bf05f404-e3c8-4dd2-ab3c-ff22b7e49cce · Tauragės apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-593-1010/2017Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00390-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2.; 2.6.11.11. (S) Å ILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 12 d.Å ilalė            Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Lina Å akarnienė, sekretoriaujant Rimai JaÅ¡inskienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei G. B., jos atstovui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui,atsakovams I. M., V. Å ., jų atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,trečiajam asmeniui Danutei Sandarienei,            vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. B. ieÅ¡kinį atsakovams I. M., V. Å ., trečiajam asmeniui Danutei Sandarienei, dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pripažinimo negaliojančiu, pirkėjo teisių perkėlimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė G. B. ieÅ¡kiniu praÅ¡o:

1) pripažinti neteisėtu 2017 m. kovo 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , iÅ¡duotÄ Å ilalės rajono notarų biuro notarės Danutės Sandarienės, kuriuo patvirtinta, kad M. Å ., mirusio (duomenys neskelbtini), turtÄ paveldi I. M., kuris paveldi ¼ dalį mirusiojo palikimo, susidedantį iÅ¡ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jį panaikinti; 2) 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartimi, registro Nr. 2-1216, pirkėjo teises ir pareigas perkelti G. B.;

3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė bei teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovės mama E. Å ., o (duomenys neskelbtini) mirė tėvas M. Å .. Po tėvo mirties liko palikimas, kurį 2008 m. liepos 28 d. kartu su savo broliu V. Å . priėmė. Po tėvo mirties buvo 4 turto paveldėtojai, tačiau broliai V. Å . ir A. Å . padovanojo savo paveldėjimo teises ieÅ¡kovei. 2017 m. balandžio 26 d. ieÅ¡kovei iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimas, iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovė paveldėjo ¾ dalis mirusio M.

Å . turto, kurį sudaro ¾ dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). TurtÄ Ä¯registravus VÄ® Registrų centre paaiÅ¡kėjo, kad ¼ žemės sklypo priklauso atsakovui I. M.. Trečiasis asmuo notarė D. Sandarienė iÅ¡duodama paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , jame nurodė, jog ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsniu ir 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2-1216, tvirtina, kad M.

Å ., mirusio (duomenys neskelbtini), turtÄ paveldi I. M.. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad po tėvo mirties iki Å¡iol ji tik viena naudojosi žemės sklypu, viena jį prižiÅ«rėjo, nes brolis juo nesirÅ«pino ir visiÅ¡kai nesinaudojo. Jie abu žinojo, kad yra žemės sklypo paveldėtojai, tačiau nebuvo gavę paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimo ir žemės nuosavybės teisė visÄ Å¡Ä¯ laikÄ buvo įregistruotos mirusio tėvo vardu. Apie tai, kad jos brolis parduoda paveldėjimo teisę, ieÅ¡kovė nebuvo informuota ir nežinojo.

Tiek brolis, tiek notarė, žinojo, kad paveldima yra žemė, todėl parduodant paveldėjimo teisę, privalėjo vadovautis Civilinio kodekso 4.79 straipsniu, kuriame nurodyta, kad:

1) bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrÄ jÄ nuosavybe esančiÄ parduodamÄ dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sÄ lygomis, iÅ¡skyrus atvejus, kai parduodama iÅ¡ viešųjų varžytynių;

2) dalies, esančios bendrÄ ja nuosavybe pardavėjas privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti kitiems bendraturčiams apie ketinimÄ parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainÄ bei kitas sÄ lygas, kuriomis jÄ parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai praneÅ¡ama per notarÄ . Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba Å¡ios teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ neįgyvendina per vienÄ mėnesį, o į kitÄ daiktÄ â€“ per 10 dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui;

3) jeigu dalis parduodama pažeidžiant pirmenybės teisę jÄ pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per 3 mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. IeÅ¡kovė žeme naudojosi visÄ laikÄ , o nuo 2010 metų šį žemės sklypÄ deklaruoja Nacionalinei mokėjimų agentÅ«rai. Ji žemę prižiÅ«rėjo, ja rÅ«pinosi ir naudojosi visÄ tÄ laikÄ . IeÅ¡kovė apie perleistÄ teisę į palikimÄ sužinojo tik 2017 m. gegužės 15 d., todėl 3 mėnesių nėra praleidusi.

Taip pat nurodo, kad atsakovas V. Å . pažeidė Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, 1 dalį, Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnį, Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, todėl pirkėjos teisės ir pareigos turi bÅ«ti perkeltos ieÅ¡kovei. Atsiliepimu į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovas I. M. praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad nesutinka su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu, kuris yra neteisėtas ir nepagrįstas.

IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė nesÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kinį ir aiÅ¡kiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. IeÅ¡kovės reiÅ¡kiamas reikalavimas - 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartimi, registro Nr. 2-1216, pirkėjo teises ir pareigas perkelti G. B., yra ydingas, kurį patenkinus, įvykdyti nebÅ«tų įmanoma. Taip pat ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindžia Civilinio kodekso 4.79 straipsniu, tačiau V. Å . I. M. nepardavė bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo turto, o pardavė paveldėjimo teises.

Turtinių teisių pirkimas-pardavimas reglamentuojamas specialiųjų Civilinio kodekso XXIII skyriaus 13 skirsnio normų. Paveldėjimo teisių pardavimÄ reglamentuoja Civilinio kodekso 6.426 straipsnis. Parduodant paveldėjimo teisę, kai nedetalizuojama palikimÄ sudarančio turto, netaikytinos Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatos. Å iuo atveju, atsakovas I. M., laikydamasis Civilinio kodekso 6.426 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pirko paveldėjimo teisę, bet ne daiktÄ ir jo atžvilgiu netaikytinas Civilinio kodekso 4.79 straipsnio imperatyvas. 2017 m. vasario 17 d. pasiraÅ¡yta paveldėjimo teisių pardavimo sutartis yra teisėta ir pagrįsta, neprieÅ¡tarauja materialinės teisės normoms ir vieÅ¡ajam interesui.

IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė nesÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kinį ir aiÅ¡kiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl už piktnaudžiavimÄ praÅ¡o paskirti piniginę baudÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje. Teismo posėdžio metu nurodė, kad už paveldėjimo teisę sumokėjo joje nurodytÄ sumÄ atsakovui V. Å ..Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas V. Å . praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti atmestas.

Jis I. M. nepardavė kokio nors konkretaus daikto, o pardavė jo turimÄ paveldėjimo teisę. Jis, kaip kiekvienas įpėdinis, turėjo savarankiÅ¡kÄ paveldėjimo teisę, kuri yra susijusi su kiekvienu tÄ teisę turinčiu asmeniu, ji nėra dali, todėl negali bÅ«ti bendrosios nuosavybės objektas. Å iuo atveju jis, laikydamasis Civilinio kodekso 6.426 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pardavė paveldėjimo teisę, bet ne daiktÄ ir jo atžvilgiu netaikytinos Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatos.

Teismo posėdžio metu nurodė, kad gavo iÅ¡ atsakovo I. M. paveldėjimo teisių pardavimo sutartyje nurodytÄ pardavimo sumÄ , niekas jo nevertė parduoti.Trečiasis asmuo notarė Danutė Sandarienė nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, jis nepagrįstas. Atsakovas V. Å . turėjo teisę parduoti savo paveldėjimo teisę. Notarė prieÅ¡ sudarant paveldėjimo teisės pardavimo sutartį įsitikino, kad V. Å . Å¡iÄ teisę parduodamas gavo joje nurodytÄ pinigų sumÄ iÅ¡ I. M.. Tai buvo ne paveldėjimo teisių dovanojimo, o pardavimo sandorisIeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ pateiktų mirties liudijimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. Å ., o (duomenys neskelbtini) – M.

Å . (b. l. 17-18). Ä® bylÄ pateiktoje VÄ® Registrų centro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad M. Å . gimė (duomenys neskelbtini), mirė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). IÅ¡ pateikto gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo nustatyta, kad G. B. yra M. Å . dukra (b. l. 24-25). 2017 m. sausio 5 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi A. Å . padovanojo G. B. paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po jo tėvo M. Å . mirties (b. l. 125). Ä® bylÄ pateikti Å ilalės rajono notarų biuro iÅ¡duoti 2008 m. liepos 28 d. liudijimai, kad G.

B. ir V. Å . yra M. Å . įpėdiniai pagal įstatymÄ ir yra priėmę palikimÄ (b. l. 15-16). Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartimi V. Å . pardavė I. M. paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po jo tėvo M. Å . mirties už 1906,24 Eur (b. l. 62, 112). Ä® bylÄ pateikti mokėjimo nurodymai pagal 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartį (b. l. 126-128, 119). Byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 10 d. I. M. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, kuriame nurodyta, kad I.

M. paveldi ¼ dalį mirusio M. Å . palikimo (b. l. 7-9). Ä® bylÄ pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso: ¾ - G. B. ir ¼ - I. M. (b. l. 11). 2017 m. balandžio 26 d. G. B. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, kuriame nurodyta, kad I. M. paveldi ¾ dalis mirusio M. Å . palikimo (b. l. 12-14). G. B. 2010 m. birželio 18 d., 2015 m. birželio 10 d., 2016 m. gegužės 20 d., 2017 m. gegužės 15 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie Žemės Å«kio ministerijos paramos už žemės Å«kio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiÅ¡kas (b. l. 26-37).

Ä® bylÄ pateiktas VÄ® Registrų centro 2017 m. spalio 3 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad M. Å . nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovas V. Å . prieÅ¡ parduodamas paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po jo tėvo M. Å . mirties, vadovaudamasis Civilinio kodekso .79 straipsniu, Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, 1 dalimi, Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsniu, Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, turėjo visų pirma pasiÅ«lyti pirkti ieÅ¡kovei G.

B.. Atsakovas V. Å . to nepadarė, todėl praÅ¡o pripažinti neteisėtu 2017 m. kovo 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , iÅ¡duotÄ Å ilalės rajono notarų biuro notarės Danutės Sandarienės, kuriuo patvirtinta, kad M. Å ., mirusio (duomenys neskelbtini), turtÄ paveldi I. M., kuris paveldi ¼ dalį mirusiojo palikimo, susidedantį iÅ¡ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jį panaikinti; 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartimi, registro Nr. 2-1216, pirkėjo teises ir pareigas perkelti G.

B..Lietuvos Aukščiausiais teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2011 yra konstatavęs, jog paveldimi yra materialÅ«s ir nematerialÅ«s daiktai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 2 dalis). Paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi įpėdinis perleidžia palikimÄ kaip visumÄ , t. y. perleidžia teises į jam paliktÄ turtÄ ir skolas (aktyvÄ ir pasyvÄ ).

Aptariamos rÅ«Å¡ies sutarties ypatumas yra tas, kad jos dalykas yra paveldėjimo teisės, o ne konkretus turtas ar jį sudarantys individualizuoti daiktai. Sutarties dalyko specifika lemia Civilinio kodekso 6.426 straipsnio 1 dalyje iÅ¡dėstytÄ nuostatÄ , kad paveldėjimo teisės parduodamos nedetalizuojant palikimÄ sudarančių daiktų. Tai - esminis požymis, skiriantis paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį nuo daiktų (prekių, vertybinių popierių) pirkimo–pardavimo sutarčių, nes, sudarydamos paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, viena iÅ¡ Å¡alių perleidžia, kita - įgyja įpėdiniui atitekusias ir jo perleidžiamas palikimo turinį sudarančias teises į turtÄ ir skolines prievoles kaip vientisÄ paveldimo turto masę (palikėjo turtinių teisių ir skolinių įsipareigojimų kompleksÄ ).

