bf07d992-3d30-47f5-baf3-b0f0cb4f6dff · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1634-302/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11635-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.2.; 122.3.; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. rugsėjo 11 d.VilniusVilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo UAB „Mineraliniai vandenys“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J.

J. ieÅ¡kinį atsakovui UAB “Mineraliniai vandenys” dėl vekselio pripažinimo apmokėtu, tretieji asmenys BUAB “Sanmeridus”, A. J., antstolė D. M., ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė J. J. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama: pripažinti, kad ieÅ¡kovės laiduotas 2008 m. lapkričio 7 d. paprastasis vekselis kreditoriui UAB „Mineraliniai vandenys“ yra visiÅ¡kai apmokėtas; iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo jo atliktus skaičiavimus dėl netesybų, kilusių iÅ¡ 2003 m. rugsėjo 9 d. sutarties (Pirmosios Sutarties), tiksliai nurodant, kokiu pagrindu buvo atliekamas netesybų skaičiavimas, koks jų dydis, už kokį laikotarpį skaičiuota ir pan.; priteisti ieÅ¡kovės naudai 5 proc. metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas: ieÅ¡kovės sumokėtÄ Å¾yminį mokestį ir iÅ¡laidas už suteiktÄ teisinę pagalbÄ .

IeÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje Nr. 0012/09/05060 iki bus iÅ¡nagrinėta Å¡i civilinė byla ir priimtas galutinis bei neskundžiamas teismo sprendimas. Nurodė, kad nesutinka su antstolės iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡koma suma, taip pat atkreipė dėmesį, kad Å¡iuo metu jos darbovietėje UAB „Via domina“ yra susiklosčiusi itin sunki finansinė padėtis. Esant tokioms aplinkybėms, t.y. negalint skolos iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės atlyginimo i nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių- nesustabdžius iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomojoje byloje, antstolė turės tvirtÄ pagrindÄ , vykdydama priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , iÅ¡ viešųjų varžytynių parduoti jos areÅ¡tuotÄ ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ .

Be to, kadangi ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindžia neabejotinais raÅ¡ytiniais įrodymais, pagrįstai teigtina, kad antstolei toliau vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ dėl 44 427,66 Lt sumos, bus pažeistos jos teisės ne tik dėl atsakovo piktnaudžiavimo vekselio ypatybėmis, bet ir dėl nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡komos didesnės sumos iÅ¡augs vykdymo iÅ¡laidos, kurias taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės bus siekiama iÅ¡ieÅ¡koti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos J.

J. praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkino iÅ¡ dalies: sustabdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje Nr. 0012/09/05060 iÅ¡ ieÅ¡kovei J. J. priklausančio nekilnojamojo turto. IÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės gaunamų ar gautinų piniginių lėšų leido, uždraudžiant iÅ¡ieÅ¡kotas sumas paskirstyti. LaikinÄ sias apsaugos priemones taikė iki bus iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir įsiteisės pirmos instancijos priimtas sprendimas ar kitas procesinis dokumentas, kuriuo bus užbaigta civilinė byla Nr. 2-18867-821/2014.

Kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmetė. Teismas įvertinęs reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio pobÅ«dį, ieÅ¡kovės nurodytus argumentus bei siekdamas iÅ¡laikyti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , pripažino, kad visiÅ¡kas iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymas Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tų netikslingas ir neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto siekiamų tikslų, todėl praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, sustabdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio nekilnojamojo turto. Teismo nuomone, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo principÄ ir yra pakankamos teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

             III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Apeliantas UAB „Mineraliniai vandenys“ pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties ir praÅ¡o jÄ panaikinti, o ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti. Nurodo, kad teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, neįvertinęs ar yra tikimybė, kad ieÅ¡kovei bus priimtas palankus sprendimas. Apelianto manymu, ieÅ¡kovė jau nuo 2010 m. visomis įmanomomis priemonėmis mėgina iÅ¡vengti teisėtai kilusios prievolės sumokėti skolÄ atsakovui, teikia ieÅ¡kinius dėl to paties vekselio visiÅ¡kai naujais pagrindais.

Akivaizdu, kad tokie pozicijos pasikeitimai tik patvirtina, kad ieÅ¡kovės teikiami ieÅ¡kiniai yra tik piktnaudžiavimas materialinėmis ir procesinėmis teisėmis, siekiant iÅ¡vengti skolos mokėjimo prievolės. Apeliantas pabrėžia, kad neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryÅ¡ys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Be to, pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi yra patvirtinęs atsakovo kreditorinį reikalavimÄ 30 770,27 Lt sumai, kuris nėra patenkintas ir Å¡iai dienai.

Antstolio, vykdančio iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės atskirojo skundo suraÅ¡ymo dienÄ duomenimis ieÅ¡kovės skolÄ atsakovui sudaro 32 517,33 Lt. Tad, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad vekselis yra apmokėtas.IeÅ¡kovė J. J. atsiliepime atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundžiama nutartį palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. Nurodo, kad atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog iÅ¡ teismui pateikto ieÅ¡kinio ir jo priedų nėra galima spręsti apie ieÅ¡kinio pagrįstumo galimybes, taip pat, jog apeliantas skunde pateikia ne nutarties neteisėtumo argumentus, bet atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytinus faktus.

IeÅ¡kovė pažymi, kad ji pateikė savo reikalavimÄ pagrindžiančius duomenis, o tai atitinka pirmÄ jÄ Ä¯statymo numatytÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygÄ , todėl atsakovo teiginiai dėl akivaizdaus ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų nepagrįstumo yra niekuo nepagrįsti ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Nurodo, kad antstolei iÅ¡ ieÅ¡kovei negalint iÅ¡ieÅ¡koti pakankamai piniginių lėšų, kyla grėsmė pasikeisti konkretaus nekilnojamojo turto savininkui, kas reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė pagrindė ir antrÄ egzistuojančiÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygÄ - grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymui ar pasunkėjimui įvykdyti.Trečiasis asmuo BUAB „Sanmeridus“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                    Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo apskųstajai nutarčiai panaikinti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju apeliacijos objektu yra nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t.y. sustabdytas iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomojoje byloje iÅ¡ nekilnojamojo turto, todėl spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Å¡ioje byloje egzistavo sÄ lygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. BÅ«tent Å¡iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.Teisė į teisminę gynybÄ reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismÄ , bet ir realiai apginti pažeistÄ ar ginčijamÄ subjektinę teisę, įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ .

Kadangi nuo ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ . Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymÄ .

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. IÅ¡ Å¡ios teisės normos dispozicijos akivaizdu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ bei garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ (CPK 18 str.).

Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003 m. rugsėjo 9 d. tarp UAB „Sanmeridus“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ pasiraÅ¡yta Pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ apeliantas buvo įsipareigojęs UAB „Sanmeridus“ perduoti sutartas prekes, o pastarasis įsipareigojo už jas atsiskaityti. Skola apeliantui pagal Å¡iÄ sutartį 2008 m. lapkričio 7 d. siekė 29 900,98 Lt. 2008 m. lapkričio 7 d.

Å¡ie juridiniai asmenys sudarė Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje Å¡alys be pagrindinių sutarties sÄ lygų papildomai nustatė, kad įsigaliojus Å¡iai sutarčiai, netenka galios visi kiti Å¡alių prieÅ¡ tai sudaryti susitarimai. TÄ pačiÄ dienÄ paprastuoju vekseliu UAB „Sanmeridus“ siekdamas užtikrinti skolos pagal pirmÄ jÄ sutartį grÄ Å¾inimÄ , įsipareigojo sumokėti 35 000 Lt UAB „Mineraliniai vandenys“, o Å¡io vekselio davėjo įsipareigojimÄ laidavo ieÅ¡kovė J.

J.. IeÅ¡kovė J. J. pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje nurodo, jog prievolė pagal minėtÄ vekselį yra pilnai įvykdyta, bendromis ieÅ¡kovės ir UAB „Sanmeridus“ pastangomis, todėl apeliantas neturėjo teisinio pagrindo vekselį pateikti priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui. Be to pažymi, jog apeliantas netinkamai įskaitydavo atliktas įmokas, taip pat, jog Å¡iuo metu jos darbovietėje UAB „Via domina“ susiklosčiusi sunki finansinė padėtis, dėl to ieÅ¡kovė negauna atlyginimo ir neturi galimybių mokėti antstoliams.

To pasėkoje vykdomojoje byloje pagal apelianto pateiktÄ vykdomÄ jį dokumentÄ iÅ¡ viešųjų varžytynių gali bÅ«ti parduotas jai priklausantis areÅ¡tuotas turtas (1/2 dalis arba visas garažas), o tai dar labiau padidintų žalos apimtį ieÅ¡kovės atžvilgiu. Apeliantas UAB „Mineraliniai vandenys“ skunde pabrėžia, jog ieÅ¡kovė visomis įmanomomis priemonėmis mėgina iÅ¡vengti teisėtai kilusios prievolės sumokėti skolÄ apeliantui, o pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, neįvertinęs ar yra tikimybė, kad ieÅ¡kovei bus priimtas palankus sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms, jog Å¡iuo nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, t.y. pripažinus, jog vekselis, kurio pagrindu iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as, apmokėtas, priverstinis vykdymo procesas taptų negalima, todėl teismo sprendimo vykdymas galėtų bÅ«ti apsunkintas. Pažymėtina tai, jog taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp Å¡alių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į praÅ¡omo užtikrinti reikalavimo pobÅ«dį, nurodomÄ jo faktinį pagrindÄ , taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes bÅ«tų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo principų, proceso Å¡alių interesų pusiausvyros.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).

Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Nagrinėjamu atveju ieškinio tikslas yra įrodyti, jog vekselis, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas ir yra vykdomas išieškojimas, yra apmokėtas. Todėl, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nustačius, jog ieškovė neturi piniginių lėšų, o jos darbovietei esant sunkioje finansinėje padėtyje, nesustabdžius išieškojimo iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, kiltų reali grėsmė, jog jis bus realizuotas.

Be to, pardavus jį iÅ¡ varžytynių, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tam tikra dalimi net prarastų prasmę. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis užkirsti keliÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui neturi bÅ«ti aiÅ¡kinama vien kaip bÅ«tinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimÄ . Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ir subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių bÅ«simo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas.

CPK 18 str. reglamentuotas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad teismo sprendime, nutartyje ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylÄ . Todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais iÅ¡imtiniais atvejais, kai ieÅ¡kinio užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis. Akivaizdu, kad atsakovui UAB „Mineraliniai vandenys“ vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , o teismui konstatavus, kad ieÅ¡kovės J.

J. laiduotas 2008 m. lapkričio 7 d. paprastasis vekselis UAB „Mineraliniai vandenys yra visiÅ¡kai apmokėtas, ieÅ¡kovei bÅ«tų padaryta žala, jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pareikalautų papildomų teisminių ginčų. Todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio užtikrinti kitomis užtikrinimo priemonėmis neįmanoma.Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi reikÅ¡mės sprendžiant praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Atmetus apelianto skundÄ , jam bylinėjimosi iÅ¡laidos patirtos suraÅ¡ant procesinį dokumentÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteistinos (LR CPK 93 str.).           Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendė teisingai, todėl teisinio pagrindo naikinti skundžiamÄ nutartį nėra. Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                     Romualda Janovičienė