bf08fda1-0e04-4d42-9687-dfd1717bc6fc · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-228-881/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06864-2013-9 Procesinio sprendimo kategorija: 26.6; 44.2.4.2; 101; 116.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo ir 2014 m. kovo 4 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-619-934/2014 pagal ieÅ¡kovo G.

P. ieÅ¡kinį atsakovui SB ,,RieÅ¡utas“, trečiajam asmeniui S. V. dėl garbės ir orumo pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas G. P. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti, kad vieÅ¡ai paskleisti teiginiai, jog G. P. neteisėtai užgrobė sukčiavimo keliu 820 Lt; suklastojo 2008 m. balandžio 26 d. Bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolÄ ; G. P. neteisėtai perdavė herbinį antspaudÄ paÅ¡aliniam asmeniui V.

G.; už 2007, 2008 ir 2009 metus visuotiniuose susirinkimuose nei karto neatsiskaitė, nors ir buvo finansinės revizijos 2007, 2008 metais, jis nepasirašė revizijų aktų, o 2009 m. revizijai dokumentų nepateikė, surinkti pinigai buvo pasisavinti; G. P. skelbė melagingÄ informacijÄ , gÄ sdino Bendrijos narius, kad jie kuo greičiau sumokėtų narių mokesčius asmeniÅ¡kai į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ ; G. P. ir A. S. vienas kitam pardavė savo vietÄ ; G. P. yra vienas iÅ¡ daugumos valdybos narių „berniukų“, kurie perka sklypus pardavimui, skubiai stato namus ir parduoda;

G. P. pradėjo gÄ sdinti sodininkų bendrijos narius, rinko duoklę, savavaliÅ¡kai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos naudojosi negaliojančiu antspaudu savo tariamai teisei vykdyti; suklastojo protokolÄ ; Å¡iuo metu ir toliau visokiais neteisėtais veiksmais bando rinkti iÅ¡ SB „RieÅ¡utas“ narių pinigus, skleidžia melagingÄ informacijÄ , dėl kurios jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, grasinamaisiais laiÅ¡kais ir kitais neteisėtais bÅ«dais bando iÅ¡vilioti iÅ¡ žmonių pinigus;

G. P. Å¡antažuoja, reketuoja Bendrijos narius, apmoka sugalvotas sÄ skaitas, negrÄ Å¾ina antspaudo ir dokumentų; G. P. veikė ne Bendrijos naudai, ne jos vardu, o savo asmeniniais interesais, neturėdamas tam reikalingo narių pritarimo; iÅ¡aiÅ¡kėjus jo finansinėms machinacijoms ir dviveidiÅ¡kiems veiksmams; ieÅ¡kovo vadovavimo metu buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai priimami sprendimai, nesurenkant valdybos kvorumo; jis pradėjo derybas su savivaldybe dėl detaliojo plano, neturint tam įgaliojimų; jis galimai suklastojo 2008 m. balandžio 26 d. susirinkimo protokolÄ , kadangi Å¡iame susirinkime nebuvo balsuojama dėl žemės paskirties keitimo, servitutų nustatymo, inžinierinių tinklų, pastatų perkėlimo ar nugriovimo, servitutų patikslinimo ir nužymėjimo, nors susirinkimo protokole tai pateikta 1.1-1.5 punktais, neatitinka tikrovės ir žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo SB ,,RieÅ¡utas“ 17 000 Lt neturtinę žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieškovas 2006 m. liepos 17 d. tapęs Bendrijos nariu pradėjo aktyviai dalyvauti Bendrijos veikloje, kuri pasireiškė apleistų bendro naudojimo teritorijų tvarkymu, talkų Bendrijoje organizavimu, siekė suvienyti Bendrijos narius ir dirbti vykdant ilgalaikius renovavimo projektus. Kadangi ieškovas siekdamas bendrų interesų pasireiškė kaip visapusiškai aktyvus, atstovaujantis jos interesus, Bendrijos narys, 2007 m. gegužės 12 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime jis vienbalsiai buvo išrinktas Bendrijos valdybos pirmininku.

Iki 2009 m. pavasario Bendrijos nariai buvo patenkinti ieÅ¡kovo vykdoma veikla Bendrijoje. Gražėjo Bendrijos aplinka, ji tapo komfortiÅ¡kesnė, Å¡iuolaikinė, patrauklesnė, atsirado galimybė Bendrijai tapti pilnateise Vilniaus miesto teritorija. Buvo pradėti parengiamieji veiksmai siekiant rengti Bendrijoje detalųjį planÄ . IeÅ¡kovas, siekdamas spręsti ne tik buitinius Bendrijos klausimus, pradėjo vykdyti griežtÄ Ä¯siskolinimų Bendrijai padengimo politikÄ . Tačiau, kaip dažnai atsitinka, kai tai susiję su finansinėmis iÅ¡laidomis, taip ir Å¡ioje Bendrijoje atsirado grupė asmenų, nenorinčių mokėti pinigų.

Taip susikÅ«rė kelių žmonių iniciatyvinė grupė, kuri pradėjo klaidinti Bendrijos narius, agituoti prieÅ¡ pasirinktÄ Bendrijos plėtros/renovavimo politikÄ , siekė pakeisti tuo metu veiklÄ vykdančiÄ Bendrijos valdybÄ , kuriai vadovavo ieÅ¡kovas. Todėl pradėta skelbti tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žeidė ir žemino ieÅ¡kovÄ , kuri tapo pagrindu tiek pradėtam baudžiamajam persekiojimui, tiek jo paÅ¡alinimui iÅ¡ bendrijos narių. Tikrovės neatitinkanti informacija Bendrijos vardu dažniausiai buvo skelbiama žodžiu, tačiau Å¡ioje byloje įrodinėjami tik tie teiginiai, kurie gali bÅ«ti įrodyti raÅ¡tu.

Paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis, bendrijos nariai buvo suklaidinti, visiÅ¡kai pasikeitė daugumos jų požiÅ«ris į ieÅ¡kovÄ , Å¡ios informacijos pagrindu buvo raÅ¡yti tikrovės neatitinkantys raÅ¡tai teisėsaugos institucijoms, dėl ko pradėtas ar tęstas neteisėtas baudžiamasis persekiojimas, ieÅ¡kovas buvo neteisėtai paÅ¡alintas iÅ¡ Bendrijos narių. Tokiais veiksmais ieÅ¡kovui buvo padaryta didelė neturtinė žala, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, kurie turi bÅ«ti atlyginti, juolab, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu pripažino Bendrijos sprendimÄ , kuriuo buvo paÅ¡alintas ieÅ¡kovas iÅ¡ narių, neteisėtu.

Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat skirti ieÅ¡kovui 20 000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis bei 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos skirti atsakovui – Bendrijai. Nurodė, kad patikslintame ieÅ¡kinyje nėra pateikiama jokių aiÅ¡kių argumentų, kodėl neturtinės žalos yra reikalaujama iÅ¡ atsakovo, kokie yra atsakovo neteisėti veiksmai, kuo remiantis ieÅ¡kovas reikalauja jo tariamai patirtÄ neturinę žalÄ priteisti iÅ¡ Bendrijos, kaip juridinio asmens.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių aiÅ¡kių argumentų, kurių pagrindu galėtų bÅ«ti konstatuojamas atsakovo, kaip juridinio asmens veiksmų neteisėtumas, kodėl už kitų asmenų iÅ¡sakytas ar raÅ¡tu iÅ¡dėstytas mintis, teiginius, pamÄ stymus turi atsakyti bÅ«tent atsakovas, kaip juridinis asmuo. Taip pat klaidinamai nurodoma, kad Bendrijos vardu buvo skelbiama tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žeidė ir žemino ieÅ¡kovÄ . IeÅ¡kinyje be jokio objektyvaus pagrindo nurodomi „Bendrijos iniciatyvinės grupės“ 2009 m. rugpjūčio 20 d., 2009 m. spalio 6 d., 2009 m. rugsėjo 21 d., 2009 m. lapkričio 13 d. raÅ¡tai, pareiÅ¡kimai, kuriuose tariamai paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai, už kÄ tariamai turi atsakyti atsakovas, kaip juridinis asmuo – Bendrija.

Nei viename „Bendrijos iniciatyvinės grupės“ nurodomame raÅ¡te, pareiÅ¡kime nėra nurodoma, kad Å¡ie dokumentai yra teikiami (skleidžiami) Bendrijos vardu. Be to, tiek pagal įstatymÄ , tiek ir pagal sodininkų bendrijos įstatus sodininkų bendrijoje veikia ir jos teises bei pareigas įgyvendina visuotinis narių susirinkimas bei kolegialus valdymo organas – valdyba, kurios darbÄ organizuoja ir jos veiklai vadovauja jos pirmininkas. IeÅ¡kovo nurodoma „Bendrijos iniciatyvinė grupė“ nėra nei atsakovo valdymo organas, nei kitoks struktÅ«rinis darinys, kuris bÅ«tų oficialiai įgaliotas atstovauti atsakovÄ ar kitaip veikti jo vardu.

Be to, nei pati „Bendrijos iniciatyvinė grupė“, nei jos nariai nėra tiesiogiai pavaldÅ«s sodininkų bendrijai, atsakovas neturi jokios realios galimybės įtakoti jų sprendimų ar teikiamÄ (skleidžiamÄ ) informacijÄ , todėl visiÅ¡kai nesuprantama, kokiu pagrindu Å¡ioje byloje, kur atsakovu yra tik sodo bendrija „RieÅ¡utas“, yra reikalaujama pripažinti minėtus teiginius kaip neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ bei priteisti dėl to neturinę žalÄ .

Atsakovo manymu, Bendrija pagal pareikštus reikalavimus yra netinkamas atsakovas, nes ji, kaip juridinis asmuo, ne tik neturi teisinio pagrindo atsakyti už narių, ar jų grupių veiksmus, pasisakymus ir pan., bet ir pateikti faktinius ir teisinius atsikirtimus dėl nurodomuose pareiškimuose / raštuose išdėstytų aplinkybių, todėl patikslintas ieškinys turėtų būti atmestas. Atskirų asmenų pasisakymai ar įrašai minėtuose prašymuose, protokoluose nelaikytini atsakovo sprendimais, priimtais kolegialių bendrijos organų, todėl šiuo atveju nepagrįstai yra reiškiami reikalavimai atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, dėl patikslintame ieškinyje nurodomų minėtuose dokumentuose pateiktų duomenų (nuomonių) pripažinimo tikrovės neatitinkančiais teiginiais ir neturtinės žalos priteisimo, nes, kaip minėta, bendrija neatsako už savo atskirų narių prievoles, o pastarieji neatsako už bendrijos prievoles.

Tiek pagal Sodininkų bendrijų įstatymÄ , tiek ir pagal Bendrijos įstatus, kiekvienas bendrijos narių susirinkimas turi iÅ¡rinkti susirinkimo pirmininkÄ ir sekretorių. Kaip seka iÅ¡ paminėtų 2009 m. rugsėjo 12 d. ir 2010 m. liepos 11 d. Bendrijos susirinkimo protokolų, susirinkimų pirmininku buvo iÅ¡rinktas S. V.. Patikslintame ieÅ¡kinyje teigiama, kad 2009 m. rugsėjo 12 d. sodininkų bendrijos „RieÅ¡utas“ susirinkime valdybos pirmininkas S. V. pasakė, jog dėl suklastoto 2008 m. balandžio 26 d. sodo bendrijos „RieÅ¡utas“ visuotinio narių susirinkimo protokolo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, t. y.

S. V. teigė, kad ieÅ¡kovas minėtÄ protokolÄ suklastojo. IeÅ¡kinyje klaidingai teigiama, kad S. V. minėtas aplinkybes nurodė vykdant valdybos pirmininko pareigas, kad jis atsakovo buvo įgaliotas pateikti tokiÄ informacijÄ . To nėra fiksuota susirinkimo protokole. Taip pat jokiais objektyviais įrodymais to nepagrindė ir ieÅ¡kovas. PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas, iÅ¡ minimo susirinkimo protokolo seka, kad 2 darbotvarkės klausimÄ S. V. pristatė arba kaip susirinkimo pirmininkas, kaip bendrijos narys. Be to, aukščiau minimus protokolus S. V. pasirašė ne kaip bendrijos kolegialaus organo dalyvis (narys) – valdybos primininkas, o kaip konkretaus susirinkimo pirmininkas, t. y. rengiant ir pasiraÅ¡ant Å¡iuos susirinkimų protokolus S. V. nevykdė bendrijos kolegialaus organo (valdybos, visuotinio narių susirinkimo) funkcijų (dėl kurių netinkamo vykdymo, galėtų kilti atsakomybė juridiniam asmeniui), todėl, atsakovo įsitikinimu, Å¡iuo atveju patikslintas ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pažeminus garbę ir orumÄ , paskleidus tiesos neatitinkančiÄ informacijÄ , nepagrįstai pareikÅ¡tas sodininkų bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, todėl toks ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas.

Patikslintame ieÅ¡kinyje nepagrįstai nurodoma, jog 2009 m. rugsėjo 12 d. Bendrijos susirinkimo protokole fiksuota, kad S. V. teigė, kad ieÅ¡kovas 2008 m. balandžio 26 d. susirinkimo protokolÄ suklastojo. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, tokio nurodymo nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad minėtas sakinys žeidžia ieÅ¡kovo garbę ar orumÄ . 2009 metais labai didelė sodininkų bendrijos narių dalis nebepasitikėjo ieÅ¡kovu, kaip bendrijos valdybos pirmininku, buvo nepatenkinti jo veiksmais, priimamais sprendimais, bÅ«tent susijusiais su bendrijos detaliojo plano rengimu, tiesiogiai iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog ieÅ¡kovas turi bÅ«ti atÅ¡auktas iÅ¡ valdybos primininko pareigų, kÄ patvirtina teismui kartu su atsiliepimu į pradinį ieÅ¡kinį pateikti bendrijos narių pažymų dėl pirmininko ir valdybos atÅ¡aukimo nuoraÅ¡ai.

Tuo metu labai didelė bendrijos narių, dalyvavusių 2008 m. balandžio 26 d. susirinkime, dalis teigė, kad Å¡io susirinkimo protokole fiksuoti duomenys neatitinka realios padėties, nes susirinkimo metu nebuvo kalbama bei paaiÅ¡kinta apie servitutus, raudonÄ sias linijas, pastatų nukėlimus (griovimus) ir pan., dėl jų nebuvo balsuojama, o apie tai daugeliui bendrijos narių tapo žinoma tik 2009 metais (Å¡ias aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina 2009 m. balandžio 12 d. antstolės I. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuoti duomenys, kur pažymima, kad paklausus, ar 2008 metų balandžio mėnesį vykusiame susirinkime SB „RieÅ¡utas“ valdybos pirmininkas G.

P. pateikė pilnÄ , iÅ¡samiÄ informacijÄ apie detalųjį planÄ , apie kelių servitutÄ , apie žemės paskirties keitimÄ , susirinkusieji vienbalsiai atsakė, kad nieko apie tai nežino; bei Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendyje fiksuoti duomenys, kur Å¡ias aukščiau minėtas aplinkybes patvirtino 43 teisme apklausti asmenys; tuo tarpu prieÅ¡ingas aplinkybes teisme tenurodė 12 asmenų). Be to, vykstant minimam 2009 m. rugsėjo 12 d. susirinkimui, jau realiai buvo pradėtas ir vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl susirinkimo protokolo galimo suklastojimo, atliekami procesiniai veiksmai, kurių eigoje buvo pareikÅ¡ti įtarimai ne vien ieÅ¡kovui, bet ir kitiems asmenims.

Tokie duomenys sudarė pakankamÄ pagrindÄ Ä¯tarti, kad minimas susirinkimo protokolas yra suklastotas, kas buvo paaiÅ¡kinta ir 2009 m. rugsėjo 12 d. narių susirinkimo metu. S. V. iÅ¡sakytos mintys (dėl protokolo klastojimo atliekamo ikiteisminio tyrimo) susiformavo vertinant turimÄ pradinę informacijÄ , daugelio narių paaiÅ¡kinimus bei nebuvo nukreiptos pažeminti ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Patikslintame ieÅ¡kinyje taip pat be pagrindo teigiama, jog 2009 m. rugsėjo 12 d. susirinkime buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kad G.

P. neteisėtai perdavė herbinį antspaudÄ paÅ¡aliniam asmeniui V. G.. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, Å¡ios aplinkybės yra tikros. IeÅ¡kovo teigimu tikrovės neatitinka 2009 m. spalio 12 d. ir 2010 m. liepos 8 d. praÅ¡ymuose, skirtuose teisėsaugos pareigÅ«nams, iÅ¡dėstytos aplinkybės, kurios, ieÅ¡kovo įsitikinimu, žeidžia jo garbę ir orumÄ . Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ sÄ Å¾iningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančių žinių paskleidimas.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kad informacija dėl atsakovo veiksmų tapo žinoma tretiesiems asmenims, kad buvo neteisėtai kreiptasi į teisėsaugos pareigÅ«nus, kad buvo elgiamasi nesÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovas klaidina teismÄ , teigdamas, kad paskleidus tokius duomenis, Bendrijos nariai buvo suklaidinti, visiÅ¡kai pasikeitė daugumos jų požiÅ«ris į ieÅ¡kovÄ , Å¡ios informacijos pagrindu buvo suraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys raÅ¡tai teisėsaugos institucijoms, dėl ko pradėtas ar tęstas neteisėtas baudžiamasis persekiojimas, ieÅ¡kovas buvo neteisėtai paÅ¡alintas iÅ¡ bendrijos narių.

PrieÅ¡ingai nei teigiama ieÅ¡kinyje, bÅ«tent ieÅ¡kovo, kaip buvusio bendrijos pirmininko, veiksmais (elgesiu, sprendimais) buvo nepatenkinti bendrijos nariai, nes ieÅ¡kovas neužtikrino valdybos veiklos teisėtumo, nepaisė bendrijos narių nuomonės, veikė, neturint tam įgaliojimų ir pan., kÄ patvirtina byloje esantys įrodymai. 2009 metais ieÅ¡kovu nepasitikėjo didelė dauguma bendrijos narių. Daugelis bendrijos narių iki Å¡iol laikosi pozicijos, kad jie ieÅ¡kovo (kaip buvusio sodininkų bendrijos valdybos pirmininko) buvo apgauti, kas sÄ lygojo tiek pradėtų darbų sustabdymÄ , tiek ir didelių nuostolių sodininkų bendrijai atsiradimÄ .

Atsakovo manymu, Å¡ioje byloje, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas siekia be teisėto pagrindo pasibylinėti su Bendrija, taip kerÅ¡ydamas dabartinei Bendrijos valdybai, kuri iÅ¡ esmės yra nustačiusi ieÅ¡kovo, kaip buvusio bendrijos pirmininko, galimai neteisėtus veiksmus, neskaidrų bendrijos lėšų panaudojimÄ . PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas siekia ne tariamai pažeistų savo teisių gynimo, o be teisėto pagrindo praturtėti kitų bendrijos narių sÄ skaita, nes, kaip minėta, bendrija neturi kitų pajamų, iÅ¡skyrus tik bendrijos narių įnaÅ¡us.

Toks ieÅ¡kovo elgesys yra nesÄ Å¾iningas, jis piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl toks elgesys teismo neturėtų bÅ«ti ginamas, o pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepasisakė dėl atsakovo, kaip juridinio asmens, neteisėtų veiksmų, kuriais, ieÅ¡kovo manymu, jam tariamai buvo padaryta neturinė žala.

IeÅ¡kinyje pateikti tik subjektyvaus pobÅ«džio teiginiai dėl atsakovo, kaip juridinio asmens, neteisėtų veiksmų. IeÅ¡kovas taip pat neįrodė ir kitų bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti. Ä®statymas neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, įstatyminis pagrindas. PareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje nėra pateikta aiÅ¡kaus paaiÅ¡kinimo dėl Å¡ių atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų bÅ«vimo, dėl ko pareiktas patikslintas ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas, kaip neįrodytas.

IeÅ¡kinyje yra iÅ¡dėstyti tik bendro pobÅ«džio teiginiai, kad neigiamas spaudimas iÅ¡ bendrijos narių pakenkė ieÅ¡kovo reputacijai, dvasinei ramybei, o priimtas sprendimas dėl ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo iÅ¡ bendrijos narių sukėlė ieÅ¡kovui dvasinį skausmÄ , moralinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sukrėtimus. Atsakovo manymu, tokie nurodymai nėra pakankami neturtinei žalai konstatuoti, tuo labiau, kad, kaip pats nurodo ieÅ¡kovas, žalos jis patyrė dėl neigiamo spaudimo iÅ¡ bendrijos narių, o ne dėl atsakovo, kaip juridinio asmens, kažkokių neteisėtų veiksmų, o teisės aktai nenumato neturtinės žalos atlyginimo tuo atveju, kai asmuo neteisėtai yra paÅ¡alinamas iÅ¡ bendrijos narių.

Nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai, kad iki ginčijamos informacijos paskleidimo pradžios ieÅ¡kovas kažkaip iÅ¡skirtinai buvo gerbiamas Å¡ioje sodininkų bendruomenėje asmuo. To nepatvirtina jokie objektyvÅ«s įrodymai. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovas yra mažiau gerbiamas. IeÅ¡kovas nepagrįstai akcentuoja tai, kad už įgaliojimų suteikimÄ G. P. ir Bendrijos valdybos nariams spręsti visus klausimus, susijusius su detalaus plano rengimu, susirinkimo nariai tariamai balsavo vienbalsiai.

Atsakovas pažymėjo, jog didelė dalis narių, dalyvavusių minėtame 2008 m. balandžio 26 d. narių susirinkime, teigė (patvirtino), kad Å¡io susirinkimo metu nebuvo iÅ¡samiai paaiÅ¡kinta apie detalų planÄ , apie žemės servitutus, raudonÄ sias linijas ir pan., su kuo jie kategoriÅ¡kai bÅ«tų nesutikę ir bÅ«tų nebalsavę už tokio plano rengimÄ bei nebÅ«tų perdavę ieÅ¡kovui ir valdybos nariams teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai spręsti visus klausimus, susijusius su detalaus plano rengimu.

Kai Å¡ios aplinkybės paaiÅ¡kėjo, kai kilo pagrįstas įtarimas, jog 2008 m. balandžio 26 d. susirinkimo protokolas galimai yra suklastotas, 2009 metais faktiÅ¡kai visi bendrijos nariai iÅ¡reiÅ¡kė nedviprasmiÅ¡kÄ savo pozicijÄ , jog dėl ieÅ¡kovo veiksmų, ignoruojant bendrijos narių interesus, jie nebepasitiki ieÅ¡kovu, atÅ¡aukė jį iÅ¡ valdybos pirmininko pareigų, sustabdė tolimesnį detaliojo plano rengimÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių negalima teigti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ ties visų bendrijos narių buvo laikomas sÄ Å¾iningu bei atsakingu asmeniu ir pan.

IeÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrindę savo teiginių, jog patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyti duomenys iÅ¡ ties pažemino bei žeidžia jo garbę ir orumÄ . Tiek 2009 m. rugsėjo 12 d. ir 2010 m. liepos 11 d. Bendrijos narių susirinkimo protokoluose, tiek 2009 m. spalio 12 d. ir 2010 m. liepos 8 d. praÅ¡ymuose ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams nėra teigiama, jog ieÅ¡kovas yra dokumentų klastotojas, bendrijos narių Å¡antažuotojas, reketuotojas, vagis ar pan., kÄ be pagrindo nurodo ieÅ¡kovas. Å iuose dokumentuose nurodyti duomenys, asmenų mintys, nuomonė yra grindžiami visa eile raÅ¡ytinių įrodymų bei narių paaiÅ¡kinimais dėl buvusių aplinkybių.

Atsakovas yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrÄ sias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiÅ«ra ir naudojimu. Pagrindinės atsakovo gaunamos pajamos – iÅ¡ bendrijos narių surenkami įnaÅ¡ai, kurie iÅ¡ esmės visi yra panaudojami visų narių interesų tenkinimui, infrastruktÅ«ros palaikymui, sukÅ«rimui ir pan., todėl ieÅ¡kovo reikalaujamos sumos priteisimas bÅ«tų nepakeliama naÅ¡ta visai sodininių bendrijai, dėl ko iÅ¡ esmės nukentėtų visų sodo bendrijos narių interesais, t. y. vieÅ¡asis, interesas, kas neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų.Trečiasis asmuo S. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog iÅ¡ esmės sutinka su atsakovo pateikto atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentais ir juos pilnai palaiko bei praÅ¡o teismo jais remtis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o atsakovo praÅ¡ymo dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis netenkino. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo G. P. atsakovo sodininkų bendrijai „RieÅ¡utas“ 3 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas įrodinėjo, jog atsakovas sodininkų bendrija „RieÅ¡utas“ paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , todėl pažemino jo garbę ir orumÄ . Atsakovas, atskirsdamas į ieÅ¡kinį, įrodinėjo, jog Bendrija yra netinkamas atsakovas byloje.Teismas nustatė, kad atsakovo sodininkų bendrijos „RieÅ¡utas“ iniciatyvinė grupė pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai bei SÄ® „Vilniaus planas“ 2009 m. rugpjūčio 20 d. pareiÅ¡kimÄ , kuriame, be kita ko, nurodė, jog „2.

Neteisėtai užgrobtus sukčiavimo keliu iÅ¡ sodo pensininkų pinigus po 820 Lt kuo skubiau grÄ Å¾inti žmonėms. <...>.“ Bendrijos iniciatyvinės grupės nariai, atstovaujami J. J., pateikė Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«rai 2009 m. spalio 6 d. praÅ¡ymÄ , kuriame, be kita ko, nurodė, kad „už 2007, 2008 ir 2009 metus visuotiniuose susirinkimuose nei karto neatsiskaitė. Nors ir buvo finansinės revizijos 2007, 2008 metais, jis nepasirašė revizijų aktų, o 2009 m. revizijai dokumentų nepateikė <...>“, „<...> surinkti mÅ«sų pinigai pasisavinti“, „<...>...skelbia melagingÄ dezinformacijÄ , gÄ sdina pensininkus, kad reikia skubiai mokėti <...> 820 Lt tik jam asmeniÅ¡kai <...>, „<..> balsavome už A.

S., bet ji vienas kitam pardavė savo vietÄ <...>“. Bendrijos iniciatyvinės grupės nariai 2009 m. rugsėjo 21 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«rÄ , kuriame, nurodė, jog ieÅ¡kovas yra vienas iÅ¡ daugumos valdybos narių „berniukų“, kurie perka sklypus pardavimui, skubiai stato namus ir parduoda. J. T., E. P., K. P. pateikė Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«rai 2009 m. spalio 13 d. praÅ¡ymÄ , kuriame nurodyta, jog „ProtokolÄ suklastojo Bendrijos valdybos pirmininkas G.

P.. Å iuo metu minėtas asmuo ir toliau visokiais neteisėtais veiksmais bando rinkti iÅ¡ Bendrijos narių pinigus. Skleidžia melagingÄ informacijÄ , dėl kurios jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Grasinamaisiais laiÅ¡kais ir kitais neteisėtais bÅ«dais bando iÅ¡vilioti iÅ¡ žmonių pinigus“. Bendrijos iniciatyvinės grupės nariai pateikė Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«rai 2009 m. lapkričio 13 d. skundÄ , kuriame nurodyta, kad „<...> G. P. ir toliau Å¡antažuoja, reketuoja žmones, renkant jų pinigus.

Apmokėjo sugalvotas sÄ skaitas, antspaudÄ ir dokumentacijÄ neatiduoda, už tris metus revizijos aktus nepasirašė.“ IeÅ¡kovo įsitikinimu dėl minėtuose 2009 m. rugpjūčio 20 d., 2009 m. spalio 6 d., 2009 m. rugsėjo 21 d., 2009 m. spalio 13 d., 2009 m. lapkričio 13 d. raÅ¡tuose minimų teiginių, neatitinkančių tikrovės, turėtų atsakyti Bendrija. Teismas su tokiu ieÅ¡kovo vertinimu nesutiko. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovui buvo sudarytos visos sÄ lygos pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu arba įtraukti į bylÄ atsakovais ir kitus asmenis (ieÅ¡kovas ne kartÄ tikslino ieÅ¡kinio reikalavimus, dėl to buvo atidėtas teismo posėdis; atsakovo tinkamumo klausimas buvo keliamas 2013 m. lapkričio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu, kuriame ieÅ¡kovo atstovė, iÅ¡klausiusi ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, buvo nurodžiusi, jog ketina keisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu; priėmus patikslintÄ ieÅ¡kinį ir gavus atsakovo atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, kuriame iÅ¡ esmės buvo keliamas klausimas dėl atsakovo netinkamumo, ieÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog neketina keisti atsakovo), tačiau ieÅ¡kovas Å¡ia teise nepasinaudojo, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje sodininkų bendrija „RieÅ¡utas“ nėra tinkamas atsakovas, nes ieÅ¡kovas neįrodė, kad dėl minėtuose raÅ¡tuose nurodytos informacijos turėtų atsakyti Bendrija, kaip juridinis asmuo.

Teismas pažymėjo, kad Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis vieÅ¡asis juridinis asmuo, kuri neatsako už savo atskirų bendrijos narių prievoles, o pastarieji neatsako už bendrijos prievoles (Bendrijos įstatų 1, 15 p.). Sodininkų bendrijoje veikia ir jos teises bei pareigas įgyvendina visuotinis narių susirinkimas bei kolegialus valdymo organas – valdyba, kurios darbÄ organizuoja ir jos veiklai vadovauja jos pirmininkas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (Sodininkų bendrijų įstatymo 14 str., Bendrijos įstatų 43-44 p.)., tačiau ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog minėtuose raÅ¡tuose nurodoma Bendrijos iniciatyvinė grupė yra Bendrijos valdymo organas ar kitoks struktÅ«rinis dalinys, kuris bÅ«tų įgaliotas atstovauti BendrijÄ ar kitaip veikti jos vardu, teikiant praÅ¡ymus, pareiÅ¡kimus ar skundus į atitinkamas institucijas dėl ieÅ¡kovo veiksmų.

Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, jog Bendrijai turi kilti atsakomybė dėl to, kad bendrijos nariai yra bendruomenės dalis ir veikia Bendrijos vardu. Vien ta aplinkybė, jog raÅ¡tuose minima Bendrijos iniciatyvinė grupė, savaime nereiÅ¡kia, jog ji veikia bendrijos vardu, o kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kovas nepateikė (CPK 178 str.). IeÅ¡kovas reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ taip pat grindė S. V. pasisakymais Bendrijos narių susirinkimų metu, užfiksuotais protokoluose, todėl teismas pasisakė dėl minėtų ieÅ¡kovo ginčijamų aplinkybių.

Teismas nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 12 d. vykusio Bendrijos narių susirinkimo metu S. V. pasakė, jog „<...> Dėl suklastoto 2008 m. balandžio 26 d. sodo bendrijos „RieÅ¡utas“ visuotinio narių susirinkimo protokolo prokuratÅ«roje pradėtas ikiteisminis tyrimas.“, „<...> G. P. neteisėtai perdavė herbinį antspaudÄ paÅ¡aliniam asmeniui V. G.“. Bendrijos susirinkimo, vykusio 2010 m. liepos 11 d., protokolo priede, be kita ko, nurodyta, kad „jo vadovavimo metu buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai priimami sprendimai, nesurenkant valdybos kvorumo;“, „<...> jis pradėjo derybas su savivaldybe dėl detaliojo plano, neturint tam įgaliojimų. <...>, „<...> jis galimai suklastojo 2008 m. balandžio 26 d. susirinkimo protokolÄ , kadangi Å¡iame susirinkime nebuvo balsuojama dėl žemės paskirties keitimo, servitutų nustatymo, inžinierinių tinklų, pastatų perkėlimo ar nugriovimo, servitutų patikslinimo ir nužymėjimo, nors susirinkimo protokole tai pateikta 1.1-1.5 punktais“.Teismas nurodė, kad atsakovo įstatų 36.8 punktÄ kiekvienas bendrijos narių susirinkimas turi iÅ¡rinkti susirinkimo pirmininkÄ ir sekretorių.

IÅ¡ 2009 m. rugsėjo 12 d. ir 2010 m. liepos 11 d. Bendrijos susirinkimo protokolų, matyti, jog susirinkimų pirmininku buvo iÅ¡rinktas S. V.. Tokiu atveju, Bendrijos narių susirinkimo primininkas, pristatydamas darbotvarkės klausimus bei pasiraÅ¡ydamas surinkimo protokolus, veikė ne kaip Bendrijos valdymo organas ar jo atstovas (valdybos pirmininkas), o kaip bendrijos narys, iÅ¡rinktas susirinkimo pirmininku. Todėl Bendrijai, kaip juridiniams asmeniui, negali kilti civilinė atsakomybė už susirinkimų protokoluose bendrijos nario (susirinkimo pirmininko) nurodytos informacijos paskleidimÄ .

Bendrija neatsako už atskirų bendrijos narių prievoles. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo reikalavimas – priteisti neturtinę žalÄ dėl minėtuose susirinkimuose paskleistos informacijos neatitikimo tikrovei, pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, todėl teismas nevertino juose nurodytos informacijos paskleidimo teisėtumo ir pagrįstumo CK 2.24 straipsnio kontekste.IeÅ¡kovas reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ taip pat grindė ir raÅ¡tais (Bendrijos valdybos pirmininkas S. V. pateikė Vilniaus apskrities VPK 2009 m. spalio 12 d. praÅ¡ymÄ dėl G.

P. savavaliÅ¡kų veiksmų, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad „pradėjo gÄ sdinti sodininkų bendrijos narius, renka duoklę.“, „<...> savavaliÅ¡kai, nesilaikant įstatymu nustatytos tvarkos, naudojasi negaliojančiu antspaudu savo tariamai teisei vykdyti“; Bendrijos pirmininkas S. V., Bendrijos vardu, 2010 m. liepos 13 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«rai 2010 m. liepos 7 d. praÅ¡ymÄ dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos papildymo, kuriame nurodyti Å¡ie ieÅ¡kovo ginčijami teiginiai:

„<...> G. P. veikė ne Bendrijos naudai, ne jos vardu, o savo asmeniniais interesais, neturėdamas tam reikalingo narių pritarimo“, „<...> iÅ¡aiÅ¡kėjus jo finansinėms machinacijoms ir dviveidiÅ¡kiems veiksmams“, pasiraÅ¡ytais Bendrijos valdybos pirmininko S. V.. Kadangi Sodininkų bendrijoje veikia ir jos teises bei pareigas įgyvendina visuotinis narių susirinkimas bei kolegialus valdymo organas – valdyba, kurios darbÄ organizuoja ir jos veiklai vadovauja jos pirmininkas, nagrinėjamu atveju 2009 m. spalio 12 d. praÅ¡ymÄ dėl G.

P. savavaliÅ¡kų veiksmų bei 2010 m. liepos 7 d. praÅ¡ymÄ dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos papildymo pateikė S. V., pirmininkaujantis Bendrijos valdymo organui – valdybai, todėl teismas sprendė, kad praÅ¡ymų, pasiraÅ¡ytų Bendrijos valdybai pirmininkaujančio paraÅ¡u, pateikimas, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia veikimÄ juridinio asmens vardu. Be to, ieÅ¡kovas įrodinėjo, jog praÅ¡ymai, pateikti teisėsaugos institucijoms bei juose paskleisti duomenys, neatitinkantys tikrovės, pažeidė ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .

Teismas sprendė, jog vertinant atsakovo kreipimosi dėl pažeistų teisių gynimo teisėtumÄ , reikÅ¡minga ne tai, ar asmens duomenų paskleidimo faktas po patikrinimo pasitvirtino ar nepasitvirtino, bet tai, ar kreipimosi metu atsakovas turėjo pagrindo manyti, jog jo teisė pažeidžiama, ar jis sÄ Å¾iningai pasinaudojo jam įstatymų suteikta teise kreiptis į teisėsaugos institucijas, nepiktnaudžiavo savo teise, kas gali bÅ«ti pripažįstama neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad svarbu įvertinti kreipimosi faktines aplinkybes ir tikslus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų, teismas nustatė, jog tarp ieškovo ir Bendrijos bei jos narių yra kilęs konfliktas dėl 2008 m. balandžio 26 d. protokolo, pasirašyto G. P., pagrįstumo ir teisėtumo, kurio nutariamojoje dalyje buvo nurodyta, kad bendrijos nariai sutinka, kad detaliuoju planu būtų nustatyti servitutai sklypuose gatvių raudonoms linijoms bei inžinieriniams tinklams projektuoti ir tiesti; Bendrijos nariai sutinka nugriauti arba savo lėšomis persikelti esamus laikinus statinius, jeigu jie trukdys kvartalinių lauko inžinierinių tinklų tiesimui.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«roje 2009 m. rugpjūčio 10 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl bendrijos valdybos pirmininko G. P. veiksmų bei dėl to, kad galimai buvo suklastotas 2008 m. balandžio 26 d. Bendrijos susirinkimo protokolas, įtraukiant į jį tikrovės neatitinkančius duomenis, susijusius su detaliojo plano rengimu, o 2010 m. balandžio 22 d. nutrauktas. 2010 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ra priėmė nutarimÄ atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ . Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ 1-75-88/2012, iÅ¡teisino G.

P., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo (BK 300 str. 1 d. požymių. Teismas taip pat nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 12 d. vykusio susirinkimo metu, kuomet buvo sprendžiamas G. P. nuÅ¡alinimo klausimas, G. P. atsisakė perduoti laikinai iÅ¡rinktam valdybos pirmininkui S. V. Bendrijos spaudÄ bei dokumentus. IÅ¡ 2008 m. balandžio 26 d. Bendrijos susirinkimo protokolo matyti, jog svarstant bendrijos detaliojo plano rengimo klausimÄ , buvo nurodyta, kad vienam sklypo savininkui tenkanti mokėjimo dalis 820 Lt, kuriuos bendrijos nariai galės sumokėti lygomis dalimis per du metus (vidutiniÅ¡kai po 200 Lt pusmečiui).

Liudytojai D. Å ., L. S., L. M. paaiÅ¡kino, jog Bendrijos nariai teikė praÅ¡ymus, skundus Bendrijos valdybos pirmininkui S. V. dėl nepagrįsto G. P. prieÅ¡laikinio reikalavimo sumokėti 820 Lt už detaliojo plano rengimÄ , grasinimo atjungti vandenį, neiÅ¡duoti pažymas sklypo pardavimui (ir kt.), jeigu nebus sumokėti reikalaujami 820 Lt. 2013 m. gegužės 25 d. Bendrijos narių susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo nagrinėjamoje civilinėje byloje, tačiau iÅ¡ 98 balsavusių, 97 pasisakė prieÅ¡ taikos sutarties sudarymÄ .

Taigi, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , teismas nusprendė kad Bendrija turėjo pakankamai pagrindo manyti, kad Bendrijos bei jos narių teisės ir teisėti interesai gali bÅ«ti pažeidžiami, todėl Bendrijos kreipimosi tiek į Vilniaus apskrities VPK, tiek į Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ra dėl papildomos informacijos pateikimo, nepripažino nesÄ Å¾iningu, juo labiau, kad ikiteisminis tyrimas dėl ieÅ¡kovo veiksmų jau buvo pradėtas. Be to, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas pateiktus praÅ¡ymus bei juose esančia informacija buvo paskleidęs tretiesiems asmenims, o tai, kad minėtuose praÅ¡ymuose nurodyta informacija tapo žinoma pareigÅ«nams, teismas nelaikė duomenų paskleidimu.

Teismas taip pat pažymėjo, kad už paÅ¡alinimÄ iÅ¡ Bendrijos narių įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo galimybės (CK 6.250 str. 2 d.), o nenustačius žinių paskleidimo fakto, nėra pagrindo civilinei atsakomybei kilti pagal CK 2.24 straipsnį. Teismas neskyrė ieÅ¡kovui 20 000 Lt baudos, nes nenustatė ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. 2014 m. kovo 4 d. Papildomu sprendimu teismas atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 3 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atstovavimo iÅ¡laidomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas G. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimÄ ir 2014 m. kovo 4 d. papildomÄ sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ , tenkinant apelianto ieÅ¡kinio reikalavimus – priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 17 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovo naudai, priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡vadas pagal teismui pateiktus dokumentus.

Taip pat apeliantas praÅ¡o prijungti prie bylos naujai pateikiamus įrodymus, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas – 2007 m. rugpjūčio 25 d., 2007 m. gegužės 20 d., 2007 m. birželio 21 d. SB ,,RieÅ¡utas“ susirinkimo protokolus, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartį ir 2011 m. gegužės 10 d. civilinį ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-834-88/2011.Apeliantas apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai, netinkamai aiÅ¡kindamas teisės normas nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 12 d. ir 2010 m. liepos 11 d.

Bendrijos susirinkimuose S. V. veikė ne kaip Bendrijos valdymo organas, o kaip bendrijos narys, iÅ¡rinktas susirinkimo pirmininku. Teismas nevertino, kad iÅ¡rinktas konkretaus susirinkimo pirmininku S. V. įgavo teisę atstovauti aukščiausiÄ bendrijos valdymo organÄ â€“ susirinkimÄ . Susirinkimo protokoluose paskleista informacija laikytina kaip paskleista Bendrijos – atsakovo vardu, kadangi S. V., pasiraÅ¡ydamas visuotinių susirinkimų protokolus, kurie yra raÅ¡ytiniai pasisakymų įrodymai, iÅ¡reiÅ¡kė ne asmeninę, susirinkimui pirmininkaujančio fizinio asmens/bendrijos nario pozicijÄ , bet atstovavo bendrijos aukščiausiÄ valdymo organÄ â€“ susirinkimÄ .

2. Teismas klaidingai vertino, kad įvairioms teisėsaugos institucijoms pateikti praÅ¡ymai atsakovo vardu, pasiraÅ¡yti bendrijos primininko S. V., nelaikytini duomenų paskleidimu. Teismas nevertino liudytojo bendrijos valdybos nario E. P. paaiÅ¡kinimo (2014 m. sausio 16 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as), kurio metu E. P. patvirtino, kad dar 2009 metais raÅ¡ydamas į teisėsaugos institucijas veikė kaip bendrijos valdybos narys, turėdamas įgaliojimÄ atstovauti BendrijÄ teisėsaugos institucijose, t. y. veikė atsakovo vardu.

Teismas neįvertino faktinių aplinkybių dėl teisėsaugos institucijoms rengtų raÅ¡tų, kad buvo teikiama ne tik raÅ¡tuose nurodytiems adresatams, bet buvo platinami ir Bendrijoje, po jais buvo renkami paraÅ¡ai. Netinkamo atsakovo klausimÄ kėlė tik atsakovas, tačiau teismas CPK 45 straipsnyje numatytos pareigos nevykdė, todėl Å¡iuo pagrindu atmesti ieÅ¡kinį neturėjo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014 ).3.

Nagrinėjamu atveju, buvo paskleista daug tikrovės neatitinkančių duomenų, kuriais yra žeminama ieÅ¡kovo garbė, orumas, bloginama reputacija. Teismų praktikoje nurodoma, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-15471-868/2013).

Ä®rodymais byloje patvirtinti Bendrijos veiksmai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pagal kurį pakanka konstatuoti nuolatinį ieÅ¡kovo žeminimÄ ; tiek Bendrijos susirinkimų metu, tiek įvairiose skunduose ir praneÅ¡imuose yra nurodoma tikrovės neatitinkanti informacija, kuria siekiama sukelti ieÅ¡kovui emocinį skausmÄ , pažeisti jo garbę ir orumÄ bei pažeminti jį Bendrijos narių akyse. Tokių veiksmų pasekmė buvo tai, kad ieÅ¡kovas paÅ¡alintas iÅ¡ Bendrijos narių, nors jis buvo Å¡ios Bendrijos pirmininkas, tačiau 2012 m. rugpjūčio 27 sprendimas pripažintas neteisėtu.

4. Iki melagingos informacijos skleidimo pradžios ieÅ¡kovas buvo gerbiamas asmuo Bendruomenėje, tai matome, iÅ¡ to, kad visuotiniame susirinkime nariai balsavo vienbalsiai, jog G. P. spręs visus klausimus dėl detalaus plano rengimo. Konkrečiu atveju, IeÅ¡kovas buvo Bendrijos Valdybos pirmininkas, glaudžiai bendravo su visais Bendrijos nariais, aktyviai dalyvavo jos veikloje ir siekė bendrų tikslų, todėl taip staigiai ir nepagrįstai pasikeitus Bendrijos narių nuomonei apie ieÅ¡kovÄ , jis patyrė sunkius moralinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinį stresÄ .

Skleidžiama informacija neabejotinai pakenkė ieÅ¡kovo reputacijai, dvasinei ramybei. Neteisėtai priimtas sprendimas dėl ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo iÅ¡ Bendrijos narių, kas akivaizdžiai yra paskleistos melagingos informacijos pasekmė, sukėlė ieÅ¡kovui dvasinį skausmÄ , moralinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sukrėtimus. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojų A. S., V. S., V. G. paaiÅ¡kinimų, kad bendrijoje į ieÅ¡kovÄ G. P. požiÅ«ris po 2009 m. pasikeitė, yra neigiamas, jis vadinamas vagimi, už bendrijos pinigus pasistatė savo namÄ , kaltinamas dokumentų klastojimu, lėšų pasisavinimu.5.

Konkrečiu atveju, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieÅ¡kovÄ skleidimo ir ieÅ¡kovui sukeltų dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinio streso ir nepatogumų. IeÅ¡kovas jautėsi ir iki Å¡iol jaučiasi žeminamas, kadangi nepagrįstai nuolat vadinamas vagimi, kaltinamas padarius teisei prieÅ¡ingas veikas ir pan. Tokie veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovo patirtu dideliu stresu, moraliniais iÅ¡gyvenimais bei reputacijos pablogėjimu.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumÄ pobÅ«džio, turi bÅ«ti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). IÅ¡ nurodytų duomenų turinio matyti, kad ieÅ¡kovÄ nuolat bandoma pažeminti prieÅ¡ visus Bendrijos narius, apkaltinti padarius teisei prieÅ¡ingas veikas, įžeisti bei pabloginti jo reputacijÄ .

Paskleistoje melagingoje informacijoje teiginiai yra faktinio pobÅ«džio, ne vertinamieji. Bendrijos organai ir bendrijos nariai, veikdami Bendrijos vardu, pasielgė neteisėtai, pažeidė įstatymo nuostatas, todėl kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga yra įrodyta.

6. Žinių paskleidimas buvo vieÅ¡as, rodo Å¡ie faktai: po tekstais buvo renkami paraÅ¡ai, informacija buvo sakyta visuotiniuose Bendrijos narių susirinkimuose, panaÅ¡Å«s ir analogiÅ¡ki teiginiai kartojasi ne viename dokumente. Informacijos paskleidimÄ rodo ir liudytojai. Žinių paskleidimo sÄ lyga yra įrodyta dėl minėtų aplinkybių.7. Tai, ar žinios laikomos žeminančios garbę, yra subjektyvusis kriterijus, reikia įvertinti aplinkybių visetÄ â€“ kokie teiginiai, kokioje socialinėje, kultÅ«rinėje aplinkoje jie paskleisti ir kokiÄ reikÅ¡mę turi joje, o ne tik bendrinėje kalboje, kokia tekstinė duomenų paskleidimo konstrukcija, kokios kalbinės raiÅ¡kos priemonės pavartotos ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).

Å i sÄ lyga byloje įrodyta, kadangi minėtoje paskleistoje informacijoje ieÅ¡kovas laikomas dokumentų klastotoju, Bendrijos narių Å¡antažuotoju, reketuotoju, vagimi ir pan.8. Teiginių, kurie buvo kartojami beveik visuose vieÅ¡uose Bendrijos pareiÅ¡kimuose, neatitikimas tikrovės yra paneigtas Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Atsakovų liudytojai savo parodymais stengėsi įteigti, kad G. P. neteisėtai – naudodamas psichologinį spaudimÄ , nepraėjus nustatytam 2 metų terminui ir pan.

– iÅ¡ bendrijos narių reikalavo vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, nors tokie teiginiai niekuo nepagrįsti. Teismas atsisakė prijungti byloje ieÅ¡kovo pateiktÄ 2007 m. rugpjūčio 25 d. visuotino bendrijos narių susirinkimo protokolÄ bei neatsižvelgė ir visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, kad tokius veiksmus ieÅ¡kovas vykdė remdamasis 2007 m. rugpjūčio 25 d. visuotino bendrijos narių susirinkimo sprendimu, kad visi Bendrijos mokesčiai turi bÅ«ti mokami iki einamųjų metų liepos 1 d., o pradelsus bendrijos valdyba gali kreiptis į antstolius, skaičiuoti delspinigius.

Teismas nepasisakė ir nevertino liudytojo V. S. paaiÅ¡kinimo, kad bendrijos valdyboje galėjo bÅ«ti kalbama apie sankcijų taikymÄ skolininkams. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas teismui pateikė tik 4 valdybos protokolus (20, 21, 22, 23), nors per ieÅ¡kovo vadovavimo bendrijai laikÄ iÅ¡ viso jų buvo parengta 11, visi protokolai perduoti bendrijos pirmininkui S. V.. Teismas nevertino, kad atsakovas teismui pateikė nepilnÄ 2009 m. rugpjūčio 3 d. valdybos protokolÄ (2 lapai iÅ¡ 3) be paskutinio lapo, kuriame yra visų 7 valdybos narių paraÅ¡ai.

TÄ patį, bet pilnÄ dokumentÄ , atsakovas buvo pateikęs prijungtoje byloje – tai patvirtina atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ . Paskleidus tokius tikrovės neatitinkančius duomenis, Bendrijos nariai buvo suklaidinti, visiÅ¡kai pasikeitė daugumos jų požiÅ«ris į ieÅ¡kovÄ , Å¡ios informacijos pagrindu iÅ¡ lÅ«pų į lÅ«pas sklido ir piktėjo, negražėjo G. P. įvaizdis, kas jam ne tik pažeidė garbę ir orumÄ , bet ir padarė neturtinę žalÄ . To pasekoje, G. P. buvo paÅ¡alintas iÅ¡ bendrijos narių, buvo raÅ¡yti tikrovės neatitinkantys raÅ¡tai teisėsaugos institucijoms, dėl ko pradėtas ar tęstas neteisėtas baudžiamasis persekiojimas.

Remiantis CK 2. 24 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovui padaryta neturtinė žala turi bÅ«ti atlyginta. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl reikÅ¡mingų liudytojų paaiÅ¡kinimų, kurie patvirtina, kad ne tik reikalavimai nukreipti tinkamam atsakovui, bet ir bÅ«tinÄ sias civilines atsakomybės sÄ lygas.9. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo teismas nukrypo nuo Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio kriterijų.

10. Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovė prašė prijungti raÅ¡ytinius įrodymus, kurie turi įrodomosios reikÅ¡mės ir bÅ«tinybė juos prijungti iÅ¡kilo vėliau, tačiau teismas atsisakė juos prijungti, motyvuodamas, kad tai gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ . IeÅ¡kovo atstovė prašė prijungti prie bylos 2007 m. rugpjūčio 25 d. SB ,,RieÅ¡utas“ susirinkimo protokolÄ â€“ kuriuo buvo nuspręsta Bendrijos mokesčių rinkimo tvarka, kuri paneigia trečiojo asmens S. V. ir atsakovo liudytojų (A.

T., J. T. ir kt.) duotus parodymus apie mokesčių rinkimo tvarkÄ . SB ,,RieÅ¡utas“ susirinkimo protokolus 2007 m. gegužės 20 d. ir 2007 m. birželio 21 d., kuriuose nuspręsta valdybos narius E. P., K. P., N. P. įgalioti atstovauti Bendrijai ir veikti Bendrijos organų interesais. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartį, kuria siekiama paneigti liudytojÄ E. P. parodymus, įrodyti jų melagingumÄ . Civilinį ieÅ¡kinį, kurį iÅ¡kilo bÅ«tinybė pateikti po liudytojų J. T. ir S. V. paaiÅ¡kinimų.

Å ie įrodymai turėtų reikÅ¡mę atskleidžiant bylos esmę ir vertinant liudytojų parodymus. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas tokį praÅ¡ymÄ , nutolo nuo galimybės objektyviai įvertinti įrodymų visetÄ .Atsakovas sodininkų bendrija ,,RieÅ¡utas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, jog nesutinka su juo ir praÅ¡o jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimÄ ir 2014 m. kovo 4 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus, taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas nurodo, kad:1. Apelianto praÅ¡omi prijungti nauji įrodymai, kuriuos atsisakė prijungti pirmosios instancijos teismas, buvo pateikti prieÅ¡ baigiamÄ sias kalbas, todėl teismas turėjo teisę atsisakyti juos priimti, juolab, kad ieÅ¡kovas ne kartÄ tikslino ieÅ¡kinio reikalavimus, todėl turėjo pareigÄ pateikti teismui visus jo žinioje esančius duomenis.

2. Pateikiamu 2007 m. rugpjūčio 25 d. bendrijos narių susirinkimo protokolu, kur kalbama apie nario mokesčio skolas, susidariusias iki 2007 metų, apeliantas siekia paneigti raÅ¡ytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais nustatytas faktines aplinkybes apie tikslinių įmokų (o ne nario mokesčio), dėl kurių mokėjimo Bendrijos nariai buvo sutarę tik 2008 metų balandžio 26 d. susirinkime, pradėtÄ iÅ¡reikalavimÄ /iÅ¡ieÅ¡kojimÄ teisminiu keliu, nesuėjus Bendrijos narių nustatytam 2 metų terminui.

IeÅ¡kovas praÅ¡omas prijungti prie bylos dokumentas nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių bei liudytojų parodymų.3. IeÅ¡kovas prie 2007 m. birželio 21 d. protokolo pridėjo ne tos dienos susirinkimo narių sÄ raÅ¡Ä , todėl negalima teigti, kad Å¡iame susirinkime iÅ¡ tiesų dalyvavo pakankamas narių skaičius ir kad Å¡iame protokole minimi sprendimai yra teisėti. Pagal CK 2. 142 straipsnį tuo atveju, kai terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos.

IÅ¡ protokolų, kurie praÅ¡omi prijungti prie bylos, Bendrijos valdybos sprendime nenurodytas įgaliojimo atstovauti valdybÄ (BendrijÄ ) terminas, todėl, remiantis CK minėta nuostata, toks įgaliojimas galiojo vienerius metus, t. y. vėliausiai iki 2008 m. birželio 21 d. raÅ¡tai, protokolai, praÅ¡ymai ir pan., kuriuose pateiktus atskirus sakinius ieÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančius ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , buvo suraÅ¡yti nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d., t. y. jau pasibaigus ieÅ¡kovo nurodomam asmenų įgaliojimui veikti Bendrijos vardu.

Taip pat, nei viename ginčo rašte nėra nurodoma, kad minimi asmenys juos pasirašo kaip Bendrijos atstovai, įgaliotiniai ar jos vardu. 2007 m. gegužės 20 d. ir 2007 m. birželio 21 d. Protokolų prijungimas prie bylos neturės jokios esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui, kadangi juose esantys duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo.4. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria buvo išspręstas klausimas dėl E. P. pateikto apeliacinio skundo, pareikšto anksčiau nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kopija niekaip nepaneigia E. P. duotų kitų parodymų dėl šios bylos nagrinėjimo dalyko.5.

PraÅ¡omas prijungti civilinis ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai nesusijęs su Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimu, jis yra suraÅ¡ytas 2011 m. gegužės 10 d., t. y. praėjus ganėtinai ilgam laiko tarpui po raÅ¡tų, protokolų, praÅ¡ymų, kuriuose, ieÅ¡kovo teigimu, yra tikrovės neatitinkanti ir jo garbę bei orumÄ Å¾eidžianti informacija, suraÅ¡ymo.

6. Pagal CK 2. 24 straipsnį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai. IeÅ¡kovui, reiÅ¡kiančiam reikalavimus dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo, garbė ir orumo gynimo, tenka pareiga įrodyti, kad buvo paskleisti duomenys ir kad juos paskleidė konkretus asmuo (atsakovas), o tik tokiam asmeniui (atsakovui) tenka pareiga įrodyti, jog paskleisti duomenys atitinka tikrovę.

Bendrija kėlė klausimÄ dėl tinkamo atsakovo reiÅ¡kiamų reikalavimų dalyje dėl Bendrijos iniciatyvinės grupės, atskirų narių raÅ¡tuose bei Bendrijos narių susirinkimo protokoluose pateiktos informacijos, pateikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, kad Å¡ioje dalyje reikalavimai nepagrįstai reiÅ¡kiami atsakovui, kadangi Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, už atskirų Bendrijos narių pasisakymus, paskleistÄ informacijÄ nekyla pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantas klaidingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje civilinėje byloje visais atvejais BendrijÄ pripažino netinkamu atsakovu.

Teismas BendrijÄ pripažino netinkamu atsakovu dalyje dėl informacijos, esančios Bendrijos iniciatyvinės grupės raÅ¡tuose bei Bendrijos narių susirinkimo protokoluose. Teismas nustatė, kad raÅ¡tų pateikimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia veikimÄ juridinio asmens vardu (kas sÄ lygotų galimybę spręsti Bendrijos civilinės atsakomybės klausimÄ ), bet Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį teismas atmetė, kadangi ieÅ¡kovas neįrodė teisės pažeidimo – žinių paskleidimo fakto. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad taip vadinama iniciatyvinė grupė veikė Bendrijos vardu, jos įgaliota, kad iniciatyvinė grupė buvo faktiÅ¡kai veikiantis Bendrijos organas, jÄ sudarė Bendrijos nariai ir visada atstovavo tariamus Bendrijos interesus ir pan.

Tokie ieÅ¡kovo teiginiai yra paremti vien jo subjektyviais iÅ¡vedžiojimais. Bendrijai netenka pareiga atsakyti už jos narių grupių ar atskirų narių paskleistÄ informacijÄ , kadangi Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis vieÅ¡asis juridinis asmuo. Bendrijoje veikia ir jos teises bei pareigas įgyvendina tik visuotinis narių susirinkimas bei kolegialus valdymo organas – valdyba, kurios darbÄ organizuoja ir jos veiklai vadovauja jos pirmininkas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog nurodoma Bendrijos iniciatyvinė grupė yra Bendrijos valdymo organas ar kitoks struktÅ«rinis dalinys, kuris bÅ«tų įgaliotas atstovauti BendrijÄ ar kitaip veikti jos vardu, dėl ko turėtų kilti civilinė atsakomybė bÅ«tent Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tariamai prieštaraujant teisės normų aiškinimui, nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 12 d. ir 2010 m. liepos 1 d. Bendrijos susirinkimuose S. V. veikė ne kaip Bendrijos valdymo organas, o kaip bendrijos narys, išrinktas susirinkimo pirmininku, tačiau nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo su tuo sutikti. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad visi teisėsaugos institucijoms rengti raštai ne tik buvo teikiami raštuose nurodytiems adresatams, bet ir tariamai buvo platinami Bendrijoje, po jais buvo renkami parašai.

Tokie ieÅ¡kovo teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais bei patikimais bylos įrodymais, taip pat tokių teiginių nepatvirtino ir ieÅ¡kovo kviesti liudytojai.7. Apeliaciniame skunde pateikiama daug citatų iÅ¡ kitose civilinėse bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų nutarčių, tačiau apelianto iÅ¡vados dėl atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų Å¡ioje byloje nėra grindžiamos objektyviais Å¡ios bylos įrodymais, o remiamos tik paties ieÅ¡kovo subjektyviais bei nenuosekliais iÅ¡vedžiojimais.

IeÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas teisėsaugos institucijoms pateiktus praÅ¡ymus bei juose esančiÄ informacijÄ buvo paskleidęs tretiesiems asmenims, todėl pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas nei materialinių, nei procesinių teisės aktų nuostatų, pagrįstai konstatavo, jog ir Å¡iuo atveju ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, nes nėra teisės pažeidimo – žinių paskleidimo fakto. Visos aplinkybės lėmė, S. V. nuomonę, jog ieÅ¡kovas galimai suklastojo 2008 m. balandžio 26 d. sodininkų bendrijos narių susirinkimo protokolÄ , dėl ko tuo metu taip pat vyko ikiteisminis tyrimas, kad ieÅ¡kovas galimai neteisėtai, suėjus sutartam terminui renka tikslinius mokesčius iÅ¡ bendrijos narių, panaudojant grasinimus, spaudimÄ , kad ieÅ¡kovas, žinodamas, kad juo nebepasitiki bendrijos nariai, jį atÅ¡aukė iÅ¡ valdybos pirmininko pareigų, neteisėtai naudoja įmonės spaudÄ bei dokumentus, kad ieÅ¡kovas veikia ne bendrijos naudai, o savo asmeniniams interesams, neturint tam narių pritarimo, kad ieÅ¡kovas galimai netinkamai naudojo įmonės lėšas, neužtikrino bendrijos valdybos veiklos teisėtumo ir kt.

IeÅ¡kovo nurodomuose raÅ¡tuose, pareiÅ¡kimuose, protokoluose ir pan., kuriuose pateiktÄ informacijÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti neatitinkančiÄ tikrovę, žeminančia jo garbę ir orumÄ , pateikti duomenys yra apie ieÅ¡kovÄ , kaip apie vieÅ¡Ä asmenį, tuo metu vykdžiusį sodininkų bendrijos valdybos pirmininko pareigas, apie galimai tuo metu padarytus teisės pažeidimus bei kitus nusižengimus bÅ«tent vykdant Bendrijos valdymo organo – valdybos pirmininko pareigas. CK 2. 24 straipsnio nuostatos netaikomos tuo atveju, kai yra paskleidžiami duomenys apie vieÅ¡Ä asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklÄ .

8. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad iki ginčo informacijos nurodymo minimuose dokumentuose ieškovas kažkaip išskirtinai buvo gerbiamas tarp sodininkų bendrijos narių. Priešingai, byloje esantys duomenys bei liudytojų paaiškinimai leidžia pagrįstai teigti, kad būtent ieškovo, kaip buvusio Bendrijos valdybos pirmininko, veiksmais (elgesiu, sprendimais) buvo nepatenkinti bendrijos nariai, nes ieškovas neužtikrino valdybos veiklos teisėtumo, nepaisė bendrijos narių nuomonės, veikė neturėdamas tam įgaliojimų ir pan. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų pagal CK 2. 24 straipsnį.

9. Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, jog už paÅ¡alinimÄ iÅ¡ Bendrijos narių įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo (CK 6. 250 str. 2 d.). Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas apeliacinis skundas turėtų bÅ«ti atmestas, kadangi ieÅ¡kovas neįrodė, jog Å¡ioje byloje reikalavimai yra reiÅ¡kiami tinkamam atsakovui, apeliantas neįrodė, kad bÅ«tent Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, kyla civilinė atsakomybė už minimuose raÅ¡tuose pateiktÄ informacijÄ , neįrodė Bendrijos, kaip juridinio asmens, neteisėtų veiksmų, kitų atsakomybės sÄ lygų, dėl kurių tariamai buvo pažeista ieÅ¡kovo garbė ir orumas, nepagrindė tariamai patirtos neturtinės žalos.

Nesant civilinės atsakomybės sÄ lygų – nėra pagrindo tenkinti pareikÅ¡tÄ objektyviais bylos duomenimis bei įrodymais nepagrįstÄ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ .10. Pasak ieÅ¡kovo, pirmosios instancijos teismas nusižengė Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio ir priteisė per dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas – 6 000 Lt. Pagal minimų Rekomendacijų 2 punktÄ , 11 punktÄ , nustatant priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugos dydį, bÅ«tina atsižvelgti į teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, kitas svarbias aplinkybes.

Taip pat bÅ«tina atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais. Dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atsakovui teko kreiptis teisinės pagalbos, teko pareiga parengti iÅ¡samų procesinį dokumentÄ â€“ atsiliepimÄ , kuriame iÅ¡samiai pasisakė, jog ieÅ¡kovas nepateikia visiÅ¡kai jokių aiÅ¡kių ir pagrįstų paaiÅ¡kinimų dėl atsakovo, kaip juridinio asmens, civilinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų, kad ieÅ¡kovas nenurodo jokio įstatyminio pagrindo dėl neturtinės žalos priteisimo, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimus netinkamam atsakovui ir kt.

TÄ akcentavo ir pirmosios instancijos teismas parengiamojo posėdžio metu. Parengiant atsiliepimÄ Ä¯ pradinį ieÅ¡kinį bei palaikant atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ teisminio nagrinėjimo metu (pažymėtina, kad viso pradinio ieÅ¡kinio nagrinėjimo metu Bendrijos interesus teisme atstovavo advokatas), Bendrija patyrė 3 600 Lt iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti, kÄ patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. Patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.

Priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos bylos medžiaga, o jas lėmė paties ieÅ¡kovo nepagrįstas procesinis elgesys. Patirtos iÅ¡laidos Bendrijai yra nemenka suma, dėl ko, atsakovo manymu, sumažinus priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, nukentėtų visų bendrijos narių interesai bei neatitiktų teisingumo, protingumo sÄ Å¾iningumo principų. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados           Apeliacinis skundas atmetamas.Visų pirma, apeliantas praÅ¡o prijungti prie nagrinėjamos bylos naujai pateiktus įrodymus – 2007 m. rugpjūčio 25 d., 2007 m. gegužės 20 d., 2007 m. birželio 21 d. SB ,,RieÅ¡utas“ susirinkimo protokolus, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartį ir 2011 m. gegužės 10 d. civilinį ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-834-88/2011.

Teisėjų kolegija šį apelianto praÅ¡ymÄ tenkina iÅ¡ dalies ir prijungia prie nagrinėjamos bylos 2007 m. rugpjūčio 25 d., 2007 m. gegužės 20 d., 2007 m. birželio 21 d. SB ,,RieÅ¡utas“ susirinkimo protokolus, nes sprendžia, jog Å¡ie įrodymai yra susiję su nagrinėjam byla ir gali turėti įtakos siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ . Tuo tarpu teisėjų kolegija atmeta apelianto praÅ¡ymÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarties ir 2011 m. gegužės 10 d. civilinio ieÅ¡kinio, pareikÅ¡to baudžiamojoje byloje Nr. 1-834-88/2011, prijungimo, nes sprendžia, kad Å¡ie įrodymai nei patvirtins, nei paneigs bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (CPK 177 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl garbės ir orumo gynimo, paskleidus tikrovės neatitinkančias žinias ir neturtinės žalos dėl Å¡ių žinių paskleidimo atlyginimo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumÄ :

1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimÄ , 2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir (4) faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).

Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiÅ¡kai pateikiama informacija, kuria iÅ¡kraipomos arba nutylimos įvykių, reiÅ¡kinių sÄ sajos, priežastiniai ryÅ¡iai su kitais įvykiais ir reiÅ¡kiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013). Visos Å¡ios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir teisės normų, susijusių su nustatinėtinomis aplinkybės garbės ir orumo gynimo bylose, aiÅ¡kinimu nuosekliai laikėsi pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , apeliaciniame skunde nurodomais argumentais pagrindo nėra.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiÅ¡kindamas teisės normas, neteisingai nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 12 d. ir 2010 m. liepos 11 d. Bendrijos susirinkimuose S. V. veikė ne kaip Bendrijos valdymo organas, o kaip bendrijos narys, iÅ¡rinktas susirinkimo pirmininku. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo apelianto teiginiu, nes kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (Bendrijos įstatų 43 p.), bet ne per eilinio bendrijos narių susirinkimo pirmininkÄ , kuris pagal Bendrijos įstatų 36.8 punkto nuostatas renkamas naujas kiekviename bendrijos narių susirinkime.

Tai, kad 2009 m. rugsėjo 12 d. ir 2010 m. liepos 11 d. Bendrijos susirinkimuose S. V. buvo iÅ¡rinktas susirinkimo pirmininku, nesuteikia jam jokių įgalinimų veikti Bendrijos vardu. IÅ¡ teisų, 2009 m. rugsėjo 12 d. įvykusiame Bendrijos Revizijos suÅ¡auktame susirinkime nuÅ¡alinus nuo pareigų valdybÄ ir jos pirmininkÄ G. P., laikinuoju valdybos pirmininku iki pirmojo 2010 metų ataskaitinio susirinkimo suÅ¡aukimo buvo iÅ¡rinktas S. V., tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2009 m. rugsėjo 12 d. vykusio Bendrijos narių susirinkimo metu S. V. pasakė, jog „<...> Dėl suklastoto 2008 m. balandžio 26 d. sodo bendrijos „RieÅ¡utas“ visuotinio narių susirinkimo protokolo prokuratÅ«roje pradėtas ikiteisminis tyrimas.“, „<...> G.

P. neteisėtai perdavė herbinį antspaudÄ paÅ¡aliniam asmeniui V. G.“, ne kaip naujai iÅ¡rinktas SB ,,RieÅ¡utas“ laikinasis pirmininkas, bet kaip bendrijos narys, bendrijos susirinkimo primininkas, pristatydamas atskirus darbotvarkės klausimus, todėl Bendrijai, kaip juridiniams asmeniui, negali kilti civilinė atsakomybė už susirinkimų protokoluose bendrijos nario, iÅ¡rinkto pirmininkauti konkrečiam bendrijos susirinkimui, nurodytos informacijos paskleidimÄ . Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Bendrija neatsako už atskirų bendrijos narių prievoles.

AnalogiÅ¡ka situacija ir dėl Bendrijos susirinkimo, vykusio 2010 m. liepos 11 d., kurio protokolo priede, nurodyti S. V., kaip bendrijos nario ir iÅ¡rinkto susirinkimo pirmininko, be ne bendrijos valdymo organo pasisakymai ieÅ¡kovo atžvilgiu. Taigi atsakovas pagal šį epizodÄ nėra tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė pagrįstai. Pasak apelianto, teismas klaidingai vertino, kad įvairioms teisėsaugos institucijoms pateikti praÅ¡ymai atsakovo vardu, pasiraÅ¡yti bendrijos primininko S. V., nelaikytini duomenų paskleidimu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2009 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos plėtros departamento vadovams ir savivaldybės įmonei ,,Vilniaus planai“, 2009 m. spalio 6 d. prašymas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, 2009 m. rugsėjo 21 d. Pareiškimas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, 2009 m. spalio 13 d. prašymas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, 2009 m. lapkričio 13 d. skundas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai yra pasirašyti SB ,,Riešutas“ iniciatyvinės grupės narių.

Taigi apeliantas nepagrįstai tvirtina, jog Å¡ie raÅ¡tai pasiraÅ¡yti S. V.. IÅ¡ tiesų S. V., veikdamas kaip SB ,,RieÅ¡utas“ valdybos pirmininkas, pasirašė du praÅ¡ymus – 2009 m. spalio 12 d. praÅ¡ymÄ , adresuotÄ Vilniaus apskrities VPK 3 PK virÅ¡ininkui ir 2010 m. liepos 8 d. praÅ¡ymÄ , adresuotÄ Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«rai. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog 2009 m. spalio 12 d. praÅ¡ymÄ dėl G. P. savavaliÅ¡kų veiksmų bei 2010 m. liepos 7 d. praÅ¡ymÄ dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos papildymo pateikė S. V., pirmininkaujantis Bendrijos valdymo organui – valdybai, todėl teismas sprendė, kad praÅ¡ymų, pasiraÅ¡ytų Bendrijos valdybai pirmininkaujančio paraÅ¡u, pateikimas, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia veikimÄ juridinio asmens vardu. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog sÄ Å¾iningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančių žinių paskleidimas.

Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindÄ kreiptis į kompetentingÄ valstybės institucijÄ (pareigÅ«nÄ ), ieÅ¡kinys dėl garbės ir orumo gynimo turi bÅ«ti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2006-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006). Taip pat kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiÅ¡kimo, skundo) turinys tampa žinomu pareigÅ«nams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vertinant atsakovo kreipimosi dėl pažeistų teisių gynimo teisėtumÄ , reikÅ¡minga ne tai, ar asmens duomenų paskleidimo faktas po patikrinimo pasitvirtino ar nepasitvirtino, bet tai, ar kreipimosi metu atsakovas turėjo pagrindo manyti, jog jo teisė pažeidžiama, ar jis sÄ Å¾iningai pasinaudojo jam įstatymų suteikta teise kreiptis į teisėsaugos institucijas, nepiktnaudžiavo savo teise, kas gali bÅ«ti pripažįstama neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme, todėl svarbu įvertinti kreipimosi faktines aplinkybes ir tikslus.

Akivaizdu, jog tarp ieÅ¡kovo ir Bendrijos bei jos narių yra kilęs konfliktas dėl 2008 m. balandžio 26 d. protokolo, pasiraÅ¡yto G. P., pagrįstumo ir teisėtumo. Konfliktas yra įsisenėjęs, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Bendrija turėjo pakankamai pagrindo manyti, kad Bendrijos bei jos narių teisės ir teisėti interesai gali bÅ«ti pažeidžiami, taigi Bendrijos, atstovaujamos jos valdybos pirmininko S. V., kreipimasis tiek į Vilniaus apskrities VPK, tiek į Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«rÄ dėl papildomos informacijos pateikimo, negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningu elgesiu, kas pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, nėra asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančių žinių paskleidimas.

Taigi, nustatęs, kad bendrija, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindÄ kreiptis į kompetentingÄ valstybės institucijÄ (pareigÅ«nÄ ), pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį dėl garbės ir orumo gynimo pagrįstai atmetė, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2006-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006). Teisėjų kolegija taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto nurodomas argumentas, jog E. P. patvirtino, kad dar 2009 metais raÅ¡ydamas į teisėsaugos institucijas veikė kaip bendrijos valdybos narys, turėdamas įgaliojimÄ atstovauti BendrijÄ teisėsaugos institucijose, t. y. veikė atsakovo vardu, neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjam ginčui iÅ¡spręsti, nes ieÅ¡kovas teismui nepateikė jokių įrodymų Å¡iam teiginiui pagrįsti (CPK 178 str.).

Apeliantas taip pat nepagrindė aplinkybės, kad teisėsaugos institucijoms rengti raÅ¡tai buvo teikiami ne tik raÅ¡tuose nurodytiems adresatams, bet ir platinami Bendrijoje, po jais buvo renkami bendrijos narių paraÅ¡ai (CPK 178 str.). Nors apeliantas tvirtina, jog teismas dalyje ieÅ¡kinio reikalavimų privalėjo pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu, o to nepadarydamas pažeidė CPK reikalavimus, tačiau CPK įtvirtintas dispozityvumo principas lemia, jog ieÅ¡kovas, o ne teismas nurodo kokiam atsakovui yra reiÅ¡kimai konkretÅ«s ieÅ¡kinio reikalavimai.

Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos Å¡alies pakeitimÄ tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovÄ tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, kad atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės. AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡ias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Å¡ios teisės normos prasmę praÅ¡yti pakeisti netinkamÄ Å¡alį (tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ ) gali bet kuri Å¡alis, taip pat Å¡is pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos Å¡alies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006).

Atkreipiamas dėmesys, jog nagrinėjama byla nėra priskiriama prie atskirų kategorijų bylų, kuriose įstatymų leidėjas yra numatęs aktyvų teismo vaidmenį procese, kita vertus, bylos medžiagos matyti, kad teismas buvo itin aktyvus ir ėmėsi visų įmanomų procese numatytų priemonių, ieÅ¡kovui, kuris beje procese veikė per atstovÄ , profesionalų teisininkÄ , advokatÄ , buvo sudarytos visos sÄ lygos pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu arba įtraukti į bylÄ atsakovais ir kitus asmenis.

IeÅ¡kovas, iÅ¡klausęs atsakovo pozicijÄ , ne kartÄ tikslino ieÅ¡kinio reikalavimus, dėl to buvo atidėtas teismo posėdis, atsakovo tinkamumo klausimas buvo keliamas 2013 m. lapkričio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu, kuriame ieÅ¡kovo atstovė, advokatė, iÅ¡klausiusi ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, buvo nurodžiusi, jog ketina keisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu, tačiau vėliau pakeitė savo pozicijÄ ir teismo posėdžio metu nurodė, jog neketina keisti atsakovo. Taigi teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių netinkamos Å¡alies pakeitimÄ tinkama (CPK 45 str.).

Apeliantas taip pat nurodo, jog nagrinėjamu atveju, vieÅ¡ai buvo paskleista daug tikrovės neatitinkančių duomenų, kuriais yra žeminama ieÅ¡kovo garbė, orumas, bloginama reputacija, įrodymais byloje patvirtinti Bendrijos veiksmai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pagal kurį pakanka konstatuoti nuolatinį ieÅ¡kovo žeminimÄ , kuris buvo vykdomas tiek Bendrijos susirinkimų metu, tiek įvairiuose skunduose ir praneÅ¡imuose, nurodant tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuria buvo siekiama sukelti ieÅ¡kovui emocinį skausmÄ , pažeisti jo garbę ir orumÄ bei pažeminti jį Bendrijos narių akyse, o tokių veiksmų pasekmė buvo tai, kad ieÅ¡kovas buvo paÅ¡alintas iÅ¡ Bendrijos narių. Iki melagingos informacijos skleidimo pradžios ieÅ¡kovas buvo gerbiamas asmuo Bendruomenėje, vienbalsiai iÅ¡rinktas bendrijos pirmininku ir pan.

Pasak apelianto, teismas nepagrįstai nevertino liudytojų A. S., V. S., V. G. paaiÅ¡kinimų, kad bendrijoje į ieÅ¡kovÄ G. P. požiÅ«ris po 2009 m. pasikeitė, yra neigiamas, jis vadinamas vagimi, už bendrijos pinigus pasistatė savo namÄ , kaltinamas dokumentų klastojimu, lėšų pasisavinimu. Apeliantas taip pat teigia, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieÅ¡kovÄ skleidimo ir ieÅ¡kovui sukeltų dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinio streso ir nepatogumų.

Pagal CK 2. 24 straipsnį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Minėta, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai. IeÅ¡kovui, reiÅ¡kiančiam reikalavimus dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo, garbė ir orumo gynimo, tenka pareiga įrodyti, kad buvo paskleisti duomenys ir kad juos paskleidė konkretus asmuo (atsakovas), o tik tokiam asmeniui (atsakovui) tenka pareiga įrodyti, jog paskleisti duomenys atitinka tikrovę.

Bendrija kėlė klausimÄ dėl tinkamo atsakovo reiÅ¡kiamų reikalavimų dalyje dėl Bendrijos iniciatyvinės grupės, atskirų narių raÅ¡tuose bei Bendrijos narių susirinkimo protokoluose pateiktos informacijos, pateikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, kad Å¡ioje dalyje reikalavimai nepagrįstai reiÅ¡kiami atsakovui, kadangi Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, už atskirų Bendrijos narių pasisakymus, paskleistÄ informacijÄ nekyla pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomais argumentais, jog apeliantas klaidingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje civilinėje byloje visais atvejais BendrijÄ pripažino netinkamu atsakovu.

Teismas BendrijÄ pripažino netinkamu atsakovu tik dalyje dėl informacijos, esančios Bendrijos iniciatyvinės grupės raÅ¡tuose bei Bendrijos narių susirinkimo protokoluose skleidimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog raÅ¡tų pateikimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia veikimÄ juridinio asmens vardu (kas sÄ lygotų galimybę spręsti Bendrijos civilinės atsakomybės klausimÄ ), bet Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį teismas atmetė, kadangi, kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovas neįrodė teisės pažeidimo – žinių paskleidimo fakto, kreipiantis į teisėsaugos institucijas.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad taip vadinamoji iniciatyvinė grupė veikė Bendrijos vardu, jos įgaliota, kad iniciatyvinė grupė buvo faktiÅ¡kai veikiantis Bendrijos organas, jÄ sudarė Bendrijos nariai ir visada atstovavo tariamus Bendrijos interesus ir pan. Tokie ieÅ¡kovo teiginiai yra paremti vien jo subjektyviais pamastymais ir nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, Bendrijai netenka pareiga atsakyti už jos narių grupių ar atskirų narių paskleistÄ informacijÄ , kadangi Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis vieÅ¡asis juridinis asmuo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ apelianto argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30).

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).Aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, rėmėsi suformuota teismų praktika garbės ir orumo gynimo bylose, teisingai nustatė faktines aplinkybes, iÅ¡samiai argumentavo priimtÄ sprendimÄ , todėl teisėjų kolegija neanalizuoja visų ieÅ¡kovo argumentų iÅ¡ naujo, o tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliantas taip pat skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, o taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. papildomÄ sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovas patyrė 6 630 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atstovavimu Å¡ioje byloje. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumÄ , apimtį, procesinių dokumentų, procesinių veiksmų, atliktų byloje, teismo posėdžių skaičių, o taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ nustatytus dydžius, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ .

Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apelianto 1 815 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Kadangi praÅ¡oma priteisti suma virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalų dydį (nuostatų (8.11 p.)), todėl sumažinama, atsakovui priteisiant 1 500 Lt (434 Lt).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,              n u t a r i a:              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimÄ ir 2014 m. kovo 4 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus.               Priteisti SB ,,RieÅ¡utas“ iÅ¡ apelianto G. P. 434 EUR atstovavimo iÅ¡laidų.   Teisėjai                                                                                                      Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                           Jadvyga Mardosevič                                                                                                                Vilija Mikuckienė