bf073fdf-c4da-457f-b3e5-3d4c7b63bbfb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NUTARTIS VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 1 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei Mildai Verkulevičienei, atsakovui A. D., jo atstovui advokatui Bogdan Chranovskij, trečiajam asmeniui M. S. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo M.

S. ir n u s t a t ė : IeÅ¡kinyje nurodyta, kad 2019-03-26 d. Plytinės g., Vilnius, A. D., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į Plytinės g. važiavusį dviratininkÄ . Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas, kuris apie sukeltÄ eismo įvykį nepranešė policijai ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ buvo sudariusi įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 8393273), kuria buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, todėl ieÅ¡kovui kilo pareiga atlyginti Å¡iuo eismo įvykiu padarytÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovas iÅ¡mokėjo iÅ¡ viso 8 139,47 EUR draudimo iÅ¡mokÄ padarytai žalai atlyginti: - 4 001,05 Eur turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui; - 446,98 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai; - 1 491,44 Eur Valstybiniam socialinio draudimo fondui; - 2 200 Eur neturinės žalos nukentėjusiam asmeniui. Atsižvelgiant į visas aplinkybes bei vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens.

Todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ su pretenziniu reikalavimu bei jį pagrindžiančiais dokumentais, tačiau atsakovas pretenzinio reikalavimo netenkino. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 8 139,47 Eur iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad jis nesutinka su dvigubu žalos atlyginimu nukentėjusiajam.

Pažymėjo, kad už įvykį nukentėjusiajam sumokėjo 2 500 Eur. Pažymėjo, kad ieškovas yra įvertinęs per didele suma dviratį, nors internete galima juos įsigyti beveik perpus mažesne suma. Atsakovui kelia abejonių ir daiktų sugadinimas. Trečiasis asmuo teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Atsakovas bei jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo tenkintinas visiÅ¡kai IÅ¡ ieÅ¡kovo atstovės ir atsakovo bei jo atstovo paaiÅ¡kinimų bei bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas su atsakovu 2018-07-09 sudarė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AMA 8393273, kuria laikotarpiui nuo 2018-07-22 iki 2019-07-21 buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ ; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis).

Vienos Å¡alies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos Å¡alies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ gali bÅ«ti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis.

Sutarčių privalomumo Å¡alims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iÅ¡ Å¡alių atsisakymas nuo sutarties negalimas, iÅ¡skyrus įstatyme iÅ¡vardytus atvejus, kai vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartį nutraukti Å¡alis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimÄ . Baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-18219-19 2019-08-13 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Baudžiamojoje byloje yra pridėtas bei atsakovo ir trečiojo asmens pasiraÅ¡ytas 2019-08-06 susitarimas dėl nuostolių atlyginimo.

Å iame susitarime numatyta, kad trečiajam asmeniui turtinę ir neturtinę žalÄ atlygina draudimo bendrovė „Compensa“. Atsakovas sutinka atlyginti 2 500 Eur moralinę (neturtinę žalÄ ), o trečiasis asmuo įsipareigoja nereikÅ¡ti jokių papildomų pretenzijų dėl žalos atlyginimo. Atsakovo teigimu, jis dvigubai atlyginti žalos neturėtų, kadangi susitarime su trečiuoju asmeniu nebuvo aptartos papildomos sumos. Pažymėtina, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) nustatytas pareigas (TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis).

Viena iÅ¡ pagrindinių vairuotojo pareigų yra tai, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės vairuotojas (eismo dalyvis) privalo praneÅ¡ti policijai, taip pat ir nepasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. Pažymėtina, kad civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieÅ¡kovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ .

Nukentėjusiajam palaikant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo draudiko atžvilgiu, Å¡ios aplinkybės turėjo bÅ«ti nustatytos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo aiÅ¡kiai nurodyta, kad draudimo bendrovė atlygino turtinę žalÄ nukentėjusiajam bei dalį neturtinės žalos, o papildomÄ neturtinę žalÄ â€“ 2 500 Eur – atlygina atsakovas. Kita vertus, nutarimo, kuriuo baudžiamoji byla nutraukta, atsakovas neskundė, t.y. preziumuojama, kad su jame dėstomomis aplinkybėmis sutiko visiÅ¡kai.

Konkrečiai nutarime aiÅ¡kiai nurodyta, kad atsakovas iÅ¡ eismo įvykio pasiÅ¡alino. Tai patvirtina nukentėjusiojo M. S. parodymai, liudytojos E. T. parodymai, liudytojos J. K. parodymai. Ä®tariamuoju apklaustas atsakovas negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl nepajuto, jog partrenkė dviratininkÄ , pažymi, kad iÅ¡ įvykio vietos neiÅ¡važiavo tyčia, nesiekė slapta suremontuoti automobilio ir pan. Ä®tariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole aiÅ¡kiai įvardinta draudimo bendrovės nukentėjusiajam iÅ¡mokėta žala – 4 001,05 Eur turtinė ir 2 200 Eur neturtinė žala.

Atsakovas šios sumos baudžiamojoje byloje neginčijo, jokių abejonių dėl dviračio vertės ar kitų daiktų vertės nekėlė. Dar daugiau, pažymėtina tai, kad susitarime dėl nuostolių atlyginimo šalimi nebuvo įtraukta draudimo įmonė (ieškovas šioje byloje). Susitarime numatytas pretenzijų atsisakymas tik trečiojo asmens (nukentėjusiojo) dėl žalos atlyginimo. Jeigu šiame susitarime būtų numatyta, kad draudimo bendrovė susitaria pretenzijų dėl žalos atlyginimo įtariamajam nereikšti, atsakovas šiuo motyvu ir dokumentu galėtų remtis nagrinėjamoje byloje.

Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ , įvykus draudžiamajam įvykiui – atsitikimui, nustatytam įstatyme ar draudimo sutartyje (CK 6.987 straipsnis; Draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Draudžiamasis įvykis – tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis). TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymÄ turi bÅ«ti iÅ¡mokama iÅ¡moka.

IÅ¡moka Å¡io įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDÄ® 3 straipsnio 1 dalis). Pagal TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalį, atsakingas draudikas moka iÅ¡mokÄ , jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. IÅ¡moka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad draudiko prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ kyla ne dėl bet kurio įvykio, bet tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDÄ® prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016, 32 punktas; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017, 23 punktas).

IÅ¡ civilinės bei baudžiamosios bylų matyti, kad eismo įvykis įvyko, draudimo bendrovė turėjo teisinį pagrindÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , atlyginant turtinę ir dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam. Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). CK 6.253 straipsnyje įtvirtintos civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Å is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, nes įstatymai ar Å¡alių susitarimai gali numatyti ir kitokius atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikymo pagrindus (CK 6.253 straipsnio 9 dalis). Nukentėjusiojo asmens veiksmai, kai kaip pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleisti asmenį nuo civilinės atsakomybės, be kita ko detalizuoti CK 6.282 straipsnyje. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta trečiojo asmens, t.y. dviratininko kaltė dėl kilusio eismo įvykio, todėl laikytina, kad kaltė yra tik atsakovo, kurios jis neginčijo taip pat baudžiamojoje byloje. Civilinės atsakomybės draudimo teisiniai santykiai yra trinariai, t. y. juose įprastai dalyvauja trys asmenys: už eismo įvykį atsakingos transporto priemonės savininkas (valdytojas), pastarojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu apdraudęs ir Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimo apsaugÄ suteikęs draudikas (draudimo bendrovė) bei nukentėjęs (žalos patyręs asmuo) – naudos pagal draudimo sutartį gavėjas, dar kitaip vadinamas draudimo iÅ¡mokos gavėjas.

TPVCAPDÄ® 22 straipsnyje reglamentuotas draudiko sumokėtų iÅ¡mokų grÄ Å¾inimas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė Å¡io TPVCAPDÄ® 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalÄ dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį iÅ¡ valdytojo. Pagal nuosekliai plėtojamÄ kasacinio teismo praktikÄ TPVCAPDÄ® įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iÅ¡ principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas.

IÅ¡imtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtÄ dėl padarytos žalos sumÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, nurodytos TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių iÅ¡imčių sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai iÅ¡nagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar Å¡ios iÅ¡imtys gali bÅ«ti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

Pabrėžtina, kad TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis:

1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiÄ sias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo;

2) vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ transporto priemonę, kai jÄ naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl Å¡ios priežasties;

3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę;

4) pasišalino iš įvykio vietos;

5) padarė žalos tyčia. Nors atsakovas baudžiamojoje byloje teigė, jog nepajuto transporto priemonės smÅ«gio su dviratininku, tačiau laikytina, kad transporto priemonės vairuotojas suvokė arba turėjo ir galėjo suvokti, kad susidÅ«rė su kliÅ«timi (Å¡iuo atveju dviratininku), tačiau tyčia arba dėl neatsargumo vairuotojas iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Taigi Å¡iuo nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad atsakovas pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, t.y. viena iÅ¡ TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalyje numatytų sÄ lygų ieÅ¡kovui reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymÄ asmens kaltę dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos ir jos formas, [...] sprendžiant klausimÄ dėl transporto priemonės vairuotojo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, jo veiksmai turi bÅ«ti vertinami pagal rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Atsakovas civilinėje byloje praÅ¡o teismo taip pat sumažinti priteistinos žalos dydį, nurodydamas, kad draudikas iÅ¡mokėjo nepagrįstai didelę sumÄ .

IÅ¡ tiesų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, kad draudikas atlygino eismo įvykio vietos draudiko eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėtas sumas, automatiÅ¡kai nelemia atsakovo pareigos atlyginti bÅ«tent tokio dydžio žalÄ (žr. panaÅ¡iÄ praktikÄ bylose dėl Lietuvos draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017).

Todėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, kad draudikas iÅ¡mokėjo atitinkamo dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , turi bÅ«ti nustatyta, ar tokia iÅ¡moka iÅ¡mokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020). Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Å . v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sÄ sajumÄ ), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokiÄ iÅ¡vadÄ . Ä®rodymų sÄ sajumas (CPK 180 straipsnis) reiÅ¡kia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančiÄ informacinę medžiagÄ laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sÄ sajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Å ioje byloje svarbu pažymėti, kad atsakovas neginčijo ieÅ¡kovo baudžiamojoje byloje pridėto nuostolių atlyginimo paskaičiavimo. IeÅ¡kovas civilinėje byloje pridėjo įrodymus apie Å¡almo kainÄ , įvertinant nusidėvėjimÄ (iÅ¡ nuotraukos eismo įvykio metu taip pat matyti, kad Å¡almas buvo geros bÅ«klės), taip pat laikrodžio, specializuotos dviratininko aprangos, batų, antbačių kainas, dviračio kainÄ . Visų daiktų nusidėvėjimas bei liekanos kaina taip pat įvertinta.

Pažymėtina, kad atsakovo pridėti skelbimai naudotų tokios markės dviračių pardavimui neįrodo dviračio ženkliai mažesnės vertės, todėl kad žinoma, jog skelbimuose nebÅ«tinai atsispindi daikto rinkos kaina, kadangi kartais pardavėjai, siekdami greičiau parduoti daiktÄ jį gali parduoti mažesne verte, be to, galimas skirtingas daikto nusidėvėjimas. Atsakovo teiginiai dėl mažesnės turtinės žalos padarymo iÅ¡ esmės yra deklaratyvÅ«s (ypač susiję su nukentėjusio drabužiais).

Taigi, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atitinkamo dydžio draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta nepagrįstai ar neatitinka realios nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydžio. IeÅ¡kovas pateikė savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, patvirtinančius iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos pagrįstumÄ ir realumÄ , o atsakovui nepakanka vien tik reikÅ¡ti abejones, jei jis siekia sumažinti atlygintinos žalos dydį.

Aplinkybę, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumÄ , atsakovas turėjo pagrįsti ne tik skelbimuose nurodyta naudotų dviračių kaina. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad įvykus eismo įvykiui, buvo pasiÅ¡alinta iÅ¡ eismo įvykio vietos; dėl eismo įvykio buvo padaryta žala; žala atsirado dėl neteisėtų atsakovui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės valdytojo veiksmų; atsakovas, kaip neatidus ir nerÅ«pestingas didesnio pavojaus Å¡altinio savininkas, yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ .

Atskirai pažymėtina, kad atsakovas neginčijo kitų prašomų atlyginti žalos sudėtinių dalių: 446,98 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai, 1 491,44 Eur Valstybiniam socialinio draudimo fondui, 2 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šios anksčiau nurodytos sumos pagrįstos dokumentais, todėl laikytina, kad atsakovui jų nenuginčijus, šioje dalyje yra teisinis pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo procesines palÅ«kanas. Vienos iÅ¡ įstatymu nustatytų palÅ«kanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolÄ , t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkcijÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti sumokamos visais atvejais, kai pareikÅ¡tas reikalavimas tokias palÅ«kanas skaičiuoti.

Procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kadangi Å¡iuo atveju patenkintas pagrindinis ieÅ¡kinio reikalavimas dėl draudimo iÅ¡mokos sumos priteisimo, vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsniu, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kiti Å¡alių pasisakymai ir įrodymai neturi reikÅ¡mės bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, todėl jam priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 183 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 88, 93 straipsniai).

IeÅ¡kovas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui nepateikė įrodymų apie patirtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, todėl nesant praÅ¡ymų ir iÅ¡laidų dydį pagrindžiančių dokumentų, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo pastarosios nėra atlyginamos. Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, jam nėra atlyginamos patirtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos (93, 98 straipsniai). Trečiasis asmuo iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl nesant praÅ¡ymų ir iÅ¡laidų dydį pagrindžiančių dokumentų, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, trečiajam asmeniui pastarosios nėra atlyginamos CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

IÅ¡ atsakovo priteistinos teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi virÅ¡ija minimaliÄ priteistinÄ sumÄ ir sudaro 12,05 Eur (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

D. dėl žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, iÅ¡ atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrÄ 8 139,47 Eur (aÅ¡tuoni tÅ«kstančiai vienas Å¡imtas trisdeÅ¡imt devyni eurai 47 centai) žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 8 139,47 Eur žalÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020-04-06) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 183 Eur (vienas Å¡imtas aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trys eurai) žyminio mokesčio.

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 12,05 Eur (dvylika eurų 5 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡aiÅ¡kinti atsakovui, kad nurodytas iÅ¡laidas jis turi sumokėti į sÄ skaitÄ LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ . Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Gintaras Seikalis