatorius“ laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. nebuvo sudaryta ir į Gyvenamąjį namą elektros energija nebuvo tiekiama, įsiskolinimų nėra. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas J. S., kuris taip pat parodė, jog po 1993 metų Gyvenamuoju namu faktiškai niekas nesinaudoja, jis nėra pritaikytas eksploatacijai.

21. Minėtos byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. Gyvenamasis namas realiai nebuvo (ir negalėjo būti) naudojamas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovės minėtu laikotarpiu nelaikytinos atliekų turėtojomis ir vietinės rinkliavos mokėtojomis Nuostatų prasme. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, kurie leistų priešingai vertinti byloje nustatytas aplinkybes.

22. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius