2023-06-07 Nr. AB-11698-3-62-3-00979-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-382-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00979-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Alytaus pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. C. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Alytaus pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas O. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamo Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis serga (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. balandžio mėnesio vartoja vaistus (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. balandžio 5 iki 15 d., kai pareiškėjas buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas, pareigūnai neleido jam turėti šių vaistų, nors dėl nutraukto vaistų vartojimo pareiškėjo liga gali paūmėti, jam teks vykti konsultuotis dėl naujų vaistų. Pareiškėjas informavo pareigūnus apie tai, jog jam reikia vaistų, tačiau jie pasakė, kad pareiškėjas galės pasiimti vaistus, kai atliks paskirtą nuobaudą. Be to, pareigūnai atsisakė užfiksuoti šį pokalbį su pareiškėju vaizdo registratoriumi. Pareiškėjas jam sudarytas kliūtis vartoti vaistus laikė kankinimu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnyje įtvirtinto humanizmo principo (skunde šis principas netiksliai įvardytas kaip „komunizmo principas“), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 30 ir 31 straipsnių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (skunde ši konvencija netiksliai įvardyta kaip „Europos Konvencija“ ir „Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija“) 3 straipsnio, Europos konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (skunde ši konvencija netiksliai įvardyta kaip „Europos konvencija prieš komunizmą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą“) ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimais.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas neteikė skundų ar prašymų dėl vaistų ginčui aktualiu laikotarpiu ar vėliau. 2022 m. balandžio 19 d. skunde pareiškėjas neužsiminė apie iš jo atimtus vaistus. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose slaugytoja išdalydavo vaistus kiekvieną vakarą, jai (taip pat pareigūnams) buvo galima išsakyti ir nusiskundimus dėl sveikatos. Nuo 2021 m. gegužės 4 d. pareiškėjui yra išduodami ARV vaistai, kuriuos reikia vartoti reguliariai be pertraukų visą likusį gyvenimą. Nuo 2019 m. spalio 1 d. Alytaus PN nebeteikia pirminės ambulatorinės medicininės pagalbos, šias paslaugas teikia Laisvės atėmimo vietų ligoninė. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas manė, jog byloje netinkamai nustatytas atsakovas, t. y. atsakovas Alytaus PN turėtų būti pakeistas į atsakovą Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 19 d. sprendimu tenkino pareiškėjo O. C. skundą iš dalies, t. y. priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 140 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad 2021 m. balandžio 27 d. pareiškėjui buvo konstatuota (duomenys neskelbtini) liga, jam buvo skirti vaistai, kuriuos reikia vartoti reguliariai be pertraukų visą likusį gyvenimą, šie vaistai buvo išduodami pareiškėjui į rankas ilgalaikiam vartojimui. Pareiškėjas buvo laikomas uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje nuo 2022 m. balandžio 5 d. iki 2022 m. balandžio 15 d., t. y. 11 parų,.

7. Teismas nenustatė pagrindo netikėti pareiškėjo paaiškinimais, jog jis, 2022 m. balandžio 5 d. patekęs į kamerų tipo patalpas, prašė pareigūnų leisti jam pasiimti vaistus, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nuo vaistų paskyrimo datos juos nepertraukiamai vartojo ir paskirtą datą kreipdavosi į gydytojus dėl gydymo pratęsimo ir vaistų išdavimo. Atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog pareiškėjas negavo paskirtų vaistų 2022 m. balandžio 5–15 d. Atsakovo argumentas, kad 2022 m. balandžio 19 d. skunde Alytaus PN administracijai pareiškėjas neminėjo apie jokius vaistus, jokie vaistai nebuvo rasti pas jį asmens kratos metu, nepaneigė pareiškėjo nusiskundimų, nes jis tvirtino, kad jo vaistai buvo likę būryje ir būtent todėl jis juos norėjo pasiimti į kamerą. Akivaizdu, kad vaistai ir negalėjo būti rasti, atliekant pareiškėjo asmens kratą, o pareigūnų veiksmų neteisėtumas siejamas ne su tuo, kad vaistai iš pareiškėjo buvo paimti atliekant kratą, o su tuo, kad pareiškėjui nebuvo leista pasiimti vaistų į kamerą.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai kvestionavo savo atstovo tinkamumą tuo pagrindu, kad Alytaus PN neteikia sveikatos priežiūros paslaugų, o už tai yra atsakinga Laisvės atėmimo vietų administracija, nes ginčas kilo ne dėl sveikatos paslaugų teikimo (vaistų paskyrimo), o dėl Alytaus PN veiksmų, kuriais buvo suvaržyta pareiškėjo galimybė gydytis paskirtais vaistais.

9. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo atstovas (jo pareigūnai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (neleido pasiimti būtinų nepertraukiamai ir reguliariai vartoti vaistų), veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl to pareiškėjas prarado teisę nepertraukiamai ir reguliariai vartoti jam visam likusiam gyvenimui paskirtus vaistus ir dėl to patyrė neturtinę žalą dėl emocinių išgyvenimų (baimę dėl tikėtino sveikatos pablogėjimo).

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, atsižvelgė į nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (11 parų), mastą, intensyvumą, pobūdį, taip pat į tai, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto teisių pažeidimo ar kitas sunkias neigiamas pasekmes. Teismas nusprendė, kad 140 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams už tokį laikotarpį kompensuoti. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartyje Nr. TA-811-756/2021 už vieną dieną, kai nuteistasis negalėjo gauti būtinų vaistų, priteisė 12,50 Eur neturtinės žalos (100 Eur už 8 dienas), todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteista 140 Eur suma laikytina teisinga kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

III. 11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 19 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

12. Atsakovas tvirtina, kad teismas objektyviai neįvertino pateiktų duomenų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie patirtą turtinę ir neturtinę žalą, jos dydį ir pan. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, jis nepagrindė valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Byloje taip pat nėra įrodymų apie tai, kad pareigūnai neleido pareiškėjui pasiimti vaistų į kamerų tipo patalpas. Be to, atsakovo vertinimu, priteista 140 Eur suma nėra proporcinga padarytam pažeidimui, o pažeidimo pripažinimas šiuo atveju būtų pakankama satisfakcija pareiškėjui. Atsakovas taip pat akcentuoja teismų praktiką bylose dėl žalos atlyginimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo ir pan.

13. Pareiškėjas O. C. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

14. Pareiškėjas pakartoja, jog jis kreipėsi į pareigūnus, prašydamas leisti jam pasiimti vaistus iš savo lokalinio sektoriaus, bet pareigūnai nereagavo į jo prašymus, atsisakė įjungti vaizdo registratorių. Pareiškėjas sutinka su teismo išvadomis ir tvirtina, kad atsakovas nepaneigė nė vieno jo argumento.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais buvo iš dalies patenkintas, t. y. jam priteista 140 Eur neturtinei žalai atlyginti, pagrįstumas ir teisėtumas.

16. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Tačiau, kaip matyti iš minėtos teisės normos formuluotės, kaltė nėra viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl atsakovo pretenzijos dėl to, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo (jo atstovo Alytaus PN) kaltės, yra nepagrįstos.

19. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

20. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, jog BVK 11 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos bendrosios nuteistųjų teisės, tarp jų – teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą (3 p.). Taigi nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą pataisos įstaigoje veikiančioje sveikatos priežiūros tarnyboje, taip pat jiems turi būti sudarytos sąlygos į medicinos pagalbos prieinamumą, be kita ko, jiems paskirtų vaistų ir kitų vaistinių preparatų gavimą ir vartojimą.

21. Sprendžiant dėl būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo tokio pobūdžio bylose, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginius, susijusius su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

22. Šioje byloje pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. balandžio 5–15 d., kai jis buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas nuobaudai atlikti, jam nebuvo sudaryta galimybė pasiimti su savimi jam paskirtus vaistus. Atsakovas nepateikė jokių argumentų ar dokumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog pareiškėjas nuolat nepertraukiamai vartojo jam paskirtus vaistus, paskirtą datą kreipdavosi į gydytojus dėl gydymo pratęsimo ir vaistų išdavimo. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 5 d., prieš uždarant jį į uždarą zoną (pirmiausiai, izoliuojant jį laikino sulaikymo kameroje 48 val.), su savimi neturėjo vaistų (žr. 2022 m. gegužės 15 d. tarnybinį pranešimą Nr. 7.20-1/1827 ir kt.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė turėti su savimi ir vartoti jam paskirtus vaistus 2022 m. balandžio 5–15 d., kai jis buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas nuobaudai atlikti.

23. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. balandžio 21 d. pareiškėjas pateikė skundą Alytaus PN direktoriui dėl to, kad jam nebuvo grąžintas per 2022 m. balandžio 5 d. kratą iš pareiškėjo paimtas žiebtuvėlis. Pareiškėjas pateikė 2022 m. gegužės 2 d. skundą teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo, siedamas jos padarymą su nesudaryta galimybe pasiimti iš būrio vaistus ir turėti juos su savimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą, todėl aplinkybė, kad šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, prieš tai nepateikęs skundo Alytaus PN dėl sudarytų kliūčių nuolat vartoti vaistus, pati savaime nereiškia, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai neatitinka tikrovės.

24. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas teigia, kad jis žodžiu prašė pareigūnų leisti jam pasiimti vaistus, tačiau pareigūnai nepaisė jo prašymų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjo rūpestingą ir aktyvų elgesį, vartojant jam paskirtus vaistus, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėjas kreipėsi į pareigūnus dėl leidimo pasiimti iš būrio vaistus.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, prieina prie išvados, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė vartoti jam paskirtus vaistus, kuriuos jis privalo vartoti nuolat nepertraukiamai, taigi buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti medicinos pagalbą.

26. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 11 dienų negalėjo vartoti jam paskirtų vaistų. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės sukėlė pareiškėjui nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

28. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

29. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir, atsižvelgus į konkrečią situaciją, sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

30. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013).

31. Nagrinėjamoje byloje įvertinus nustatytus pažeidimus, jų mastą ir trukmę (pareiškėjas 11 dienų negalėjo vartoti jam paskirtų vaistų), pareiškėjo patirto diskomforto dydį, taip pat atsižvelgus į tai, kad byloje nėra duomenų apie būtent nustatyto pažeidimo konkretų poveikį pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, byloje nenustatyti kiti kalinimo sąlygų pažeidimai, taip pat nėra įrodymų, jog Alytaus PN sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nėra pagrindo sumažinti pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį – 140 Eur.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, o atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepagrindžia, kad buvo pasirinktas netinkamas žalos atlyginimo būdas ir / ar pareiškėjui buvo priteistas neproporcingo dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Alytaus pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis