bf0ac522-85af-4643-9710-e8778bfd9ed7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-5019-331/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03061-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.8; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių konservų fabrikas“ skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, Teismas n u s t a t ė:

1. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. AS-88 (toliau – ir Sprendimas) pakeitė 2020 m. birželio 29 d. patikrinimo aktÄ Nr. PA75-11 bei perskaičiavo priskaičiuotÄ mokestį didesniu tarifu už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d., perskaičiuoto mokesčio dydis 93 233,48 Eur.

2. PareiÅ¡kėja UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ pateikė teismui skundÄ ir praÅ¡o panaikinti Departamento 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimÄ Nr. AS-88. 2.1. PaaiÅ¡kino, kad 2020 m. birželio 29 d. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius atliko pareiÅ¡kėjos patikrinimÄ ir surašė patikrinimo aktÄ Nr. PA75-11, kuriame buvo nurodoma, kad pareiÅ¡kėja 2017-2019 metų I-IV ketvirčius vykdė gamtos iÅ¡teklių gavybÄ neturint Lietuvos geologijos tarnybos (toliau – ir LGT) prie Aplinkos ministerijos iÅ¡duoto leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes, tuo pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, todėl vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis už nedeklaruotÄ ar be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį paskaičiuotas mokestis taikant didesnį tarifÄ yra – 291 042,58 Eur. 2.2.

PareiÅ¡kėja nesutikdama su patikrinimo aktu, pateikė pastabas ir nurodė, kad ji turi du vandens gręžinius, duomenys apie juos buvo pateikti LGT. Abu gręžiniai turi gręžinių pasus, jie įregistruoti Žemės gelmių registre. PareiÅ¡kėja pateikė informacijÄ , kad ji iki 2019 m. balandžio 3 d. turėjo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2005 m. kovo 27 d. iÅ¡duotÄ TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ Nr. 6/6 (toliau – ir TIPK). Pastabose taip pat pateikė Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 14 d. nuomonę dėl susidariusios situacijos teisinio vertinimo.

Aplinkos ministerijos nuomone, TIPK leidimai, iÅ¡duoti iki 2014 m. liepos 1 d. laikomi leidimais naudoti geriamÄ jį gėlÄ ir gamybinį požeminį vandenį Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka. 2.3. PareiÅ¡kėjos manymu, TIPK leidimo negaliojimas neturėtų bÅ«ti laikytina pagrindu mokesčio už 2019 m. II-IV ketvirčiais sunaudotÄ požeminį vandenį paskaičiavimui didesniu tarifu. TIPK leidimo galiojimo pasibaigimas yra formali aplinkybė, neįtakojusi nei įmonės veiklos pobÅ«džio, nei požeminio vandens naudojimosi sÄ lygų pasikeitimo.

Esant minėtoms aplinkybėms, pagrindo teigti, jog požeminis vanduo buvo naudojamas neturint leidimo, negali būti, todėl atitinkamai Departamento Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas.

3. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. 3.1. PaaiÅ¡kino, kad Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, iÅ¡skyrus žemės gelmių Å¡iluminę energijÄ , tradicinius ir iÅ¡sklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir Å¡ių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę LGT iÅ¡duotÄ leidimÄ ir sudarę su ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartį (2016 m. rugpjūčio 1 d.

– 2020 m. birželio 30 d. teisės akto redakcija). 3.2. Departamentas, vertindamas pareiÅ¡kėjos pateiktas pastabas dėl patikrinimo akto Nr. PA75-11, 2020 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentÅ«rÄ , praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ apie pareiÅ¡kėjai 2005 m. kovo 27 d. iÅ¡duotÄ TIPK leidimÄ Nr. 6/6. Aplinkos apsaugos agentÅ«ra 2020 m. rugpjūčio 17 d. raÅ¡tu informavo, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu, Aplinkos apsaugos agentÅ«ros 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu, 2005 m. kovo 27 d.

TIPK leidimas Nr. 6/6 panaikintas. 3.3. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos pateiktas pastabas ir Aplinkos apsaugos agentÅ«ros 2019 m. balandžio 3 d. sprendimÄ paaiÅ¡kėjo, kad pareiÅ¡kėja nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. turėjo galiojantį Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento iÅ¡duotÄ TIPK leidimÄ Nr. 6/6 su nurodyta vandens dalimi ir turėjo teisę, vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-960 3 straipsnio 4 dalimi, naudoti gamybinį požeminį vandenį.

Todėl Departamento Sprendimu buvo pakeistas 2020 m. birželio 29 d. patikrinimo aktas ir pareiÅ¡kėjai perskaičiuotas mokestis didesniu tarifu tik už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. be leidimo iÅ¡gautÄ 84958 m3 gamybinio požeminio vandens iÅ¡teklių kiekį, kuris yra 93 233,48 Eur. Teismas k o n s t a t u o j a:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl spendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjai paskaičiuotas padidintas 93 233,48 Eur mokesčio tarifas už 2019 m. II-IV ketvirčiais iÅ¡gautÄ požeminį vandens iÅ¡teklių kiekį neturint leidimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius atlikęs pareiÅ¡kėjos mokesčio už gamtos iÅ¡teklių apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimÄ už 2017-2019 metus, 2020 m. birželio 29 d. patikrinimo aktu Nr. PA75-11 konstatavo, kad pareiÅ¡kėja vykdydama vaisių ir daržovių perdirbimÄ ir konservavimÄ , 2017-2019 metų I-IV ketvirčius vykdė gamtos iÅ¡teklių gavybÄ , neturėdama LGT iÅ¡duoto leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, tuo pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalį ir Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį.

Todėl vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius 6 straipsnio 2 ir 3 dalimi už be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį paskaičiavo mokestį taikant didesnį tarifÄ â€“ 291 042,58 Eur. 5.1. PareiÅ¡kėja 2020 m. birželio 29 d. pateikė pastabas dėl patikrinimo akto Nr. PA75-1, kuriose nurodė, jog jos du turimi vandens gręžiniai turi gręžinių pasus, informacija apie juos yra pateikta tiek LGT, tiek Žemės gelmių registre. Su pastabomis kartu pateikė ir Aplinkos ministerijos nuomonę, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareiÅ¡kėjai 2005 m. kovo 27 d. iÅ¡duotas TIPK Nr. 6/6 laikomas leidimu naudoti geriamÄ jį gėlÄ ir gamybinį požeminį vandenį Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka. 5.2.

Aplinkos apsaugos agentÅ«ros 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiÅ¡kėjai 2005 m. kovo 27 d. iÅ¡duotas TIPK leidimas Nr. 6/6 panaikintas. 5.3. Departamento Sprendimu buvo pakeistas 2020 m. birželio 29 d. patikrinimo aktas ir pareiÅ¡kėjai perskaičiuotas mokestis didesniu tarifu tik už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. be leidimo iÅ¡gautÄ 84958 m3 gamybinio požeminio vandens iÅ¡teklių kiekį, kuris yra 93 233,48 Eur.

6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymas (toliau – ir MVGIÄ®), nustatantis valstybinių gamtos iÅ¡teklių, kurie pagal šį įstatymÄ yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos iÅ¡teklius ir ginčų nagrinėjimo tvarkÄ , Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas (toliau – ir ŽGÄ®), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAÄ®). 6.1.

MVGIÄ® 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos iÅ¡teklius. Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetencijÄ mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (MVGIÄ® 8 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis MVGIÄ® 6 ir 7 straipsniais, pareiga apskaičiuoti iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtojui. 6.2.

MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10. Vadovaujantis MVGIÄ® 5 straipsnio 1 dalimi pareiÅ¡kėja yra mokesčio už iÅ¡gaunamus valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtoja. 6.3. Pagal ŽGÄ® 12 straipsnio 1 dalies nuostatas (suvestinė ŽGÄ® redakcija nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.), Lietuvos Respublikos žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, iÅ¡skyrus žemės gelmių Å¡iluminę energijÄ , tradicinius ir iÅ¡sklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir Å¡ių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę LGT iÅ¡duotÄ leidimÄ ir sudarę su ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartį. 6.4.

