bf0a94eb-d96a-4cbb-93bf-73f43342d048 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-850/2014Proceso Nr. 2-56-3-00927-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.2.; 44.2.4.1.; 44.3. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sÄ jungos ir ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Autrolis“ (teisių perėmėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kauno autobusai“) apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Autrolis“ ieÅ¡kinį atsakovui Kauno troleibusų vairuotojų profesinei sÄ jungai dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl nuostolių, kurie atsirado atsakovui organizavus neteisėtus streikus, atlyginimo. AB „Autrolis“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 54 946,02 Lt nuostolių dėl nenuvažiuotų planinės ridos kilometrų, 36 472,60 Lt nuostolių dėl sumokėtų baudų už nenuvažiuotus planinės ridos kilometrus, 55 332,10 Lt nuostolių dėl papildomai sumokėto darbo užmokesčio streikų metu, 6 procentų procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2009 m. liepos 21 d. nutarimu atsakovas paskelbė troleibusų vairuotojų įspėjamÄ jį dviejų valandų trukmės streikÄ bei neterminuotÄ streikÄ ir nurodė jį vykdyti nepertraukiamai arba atskirais komiteto nutarimais patvirtintais laikotarpiais. 2009 m. rugpjūčio 17 d. įvyko įspėjamasis AB „Autrolis” troleibusų vairuotojų streikas, kuris truko nuo 4 val. 05 min. iki 6 val. 05 min. ir 2009 m. rugpjūčio 24 d., rugsėjo 1 d., 10 d., 24 ir 28 dienomis vyko neterminuotas troleibusų vairuotojų streikas.

Ä®siteisėjusiais teismų sprendimais 2009 m. rugpjūčio 17 d. įspėjamasis streikas ir 2009 m. rugpjūčio 24 d. neterminuotas streikas pripažinti neteisėtais. 2006 m. rugpjūčio 19 d. su Kauno miesto savivaldybės administracija sudaryta visuomenės aptarnavimo sutartimi ieÅ¡kovas įsipareigojo teikti vieÅ¡Ä jÄ paslaugÄ pervežant keleivius troleibusais reguliariais reisais miesto susisiekimo marÅ¡rutais. Pagal Å¡ios sutarties 5.2. punktÄ , ieÅ¡kovas įsipareigojo nuvažiuoti 701 190,129 km pervežant keleivius troleibusais vietinio susisiekimo marÅ¡rutais Kauno mieste pagal Kauno savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjo patvirtintus grafikus.

Dėl atsakovo paskelbto ir vykdyto neteisėto įspėjamojo streiko ieÅ¡kovas negalėjo vykdyti sutarties 5.2. punktu prisiimtų įsipareigojimų ir nenuvažiavo 567,365 km užsakytos ridos pagal patvirtintus grafikus, o 2009 m. rugpjūčio 24 d. vykusio neteisėto neterminuoto streiko metu nenuvažiavo 15 650,496 km užsakytos 2009 m. rugpjūčio mėnesio ridos pagal patvirtintÄ planÄ , iÅ¡ viso per 2009 m. rugpjūčio mėnesį vykusius neteisėtus streikus ieÅ¡kovas nenuvažiavo 16 217,861 km užsakytos ridos pagal patvirtintÄ planÄ .

IeÅ¡kovas, siekdamas užtikrinti neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti bÅ«tinos minimalios paslaugos vykdymÄ , pagal 2009 m. rugpjūčio 24 d. streiko dienai sudarytus eismo grafikus nuvažiavo 3 380,005 km, todėl 2009 m. rugpjūčio mėnesį vykusio streiko metu nenuvažiuota patvirtinta planinė rida (dėl vykusio streiko) sudarė 12 837,856 km. Dėl nenuvažiuotos ridos pagal eismo planÄ 2009 m. rugpjūčio mėnesiui ieÅ¡kovas negavo 54 946,02 Lt pajamų (12 837,856 x 4,28=54 946,02), kurios laikytinos ieÅ¡kovo nuostoliais.

Vadovaujantis sutarties 12.8. punktu ir sutarties 10 priedo A. dalies 1 punktu, ieÅ¡kovui paskirta 36 472,60 Lt bauda, kuri taip pat laikytina ieÅ¡kovo nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. IeÅ¡kovas ėmėsi visų priemonių, kad streikų metu bÅ«tų užtikrintos visuomenės poreikiams bÅ«tinos minimalios keleivių vežimo vieÅ¡uoju transportu sÄ lygos. Vykdydamas Å¡iÄ pareigÄ ieÅ¡kovas pasitelkė bendrovės darbuotojus, kurie nedalyvavo streike, turėjo poilsio dienas, sutiko dirbti virÅ¡valandžius.

