Legislator Case Law & Legislation
bf08a134-0384-4c9a-975e-460e4edffa84 AI generated

bf08a134-0384-4c9a-975e-460e4edffa84 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number bf08a134-0384-4c9a-975e-460e4edffa84
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-1020/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-50161-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.1, 1.2.18.10, 2.2.4.3, 2.4.6.4.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Jūratės Jakubonienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Zenonui Burokui, nuteistosios S. K. gynėjui advokatui Robertui Skėriui, civiliniam ieškovui A.

Legislator headnote

AI generated

bf08a134-0384-4c9a-975e-460e4edffa84 · Lietuvos apeliacinis teismas: įstatymo Nr. XI-2174 redakcija) nuostatas ir laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. neorganizavo įmonės apskaitos, nes nesudarė sutarties su buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančia įmone ir nesamdė buhalterio. Dėl Å¡ių nustatytų aplinkybių negalima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2013 – 2016 metus. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 3.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-1020/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-50161-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.1, 1.2.18.10, 2.2.4.3, 2.4.6.4.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Jūratės Jakubonienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Zenonui Burokui, nuteistosios S. K. gynėjui advokatui Robertui Skėriui, civiliniam ieškovui A.

P. ir jo atstovui advokatui Andriui Kremensui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios S. K. gynėjo advokato Roberto Skėrio apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažinta kalta ir nuteista: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir S. K. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams.

Paskirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 (septynias) paras be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Tenkintas civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ S. K. civiliniam ieÅ¡kovui A. P. priteista 140 409,78 Eur (vienas Å¡imtas keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių keturi Å¡imtai devyni eurai septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni centai). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės 1.

S. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad ji tyčia pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ â€“ 140 409,78 Eur, t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. ir nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 180248980, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore ir laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d., nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. ir nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2017 m. rugsėjo 28 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke, taip pat ir veikdama per kitÄ asmenį – G.

G., kuri apie S. K. daromÄ nusikalstamÄ veikÄ nieko nežinojo, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. birželio 9 d. paskirdama jÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. paskirdama kasininke, suvokdama savo nusikalstamo veikimo pobÅ«dį, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktÄ , bÅ«dama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. pasisavino jos žinioje užimamų pareigų pagrindu buvusį svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtÄ â€“ pinigines lėšas – 140 409,78 Eur paimdama Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ bendrovės kasos pagal jos ir G.

G. vardu iÅ¡raÅ¡ytus kasos iÅ¡laidų orderius ir avansines apyskaitas bei nepateikdama dokumentų, patvirtinančių Å¡ių pinigų panaudojimÄ , Å¡ios sumos bendrovei negrÄ Å¾ino, t. y. pažeidė 2009 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 766 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 punkto nuostatas, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais Å«kio subjektais, pateikia pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus ir nepanaudotus pinigus grÄ Å¾ina į kasÄ Å«kio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį, ir siekdama paslėpti Å¡io nusikaltimo – didelės vertės svetimo turto pasisavinimo požymius ir pėdsakus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., ji klastojant dokumentus apie prie atlyginimų mokamus priedus pasirašė įsakymÄ â€žDėl priedų“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojoms S. V., A.

S. mokėti po 3 000 Eur, V. P. – 1 000 Eur, nors realiai šios darbuotojos nurodytų priedų negavo.

2. Taip pat S. K. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. ir nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d., bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 180248980, registruotos adresu (duomenys neskelbtini)direktore ir laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d., nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke, tyčia organizavo ir vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , o bÅ«tent: nurodytais laikotarpiais bÅ«dama pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, taip pat ir veikdama per kitÄ asmenį – G.

G., kuri apie S. K. daromÄ nusikalstamÄ veikÄ nieko nežinojo, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. birželio 9 d. paskirdama jÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. paskirdama kasininke, suvokdama savo nusikalstamo veikimo pobÅ«dį, žinodama, kad bus trukdoma nustatyti įmonės veiklÄ , jos turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ ar įsipareigojimų dydį, ar struktÅ«rÄ , siekė Å¡ių padarinių atsiradimo.

Žinodama, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) nuostatas už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas, vykdydama restoranų ir pagaminto valgio tiekimo veiklÄ , apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , t. y., pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (2001 m. lapkričio 6 d.

įstatymo Nr. IX-574 redakcija) reikalavimus ir į bendrovės buhalterinę apskaitÄ neįtraukė 2015 m. rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio už 173,11 Eur iÅ¡mokėjimo operacijos; pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI1-988 redakcija) reikalavimus, ir bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo bendrovės grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo operacijos už 173,11 Eur; pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 dalių (2003 m. liepos 1 d.

įstatymo Nr. IX-1668 redakcija) reikalavimus ir „2013 – 2015 metais į bendrovės buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė kasos iÅ¡laidų orderius apie darbo užmokesčio bendrovės darbuotojams grynaisiais pinigais iÅ¡mokėjimÄ , t. y. 2013 – 2015 m. į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos iÅ¡laidas įraÅ¡ant 17 057,78 Eur daugiau darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo grynaisiais pinigais Å«kinių operacijų, nei pateikta atlyginimų iÅ¡mokėjimų žiniaraščių su pinigų gavimÄ patvirtinančiais gavėjų paraÅ¡ais, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie Å«kinės operacijos turinį, nes realiai ne visas darbo užmokestis buvo iÅ¡mokamas darbuotojams“; pažeidė 19 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies reikalavimus, nes nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus už 2016 m. liepos – gruodžio mėnesius, klubo „(duomenys neskelbtini)“ pajamų (balansinė sÄ skaita Nr. 504), kitų pajamų (balansinė sÄ skaita Nr. 522), finansinės veiklos (balansinė sÄ skaita Nr. 532) ir pagautės (balansinė sÄ skaita Nr. 540) pirminius apskaitos dokumentus už 2013 ir 2014 metus, bei apskaitos registro – Didžiosios knygos ar buhalterinių sÄ skaitų suvestinių apskaitos registrus už 2013 – 2016 metus; pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio (2012 m. birželio 29 d.

įstatymo Nr. XI-2174 redakcija) nuostatas ir laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. neorganizavo įmonės apskaitos, nes nesudarė sutarties su buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančia įmone ir nesamdė buhalterio. Dėl šių nustatytų aplinkybių negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 – 2016 metus. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai 3.

Nuteistosios S. K. gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – S. K. dėl nusikalstamų veikų nustatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje iÅ¡teisinti. 3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai S. K. pripažino kalta padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , jį grindė vien prielaidomis ir iÅ¡vadomis, neatitinkančiomis byloje surinktų įrodymų turinio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018 ir kt.).

Be to, apygardos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, padarė procesinius teisės normų pažeidimus – netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai pranaÅ¡umÄ suteikė kaltinimo pozicijai, pažeidė in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai) principÄ . 3.2. Gynėjas nurodo, kad baudžiamojoje byloje suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas neatitinka Å¡iam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų ir dėl to buvo pažeista nuteistosios teisė į gynybÄ bei teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ .

Gynėjas, aptardamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, Nr. 2K-319/2014, Nr. 2K-111-677/2016 ir kt.), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuotÄ praktikÄ ir BPK 219 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl kaltinamojo teisės žinoti kuo jis yra kaltinamas bei dėl kaltinamajam aktui keliamų reikalavimų, teigia, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimo turinys dėl nuteistajai inkriminuoto apgaulingo apskaitos tvarkymo buvo iÅ¡ esmės ydingas.

Pasak gynėjo, kaltinamajame akte suformuluoti kaltinimai buvo nekonkretÅ«s, iÅ¡ jų neaiÅ¡ku, kokius objektyviosios nusikalstamos veikos požymius nuteistoji realizavo. 3.3. Gynėjas, iÅ¡dėstydamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio nuostatas, teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ tvarkė buhalterės, todėl nuteistoji nebuvo tinkamas baudžiamosios atsakomybės subjektas dėl jai inkriminuoto apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Nuteistajai negalėjo bÅ«ti inkriminuota, kad 2015 m. rugsėjo mėn. į bendrovės buhalterinę apskaitÄ neįtrauktas darbo užmokestis, 2013–2015 metais į bendrovės buhalterinę apskaitÄ neįtraukti kasos iÅ¡laidų orderiai apie darbo užmokesčio bendrovės darbuotojams grynaisiais pinigais iÅ¡mokėjimÄ , kadangi buhalterinės apskaitos tvarkymas, įrašų teisingumas yra buhalterio, o ne bendrovės vadovo kompetencija. Už buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus turėtų bÅ«ti atsakinga tuo metu įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkiusi buhalterė, o ne nuteistoji.

Nuteistoji galėjo bÅ«ti atsakinga tik už apgaulingÄ apskaitos organizavimÄ , tačiau kokiais objektyviaisiais požymiais pasireiÅ¡kė apgaulingos apskaitos organizavimas, kaltinamajame akte atskleista nebuvo. 3.4. Gynėjas taip pat pažymi, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , įmonės vadovas už apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ baudžiamojon atsakomybėn gali bÅ«ti traukiamas tik esant tarpinio vykdymo situacijai, kai nusikaltimas padaromas pasinaudojant kitu nekaltu asmeniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, Nr. 2K-41/2012).

Tačiau nagrinėjamoje byloje, suraÅ¡ytame kaltinamajame akte, tarpinio vykdymo mechanizmas nebuvo atskleistas. Kaltinamajame akte nurodyta, esÄ nuteistoji nusikalstamÄ veikÄ padarė per G. G., kuri buvo formali UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Pasak gynėjo, apgaulingo apskaitos tvarkymo per formaliÄ vadovę, kuri netvarkė buhalterinės apskaitos, nuteistoji negalėjo įvykdyti. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo atveju tarpinis vykdymas galimas tik per buhalterę. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertinęs iÅ¡dėstytų aplinkybių, neužtikrino neÅ¡aliÅ¡ko ir objektyvaus baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimo. 3.5.

SuraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ buvo padaryta ir daugiau klaidų, t. y. jame nurodyta, jog nuteistoji į buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė kasos iÅ¡laidų orderius apie darbuotojams darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ grynaisiais pinigais, o vėliau detalizuojama, kad pagal kasos iÅ¡laidas yra įraÅ¡yta 17 000 Eur daugiau darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo grynaisiais pinigais, nei tai nurodyta darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraščiuose, kurie patvirtinti gavėjų paraÅ¡ais. IÅ¡ kaltinamojo akto turinio neaiÅ¡ku, kokie dokumentai buvo suklastoti – suvestiniai buhalterinės apskaitos dokumentai ar darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraščiai.

Tuo atveju, jeigu minėti dokumentai buvo suklastoti, turėjo būti detalizuota, kas juos suklastojo ir kokie būtent melagingi įrašai bei kokiame dokumente buvo padaryti. Tarpinio vykdymo atveju kaltinamajame akte turėjo būti nurodyta kas nurodė įrašyti melagingus duomenis buhalterinėje apskaitoje. Bylos duomenimis nėra nustatyta, kad nuteistoji būtų suklastojusi kokius tai buhalterinės apskaitos dokumentus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, gynėjas teigia, kad dėl neaiškiai ir netinkamai suformuluoto kaltinimo, nuteistoji nepagrįstai buvo pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. 3.6.

Be kita ko, apygardos teismas, pripažindamas S. K. kalta pagal BK 222 straipsnio 1 d., nepagrįstai rėmėsi sÄ lygine 2019 m. sausio 8 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 04/13-2-9-248. Teismas aplinkybes, kurios grindžiamos sÄ lygine iÅ¡vada, turi patikimai ir nekeldamas jokių abejonių patvirtinti arba paneigti kitais byloje surinktai įrodymais, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Taip pat nepagrįstai, nesant jokių duomenų, buvo pripažinta, kad nuteistoji BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdama tyčia.

Buhalterinės apskaitos pažeidimai galėjo atsirasti dėl nesužiÅ«rėjimo, nežinojimo. Nuteistoji dėl 2013 – 2017 metais turėtų asmeninių problemų buhalterės paduotus dokumentus pasiraÅ¡ydavo jų netikrindama ir nežiÅ«rėdama. 3.7. Gynėjas nurodo ir tai, kad S. K. kaltė dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo taip pat buvo grindžiama 2019 m. sausio 8 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 04/13-2-9-248. Specialistui, atliekančiam tyrimÄ , pateikta medžiaga turi bÅ«ti iÅ¡sami, patikima, pakankama, kokybiÅ¡ka ir teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-699/2015).

Tačiau nagrinėjamu atveju specialistei buvo pateikti neiÅ¡samÅ«s ir nepakankami duomenys, nes specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad tyrimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. liepos–gruodžio mėnesių kasos dokumentai, 2015 m. liepos–gruodžio mėnesių ir 2016 m. pardavimo PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros, apskaitos registras – Didžioji knyga ir buhalterinių sÄ skaitų suvestiniai apskaitos registrai už 2013–2016 metus. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, specialistė iki iÅ¡vados atlikimo prašė pateikti trÅ«kstamus dokumentus, tačiau jai buvo nurodyta, kad daugiau dokumentų pateikti negalima.

Taigi, akivaizdu, kad iÅ¡vadai pateikti specialistei trÅ«ko apskaitos dokumentų, tačiau nepaisant to, specialistė pateikė iÅ¡vadÄ , įvertinusi tik tuos ir tik tiek apskaitos dokumentų, kiek jų buvo pateikta. Todėl, gynėjo teigimu, specialistė negalėjo pateikti patikimos ir pagrįstos iÅ¡vados apie S. K. žinioje buvusių grynųjų pinigų likutį. 3.8. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, pasak gynėjo, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad specialisto iÅ¡vada apie nuteistosios kaltumÄ pasisavinus 140 409,78 Eur buvo daroma tik iÅ¡ dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl buvo apskaičiuota neteisingai, t. y.

S. K. kaltė dėl 140 409,78 Eur pasisavinimo nebuvo įrodyta, nes byloje nėra patikimų įrodymų, kad nuteistoji nurodytÄ pinigų sumÄ pasisavino. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamajame posėdyje apklausiama specialistė patvirtino, jog jeigu jai bÅ«tų pateikti trÅ«kstami apskaitos dokumentai, iÅ¡vados dalis dėl atskaitingam asmeniui iÅ¡mokėtų piniginių lėšų galėtų pasikeisti. Taigi, gynėjo teigimu, nuteistosios kaltė ir pasisavinto turto vertė, nesant jokių kitų įrodymų, buvo grindžiama vien tik specialisto iÅ¡vada, kurios patikimumas turi bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai.

Todėl nesant jokių patikimų įrodymų dėl nusikaltimo dalyko, vadovaujantis in dubio pro reo principu, pirmosios instancijos teismas abejones dėl pasisavintų lėšų ir jų dydžio turėjo vertinti nuteistosios naudai. 3.9. Gynėjas kelia klausimÄ ir dėl specialistei pateiktų apskaitos dokumentų patikimumo bei buhalterinių įrašų teisingumo. Gynėjas pažymi, kad nuteistosios vadovautose bendrovėse dažnai keitėsi buhalterinę apskaitÄ tvarkiusios buhalterės. Pasikeitus buhalterėms, niekas netikrino apskaitos dokumentų (pvz., dokumentinio pinigų likučio su kasos pinigų likučiu ir pan.).

Taigi, galimai per ilgÄ laiko tarpÄ nebuvo pastebėtos duomenų suvedimo klaidos ir tokiu bÅ«du susidarė atskaitingo asmens S. K. pinigų likutis. Atsižvelgiant į tai, nereiÅ¡kia, kad tokį grynųjų pinigų likutį S. K. turėjo ir jį pasisavino. Tai patvirtino ir buhalterė B. N., kuri nurodė, kad kasoje buvo didelis dokumentinis grynųjų pinigų likutis ir, kadangi kasoje realiai pinigų nebÅ«davo, juos užraÅ¡ydavo atskaitingiems asmenims S. K. ar G. G.. Gynėjas pažymi, kad teisiamajame posėdyje apklausta specialistė nurodė, kad pirminių dokumentų su suvestiniais ji nesutikrino, ir teigė, jog visos apskaitos sutikrinti negalima.

Taigi, nesutikrinus pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų su suvestiniais registrais, egzistuoja ir klaidos tikimybė apskaičiuojant teisingÄ grynųjų pinigų likutį. 3.10. Gynėjas pažymi, kad nuteistoji bylos nagrinėjimo metu pateikė aukÅ¡tesnės kvalifikacijos ekspertės, įraÅ¡ytos į Lietuvos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä â€“ M. O., konsultacinę iÅ¡vadÄ . Å ios ekspertės iÅ¡vados vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad vadovaujantis atskaitingų asmenų ir Å«kio subjektų tarpusavio įsipareigojimų apskaitÄ reglamentuojančiais teisės aktais, nepateikus tyrimui visų atskaitingo asmens avansinių ataskaitų, pirminių buhalterinių dokumentų ir /ar buhalterinių registrų, Didžiosios knygos sÄ skaitų duomenų bei finansinių ataskaitų, nėra galimybės nustatyti, kad: 1) tiriamoje avansinėje ataskaitoje nurodyto atskaitingo asmens dokumentinis pinigų likutis yra teisingas ir atitinka pirminiams buhalteriniams dokumentams;

2) visi avansinėje ataskaitoje nurodyti pirminiai buhalteriniai dokumentai iš tikrųjų buvo pateikti ūkio subjektui ir jie yra išsaugoti;

3) avansinėje ataskaitoje nurodytas dokumentinis pinigų likutis atitinka apskaitytÄ Å«kio subjekto buhalteriniuose registruose ir Didžiosios knygos sÄ skaitose bei yra atvaizduotas Å«kio subjekto finansinėse ataskaitose;

4) avansinė ataskaita, buhalteriniai registrai ir Didžiosios knygos sÄ skaitos bei finansinės ataskaitos buvo parengti vadovaujantis buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reglamentuojančiais teisės aktais. 3.11. Gynėjas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ekspertės M. O. konsultacinė iÅ¡vada neprieÅ¡tarauja byloje pateiktai specialisto iÅ¡vadai, nes jose pateiktos iÅ¡vados yra iÅ¡ esmės skirtingos. Kaip matyti, specialisto iÅ¡vadoje, įvertinus pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, nurodyta, kad atskaitingo asmens S. K. nepanaudotų bendrovės lėšų likutis 2017 m. rugsėjo 29 d. sudarė 140 409,78 Eur, o ekspertės M.

O. konsultacinėje išvadoje teigiama, kad, nepateikus visų pirmiau nurodytų buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės patikrinti ir nustatyti tiriamoje avansinėje ataskaitoje nurodyto atskaitingo asmens dokumentinio pinigų likučio teisingumo ir atitikimo pirminiams buhalteriniams dokumentams. Esant tokiai situacijai, teismas turi imtis priemonių esamiems prieštaravimams tarp konsultacinės išvados ir ekspertizės akto (specialisto išvados) pašalinti. Tačiau apygardos teismas nesiėmė priemonių prieštaravimams tarp minėtų išvadų pašalinti, taip pat nesiėmė priemonių patikrinti, ar specialisto išvadoje nustatytas pasisavintų piniginių lėšų likutis buvo nustatytas remiantis patikimais duomenimis.

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo praÅ¡oma paskirti buhalterinę ekspertizę, tačiau teismas nemotyvuotai šį praÅ¡ymÄ atmetė. Taip pat pirmosios instancijos, teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nevertino baudžiamojoje byloje pateiktos konsultacinės iÅ¡vados, todėl pažeidė rungimosi principÄ . 3.12. Gynėjas nurodo ir tai, kad byloje netirtos ir nesiaiÅ¡kintos aplinkybės, lėmusios buhalterinės apskaitos dokumentų trÅ«kumÄ ir kurio asmens veiksmai lėmė tokios situacijos susidarymÄ .

Gynėjas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal R. P. pareiÅ¡kimÄ , kuriame buvo nurodytas tariamai pasisavintų lėšų dydis – 140 000 Eur. Gynėjas, cituodamas R. P. parodymus, kuriuose liudytoja teigė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkė iki 2010 metų ir kad ji nukopijavo dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, perkeldama juos į laikmenÄ , nurodo, jog R. P., nuo 2010 metų netvarkydama minėtos įmonės buhalterinės apskaitos, labai tiksliai žinojo atskaitingo asmens S. K. neva pasisavintų piniginių lėšų likutį, kurį specialistė nustatė tik atlikusi iÅ¡samų tyrimÄ .

Pasak gynėjo, iÅ¡ minėtos liudytojos parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenų sekimÄ , dokumentų kopijavimÄ atliko ilgÄ laikÄ , sistemingai ir nuosekliai, tikslingai siekdama pakenkti S. K.. Taigi, iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad R. P., dar iki paraÅ¡ydama pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, buvo iÅ¡neÅ¡usi įmonės buhalterinius dokumentus, pagrindžiančius S. K. turėtas iÅ¡laidas bendrovės Å«kinėms reikmėms.

BÅ«tent Å¡ių dokumentų trÅ«kumas lėmė didelį dokumentinį nepanaudotų įmonės lėšų likutį ir R. P., teikdama pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jau žinojo, kad 140 000 Eur sumos panaudojimo atskaitingas asmuo – S. K. negalės pagrįsti. Be to, aplinkybes dėl dokumentų iÅ¡neÅ¡imo patvirtino ir liudytas R. R.. 3.13. Pasak gynėjo, iÅ¡dėstytas aplinkybes dėl to, kad R. P. iÅ¡neÅ¡davo S. K. bendrovių apskaitos dokumentus, patvirtina ir tai, kad anksčiau nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kuri buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, R.

P. namuose atlikus kratÄ buvo rastas nemažas S. K. bendrovių buhalterinių dokumentų kiekis. Gynėjo teigimu, R. P. paaiÅ¡kinimas, kad tai buvo rankraÅ¡tiniai dokumentai, buvo akivaizdžiai melagingi, nes buvo matyti, jog tai tikrai nėra rankraÅ¡tiniai dokumentai. Liudytojos R. P. parodymų negalima laikyti objektyviais ir pagrįstais taip pat ir dėl to, kad ji kitoje baudžiamojoje byloje buvo traukiama atsakomybėn už beveik 100 (vieno Å¡imto) parašų suklastojimÄ . Be kita ko, bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, kad R.

P. taip pat turėjo asmeninių nesutarimų su nuteistÄ ja. Taigi, neabejotinai R. P., vedama kerÅ¡to ar pavydo, iÅ¡nešė dalį bendrovės apskaitos dokumentų, kuriais bÅ«tų galima pagrįsti nuteistosios piniginių lėšų panaudojimÄ bendrovės reikmėms. 3.14. Gynėjas, apeliaciniame skunde analizuodamas BK 183 straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius ir aptardamas dėl minėtos teisės normos taikymo suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-575/2010, Nr. 2K-7-330/2011, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-92/2012, Nr. 2K-P-95/2012), nurodo, kad, neiÅ¡tyrus visų nusikalstamos veikos padarymui reikÅ¡mingų aplinkybių, S. K. nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Gynėjas pažymi, kad tokio pobÅ«džio bylose bÅ«tina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančiÄ informacijÄ , bet objektyvių aplinkybių visumÄ . Å iuo atveju byloje neginčijamai nenustatyta, ar bendrovei buvo padaryta reali žala, ar tiesiog ji konstatuota tik dėl buhalterinės apskaitos dokumentų trÅ«kumo. Gynėjas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintų abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018, Nr. 2K-7-97-895/2019 ir kt.). 3.15.

Gynėjas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas civilinio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, neiÅ¡tyrė, ar bendrovei buvo padaryta reali turtinė žala, t. y. tenkindamas civilinio ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, neiÅ¡tyrė civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo.

4. Civilinio ieÅ¡kovo A. P. atstovas advokatas A. Kremensas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o nuteistosios S. K. gynėjo advokato R. Skėrio apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Å iaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendį nepakeistÄ . 4.1. Atstovo teigimu, iÅ¡ Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 2, 12 ir 16 straipsniuose iÅ¡dėstytų nuostatų dėl Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių įforminimo, taip pat registravimo bei apskaitos registrų galima suprasti Å«kinių operacijų apskaitos procese chronologijÄ .

Pagal Å¡ias teisės normas, pirmiausia įvyksta pati Å«kinė operacija, nagrinėjamu atveju S. K. gauna grynus pinigus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos arba įneÅ¡a grynus pinigus į kasÄ . Pinigų mokėjimo iÅ¡ kasos operacija nedelsiant įforminama apskaitos dokumentu – kasos iÅ¡laidų orderiu ar pinigų gavimo į kasÄ â€“ kasos pajamų orderiu, vadinasi pinigai buvo gauti ar iÅ¡mokėti Å¡ių dokumentų įforminimo metu. Å ių apskaitos dokumentų duomenys registruojami (įraÅ¡omi) apskaitos registre, t. y. apskaitos registre, kuriame yra visų įmonės apskaitos registrų duomenys ir kuris vadinamas – Didžioji knyga. 4.2.

Atsiliepime, analizuojant specialisto iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes, teigiama, kad S. K. įsipareigojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 29 d. sudarė 140 409,78 Eur, kaip skirtumas tarp iÅ¡ įmonės kasos gautų ir įmonės interesais panaudotų pinigų sumų. Pasak civilinio ieÅ¡kovo atstovo, gynėjas, kritikuodamas baudžiamojoje byloje pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ , nepagrįstai kelia klausimÄ dėl paskaičiuoto dokumentinio pinigų likučio teisingumo, nes gynėjas nepateikė jokių duomenų, kurie atskleistų ar leistų abejoti atlikto paskaičiavimo teisingumu.

IÅ¡ tiesų specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad trÅ«ksta registro – Didžiosios knygos 2013 – 2016 laikotarpio, tačiau taip pat nurodyta ir tai, kad skaičiavimas atliktas pagal kasos dokumentus, kurie specialistei buvo pateikti. Atstovas pažymi, kad svarbu įvertinti tai, jog skaičiavimo pagal dokumentus atlikimas ir apskaitos registro sudarymas yra analogiÅ¡ko turinio veiksmai. Tam, kad atlikti skaičiavimÄ , reikia sudaryti registrÄ , t. y. chronologine tvarka įvesti visus dokumentus ir gauti skaičiavimo rezultatÄ .

Todėl nepagrįstai gynėjas teigia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas skirti ekspertizę, nes yra sudarytas registras ir jį sudarė specialistė. Atstovas taip pat pažymi, kad dėl pinigų sumos – 39 698,78 Eur, kuri buvo apskaičiuota pagal pateiktas įmonės avansines apyskaitas, gynėjas klausimo nekelia.

5. Teismo posėdyje nuteistosios S. K. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras ir civilinis ieÅ¡kovas bei jo atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Nuteistosios S. K. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinį bei apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ , bylos duomenimis pagrįstÄ sprendimÄ , pripažindamas S. K. kalta dėl didelės vertės, t. y. 140 409,78 Eur, turto pasisavinimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje pasitvirtino ne visos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados dėl jos neteisėtų veiksmų apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitÄ â€“ byloje įrodyta, kad nuteistoji S. K. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. neorganizavo įmonės apskaitos, nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir paslėpė dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad bÅ«tent ji neįtraukė į buhalterinę apskaitÄ 2015 m. rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio už 173,11 Eur iÅ¡mokėjimo operacijos; bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo bendrovės grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo operacijos už 173,11 Eur; ir 2013 – 2015 metais į bendrovės buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė kasos iÅ¡laidų orderius apie didesnį darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ grynaisiais pinigais nei buvo realiai iÅ¡mokamas (Å¡ie veiksmai nuteistajai, kaip įmonės vadovei, inkriminuoti formaliai ir nepagrįstai).

Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo 7. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad Å¡iÄ veikÄ padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto.

Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas Å¡iuo turtu (turtine teise) ar šį turtÄ paimdamas, siekia turtÄ (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita.

8. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 1993 m. rugsėjo 15 d., jos vienasmenis bendrovės valdymo organas nuo 1993 m. rugsėjo 15 d. iki 2013 m. rugpjūčio 15 d., taip pat nuo 2015 m. birželio 10 d. iki bankroto administratoriaus skyrimo buvo jos vadovė S. K., o laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. birželio 10 d. – G. G., kuri buvo tik formali įmonės vadovė ir apie S. K. daromÄ nusikalstamÄ veikÄ nieko nežinojo. Pagrindinė bendrovės vykdoma veikla – restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla, taip pat kitų maitinimo paslaugų teikimas (t. 6, b. l. 1–6).

Nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas socialinės įmonės statusas. Iš 2019 m. sausio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-9-248 nurodytų aplinkybių ir priedų–suvestinių matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 29 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pagal išrašytus kasos išlaidų orderius ir avansines apyskaitas S. K., kaip bendrovės atskaitingam asmeniui, buvo išmokėta 1 396 936,04 Eur, o G.

G. – 254 522,85 Eur. Dalis Å¡ių UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų buvo panaudotos atsiskaitymams su tiekėjais, degalų, taros, atsarginių dalių įsigijimui, atlyginimams, įneÅ¡ta į bankÄ ir į kasÄ , iÅ¡ viso 1 410 779,11 Eur, tačiau dėl dalies pinigų, t. y. dėl 140 409,78 Eur, panaudojimo įmonės reikmėms dokumentų nepateikta (t. 5, b. l. 34–61, 70–80). BÅ«tent dėl Å¡ios pinigų sumos pasisavinimo S. K. pirmosios instancijos teismo pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

9. Nuteistoji S. K. kaltės dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, teigė, kad dėl neiÅ¡saugotų įmonės buhalterinių dokumentų neteisingai buvo nustatytas jos, kaip atskaitingo asmens, dokumentinis grynųjų pinigų likutis. Nuteistoji neneigė, kad visÄ Ä¯monės veiklos laikotarpį ji tvarkė įmonės pinigines lėšas, t. y. grynuosius pinigus, kurie iÅ¡ kavinių bÅ«davo perduodami jai. Tačiau teigė, kad turint visus įmonės dokumentus, bÅ«tų nustatyta, jog visi jai perduoti grynieji pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms, t. y. pinigų panaudojimas bÅ«tų pagrįstas iÅ¡laidas pagrindžiančiais dokumentais ir bÅ«tų nustatyta, kad ji įmonės pinigų nepasisavino (t. 9, b. l. 42–43).

Å ie nuteistosios teiginiai bei jos gynėjo apeliacinio skundo argumentai vertinami kaip nepagrįsti, kadangi juos paneigia iÅ¡ skirtingų Å¡altinių gauti objektyvÅ«s duomenys – specialisto iÅ¡vadoje konstatuotos aplinkybės bei iÅ¡samÅ«s, tarpusavyje sutampantys ir specialisto iÅ¡vadÄ patvirtinantys liudytojų parodymai.

10. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriais keliamos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje pateiktos specialisto iÅ¡vados Nr. 04/13-2-9-248 patikimumo ir pagrįstumo. Å ios iÅ¡vados patikimumas byloje buvo patikrintas BPK nustatyta tvarka, be kita ko, pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ne kartÄ apklausiant iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusiÄ specialistę N. B., kuri duodama paaiÅ¡kinimus pateiktas iÅ¡vadas patvirtino ir nurodė, kokiais duomenimis remdamasi ji atliko tyrimÄ bei padarė atitinkamas iÅ¡vadas.

Specialistė paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamu atveju ji dokumentinį grynųjų pinigų likutį paskaičiavo pagal jai pateiktas įmonės kasos knygas, kasos dokumentų ir atskaitingų asmenų avanso apyskaitas, kuriose buvo padaryti įraÅ¡ai apie atskaitingų asmenų gautas ir panaudotas lėšas. Pagal jai pateiktus dokumentus ir duomenis, teikdama iÅ¡vadÄ suskaičiavo, kiek buvo iÅ¡mokėta piniginių lėšų atskaitingiems asmenims ir kaip atskaitingi asmenys jas panaudojo. Atlikus skaičiavimus buvo nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. atskaitingo asmens S. K. nepanaudotų bendrovės lėšų likutis buvo 140 409,78 Eur.

Specialistė paaiÅ¡kino, kad bÅ«tent Å¡ių pateiktų įmonės buhalterinių duomenų pakako apskaičiuojant atskaitingo asmens grynųjų pinigų dokumentinį likutį, todėl jos atliktas paskaičiavimas yra teisingas. Be kita ko, specialistė paaiÅ¡kino ir tai, kad įmonės avansų apyskaita yra atskaitingų asmenų registras ir jame suraÅ¡yta pagal kokius dokumentus buvo panaudotos lėšos. Kiekvienas atskaitingas asmuo atsiskaito su įmone už jam iÅ¡duotų lėšų panaudojimÄ .

Avansines apyskaitas tvirtina buhalteris ir atskaitingi asmenys (t. 8, b. l. 190–194; t. 9, b. l. 41–42). IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad visi proceso dalyviai apklausiant specialistę pirmosios instancijos teisme, turėjo teisę pasinaudoti teise užduoti klausimus specialistei ir tÄ darė, praÅ¡ydami pasisakyti tais klausimais, kurie, be kita ko, apelianto nuomone, nebuvo pakankamai aiÅ¡kiai iÅ¡spręsti. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad specialistės pagal įmonės buhalterinius dokumentus nustatyta S. K. turima grynųjų pinigų likučio suma, t. y. suma, kuri nebuvo nei panaudota įmonės reikmėms, nei grÄ Å¾inta įmonei (140 409,78 Eur), iÅ¡ esmės visiÅ¡kai atitiko ir įmonės buhalterių nurodytas pinigų sumas – R.

P. teigė, kad tokia suma sudarė apie 137 000 Eur, B. N. – daugiau nei  143 000 Eur, S. K. – labai didelis grynųjų pinigų likutis. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad specialistės pateiktos iÅ¡vados patikimumu ir jai pateiktų įmonės buhalterinių dokumentų teisingumu neduoda pagrindo abejoti ir tai, jog, specialistės teigimu, jai palyginus R. P. pateiktas ir iÅ¡ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kratų metu iÅ¡imtas – kasos knygas, kasos suvestines, avansines apyskaitas, iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų registrus, juose ji nerado jokių neatitikimų, t. y. iÅ¡ skirtingų Å¡altinių pateiktuose dokumentuose buvo užfiksuoti identiÅ¡ki duomenys (t. 5, b. l. 51; t. 8, b. l. 193), nors, kaip matyti, tikrinamas laikotarpis buvo pakankamai ilgas ir R.

P. tvarkė tik dalį įmonės buhalterinių dokumentų, o vyriausiÄ ja įmonės buhaltere buvo B. N.. Toks specialisto iÅ¡vados ir liudytojų nurodytų aplinkybių sutapimas ir specialistės paaiÅ¡kinimai apie jos pateiktų iÅ¡vadų apskaičiavimÄ ir pagrįstumÄ leidžia atmesti gynybos keliamas versijas apie Å¡ių iÅ¡vadų nepatikimumÄ ir tuo pačiu konstatuoti, kad aptariama specialisto iÅ¡vada atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai ja rėmėsi priimdamas skundžiamÄ nuosprendį.

11. Tiek apeliaciniame skunde, tiek ir pirmosios instancijos teisme jau aptartas specialisto iÅ¡vadas bandyta kritikuoti remiantis gynėjo pateikta teismo ekspertės M. O. konsultacine iÅ¡vada. IÅ¡ Å¡ios konsultacinės iÅ¡vados turinio matyti, kad ekspertė kategoriÅ¡kai nenurodė, jog nesant visų įmonės buhalterinių dokumentų, negalima nustatyti atskaitingo asmens dokumentinio grynųjų pinigų likučio. Konsultacinę iÅ¡vadÄ pateikusi ekspertė iÅ¡ esmės pasisakė tik dėl iÅ¡vadų patikimumo, kai jos daromos nesant visų buhalterinių dokumentų (t. 9, b. l. 25–37), tačiau nevertino specialistei pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų ir neatliko jokio buhalteriniuose dokumentuose užfiksuotų faktų paskaičiavimo, be to, prieÅ¡ingai nei pirmosios instancijos teismas, ekspertė M.

O. nevertino kitų byloje surinktų įrodymų ir liudytojų parodymų, kurie leidžia daryti iÅ¡vadas apie atlikto tyrimo patikimumÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto (eksperto) iÅ¡vada yra vienas iÅ¡ įrodymų Å¡altinių baudžiamojoje byloje, ji turi bÅ«ti vertinama visumoje su kita bylos medžiaga ir neturi jokios prioritetinės reikÅ¡mės. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys).

Taip pat ar įrodymai yra patikimi, įvertina bylÄ nagrinėjantis teismas, įvertinęs ir iÅ¡analizavęs jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-303/2022).

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad apie specialisto iÅ¡vadoje pateiktas aplinkybes ir specialistės paaiÅ¡kinimus dėl nuteistajai S. K., kaip atskaitingam asmeniui, iÅ¡mokėtų pinigų, taip pat ir apie jos, kaip įmonės vadovės, inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu atliktus veiksmus bei įmonėje vykdytÄ buhalterinę apskaitÄ , leidžia spręsti su specialistės paaiÅ¡kinimais iÅ¡ esmės sutampantys liudytojų parodymai.

13. Liudytoja R. P. nurodė, kad ji iki 2010 m. įmonėje dirbo buhaltere, vėliau buvo pervesta dirbti pagalbinius darbus, jos darbo vieta buvo virtuvėje, tačiau ji ir tuo metu padėjo tvarkyti buhalterinius įmonės dokumentus. Visi įmonės grynieji pinigai buvo atiduodami S. K., buhalterija jų netvarkydavo. Dėl pinigų perdavimo S. K. buvo iÅ¡raÅ¡omi kasos pajamų orderiai, kuriuos ji pasiraÅ¡ydavo. Atskaitingas asmuo turi pateikti dokumentus, patvirtinančius grynųjų pinigų panaudojimÄ . IÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai buvo pateikiami, tačiau ne tokioms pinigų sumoms, kokios bÅ«davo iÅ¡duodamos atskaitingam asmeniui.

Todėl dokumentinis pinigų likutis vis didėdavo ir jai iÅ¡einant iÅ¡ darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentinis pinigų likutis buvo apie 137 000 Eur. Ji, iÅ¡eidama iÅ¡ darbo, jokių įmonės dokumentų neiÅ¡sinešė. Tik dalį dokumentų, kuriuos suvesdavo, buvo įsiraÅ¡iusi į skaitmeninę laikmenÄ . Jai neteko girdėti apie įmonėje mokėtus didelių piniginių sumų darbo užmokesčio priedus. Be kita ko, liudytoja teigė ir tai, kad ji dirbo (darė) viskÄ , kÄ liepdavo S. K., o nesutikti su S. K. bijodavo, nes jai visada grasindavo, vėliau net muÅ¡davo, todėl ji, S. K. nurodymu, paėmė paskolÄ ir jÄ atidavė S. K., tačiau paskolos įmokas turėjo mokėti pati.

Alkoholiu darbe nepiktnaudžiaudavo, o tarp jos ir S. K. nesutarimai prasidėjo po pirmos jų atžvilgiu iÅ¡keltos baudžiamosios bylos (t. 8, t. 121–130). Vien tai, kad liudytoja kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl S. K. veiksmų tyrimo, kad tarp liudytojos ir S. K. buvo nesutarimai ir kad dėl tam tikrų neesminių aplinkybių liudytojos parodymai nebuvo visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, atsižvelgiant į nuo įvykio praėjusį pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , nesudaro pagrindo abejoti Å¡ios liudytojos parodymų patikimumu.

Be kita ko, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apygardos teismas tinkamai įvertino šios liudytojos parodymus, kadangi jos parodymai dėl esminių aplinkybių (įmonės buhalterinių dokumentų tvarkymo aplinkybių, atskaitingų asmenų dokumentinio grynųjų pinigų likučio, S. K. įmonės valdymo principų ir elgesio su įmonės darbuotojais) sutapo su kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterių B. N. ir S. K. bei darbuotojų G. G., A. S., A. M., I. V., R. M., S. P., I.

S., D. N., I. P. parodymais.

14. Liudytoja I. V. patvirtino aplinkybes apie tai, kad tarp R. P. ir S. K. buvo incidentų. Liudytojos teigimu, ji vienÄ kartÄ matė, kaip direktorė pastÅ«mė R. P.. Be to, ji nėra mačiusi, kad R. P. iÅ¡sineÅ¡tų buhalterinius dokumentus iÅ¡ darbo (t. 8, b. l. 96–97). Liudytoja R. M. nurodė, kad girdėjo kalbas, jog S. K. mušė buhalterę, jos pačios S. K. nemušė, tačiau dažnai apÅ¡aukdavo, ypač kai atvažiuodavo blogos nuotaikos (t. 8, b. l. 100–101). Liudytojai S. P. ir I.

S. taip pat nurodė, kad S. K. nuolat Å¡aukdavo ir keldavo balsÄ . Be to, liudytojas S. P. nurodė ir tai, kad ir jis nuo S. K. yra gavęs per galvÄ iÅ¡ aplanko, nes važiuodamas ne ten pasuko (t. 8, b. l. 102–103). Liudytojas D. N. nurodė ir tai, kad jam buvo grasinama po to, kai Å¡is išėjo iÅ¡ darbo S. K. įmonėje (t. 8, b. l. 99–100, 121–122), o liudytoja I. P. nurodė, kad iÅ¡ darbo S. K. įmonėje išėjo po to, kai jai buvo liepta tvarkyti direktorės namus, aplinkÄ ir už tai jai nebuvo mokamas užmokestis (t. 8, b. l. 98–99).

15. Tai, kad R. P. iÅ¡ esmės visÄ laikÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere, kad įmonės grynieji pinigai buvo atiduodami S. K. ir ji nepateikė visas iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, dėl ko susidarė didelis dokumentinis grynųjų pinigų likutis, patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausta kaip liudytoja B. N., kuri nuteistajai inkriminuotu laikotarpiu Å¡ioje įmonėje ėjo vyriausiosios buhalterės pareigas. Liudytoja teigė, kad grynieji pinigai nebuvo perduodami buhalterijai, ji jų niekada nematė, nes jie buvo atiduodami S. K..

Atskaitingas asmuo turi pateisinti grynųjų pinigų panaudojimÄ , tačiau S. K. neatsiskaitydavo, kur ji panaudojo grynuosius pinigus, t. y. nepateikė visų jai iÅ¡duotų grynųjų pinigų iÅ¡laidas pateisinančių dokumentų. Vedant apyvartos žiniaraÅ¡tį 2016 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų likutis buvo didesnis nei 143 000 Eur. Visi įmonės buhalteriniai dokumentai buvo tvarkomi teisingai, pagal pateiktus dokumentus, t. y. buvo tvarkomos visos atskaitingo asmens sÄ skaitos, pajamos ir iÅ¡laidos, buvo vedama kasos knyga, kuri kiekvieno mėnesio gale buvo sutikrinama su visų kavinių vadovų pateiktais elektroniniais kasos aparatų žurnalais ir visi duomenys atitikdavo.

Liudytoja taip pat nurodė, kad ji matydama, jog yra didelis grynųjų pinigų likutis, raÅ¡ydavo jį į avansines apyskaitas (t. 8, b. l. 157–162). Tai, kad liudytoja nurodė, jog, esant dideliam atskaitingo asmens grynųjų pinigų likučiui, jį Å¡iÄ sumÄ Ä¯raÅ¡ydavo į avansinę apyskaitÄ , nesuteikia pagrindo abejoti Å¡ių dokumentų teisingumu, nes iÅ¡ pateiktos specialisto iÅ¡vados turinio ir specialistės paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad atlikus lyginamÄ jÄ dokumentų analizę avansinėse apyskaitose nurodytos pinigų sumos iÅ¡ esmės visada sutapo su kasos knygose ir kasos iÅ¡laidų orderiuose nurodytomis pinigų sumomis (specialistė nepalygino tik 2016 m. liepos – gruodžio mėnesių laikotarpio avansinių apyskaitų, nes nebuvo pateiktos Å¡io laikotarpio kasos knygos).

Be kita ko, šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ginčijamų dokumentų teisingumu neleidžia abejoti ir tai, kad buhalterės ir specialistės teigimu, įrašus avansinėse apyskaitose savo parašu patvirtindavo atskaitingas asmuo.

16. Be jau minėtų, buhalterinę apskaitÄ tvarkiusių liudytojų R. P. bei B. N., byloje buvo apklausta ir dar viena įmonės buhalterė – liudytoja S. K.. Jos parodymai pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtina, kad įmonės veikloje ir kavinėse gauti grynieji pinigai nebuvo perduodami buhalterijai, jie tik buvo sutvarkomi dokumentuose. Liudytoja nurodė, kad gautus pinigus įmonės darbuotojai atiduodavo direktorei, kuri pasiraÅ¡ydavo kasos knygoje, patvirtindama, kad tuos pinigus gavo. Liudytoja taip pat nurodė, kad vyriausioji buhalterė jai sakė apie labai didelį grynųjų pinigų likutį, esantį pas atskaitingus asmenis. Ji vėliau tvarkydama dokumentus ir pati tai pastebėjo. Be kita ko, liudytoja nurodė ir tai, jog buvo atvejų, kai įmonės darbuotojai, S. K. nurodymu, savo vardu paėmė paskolas (t. 8, b. l. 153–157).

17. Byloje svarbias aplinkybes apie tai, kad visi įmonės grynieji pinigai buvo atiduodami S. K. ir ji juos tvarkė, patvirtino ir liudytoja G. G., kuri teigė, jog ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo tik pagal dokumentus, tačiau jokių įmonės buhalterinių dokumentų ir grynųjų pinigų netvarkė. Jai duotus dokumentus pasiraÅ¡ydavo dėl to, kad tiek buhalterėmis, tiek visais kitais ji pasitikėdavo (t. 8, b. l. 130–132). Kad grynieji pinigai iÅ¡ kavinių ir pinigų perdavimÄ patvirtinantys dokumentai buvo perduodami S. K., nurodė ir liudytoja A.

S., kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo barmene padavėja. Liudytoja teigė, kad ji, paėmusi pinigus iÅ¡ kasos, iÅ¡raÅ¡ydavo kasos iÅ¡laidų orderį ir jį kartu su pinigais perduodavo virėjai S. V. arba vairuotojui A. M., kurie juos perduodavo S. K. (t. 8, b. l. 172–176). Tai, kad S. K. iÅ¡ kavinių dažnai veždavo barmenės A. S. perduotÄ maiÅ¡elį, patvirtino ir liudytojas A. M. (t. 8, b. l. 162–163).

18. Jau minėtų parodymų apie nuteistosios S. K. vadovautos įmonės veiklÄ , jos kaip įmonės vadovės įgaliojimus kitų įmonės darbuotojų ir Å¡ioje byloje apklaustų liudytojų atžvilgiu, bÅ«tina pastebėti ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo suteiktas socialinės įmonės statusas ir dauguma darbuotojų S. K. įmonėje įsidarbindavo per tuometinę Darbo birÅ¾Ä (Å¡iuo metu – Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) pagal įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo, bei darbo įgÅ«džių įgijimo rėmimo ir finansavimo programas.

Taigi, dalis S. K. įmonėje dirbusių asmenų buvo socialiai pažeidžiami, socialinę rizikÄ ir atskirtį patiriantys asmenys, kurių parodymai, be kita ko, svarbÅ«s vertinant pirmiau aptartų liudytojų parodymus dėl S. K. bendrų vadovavimo principų ir teisės aktų laikymosi jos vadovautoje įmonėje. Liudytojas T. K. nurodė, kad S. K. įmonėje buvo priimtas dirbti garso ir vaizdo operatoriumi, tačiau iÅ¡ tiesų dirbo valytoju naktiniame klube (t. 8, b. l. 91–93). Liudytoja E. V. pagal darbo sutartį buvo priimta kaip atrakcionų parko prižiÅ«rėtoja, o dirbo pagalbine darbininke, t. y. ravėdavo lauke, plaudavo, Å¡veisdavo sales ir pan. (t. 8, b. l. 94–96).

Liudytojas V. S. buvo įdarbintas administratoriumi, bet dirbo valytoju (t. 8, b. l. 97). Liudytas D. N. buvo įdarbintas barmenu, bet dirbo valytoju ir indų plovėju. Liudytojas taip pat nurodė, kad dirbdavo nuo 8.00 val. ryto iki 1.00 ar 2.00 val. nakties, tačiau už papildomai dirbtÄ laikÄ nebuvo mokama, taip pat nebuvo suteikiamas papildomas poilsio laikas (t. 8, b. l. 99–100). Liudytoja V. M. nurodė, kad pagal dokumentus S. K. įmonėje dirbo nuo 2012 m. iki 2016 m., tačiau iÅ¡ tiesų jos įmonėje nedirbo.

S. K. pasiÅ«lė jÄ taip įdarbinti. Darbo užmokestį gaudavo į banko kortelę, tačiau jį iÅ¡gryninusi atiduodavo S. K. (t. 8, b. l. 101–104).

19. Be to, teismo manymÄ , kad S. K. inkriminuota pinigų suma nebuvo panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, sustiprina ir baudžiamojoje byloje pateikti S. K. pasiraÅ¡yti dokumentai, kuriuose pagal liudytojų S. V., A. S. ir V. P. parodymus akivaizdžiai įraÅ¡yta tikrovės neatitinkanti informacija. IÅ¡ baudžiamojoje byloje pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „S. K. Paslaugos“ direktorės S. K. 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu, patvirtintas priedų prie 2018 m. rugpjūčio mėnesio darbo užmokesčio mokėjimas – S. V. ir A.

S. po 3 000 Eur, V. P. – 1 000 Eur (t. 2, b. l. 26). Iš 2018 m. rugpjūčio mėnesio atlyginimo žiniaraščio matyti, kad A. S. priskaičiuotas 3 009,55 Eur priedas, V. P. – 1010, 23 Eur priedas ir S. V. – 3 000 Eur priedas (t. 2, b. l. 28). Pirmosios instancijos teisme apklaustos S. V., A. S. ir V. P. nurodė, jog dirbdamos S. K. įmonėje gaudavo tik darbo užmokestį, jokių priedų nėra gavusios. Be kita ko, liudytoja A. S. nurodė ir tai, kad 2018 m. spalio 10 d. D. J. prašė jos pasirašyti dokumentus, jog ji pirkdavo prekes prekybos centre „Maxima“ ir kitur, bet jai pateiktų dokumentų ji nepasirašė, nes ji nieko nepirko, pateiktuose jai pasirašyti dokumentuose nurodytų pinigų sumų neturėjo ir su niekuo neatsiskaitinėjo (t. 8, b. l. 172–176).

Taigi, iÅ¡dėstyti liudytojų parodymai pirmosios instancijos teismui leido padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad nurodytuose įmonės dokumentuose buvo įraÅ¡yta tikrovės neatitinkanti informacija.

20. Apeliaciniame skunde nuteistosios kaltę dėl jai inkriminuotų veikų bandoma paneigti teigiant, kad trÅ«kstamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kurie, be kita ko, galėtų patvirtinti, jog inkriminuoti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms, iÅ¡ įmonės iÅ¡sinešė R. P. ir kad Å¡iuos teiginius patvirtina liudytojo R. R. parodymai. Teisėjų kolegija tokiÄ gynybos versijÄ vertina tik kaip pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ , nes Å¡ie teiginiai pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigti, kaip prieÅ¡taraujantys byloje surinktiems ir nuteistosios kaltę patvirtinantiems įrodymams, prieÅ¡taraujantys ir tarpusavyje (liudytojas teigė, kad matė, jog kažkokius dokumentus R.

P. iÅ¡sinešė 2015 m. pavasarį, nors įmonėje jis pradėjo dirbti nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. (t. 8, b. l. 137–138)). Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, jog specialistei nebuvo pateikti ir vėlesnio laikotarpio įmonės buhalteriniai dokumentai. Taigi, akivaizdu, kad nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad R. P. iÅ¡sinešė ar paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. Å iuo aspektu aktuali ir kasacinio teismo praktika, kurioje, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien tik kaltininko aiÅ¡kinimas apie tai, neva jis apskritai jokių lėšų nepasisavino, arba deklaratyvÅ«s teiginiai apie tariamai tinkamÄ lėšų ir turto panaudojimÄ , kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, kaltinimo nepaneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-150-628/2018, Nr. 2K-322-1073/2019).

Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad reikalavimas, jog baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, BK 183 straipsnio kontekste, pagrįstų pinigų panaudojimÄ bendrovės interesais, nevertintinas kaip įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas jam ir neprieÅ¡tarauja nekaltumo prezumpcijos principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-628/2018). Å iuo atveju, jokie konkretÅ«s ir nekeliantys abejonių dokumentai ar duomenys, kurie pagrįstų teiginius apie tai, kad įmonės piniginės lėšos – 140 409,78 Eur buvo panaudotos įmonės veikloje nebuvo nurodyti, nors Å¡ios pinigų sumos panaudojimo įmonės veikloje klausimas buvo esminis dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

21. Nuteistajai S. K. inkriminuotos pinigų sumos pasisavinimÄ byloje siekta paneigti ir faktu, kad tam tikrÄ laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo G. G. ir pagal įmonės dokumentus jai buvo iÅ¡duoti grynieji pinigai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pripažinus, jog formaliai juridinio asmens vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ taikoma tais pačiais pagrindais kaip ir de jure (pagal teisę) vadovui (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-427/2013, Nr. e3K-3-324-915/2017; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-788/2017).

Formalus juridinio asmens vadovo statusas tam tikrais atvejais gali tapti pagrindu taikyti tokiam asmeniui civilinę atsakomybę už juridinio asmens neįvykdytÄ prievolę ar trečiajam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , net jeigu Å¡iuos padarinius realiai sukėlė kiti asmenys. Tačiau juridinio asmens vadovo baudžiamoji atsakomybė, ypač už kitų asmenų padarytus veiksmus, negali bÅ«ti grindžiama vien tik jo pareigomis ir jam formaliai priskirta kompetencija. Bet kuri nusikalstama veika visada pasireiÅ¡kia konkrečiu visuomenei pavojingu ir baudžiamojo įstatymo uždraustu veikimu ar neveikimu (BK 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis), o nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių inkriminavimas turi bÅ«ti pagrįstas byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019).

Būtent pirmiau aptartais įmonės darbuotojų parodymais nustatyta, kad tiriamu laikotarpiu visi įmonės grynieji pinigai, visada buvo perduodami S. K., kuri faktiškai visada vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, byloje pagrįstai konstatuota, kad G. G., nors teisine prasme ir buvo įmonės vadove, faktiškai tokių veiksmų neatliko, todėl nagrinėjamu atveju kaltinimai S. K. yra visiškai pagrįsti.

22. Pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl įmonės turto pasisavinimo taip pat nepaneigia ir gynėjo teiginiai apie tai, jog bylos negarinėjimo metu nebuvo nustatytas realios žalos ir įmonei priklausiusių pinigų neteisėtas panaudojimo faktas, t. y. nenustatyta, kad S. K. bÅ«tų įsigijusi turto savo reikmėms ar kokių kitų prabangių prekių. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo suformuotoje praktikoje analogiÅ¡ko pobÅ«džio baudžiamosiose bylose pasisakyta, jog nenustačius nuteistojo sumanymo disponuoti iÅ¡ įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant jo veikÄ kaip turto pasisavinimÄ , neturi reikÅ¡mės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos.

Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-462-489/2016).

23. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog S. K., bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisine ir tam tikru laikotarpiu tik faktine vadove, dėl užimamų pareigų, turėdama teisę kontroliuoti Å¡io juridinio asmens veiklÄ ir priimti sprendimus Å¡io juridinio asmens vardu, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 28 d. pagal kasos iÅ¡laidų orderius ir avansines apyskaitas gavusi įmonės grynuosius pinigus, bÅ«dama taip pat ir įmonės kasininke, žinodama, kad pagal kasos iÅ¡laidų orderius ir avansines apyskaitas iÅ¡ bendrovės kasos iÅ¡mokėtus įmonės grynuosius pinigus privalo naudoti tik įmonės veikloje, taip pat privalo grynųjų pinigų panaudojimÄ patvirtinančius dokumentus pateikti įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam asmeniui, tokių dokumentų ar juos patvirtinančių duomenų dėl 140 409,78 Eur panaudojimo nuteistoji S. K. nepateikė ir negrÄ Å¾ino jų įmonei, t. y.

įgijo galimybę kaip savomis disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tokiu bÅ«du tyčia pasisavino jos žinioje buvusį svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ â€“ 140 409,78 Eur. Atlikdama tokius veiksmus S. K. suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė kilsiančius padarinius ir jų norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė civiliniam ieÅ¡kovui padarytÄ turtinės žalos dydį.

Dėl kaltinamojo akto trūkumų ir BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo 24. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad byloje buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nes jame dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje inkriminuotos nusikalstamos veikos suformuluotas kaltinimas buvo nekonkretus ir ydingas. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame nėra pateiktas teisinis S. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų vertinimas, todėl nėra aišku, kokius objektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius nuteistoji realizavo.

Dėl to buvo pažeista nuteistosios teisė į gynybÄ ir teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ . 24.1. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Å ie reikalavimai skirti kaltinamojo teisei žinoti, kuo jis yra kaltinamas, užtikrinti ir bylos nagrinėjimo teisme riboms apibrėžti.

Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, iÅ¡dėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir Å¡ias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas turi atitikti BK normoje, pagal kuriÄ nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nurodytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir Å¡ie trÅ«kumai trukdo teismui nagrinėti bylÄ , ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybÄ , be to, Å¡ių trÅ«kumų negalima iÅ¡taisyti nagrinėjant bylÄ teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-511/2016, Nr. 2K-183-693/2016, Nr. 2K-297-222/2016, Nr. 2K-280-648/2018, Nr. 2K-77-489/2022).

Taip pat ir apeliacinės instancijos teismas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylÄ prokurorui gali tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iÅ¡ esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). 24.2. S. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos turinio analizė patvirtina, kad kaltinamajame akte yra nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos ir S. K. inkriminuotos padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«das, apraÅ¡yti konkretÅ«s S. K. inkriminuoti neteisėti veiksmai ir kilę padariniai.

Nuteistajai inkriminuota nusikalstama veika kvalifikuota tiksliai nurodant BK normÄ . Taip pat iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs kliūčių bylÄ nagrinėti teisme, be kita ko, ir BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, 2020 m. sausio 9 d. nutartimi baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 8, b. l. 1–10). 2020 m. liepos 3 d. teisiamajame posėdyje, prokurorei paskelbus kaltinamÄ jį aktÄ , dalyvaujant gynėjui, nuteistoji S. K. pareiÅ¡kė „supratau, kuo esu kaltinama“.

Å ioje bylos nagrinėjimo stadijoje nei nuteistoji, nei jos gynėjas (dalyvavo tas pats gynėjas, kuris pateikė ir apeliacinį skundÄ ), nepareiÅ¡kė ir neiÅ¡sakė jokių pastabų ar praÅ¡ymų dėl kaltinamojo akto trÅ«kumų. Taip pat ir vėlesnių teisiamųjų posėdžių metu, S. K. kartu su gynėju dalyvaudama procese ir gindamasi nuo jai pareikÅ¡tų kaltinimų bei pateikdama teismui savo pozicijÄ (ji atsisakė atsakyti į klausimus ir pakankamai lakoniÅ¡kus paaiÅ¡kinimus davė tik įrodymų tyrimo pabaigoje), jokių praÅ¡ymų ir pastabų dėl kaltinamojo akto trÅ«kumų, nepareiÅ¡kė.

Kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, pastabas dėl kaltinamojo akto trÅ«kumų, gynėjas iÅ¡sakė tik savo baigiamojoje kalboje, tačiau ir Å¡iuo atveju neprašė baudžiamosios bylos grÄ Å¾inti prokurorui dėl kaltinamojo akto trÅ«kumų paÅ¡alinimo, o šį savo teiginį siejo iÅ¡ esmės su pateiktų įrodymų ir kaltinamosios atsakomybės vertinimu (t. 9, b. l. 150–156, 158–160). Taigi, kaltinamajame akte iÅ¡dėstytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, kaip ir parodė procesas pirmosios instancijos teisme, netrukdė bylÄ nagrinėti teisme ir nebuvo iÅ¡ esmės suvaržyta kaltinamosios teisė žinoti, kuo ji yra kaltinama, bei veiksmingai gintis nuo kaltinimo, t. y. nebuvo pažeistos teisingo proceso nuostatos.

Todėl pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareikÅ¡tus kaltinimus, priėmė nuosprendį, neįžvelgęs jokių kliūčių nagrinėti bylÄ dėl kaltinamojo akto galimų trÅ«kumų. 24.3. Teisėjų kolegija, įvertinusi gynėjo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir atsižvelgdama į pateiktÄ nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ , iÅ¡ dalies sutinka, kad pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pačios nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo konstrukcija buvo iÅ¡dėstyta stilistiÅ¡kai sudėtingai ir ydingai (pvz., jame nurodyta, kad „2013 – 2015 metais į bendrovės buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė kasos iÅ¡laidų orderius apie darbo užmokesčio bendrovės darbuotojams grynaisiais pinigais iÅ¡mokėjimÄ , t. y. 2013 – 2015 m.

į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos iÅ¡laidas įraÅ¡ant 17 057,78 Eur daugiau darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo grynaisiais pinigais Å«kinių operacijų, nei pateikta atlyginimų iÅ¡mokėjimų žiniaraščių su pinigų gavimÄ patvirtinančiais gavėjų paraÅ¡ais, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie Å«kinės operacijos turinį, nes realiai ne visas darbo užmokestis buvo iÅ¡mokamas darbuotojams“). Visgi net ir taip apraÅ¡yta kaltinimo konstrukcija, kaip jau minėta, leido proceso dalyviams ir nuteistajai bei jos gynėjui suprasti kaltinimo esmę (aptariamu atveju dėl to, kad 2013 – 2015 metais į bendrovės buhalterinę apskaitÄ buvo nepagrįstai įtraukti kasos iÅ¡laidų orderiai apie 17 057,78 Eur didesnį nei realiai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį), todėl vien tik taip suformuluotas kaltinimas neleidžia daryti iÅ¡vados, kad kaltinamasis aktas iÅ¡ esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir kad taip formuluojant kaltinimÄ Å¡ioje konkrečioje situacijoje buvo pažeista nuteistosios S. K. teisė į gynybÄ , teisė žinoti, kuo ji yra kaltinama, teisė į teisingÄ procesÄ .

Be kita ko, iš apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, kad apeliantas kaltinamojo akto trūkumus labiau sieja ne su paties kaltinamojo akto neatitikimu BPK 219 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, bet su S. K. pareikšto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pagrįstumu ir pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu.

25. Gynėjas, ginčydamas nuteisimÄ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pirmiausia teigia, kad apygardos teismas S. K. nepagrįstai laikė tinkamu Å¡ios nusikalstamos veikos subjektu, nes ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, buvo atsakinga tik už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , o už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ buvo atsakinga įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkiusi buhalterė. Be kita ko, pasak apelianto, taip pat pirmosios instancijos teismas S. K. nepagrįstai pripažino tarpiniu vykdytoju laikotarpiu, kai ji net nebuvo įmonės vadovė.

26. Kasacinės instancijos teismas, aiÅ¡kindamas BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl Å¡ios nusikalstamos veikos subjekto, yra nurodęs, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu Å¡ie asmenys. Ä®monės vadovas gali bÅ«ti tik Å¡io nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau jei apgaulingai apskaitai tvarkyti jis panaudoja nekaltÄ asmenį, t. y. asmenį, atsakingÄ už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , bet nežinantį apie tai, kad jam pateikiami apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo baudžiamosios teisės institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis).

Ä®monės vadovas už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ savarankiÅ¡kai gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai jis sÄ moningai pateikia buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitÄ , o buhalteris apie tai neinformuojamas, arba iÅ¡ viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Å iuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimÄ buhalterio rankomis, Å¡iam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, Nr. 2K-277-696/2017, Nr. 2K-161-693/2019 ir kt.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio baudžiamosiose bylose, faktinis vadovas, kuris veikė per direktoriaus pareigas ėjusį asmenį, pripažįstamas tinkamu Å¡ios nusikalstamos veikos subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310-788/2015, Nr. 2K-168-719/2021). Teisėjų kolegijos vertinimu, labai panaÅ¡i situacija susiklostė ir Å¡ioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

27. IÅ¡ juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų matyti, kad iÅ¡ esmės beveik visu inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu Å¡ios įmonės akcininke buvo S. K.. Laikotarpiais nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. ir nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. direktore buvo S. K., o laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. birželio 9 d. direktore buvo paskirta G. G. (t. 6, b. l. 1–6). Buhalterinę apskaitÄ laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. tvarkė buhalterė B. N., o nuo 2017 m. balandžio 26 d. nebuvo organizuojamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas.

28. Kaip matyti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkė buhalterė, teisiniai vadovai atskirais laikotarpiais buvo S. K. ir G. G.. Liudytoja G. G. nurodė, kad ji nuo 2007 m. dirbo S. K. įmonėje. Dirbo padavėja–barmene, po to administratore–barmene. Nuo 2013 m. S. K. paprašė jos bÅ«ti įmonės direktore. Tačiau realiai direktore buvo pati S. K., kuri tvarkė visus finansinius reikalus. Ji direktore buvo tik pagal dokumentus (t. 8, b. l. 131–132). Liudytoja R. P. nurodė, kad jai dirbant S. K. įmonėje, tam tikru laikotarpiu įmonės direktore buvo G. G., tačiau ir tuo laikotarpiu įmonei realiai vadovavo S. K. (t. 8, b. l. 122–130). Tai, kad S. K. visÄ tiriamÄ laikotarpį vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir priimdavo visus sprendimus dėl Å¡ios įmonės, taip pat patvirtino liudytojos S. V., D. J., S. K. (t. 8, b. l. 135–137, 147–151, 153–157).

29. Taigi, gynybos teiginiai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisinės vadovės G. G. atsakomybę, įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, t. y., kad bÅ«tent S. K. visÄ inkriminuotÄ laikotarpį vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir davė nurodymus formaliai paskirtai direktorei, yra nepagrįsti. Atsižvelgdama į tai, kad S. K. visÄ inkriminuotÄ laikotarpį realiai veikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ji bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisine ir faktine vadove tinkamai neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos bei paslėpė įmonės dokumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. K. pagrįstai pripažinta tinkamu BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektu.

IÅ¡ liudytojų įmonės buhalterių B. N., S. K. ir R. P. parodymų matyti ir tai, kad S. K. atskirais atvejais sÄ moningai, net ir po buhalterių pastebėjimų apie buhalterinės apskaitos trÅ«kumus, pvz., vis didėjantį S. K. nepanaudotų bendrovės lėšų likutį, aiÅ¡kiai negalimų iÅ¡laidų įtraukimÄ Ä¯ apskaitÄ , buhalterėms duodavo aiÅ¡kius nurodymus dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, kaip turi bÅ«ti pildomi ir suraÅ¡omi įmonės buhalteriniai dokumentai, taip pat ir tai, kad į juos turi bÅ«ti įraÅ¡omi neteisingi duomenys (apie tai dar bus pasisakyta plačiau).

Å ios aplinkybės patvirtina S. K. vaidmenį organizuojant jos faktiÅ¡kai vadovautos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ir suvokimÄ bei tikslÄ veikti neteisėtai.

30. Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat nurodo, kad, priimant skundžiamÄ nuosprendį, nebuvo nustatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iuo gynėjo skundo argumentu.

31. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta už kelių alternatyvių veikų padarymÄ :

1) apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ ;

3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimÄ ;

4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimÄ . Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslÄ , kad juo nebÅ«tų pasinaudota tikrinant asmens veiklÄ , jo turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ ar įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ .

BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai yra nustatyti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai – negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, Nr. 2K-109-746/2017).

32. Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡ant S. K. veiksmus padarant BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ nurodyta, kad ji „suvokdama savo nusikalstamo veikimo pobÅ«dį, žinodama, kad bus trukdoma nustatyti įmonės veiklÄ , jos turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ ar įsipareigojimų dydį, ar struktÅ«rÄ , siekė Å¡ių padarinių atsiradimo, <...> , apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , <...> 2015 m. rugsėjo mėnesio į bendrovės buhalterinę apskaitÄ neįtraukė darbo užmokesčio už 173,11 Eur iÅ¡mokėjimo operacijos <...> bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo bendrovės grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo operacijos už 173,11 Eur <...> 2013 – 2015 metais į bendrovės buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė kasos iÅ¡laidų orderius apie darbo užmokesčio bendrovės darbuotojams grynaisiais pinigais iÅ¡mokėjimÄ , t. y. 2013 – 2015 m.

į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos iÅ¡laidas įraÅ¡yta 17 057,78 Eur daugiau darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo grynaisiais pinigais Å«kinių operacijų, nei pateikta atlyginimų iÅ¡mokėjimų žiniaraščių su pinigų gavimÄ patvirtinančiais gavėjų paraÅ¡ais, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie Å«kinės operacijos turinį, nes realiai ne visas darbo užmokestis buvo iÅ¡mokamas darbuotojams <...> nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus už 2016 m. liepos – gruodžio mėnesius, klubo „(duomenys neskelbtini)“ pajamų (balansinė sÄ skaita Nr. 504), kitų pajamų (balansinė sÄ skaita Nr.522), finansinės veiklos (balansinė sÄ skaita Nr. 532) ir pagautės (balansinė sÄ skaita Nr. 540) pirminius apskaitos dokumentus už 2013 ir 2014 metus, bei apskaitos registro „Didžioji knyga“ ar buhalterinių sÄ skaitų suvestinių apskaitos registrus už 2013 – 2016 metus <...> laikotarpiu nuo 2017-04-26 iki 2017-09-28 neorganizavo įmonės apskaitos, nes nesudarė sutarties su buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančia įmone ir nesamdė buhalterio.

Dėl šių nustatytų aplinkybių negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 – 2016 metus“.

33. Nagrinėjamu atveju specialisto iÅ¡vadoje Nr. 04/13-2-9-248 nurodyta, kad įvertinus tyrimo metu nustatytus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 10 – 11 straipsnių, 12 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių, 19 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 21 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus, t. y., kad: 1) 2015 m. rugsėjo mėn. į bendrovės buhalterinę apskaitÄ nebuvo įtraukta darbo užmokesčio už 173,11 Eur iÅ¡mokėjimo operacijos; 2) bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neužregistruota bendrovės grynų pinigų iÅ¡mokėjimo operacija už 173,11 Eur; 3) 2013 – 2015 metais į bendrovės buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukti kasos iÅ¡laidų orderiai apie darbo užmokesčio bendrovės darbuotojams grynais pinigais iÅ¡mokėjimÄ , iÅ¡ viso 17 057,78 Eur, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie Å«kinės operacijos turinį, t. y. į apskaitÄ Ä¯trauktos neįvykusias operacijas;

4) neiÅ¡saugoti kasos dokumentai už 2016 m. liepos – gruodžio mėn., pirminiai apskaitos dokumentų už 2013 ir 2014 metus bei apskaitos registro Didžioji knyga ar buhalterinių sÄ skaitų suvestinių apskaitos registrai už 2013 – 2016 metus;

5) laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. nepaskirtas asmuo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , konstatuota, jog iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2013 – 2016 metus (t. 5, b. l. 34–191). Pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje specialistė N. B., duodama paaiÅ¡kinimus, pateiktas iÅ¡vadas patvirtino ir nurodė, kad jai buvo pateikta tik dalis įmonės buhalterinių dokumentų, tačiau, pateikdama savo iÅ¡vadÄ , juos ji palygino ir su iÅ¡ kitų Å¡altinių gautais dokumentais ir duomenimis.

BÅ«tent įvertinusi Å¡ių dokumentų ir duomenų visumÄ , pateikė iÅ¡vadÄ , konkrečiai atsakydama į jai pateiktus klausimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos. Specialistė taip pat paaiÅ¡kino, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ , įstatymo nustatyta tvarka, atsako Å«kio subjekto vadovas (t. 8, b. l. 190–194; t. 9, b. l. 41–42).

34. Tiriamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkė R. P., B. N. ir S. K.. Dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo liudytoja R. P. teigė, kad S. K. įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, nes į jÄ buvo traukiama viskas, t. y. ir tai kas nesusiję su įmonės veikla ar turtu. Liudytoja nurodė, kad ji, tvarkydama įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, viskÄ Ä¯vesdavo ir atlikdavo taip, kaip nustatyta įstatymuose, tačiau buhalterių užpildytus įmonės dokumentus, patikrindavo S. K. ir ranka juos pataisydavo, t. y. nurodydavo, kas juose turi bÅ«ti įraÅ¡yta bei liepdavo juos pataisyti, kad gautųsi jos nurodytos pinigų sumos.

Tokiu principu įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama ir tvarkoma visÄ laikÄ , nes S. K. sakydavo, kad jos sÅ«nus dirba mokesčių inspekcijoje ir jos įmonės niekas netikrins. Ä®monėje atliekami patikrinimai bÅ«davo formalÅ«s, įmonės dokumentų niekas netikrindavo. Be kita ko, ilgÄ laikotarpį jai nebuvo mokamas darbo užmokestis, o tuo metu, kai jis buvo mokamas, pervesto darbo užmokesčio dalį, iÅ¡gryninus iÅ¡ banko sÄ skaitos, ji turėdavo atiduoti S. K.. Liudytoja taip pat nurodė, kad įmonės dokumentų iÅ¡eidama iÅ¡ darbo neiÅ¡sinešė.

To net nebÅ«tų galėjusi padaryti, nes jai iÅ¡einant iÅ¡ darbo – 2017 m., įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai buvo laikomi kavinės atskiroje patalpoje, kuri buvo užrakinta ir ji rakto nuo Å¡ios patalpos neturėjo (t. 8, b. l. 122–130). Tai, kad S. K. nurodydavo, kaip turi bÅ«ti tvarkoma buhalterinė apskaita ir pildomi buhalteriniai dokumentai, patvirtino ir liudytoja B. N., kuri dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiÄ ja buhaltere. Liudytoja teigė, kad dirbdama Å¡ioje įmonėje visus įmonės dokumentus tvarkė laikydamasi įstatymų, bet taip pat turėjo vykdyti ir visus S. K. nurodymus.

Ne visi direktorės S. K. nurodymai buvo teisingi, tačiau apie tai pasakius direktorei, ji vis tiek liepdavo taip tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitÄ . Ä®monė mokėjo visus mokesčius, tik tiek, kad kartais jie bÅ«davo truputį sumažinami. Ji paduodavo direktorei užpildytus dokumentus, o Å¡i nurodydavo, kiek galima mokėti mokesčių. Todėl ji, pateikdama deklaracijas, parodydavo tiek, kiek jai buvo nurodžiusi direktorė. Taip negalima daryti, bet direktorė visÄ laikÄ sakydavo, kad kol jos sÅ«nus dirba Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, gali nebijoti, niekas jų netikrins.

Taip pat ir dėl grynųjų įmonės pinigų tvarkymo, jie iÅ¡ esmės buvo tvarkomi tik dokumentuose, nes ji jų niekada nematė, kadangi jie bÅ«davo atiduodami direktorei. Kitos darbuotojos, tvarkiusios buhalterinius dokumentus juos tvarkė tinkamai, suvesdavo visus reikiamus dokumentus ir duomenis (t. 8, b. l. 157–162). Liudytoja S. K. nurodė, kad ji S. K. įmonėje dirbo buhaltere – suvesdavo visas nupirktas prekes, t. y. viskÄ užpajamuodavo, iÅ¡raÅ¡ydavo kasos pajamų orderius, kiek surinkdavo iÅ¡ visų kavinių, atlikdavo inventorizacijas, nuraÅ¡ydavo inventorių ir pan.

Buvo ne vienas atvejis, kai algalapyje buvo įrašyta didesnė pinigų suma, tačiau jai sumokėdavo mažiau (t. 8, b. l. 153–157).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka daryti patikimÄ iÅ¡vadÄ , kad visÄ S. K. inkriminuotÄ nusikalstamos veikos laikotarpį įmonė vykdė veiklÄ ir įmonėje dirbusios buhalterės tvarkė buhalterinę apskaitÄ , tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu visi įmonės buhalteriniai dokumentai pateikti nebuvo. Taigi, nagrinėjamoje byloje kompetentingos įstaigos pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje dėl dokumentų paslėpimo, jų neiÅ¡saugojimo ir įmonės apskaitos laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017  m. rugsėjo 28 d. neorganizavimo, nustatyti kilę veikos padariniai – negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Pagal liudytojų parodymus pirmiau aptarti nuteistosios S. K. veiksmai buvo atliekami, žinant, kad tokiais veiksmais bus sutrukdyta nustatyti įmonės veiklÄ , jos turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ ar įsipareigojimų dydį, bei struktÅ«rÄ . Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, kad S. K. pirmiau nurodytų veiksmų turinys atitinka tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, kurie yra įrodyti byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad S. K., bÅ«dama įmonės vadove ir bÅ«dama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimÄ bei už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , neabejotinai žinodama buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sÄ moningai juos netinkamai vykdė, numatė, kad dėl to bus negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti jos valdomos įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir Å¡ių padarinių norėjo, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia (be kita ko, tai pagrindžia nustatytos aplinkybė, kad ji su įmonės turtu elgėsi kaip su nuosavu turtu, o pagal byloje apklaustų liudytojų parodymus, savo neteisėtus veiksmus ir pavedimus, be kita ko, grindė manipuliacijomis apie galimybes iÅ¡vengti mokesčių inspekcijos pareigÅ«nų patikrinimų dėl jos sÅ«naus eitų pareigų (pagal baudžiamojoje bylos medžiagÄ matyti, kad nuteistosios S. K. sÅ«nus buvo Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas – t. 6, b. l. 52–55).

36. Nepaisant jau pirmiau aptartų ir byloje pasitvirtinusių faktinių aplinkybių, nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad bÅ«tent ji neįtraukė į buhalterinę apskaitÄ 2015 m. rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio už 173,11 Eur iÅ¡mokėjimo operacijos; bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo bendrovės grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo operacijos už 173,11 Eur ir 2013 – 2015 metais į bendrovės buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė kasos iÅ¡laidų orderius apie didesnį darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ darbuotojams grynaisiais pinigais nei buvo iÅ¡mokamas darbuotojams.

37. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad beveik visÄ S. K. inkriminuotÄ laikotarpį įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkė paskirtos buhalterės. Tačiau iÅ¡ nusikalstamo veikos apraÅ¡ymo, nurodant konkrečius S. K. veiksmus („neįtraukė“, „neužregistravo“, „įtraukė“), galima suprasti, kad tokius veiksmus pagal jai inkriminuotÄ kaltinimÄ ir nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, atliko pati nuteistoji S. K., nors, kaip ir minėta, įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkė tam paskirti atsakingi asmenys ir bÅ«tent Å¡ių veiksmų atlikimas pagal įmonėje einamas pareigas yra priskirtini buhalteriui.

Nors iÅ¡ iÅ¡dėstytų liudytojų įmonės buhalterių parodymų iÅ¡ esmės galima daryti iÅ¡vadÄ , kad S. K., veikdama per buhalteres, visÄ Ä¯monės buhalterinę apskaitÄ tvarkė apgaulingai, ir atskirais, bet konkrečiai liudytojų nedetalizuotais atvejais, ji net pati savo kai kuriuose buhalterinės apskaitos dokumentuose ranka darydavo tam tikrus taisymus, nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamai įrodyta, kad Å¡io sprendimo 36 pastraipoje nurodytus veiksmus atliko bÅ«tent nuteistoji S. K..

Baudžiamojoje byloje nepateikta jokių neginčijamų įrodymų apie tai, kad pati nuteistoji S. K. bÅ«tų atlikusi Å¡iuos konkrečiai nurodytus ir jai inkriminuotus neteisėtus veiksmus, o visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti jokiais kitais procesiniais veiksmais, vertintinos S. K. naudai. Atitinkamai S. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį galėtų atsakyti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , kaip specialusis subjektas, tik nustačius, kad ji veikė per įmonėje dirbusias buhalteres, kurioms apie jos neteisėtus veiksmus nebuvo žinoma, tačiau Å¡iuo atveju toks kaltinimas nuteistajai nebuvo reiÅ¡kiamas, taip pat prokuroras nereiÅ¡kė praÅ¡ymo dėl kaltinimo pakeitimo.

Todėl Å¡iuo atveju iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytų faktinių aplinkybių minėtos aplinkybės Å¡alintinos, t. y. paÅ¡alinamos aplinkybės apie tai, kad: S. K., veikdama kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė į bendrovės buhalterinę apskaitÄ neįtraukė 2015 m. rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio už 173,11 Eur iÅ¡mokėjimo operacijos; bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo bendrovės grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo operacijos už 173,11 Eur; 2013 – 2015 metais į bendrovės buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė kasos iÅ¡laidų orderius apie 17 057,78 Eur didesnį darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ grynaisiais pinigais nei buvo realiai iÅ¡mokamas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ie veiksmai, nuteistajai, kaip įmonės vadovei inkriminuoti formaliai ir nepagrįstai, nes Å¡ių aplinkybių byloje surinkti įrodymai nepatvirtina. Å ioje dalyje teismo nuosprendis keistinas, nes nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Kaip ir pirmiau buvo nurodyta, nepaisant tokių iÅ¡vadų, pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos įrodymais, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl S. K. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukia jai inkriminuotos Å¡ioje normoje nurodytos alternatyvios ir nuosprendžiu teisingai nustatytos veikos, kaip jau minėta, byloje įrodyta, kad nuteistoji, pažeisdama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų teisės aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. neorganizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos, nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir paslėpė dalį nuosprendyje nurodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų.

38. Nuteistosios S. K. gynėjas apeliaciniame skunde nepateikė atskirų argumentų dėl Å iaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu iÅ¡spręstų kitų klausimų, taip pat ir nuteistajai paskirtos bausmės, todėl apeliacinės instancijos teismas, visiÅ¡kai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, atsižvelgdamas į nuteistosios padarytų nusikaltimų pavojingumÄ ir sunkumÄ bei jos asmenybę (anksčiau neteista, pensinio amžiaus) konstatuoja, kad nuteistajai S. K. paskirtos atitinkamai 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė už didelės vertės turto pasisavinimÄ ir 50 (penkiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmė už apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ , yra teisingos ir nėra aiÅ¡kiai per griežtos.

Atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pobÅ«dį bei nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir, paskirdamas atitinkamÄ Ä¯pareigojimÄ , atidėti S. K. paskirtos subendrintos 3 (trejų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 2 (dvejiems) metams. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir realiai pakankamai Å¡velnius tokio teismo nuosprendžio teisinius padarinius nuteistajai, neturi jokio teisinio pagrindo dar labiau Å¡velninti nei nuteistajai už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių, nei galutinės subendrintos bausmės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a:

Å iaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendį pakeisti: iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytų įrodytomis pripažintų S. K. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, faktinių aplinkybių paÅ¡alinti aplinkybes apie tai, kad S. K., veikdama kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, į bendrovės buhalterinę apskaitÄ neįtraukė 2015 m. rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio už 173,11 Eur iÅ¡mokėjimo operacijos; bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo bendrovės grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo operacijos už 173,11 Eur; 2013 – 2015 metais į bendrovės buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė kasos iÅ¡laidų orderius apie 17 057,78 Eur didesnį darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ grynaisiais pinigais nei buvo realiai iÅ¡mokamas.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Jūratė Jakubonienė Ernestas Rimšelis