MAÄ® 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius, jei kitaip nenustatyta Å¡iame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad MAÄ® nustatyta tvarka mokesčių administratoriui atliekant pakartotinį mokesčių mokėtojo patikrinimÄ , Å¡io straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, tačiau mokesčių administratorius tokio patikrinimo metu negali apskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu pirminio patikrinimo metu. 6.5.

Taigi, be leidimo iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekis yra pagrindas taikyti MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ didesnį mokesčio tarifÄ .

7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėja ginčo laikotarpiu nebuvo gavusi LGT iÅ¡duoto leidimo ir nebuvo sudariusi su ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutarties dėl požeminio vandens iÅ¡gavimo. Byloje nustatyta, kad iki 2019 m. balandžio 3 d. pareiÅ¡kėja turėjo TIPK leidimÄ Nr. 6/6, kuris buvo laikomas leidimu naudoti geriamÄ jį gėlÄ ir gamybinį požeminį vandenį ŽGÄ® nustatyta tvarka.

8. PareiÅ¡kėjos manymu, TIPK leidimo negaliojimas aktualiu ginčo laikotarpiu, neturėtų bÅ«ti laikytinas pagrindu mokesčio už 2019 m. II-IV ketvirčiais sunaudotÄ požeminį vandenį paskaičiavimui didesniu tarifu, kadangi tai yra tik formali aplinkybė, nedariusi įtakos nei įmonės veiklos pobÅ«džiui, nei požeminio vandens naudojimosi sÄ lygų pasikeitimui. Teismas su tokiu pareiÅ¡kėjos situacijos interpretavimu neturi teisinio pagrindo sutikti. Pagal ŽGÄ® 12 straipsnio 1 dalies nuostatas (suvestinė ŽGÄ® redakcija nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.), Lietuvos Respublikos žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, iÅ¡skyrus žemės gelmių Å¡iluminę energijÄ , tradicinius ir iÅ¡sklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir Å¡ių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę LGT iÅ¡duotÄ leidimÄ ir sudarę su ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartį.

9. Esant šioms aplinkybėms, tokiam teisiniam reglamentavimui, Departamentas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja 2019 m. II-IV ketvirčiais be leidimo išgavo požeminio vandens išteklius.

10. Teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti, be kita ko, į pažeidimo pobÅ«dį ir jį lėmusias aplinkybes. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (LVAT 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015).

11. Teismas taip pat pažymi, kad proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytÄ pažeidimÄ , todėl Å¡is principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Ä®gyvendinant teisingumo principÄ , reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija bÅ«tų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ , neiÅ¡vengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę bÅ«tų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes.

Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).

Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui.

12. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja, atskleidė visus jai žinomus duomenis. Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų anksčiau bausta už analogiÅ¡kus nusižengimus. PareiÅ¡kėja už 2019 m. II-IV ketvirčių mokestinius laikotarpius Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos yra pateikusi Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijas ir sumokėjusi mokesčius. Teismas, nagrinėjamu atveju vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais bei įvertinęs bylos duomenis, ginčo Å¡alių teiktus paaiÅ¡kinimus, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai pritaikyta sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifÄ yra pernelyg griežta.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su padaryto pažeidimo pobÅ«džiu, pasekmėmis, aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį už be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį padidinti vienÄ kartÄ .

13. Remiantis išdėstytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visuma, konstatuotina, kad Departamento paskirta sankcija pareiškėjai yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, todėl turėtų būti mažintina iki 9 323, 35 Eur.

14. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus (pareiÅ¡kimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ Helle prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių konservų fabrikas“ skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimÄ Nr. Nr. AS-88 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, apskaičiuotÄ ir patvirtintÄ 93 233,48 eurų mokestį sumažinti iki 9 323,35 Eur.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Mefodija Povilaitienė Henrikas Sadauskas Gediminas Užubalis