Vykusių streikų metu dirbti Å¡ie darbuotojai buvo paskirti ieÅ¡kovo generalinio direktoriaus įsakymais, nustatant jiems darbo apmokėjimÄ pagal DK 193 ir 194 straipsnius. Å iems darbuotojams ieÅ¡kovas papildomai už darbÄ vykusių streikų metu sumokėjo 42 173,12 Lt bei sumokėjo privalomas socialinio draudimo įmokas, įmokas į garantinį fondÄ , iÅ¡ viso papildomos darbo užmokesčio sÄ naudos sudarė 55 332,10 Lt. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieÅ¡kovas patyrė 146 750,72 Lt nuostolių, kuriuos dėl neteisėtų streikų paskelbimo ir jų vykdymo pagal DK 85 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti atsakovas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 10 000 Lt nuostolių; priteisė valstybei iš ieškovo 3 635 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovo – 300 Lt žyminio mokesčio.Teismas vadovavosi Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-181-324/2010, kuria atsakovo nutarimu Nr. S-l9-099 paskelbtas AB „Autrolis“ troleibusų vairuotojų įspėjamasis streikas, vykęs 2009 m. rugpjūčio 17 d., ir neterminuotas streikas, paskelbtas nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. ir vykęs 2009 m. rugpjūčio 24 d., 2009 m. rugsėjo 1 d., 2009 m. rugsėjo 10 d., 2009 m. rugsėjo 24 d., 2009 m. rugsėjo 28 d., pripažinti neteisėtais, t. y. paskelbti ir vykdyti pažeidžiant DK X skyriuje „Kolektyvinių darbo ginčų reglamentavimas” įtvirtintas teisės normos.

Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismui pripažinus, jog tiek įspėjamasis streikas, tiek neterminuotas streikas yra neteisėti, jų vykdymo laikotarpiai ir jų metu ieškovo vykdomos paslaugos pervežant keleivius vietinio susisiekimo maršrutais Kauno mieste nutraukimas negali būti laikoma teisėtu atsakovo veiksmu. Teismas nustatė, kad rugpjūčio mėnesį, kurio dėl neteisėtų streikų planinė nuvažiuota rida sumažėjo 12 837,856 km, ieškovas negavo 54 946,02 Lt pajamų, kurias sudarė subsidijos, išmokamos užsakovo dėl patirto nuostolio pervežant keleivius vietinio susisiekimo maršrutais.

Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, jog vykdydamas veiklÄ pagal visuomenės aptarnavimo sutartį ir turėdamas iÅ¡ anksto pateiktÄ užsakovo patvirtintÄ eismo planÄ , ieÅ¡kovas pagrįstai galėjo tikėtis ir numatyti gautinÄ subsidijÄ kompensuojant nuostolius, patirtus dėl keleivių vežimo troleibusų marÅ¡rutais, todėl ieÅ¡kovo 54 946,02 Lt negautas pajamas pripažino ieÅ¡kovo nuostoliais, kuriuos pagal DK 85 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti atsakovas. Atsakovo argumentus, jog 54 946,02 Lt negali bÅ«ti laikomi nuostoliais, kadangi streiko metu nenuvažiavus 12 837,856 km ieÅ¡kovas, esant vieno kilometro savikainai 4,68 Lt, iÅ¡vengė 60 081,17 Lt nuostolio, pripažino nepagrįstais.

IÅ¡ pateiktų pažymų ir liudytojos ieÅ¡kovo vyr. finansininkės J. L. parodymų teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo veiklos kaÅ¡tus sudaro pastovÅ«s ir kintantys kaÅ¡tai. PastovÅ«s kaÅ¡tai sudaro didžiÄ jÄ veiklos dalį, t. y. iÅ¡laidos Å¡iluminei energijai, amortizaciniai atskaitymai, valstybiniai mokesčiai ir kiti. Å iuos kaÅ¡tus, t. y. pastovius, nepriklausomai nuo kintamų kaÅ¡tų buvimo ar nebuvimo ieÅ¡kovas dengia iÅ¡ gaunamų pajamų, kurias sudaro pajamos iÅ¡ keleivių, subsidijos už lengvatinius bilietus ir kompensacijos už patirtus nuostolius.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui buvo paskirta 36 472,60 Lt bauda už 8 521,635 km nenuvažiuotos planinės ridos, kuri virÅ¡ija 1 procentÄ Kauno savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjo patvirtintos planinės ridos 2009 m. rugpjūčio mėnesiui – 701 190,129 km, o už 7 012,848 km nenuvažiuotos planinės ridos ieÅ¡kovui bauda nebuvo paskirta. PaskirtÄ baudÄ teismas taip pat pripažino ieÅ¡kovo nuostoliais. IeÅ¡kovas, siekdamas streiko metu užtikrinti minimalius visuomenės keleivių vežimo vieÅ¡uoju transportu poreikius, pasitelkė bendrovės darbuotojus, kurie nedalyvavo streike, turėjo poilsio dienas ir kurie sutiko dirbti virÅ¡valandžius.

IeÅ¡kovo papildomas darbo užmokesčio sÄ naudas, t. y. 55 332,10 Lt sumokėtus darbuotojams, privalomoms socialinio draudimo įmokoms bei įmokoms į garantinį fondÄ , teismas taip pat pripažino ieÅ¡kovo nuostoliais. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, jog streiko metu darbuotojams už virÅ¡valandinį darbÄ bei darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis darbo užmokestis iÅ¡mokėtas pažeidžiant DK nuostatas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas privalėjo imtis priemonių užtikrinant minimalių gyvybiÅ¡kai svarbių poreikių tenkinimÄ .

Teismas konstatavo, kad yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl sprendė, jog yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo, kaip darbuotojus atstovaujančio asmens statusÄ , kad streikuodami darbuotojai siekė patenkinti savo darbo, socialinius ir ekonominius interesus, tačiau ir į tai, kad streikas sukėlė neigiamus ekonominius padarinius, bei į tai, kad ieÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai ir atsakovui dėl savo turtinės padėties negalint pilnai atlyginti nuostolių gali bÅ«ti sunaikinta visa struktÅ«ra ir dėl to nukentėti visų profesinės sÄ jungos narių (darbuotojų) interesai, sprendė, kad visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo taikymas Å¡ioje byloje pažeistų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, teismas sumažino ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinų nuostolių dydį nuo 146 750,62 Lt iki 10 000 Lt. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes yra bÅ«tinybė tirti ir vertinti dalį pirmosios instancijos teisme netirtų ir neįvertintų įrodymų.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas, vadovaudamasis vien Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi, streiko akcijas pripažino neteisėtais atsakovo veiksmais. Atsakomybė už dėl streiko atsiradusius nuostolius turi bÅ«ti siejama ne su įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinti streikÄ neteisėtu, o su neteisėtu pripažinto streiko laikotarpiu, t. y. streiko priklausomybe nuo to, ar jis vyko iki teismo sprendimo jį pripažinti neteisėtu įsiteisėjimo momento, ar jis prasidėjo arba tęsėsi jau po tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo.2.

DK 81 straipsnio 3 dalyje apibÅ«dintas teismo sprendimas pripažinti paskelbta streikÄ neteisėtu ir DK 85 straipsnio 1 dalyje nurodytas neteisėto streiko atvejis teisine prasme yra skirtingÄ juridinę reikÅ¡mę turinčios sÄ vokos. DK 85 straipsnyje apibÅ«dintu neteisėto streiko atveju laikytinas ne bet koks DK 81 straipsnyje nurodytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu neteisėtu pripažintas streikas, bet tik toks streikas ar jo dalis, kuris prasidėjo ar tęsėsi po teismo sprendimo pripažinti streikÄ neteisėtu įsiteisėjimo dienos.

Tokio streiko atvejo pas ieÅ¡kovÄ nebuvo, todėl jo ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo dėl paskelbto streiko pripažinimo neteisėtu pasekmė juridine prasme yra tik prievolės streikÄ paskelbusiam subjektui (Å¡iuo atveju atsakovui) nedelsiant jį nutraukti, bet ne teisės reikalauti nuostolių atlyginimo dėl iki teismo sprendimo įsiteisėjimo momento vykusio streiko neigiamų padarinių kompensavimo.3. IeÅ¡kovo įmonėje nebuvo neteisėto streiko, kaip bÅ«tinosios sÄ lygos teisei reikalauti žalos atlyginimo, nes: atsakovo nutarimas dėl streiko paskelbimo priimtas lygiai prieÅ¡ mėnesį iki neterminuoto streiko pradžios arba prieÅ¡ 23 dienas iki įspėjamojo streiko pradžios; streikas įvyko tuo laiku, kai dar nebuvo priimto jokio streiko teisėtumÄ vertinančio teismo sprendimo; ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl streiko pripažinimo neteisėtu jau įvykus streikui, nors pagal DK 81 straipsnio 1 dalį tai galėjo padaryti dar iki streiko; 2009 m. rugpjūčio 26 d. teismo nutartimi buvo atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas sustabdyti jau prasidėjusį streikÄ , todėl 2009 m. rugsėjo 1 d. neterminuotas streikas vyko nesant priimto jokio streiko teisėtumÄ vertinančio teismo sprendimo, bet ir esant galiojančiai teismo nutarčiai nestabdyti streiko; kita teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo priimta 2009 m. rugsėjo 2 d., kuria atmestas ieÅ¡kovo pakartotinis praÅ¡ymas sustabdyti jau prasidėjusį streikÄ , todėl 2009 m. rugsėjo 10 d.

įvykusi neterminuoto streiko akcija vyko ne tik nesant priimto streiko teisėtumÄ vertinančio teismo sprendimo, bet ir esant dviem galiojančioms teismo nutartims nestabdyti streiko; nes teismo sprendimas dėl streiko pripažinimo neteisėtu buvo priimtas 2009 m. rugsėjo 18 d., tačiau stabdyti jau vykstantį streikÄ jis neįpareigojo, todėl 2009 m. rugsėjo 24 d. neterminuoto streiko akcija vyko esant dviem galiojančioms teismo nutartims nestabdyti streiko ir neįpareigojančiam stabdyti streiko neįsiteisėjusiam teismo sprendimui; paskutinioji neterminuoto streiko akcija vyko 2009 m. rugsėjo 28 d., tÄ dienÄ Kauno apygardos teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, kuria 2009 m. rugpjūčio 24 d. prasidėjusį neterminuotÄ streikÄ uždraudė ir todėl tÄ pačiÄ dienÄ streiko komiteto sprendimu neterminuotas streikas buvo sustabdytas;

Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas dėl paskelbto streiko pripažinimo neteisėtu įsiteisėjo tik 2010 m. gegužės 31 d. Å ie argumentai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau jis jų nevertino ir neanalizavo, nors jie yra pakankamas įrodymas, jog atsakovas, paskelbdamas ir įvykdydamas vienÄ Ä¯spėjamÄ jį ir keletÄ neterminuoto streiko akcijų, neteisėtų ar kaltų veiksmų, galėjusių suponuoti ieÅ¡kovo teisę reikalauti žalos atlyginimo, neatliko.4. IeÅ¡kinio dalis dėl reikalavimo priteisti 54 946,02 Lt nuostolį dėl nenuvažiuotų planinės ridos 12 837,856 kilometrų, turėjo bÅ«ti atmesta ne tik nesant neteisėto streiko atvejo, bet ir ieÅ¡kinio dalyko prasme.

PatirtÄ nuostolį ieÅ¡kovas grindė tik negautomis pajamomis, bet ne pajamų–iÅ¡laidų balansu. IeÅ¡kovo pateikti duomenys apie iÅ¡ jo veiklos gaunamas pajamas ir Å¡ios veiklos užtikrinimui bÅ«tinÄ sias sÄ naudas yra pakankami įrodymai, jog dėl streiko nenuvažiuotų kilometrų nepatirtų sÄ naudų pavidalu jis sutaupė žymiai daugiau nei bÅ«tų gavęs pajamų, jei tie kilometrai bÅ«tų nuvažiuoti. Ekonominės tikrovės logika yra tokia, jog, jeigu daikto pagaminimas kainuotų 4,66 Lt, o jį pagaminus parduoti bÅ«tų įmanoma tik už 4,28 Lt, tai nepagaminus to daikto, jo gamintojas neįgytų teisės tvirtinti, jog yra patirtas 4,28 Lt dydžio nuostolis.5.

IeÅ¡kinio dalis dėl reikalavimo priteisti 55 332,6 Lt nuostolį taip pat turėjo bÅ«ti atmesta. Streike dalyvavusiems troleibusų vairuotojams už streikavimo laikÄ nebuvo mokamas darbo užmokestis ir dėl to atsakovui nereikėjo iÅ¡mokėti streiko dalyviams 82 009,82 Lt, todėl nuostolių ieÅ¡kovas nepatyrė. IeÅ¡kovas praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo Å¡iuos argumentus:1. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad DK 81 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas neteisėtas streikas laikytinas tik tuomet, kai esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo streikas buvo pripažintas neteisėtu, streiko organizatoriai jį tęsia toliau.

Teismų sprendimais buvo pripažinta, kad atsakovas, skelbdamas ir vykdydamas tiek įspėjamÄ jį, tiek neterminuotÄ streikÄ , pažeidė DK X skyriuje įtvirtintas teisės normas. Taigi buvo pripažinta, kad streikas buvo neteisėtas jį skelbiant ir vykdant, todėl ieÅ¡kovo vykdomos paslaugos nutraukimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu veiksmu. DK 80 straipsnio 2 dalyje atsakovui priskirtos pareigos skelbiant ir vykdant streikÄ nevykdymas negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu darbo teisių įgyvendinimu, nesukeliančių jokių neigiamų pasekmių.2.

Nepagrįstas atsakovo teiginys, jog ieÅ¡kovo patirti nuostoliai nelaikytini DK 85 straipsnio 1 dalies reglamentavimo objektu. IeÅ¡kovo patirti nuostoliai dėl keleivių vežimo troleibusais priklauso tik nuo ieÅ¡kovo pajamų, gaunamų už parduotus bilietus ir elektronines korteles. Ä®vertinant 2008 m. rugpjūčio mėnesio gautas pajamas, netgi įvykdžius 2008 m. rugpjūčio mėnesio planinę ridÄ , ieÅ¡kovo veikla liktų nuostolinga. Vadovaujantis sutarties 12.1. punktu, iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės biudžeto ieÅ¡kovui bÅ«tų papildomai iÅ¡mokėta 54 946,02 Lt kompensacija.

Tai yra pajamos, kurios buvo numatytos gauti iÅ¡ anksto ir kuriomis bÅ«tų dengiami ieÅ¡kovo veiklos kaÅ¡tai. Teismas visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas dėl neteisėto streiko negavo 54 946,02 Lt.3. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad neiÅ¡mokėjus darbo užmokesčio už neatliktÄ darbÄ streike dalyvavusiems darbuotojams, ieÅ¡kovas sutaupė sumažindamas darbo užmokesčio fondÄ . NeiÅ¡mokėta darbo užmokesčio suma streikuojantiems darbuotojams niekaip negali bÅ«ti siejama su papildomai iÅ¡mokėtu darbo užmokesčiu darbuotojams, užtikrinusiems minimalios paslaugos teikimÄ streiko metu.4.

Atsakovas neginčija teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė 36 472,60 Lt nuostolį sumokėdamas baudÄ už nenuvažiuotus 8 521,635 km, kurie virÅ¡ijo 1 procentÄ patvirtintos planinės ridos 2009 m. rugpjūčio mėnesiui, todėl nepagrįstai praÅ¡o panaikinti visÄ teismo sprendimÄ . Toks praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkintinas atsižvelgiant į CPK 320 straipsnio reikalavimus. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o spendimo dalį dėl atsisakymo priteisti 136 750,62 Lt nuostolių panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas netinkamai taikė CK 6.251 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančiÄ Å¾alos atlyginimo mažinimo kriterijus, neatsižvelgė į atsakovo atsakomybės prigimtį, nevertino tai, kad atsakovas, žinodamas DK 80 straipsnio 2 dalyje jam priskirtas pareigas, jų nevykdė ir tyčia siekė ieÅ¡kovui sukelti didesnius materialinius nuostolius.

2. Taikydamas CK 6.251 straipsnio 2 dalį, teismas įvertino tik atsakovo turtinę padėtį, tačiau nevertino ieÅ¡kovo turtinės padėties, todėl vien dėl Å¡ios priežasties sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teismui buvo pateikti duomenys apie itin sunkiÄ ieÅ¡kovo finansinę padėtį. IeÅ¡kovo veikla vykdoma nuostolingai ir tęsiama tik dėl to, kad ieÅ¡kovas siekia užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ paslaugÄ , perveždamas keleivius troleibusais vietinio susisiekimo marÅ¡rutais, ir Å¡i jo veikla yra finansuojama Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšomis. Å ios paslaugos teikimo nutraukimas sukeltų sunkius padarinius didžiajai Kauno miesto gyventojų daliai.

3. IeÅ¡kovas teikia vieÅ¡Ä jÄ paslaugÄ , kuri užtikrina vieÅ¡ojo intereso tenkinimÄ . Sumažindamas priteistinų nuostolių dydį teismas nepagrįstai atskiros ieÅ¡kovo darbuotojų grupės interesus iÅ¡kėlė aukščiau vieÅ¡ojo intereso, tokiu bÅ«du pažeisdamas sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, neatsižvelgė į tai, kad gali bÅ«ti pažeista visų bendrovės darbuotojų, tarp jų ir profesinės sÄ jungos narių, teisė gauti darbo užmokestį.4. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį teismas vadovavosi atsakovo atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, tačiau neįvertino kito atsakovo galbÅ«t turimo turto.

Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas yra veikiantis juridinis asmuo, gaunantis pajamas, kurias sudaro profesinės sÄ jungos narių mokestis. IeÅ¡kovo duomenimis, per laikotarpį nuo 2010 m. birželio l d. iki 2013 m. spalio 31 d. iÅ¡ atsakovo profesinės sÄ jungos narių gaunamo darbo užmokesčio buvo iÅ¡skaičiuota 81 275,32 Lt nario mokesčio pervedant jį atsakovui.5. Teismas sumažino priteistinų nuostolių dydį beveik 15 kartų ir priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo 3 635 Lt žyminio mokesčio.

Penkiolika kartų sumažinus priteistinÄ nuostolių dydį ir priteisus 3 635 Lt žyminio mokesčio valstybei, ieÅ¡kovas nuostolių atlyginimui gaus 6 365 Lt. IeÅ¡kovo nuomone, toks teismo sprendimas prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams.6. Teismas neiÅ¡sprendė reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo 6 procentų procesines palÅ«kanas, taip pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ . Atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl žodinio bylos nagrinėjimo Atsakovas prašė bylÄ nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, kadangi yra bÅ«tina tirti ir vertinti dalį pirmosios instancijos teisme netirtų ir nevertintų įrodymų. Nors atsakovas teigia, kad teismas netyrė ir nevertino dalies byloje esančių įrodymų, tačiau konkrečiai nenurodo, kokie įrodymai netirti, kokios faktinės bylos teisingam iÅ¡sprendimui aplinkybės nenustatytos ir neįvertintos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra bÅ«tinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl neteisėto streiko fakto konstatavimo bei nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo nuostolius sudaro 54 946,02 Lt negautų pajamų dėl nenuvažiuotų planinės ridos kilometrų ir 55 332,10 Lt dėl darbuotojams papildomai sumokėto darbo užmokesčio streikų metu. Nors atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti visÄ teismo sprendimÄ , tačiau apeliaciniame skunde nepasisako dėl teismo konstatuoto ieÅ¡kovo patirtų 36 472,60 Lt nuostolių dėl sumokėtų baudų už nenuvažiuotus planinės ridos kilometrus fakto pagrįstumo.

Ä®vertinusi ginčo Å¡alių subjektų specifikÄ â€“ ginčas kilęs tarp darbdavio ir darbuotojų atstovo, t. y. darbo teisinių santykių silpnesniÄ jÄ Å¡alį atstovaujančio subjekto, teisėjų kolegija sprendė, jog byloje egzistuoja vieÅ¡asis interesas, o teisingam bylos iÅ¡sprendimui yra pagrindas peržengti atsakovo apeliacinio skundo ribas ir nagrinėti pirmosios instancijos teismo konstatuotų ieÅ¡kovo patirtų 36 472,60 Lt nuostolių dėl sumokėtų baudų už nenuvažiuotus planinės ridos kilometrus fakto pagrįstumÄ .

Apie tai Å¡alys buvo informuotos 2014 m. birželio 25 d. nutartimi (3 t., 17-20 b. l.).Byloje nustatyta, kad Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sÄ jungos komitetas 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. S-19-099 „Dėl troleibusų vairuotojų streiko paskelbimo ir naujų reikalavimų iÅ¡kėlimo“ paskelbė AB „Autrolis“ troleibusų vairuotojų įspėjamÄ jį dviejų valandų trukmės streikÄ 2009 m. rugpjūčio 17 d. (pirmadienį) nuo 4:05 val. iki 6:05 val. bei neterminuotÄ streikÄ nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. (pirmadienio) nuo 4:05 val. ir nurodė jį vykdyti nepertraukiamai arba atskirais komiteto nutarimais patvirtintais laikotarpiais (1 t., 29 b. l.).

Vykdant 2009 m. liepos 21 d. nutarimÄ , 2009 m. rugpjūčio 17 d. įvyko įspėjamasis AB „Autrolis“ troleibusų vairuotojų streikas, kuris truko nuo 4 val. 05 min. iki 6 val. 05 min. 2009 m. rugpjūčio 24 d., 2009 m. rugsėjo 1 d., 10 d., 24 d. ir 28 d. vyko neterminuotas troleibusų vairuotojų streikas. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti neteisėtais atsakovo paskelbtÄ Ä¯spėjamÄ jį ir neterminuotÄ streikÄ . Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-22226-638/2009, Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sÄ jungos 2009 m. rugpjūčio 24 d. paskelbtÄ neterminuotÄ streikÄ pripažino neteisėtu; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė (1 t., 10-13 b. l.).

Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-181-324/2010, patenkino ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir Kauno miesto apylinkės teismo sprendimÄ pakeitė – atmestÄ ieÅ¡kinio dalį tenkino –taip pat pripažino atsakovo paskelbtÄ ir 2009 m. rugpjūčio 17 d. vykusį įspėjamÄ jį streikÄ neteisėtu (1 t., 14-18 b. l.). IeÅ¡kovas teigia, kad dėl neteisėto streiko patyrė 146 750,72 Lt nuostolius, kuriuos sudaro 54 946,02 Lt dėl nenuvažiuotų planinės ridos kilometrų negautos pajamos, 36 472,60 Lt dėl sumokėtų baudų už nenuvažiuotus planinės ridos kilometrus ir 55 332,10 Lt dėl papildomai sumokėto darbo užmokesčio streikų metu (2 t., 5-7 b. l.).Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pradinį ieÅ¡kovÄ AB „Autrolis“ pakeitė jo teisių perėmėju UAB „Kauno autobusai“ (3 t., 47-48 b. l.).

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų Pagal DK 85 straipsnio 1 dalį neteisėto streiko atveju nuostolius darbdaviui savo lėšomis ir turtu privalo atlyginti profesinė sÄ junga, jeigu ji šį streikÄ skelbė. Sprendžiant ginÄÄ dėl nuostolių atlyginimo, privalo bÅ«ti nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėti atsakovo veiksmai, žalos faktas, kaltė, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246-6.249 str.). Pirmosios instancijos teismas atsakovo neteisėtų veiksmų buvimÄ nustatė vadovaudamasis įsiteisėjusiais Kauno miesto apylinkės bei Kauno apygardos teismų sprendimais, kuriais konstatuotas atsakovo vykdytų streikų (tiek įspėjamojo, tiek neterminuoto) neteisėtumas (1 t., 10-13, 14-18 b. l.).

Atsakovo nuomone, jo vykdyti streikai galėtų bÅ«ti laikomi neteisėtais, jei jie bÅ«tų vykdomi po teismo sprendimo pripažinti streikus neteisėtais įsiteisėjimo. Su Å¡iais atsakovo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. DK 81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskelbus streikÄ darbdavys ar reikalavimus gavęs subjektas gali kreiptis į teismÄ dėl streiko pripažinimo neteisėtu. Teismas bylÄ turi iÅ¡nagrinėti per deÅ¡imt dienų. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas pripažįsta streikÄ neteisėtu, jeigu jo tikslai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kitiems įstatymams arba jeigu jis paskelbtas nesilaikant Å¡iame Kodekse nustatytos tvarkos ir reikalavimų.

Minėto straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad įsiteisėjus teismo sprendimui dėl streiko pripažinimo neteisėtu, streikas negali būti pradėtas, o jau vykstantis streikas turi būti nedelsiant nutrauktas. Šio straipsnio negalima aiškinti taip, kad neteisėtu streikas tampa tik tuo atveju, jei jis vykdomas po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo sprendimu, kuriuo konstatuotas streiko neteisėtumas, nustatoma, jog jau nuo pat streiko paskelbimo momento jis buvo neteisėtas, t. y. negalėjo būti vykdomas, nes prieštarauja Konstitucijai, kitiems įstatymams arba buvo paskelbtas nesilaikant DK nustatytos tvarkos ir reikalavimų.

Taigi atsakovas neteisus, kad DK 85 straipsnio 1 dalyje apibÅ«dintas neteisėtas streikas laikytinas ne bet koks DK 81 straipsnyje nurodytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu neteisėtu pripažintas streikas, o tik toks, kuris prasidėjo ir tęsėsi po teismo sprendimo pripažinti streikÄ neteisėtu įsiteisėjimo dienos. Teismo sprendimu neteisėtu konstatuotas streikas netampa teisėtu vien todėl, kad jis įvyko iki tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgdama į Å¡iuos iÅ¡aiÅ¡kinimas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismų sprendimais dėl streiko neteisėtumo (CPK 182 str. 2 p.) ir pagrįstai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus, t. y. neteisėtÄ ieÅ¡kovo vykdytos veiklos sustabdymÄ .

Teismas neprivalėjo pakartotinai vertinti streikų teisėtumo, kadangi jų neteisėtumas konstatuotasis įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Dėl Å¡ių priežasčių teisėjų kolegija detaliau nepasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis įrodinėja streikų teisėtumÄ , kadangi juos paneigia teismų sprendimai. Apelianto argumentas, kad streikų neteisėtumas yra tik tada, jei jie vyksta po tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo, nepagrįstas. Dėl negautos subsidijos Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Nagrinėjamu atveju žala atsirado ne iÅ¡ Å¡alių sutartinių santykių, todėl keliamas atsakovo deliktinės atsakomybės klausimas. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę.

Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas įrodė patirtų nuostolių faktÄ ir dydį ir ieÅ¡kovo nuostoliais pripažino 54 946,02 Lt negautos subsidijos dėl nenuvažiuotų planinės ridos kilometrų, 36 472,60 Lt dėl sumokėtų baudų už nenuvažiuotus planinės ridos kilometrus, 55 332,10 Lt dėl papildomai darbuotojams sumokėto darbo užmokesčio streikų metu. Atsakovas Å¡ias teismo iÅ¡vadas kvestionuoja, teigdamas, kad ieÅ¡kovo papildomai sumokėtas darbo užmokestis bei negauta subsidija negali bÅ«ti laikomi ieÅ¡kovo patirtais nuostoliais.

Minėta, jog teisėjų kolegija taip pat nagrinėja pirmosios instancijos teismo konstatuoto ieÅ¡kovo patirtų 36 472,60 Lt nuostolių dėl sumokėtų baudų už nenuvažiuotus planinės ridos kilometrus fakto pagrįstumÄ .Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovo negauta 54 946,02 Lt subsidija dėl nenuvažiuotų planinės ridos kilometrų negali bÅ«ti pripažinta nuostoliais, kadangi ieÅ¡kovas jokių nuostolių nepatyrė.

Teisėjų kolegija su šiais atsakovo argumentais sutinka. Ieškovas įrodinėja, kad 54 946,02 Lt negauta subsidija yra jo negautos pajamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodama, jog apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007). Teisėjų kolegijos vertinimu, negauta subsidija negali būti pripažinta negautomis pajamomis, kadangi neatitinka negautų pajamų priteisimui keliamų kriterijų. Ieškovo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2006 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos Visuomenės aptarnavimo sutarties 1.2. punktu užsakovas pavedė ieškovui vežti keleivius troleibusais reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais pagal Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento transporto skyriaus vedėjo patvirtintus tvarkaraščius ir įsipareigojo kompensuoti vežėjui išlaidas, susijusias su lengvatų taikymu bei patirtus nuostolius dėl keleivių vežimo troleibusais minėtais maršrutais.

Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ieškovo iš Kauno miesto savavaldybės gautinos subsidijos paskirtį. Sutarties 12.1. punkte numatyta, kad užsakovas įsipareigoja kompensuoti vežėjui (ieškovui) jo patirtus keleivių pervežimo nuostolius remiantis Susisiekimo ministro 2003 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3-154 patvirtinta kompensavimo tvarka. Taigi ieškovui mokamos subsidijos paskirtis – kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius, susidarančius dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytų keleivių vežimo vietinio susisiekimo troleibusais tarifų nepakankamo dydžio (Visuomenės aptarnavimo sutarties 12.1. p., 1 t., 42 b. l.).

Sutarties 12.2. nurodyta formulė, pagal kuriÄ užsakovas apskaičiuoja ieÅ¡kovo nuostolių kompensacijos dydį (1 t., 43 b. l.). Pažymėtina, kad į formulę, pagal kuriÄ apskaičiuojamas ieÅ¡kovui mokėtinos subsidijos dydis, įeina planuotų troleibusų reisų skaičius per mėnesį iÅ¡ jo atėmus per mėnesį nutrauktų (neįvykdytų) troleibusų reisų skaičių. Taigi apskaičiuojant ieÅ¡kovui mokėtinÄ kompensacijos dydį yra atsižvelgiama į faktiÅ¡kai nuvažiuotų, o ne suplanuotų reisų skaičių.

IeÅ¡kovas teisus, kad jam bÅ«tų buvusi sumokėta didesnė subsidija, jeigu jis bÅ«tų nuvažiavęs suplanuotÄ reisų skaičių. Tačiau pažymėtina, kad dėl atsakovo organizuotų streikų nenuvažiavus tam tikro planuotų reisų skaičiaus, keleivių vežimo nuostoliai sumažėjo, todėl bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta mažesnė subsidija nei jis planavo. Nors esant normaliai veiklai ieÅ¡kovas galėjo tikėtis gauti didesnę subsidijÄ , tačiau jam buvo žinoma, kad ji skirta jo patirtų nuostolių kompensavimui.

Taigi, jei atitinkamÄ laikotarpį ieÅ¡kovas patyrė mažesnius nuostolius, tai bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties jam buvo iÅ¡mokėta mažesnė nuostolių kompensavimo iÅ¡moka. Savivaldybė iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui subsidijÄ pagal jo faktiÅ¡kai patirtus nuostolius, atsižvelgdama į faktiÅ¡kai nuvažiuotÄ , o ne į suplanuotÄ reisų skaičių, todėl nuostolių, kurių ieÅ¡kovas nepatyrė, tačiau tikėjosi patirti ir už tai gauti didesnę kompensacijÄ , negalima pripažinti ieÅ¡kovo negautomis pajamomis.

Taigi atsakovas teisus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovo nuostoliais pripažino negautÄ 54 946,02 Lt subsidijÄ . Dėl papildomai iÅ¡mokėto darbo užmokesčio Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog teismas ieÅ¡kovo darbuotojams papildomai sumokėtÄ 55 332,10 Lt darbo užmokestį nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovo nuostoliais. Minėta, jog pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

IeÅ¡kovo direktoriaus įsakymai patvirtina, kad streikų metu buvo paskirti darbuotojai nustatant jiems apmokėjimÄ pagal DK 193 ir 194 straipsnius, reglamentuojančius mokėjimÄ už virÅ¡valandinį ir nakties darbÄ bei darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis (1 t., 100-131 b. l.). Tačiau 55 332,10 Lt papildomai iÅ¡mokėti darbuotojams, nedalyvavusiems streike, kurie pagal grafikÄ neprivalėjo dirbti, dar nesÄ lygoja Å¡ios sumos pripažinimo ieÅ¡kovo nuostoliais. IeÅ¡kovo buhalterės teismui pateiktas paskaičiavimas patvirtina, jog dėl vykusio streiko ieÅ¡kovas neiÅ¡mokėjo streikavusiems darbuotojams 82 009,82 Lt darbo užmokesčio (2 t., 105 b. l.).

Vadinasi, jeigu ieÅ¡kovo darbuotojai nebÅ«tų dalyvavę streike, jiems ieÅ¡kovas taip pat privalėtų mokėti darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas bei įmokas į garantinį fondÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įprastomis sÄ lygomis ieÅ¡kovo darbuotojai taip pat dirba nakties metu ir Å¡venčių dienomis, todėl ir streike dalyvavusiems darbuotojams, jeigu jie nebÅ«tų streikavę, darbo užmokestis dirbant naktį ar Å¡venčių dienomis, bÅ«tų mokamas vadovaujantis DK 193 ir 194 straipsniais.

Be to, dirbant įprastomis sÄ lygos, kai kuriems darbuotojams taip pat tenka dirbti ir savo poilsio dienÄ , jeigu reikia pakeisti susirgusį darbuotojÄ . Atsižvelgiant į tai, kad streike nedalyvavusiems darbuotojams papildomai sumokėtas darbo užmokestis nevirÅ¡ija ieÅ¡kovo įprastai streike dalyvavusiems darbuotojams mokėtinos sumos, negalima daryti iÅ¡vados, kad tai yra ieÅ¡kovo nuostoliai. IeÅ¡kovas teigia, kad darbo užmokesčio fondas, lyginant su įprastomis darbo sÄ lygomis atliekant tÄ pačiÄ darbo apimtį nuvažiuojant tÄ patį ridos kilometrų skaičių, padidėjo 55 332,10 Lt, tačiau tam pagrįsti įrodymų nepateikė ir neįrodė, kad streiko metu sumokėjo daugiau nei bÅ«tų reikėję mokėti įprastomis darbo sÄ lygomis.

Dėl Å¡ių priežasčių darbuotojams, streiko metu vykdžiusiems papildomas funkcijas, iÅ¡mokėtas darbo užmokestis negali bÅ«ti pripažintas ieÅ¡kovo nuostoliais. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ir Å¡iÄ sumÄ teismas nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovo nuostoliais. Dėl baudos              Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas patyrė 36 472,60 Lt nuostolius dėl sumokėtų baudų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Å¡iuos nuostolius ieÅ¡kovas įrodinėjo savo paties pateiktais skaičiavimais, Kauno miesto savivaldybės administracijai adresuotu praÅ¡ymu dėl atleidimo nuo baudos bei administracijos raÅ¡tu ir Visuomenės aptarnavimo sutarties vykdymo komisijos posėdžio protokolu (1 t., 132 b. l.; 2 t., 109, 111-112 b. l.).

Nors ieÅ¡kovo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos sudarytoje sutartyje buvo numatyta bauda už nenuvažiuotus kilometrus, tačiau vien Å¡i aplinkybė nereiÅ¡kia, kad Å¡i bauda buvo paskaičiuota ir ieÅ¡kovas jÄ sumokėjo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo pareikalauta pateikti apeliacinės instancijos teismui duomenis apie baudos sumokėjimÄ , ar kitus įrodymus, pagrindžiančius Å¡ių nuostolių dydį, tačiau ieÅ¡kovas tokių duomenų teismui nepateikė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nei paties ieÅ¡kovo praÅ¡ymas, nei Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakymas ar Visuomenės aptarnavimo sutarties vykdymo komisijos posėdžio protokolas nepatvirtina ieÅ¡kovo nuostolių fakto, t. y. aplinkybės, kad Å¡iÄ baudÄ ieÅ¡kovas yra sumokėjęs ir realiai patyręs nurodyto dydžio nuostolius. Atsižvelgdama į tai, jog byloje nėra duomenų apie baudos sumokėjimÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas nepagrįstai konstatavo ieÅ¡kovo patirtų 36 472,60 Lt nuostolių faktÄ .Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo įrodytų nuostolių, todėl nesant vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, nepagrįstai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir nepagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias nuostolių sumažinimÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių yra pagrindas konstatuoti įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimÄ bei netinkamÄ materialiosios teisės normų taikymÄ , lėmusius nepagrįsto teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, priėmimÄ (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Tokiu atveju skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo Atsižvelgdama į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas pripažintas pagrįstu ir patenkintinas, kad konstatuotas ieÅ¡kovo nuostolių atsiradimo fakto neįrodymas, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo priteistų nuostolių sumažinimo nepagrįstumo bei dėl palÅ«kanų nepriteisimo neturi teisinės reikÅ¡mės teisminio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Atsakovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio (2 t., 186 b. l.). Apeliacinį skundÄ patenkinus, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 str.).Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartimi ieÅ¡kovui buvo atidėtas žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (1 t., 135 b. l.). IeÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo jis prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 146 750,72 Lt nuostolių, atmetus, valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas 3 935 Lt už ieÅ¡kinį mokėtinas žyminis mokestis (CPK 84 str., 93 str.).

Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi (2 t., 179 b. l.) ieÅ¡kovui iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo buvo atidėtas 3 635 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimas. Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestas, valstybei iÅ¡ jo priteistinas 3 635 Lt žyminis mokestis (CPK 84 str., 93 str.). Bendra valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo (jo teisių perėmėjo) priteistina suma yra 7 570 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Autrolis“ (teisių perėmėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kauno autobusai“) ieÅ¡kinį atsakovui Kauno troleibusų vairuotojų profesinei sÄ jungai dėl nuostolių atlyginimo atmesti.Priteisti atsakovui Kauno troleibusų vairuotojų profesinei sÄ jungai, j. a. k. 135903871, iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“ j. a. k. 133154754, 300 (tris Å¡imtus) Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“ j. a. k. 133154754, 7 570 (septynis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt) Lt už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio.

Teisėjos                                                                 Virginija Čekanauskaitė                         Danutė GasiÅ«nienė    Danguolė Martinavičienė                                                                Â