Civilinio kodekso 6.426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ paveldėjimo teisių pardavėjas sutartyje neturi pareigos detalizuoti palikimÄ sudarančio turto sudėties, tačiau privalo tik garantuoti savo kaip įpėdinio statusÄ . Paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi įpėdinis atlygintinai perleidžia savo teises į palikimÄ . Tam, kad įpėdinis galėtų perleisti teises į palikimÄ , reikia, jog Å¡ios teisės jam priklausytų. Dėl to Civilinio kodekso 6.426 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tik priėmęs palikimÄ Ä¯pėdinis gali parduoti paveldėjimo teises.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. liepos 28 d. iÅ¡duotas liudijimas, kad V. Å . yra M. Å . įpėdinis pagal įstatymÄ ir yra priėmęs palikimÄ (b. l. 16). Kadangi konkrečiam įpėdiniui atitenkantis palikimas (jo dalis) susideda, kaip pirmiau nurodyta, iÅ¡ turtinių teisių ir skolinių įsipareigojimų komplekso, tai paveldėjimo teisės gali bÅ«ti įvertintos piniginiu ekvivalentu, atsižvelgiant į įpėdinio priimto palikimo (jo dalies) sudėtį. Paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo, kaip ir bet kurios kitos rÅ«Å¡ies sutarties sudarymo atvejams galioja sutarties laisvės principas, įtvirtintas Civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iki ginčijamos paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nebuvo atliktas atsakovui V. Å . atitekusio paveldimo turto apyraÅ¡as. Pažymėtina yra tai, kad ginčijamu sandoriu Å¡alys susitarė ir tai sandoryje aiÅ¡kiai įvardijo dėl paveldėjimo teisių, tačiau ne dėl konkretaus paveldėto turto (žemės sklypo ir kt.) pirkimo–pardavimo. Šį sandorio dalyko pasirinkimÄ Å¡alys nuosekliai patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu. Dėl to tokia Å¡alių iÅ¡reikÅ¡ta valia neteikia pagrindo abejoti dėl sutarties dalyko, t. y.

Å¡alys aiÅ¡kiai patvirtino sudarydamos sutartį, jÄ Ä¯vykdydamos, taip pat ir po jos įvykdymo, kad ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties dalykas buvo paveldėjimo teisės, tačiau ne palikimo turinį sudarantys konkretÅ«s daiktai. Paveldėjimo teisės apima visas palikėjo turėtas teises į turtÄ ir skolines prievoles, tuo tarpu nuosavybės teisės į palikimo turinį sudarantį konkretų daiktÄ yra siauresnės apimties. Dėl to paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alių valia perleisti paveldėjimo teises, kaip minėta, negali bÅ«ti tapatinama su konkretaus palikimÄ sudarančio daikto perleidimu, nes toks tapatinimas nepagrįstai susiaurintų Å¡alių nusistatytÄ sutarties dalykÄ .

IeÅ¡kovė taip pat teigė, kad atsakovas I. M. nesumokėjo V. Å . už parduotas paveldėjimo teises. Tačiau tiek byloje esantys duomenys, tiek atsakovų, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartimi V. Å . pardavė I. M. paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po jo tėvo M. Å . mirties už 1906,24 Eur (b. l. 62, 112). Ä® bylÄ pateikti mokėjimo nurodymai pagal 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartį (b. l. 126-128, 119).

Nors 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutarties 6 punkte (b. l.

62) nurodyta, kad paveldėjimo teisių pardavėjas nurodė, kad dovanojamos teisės niekam neparduotos, neįkeistos, neareÅ¡tuotos, teismų ginčų dėl jų nėra, tačiau tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo paaiÅ¡kino, kad tai yra klaida ir paveldėjimo teisės buvo parduotos, o ne padovanotos bei į bylÄ pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Todėl ieÅ¡kovės teiginiai, jog už paveldėjimo teises V. Å . nebuvo sumokėta, atmestini (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 185 straipsnis).Kaip minėta, paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartyje pakanka nurodyti konkretaus įpėdinio paveldėjimo teises į konkretaus palikėjo palikimÄ .

IÅ¡samus sutarties dalyko apibÅ«dinimas nėra negalimas, tačiau ir nėra bÅ«tinas. Tai nulemia sutarties Å¡alių valia ir apsisprendimas dėl konkrečių sutarties sÄ lygų, t. y. kiek tiksliai jos siekia apibrėžti perleidžiamas paveldėjimo teises. Didesnis sutarties dalyko apibrėžtumas paprastai praktikoje yra nulemtas Å¡alių siekio sumažinti rizikÄ dėl galimos neadekvačios kainos už paveldėjimo teises sumokėjimo. Dėl to konstatuotina, kad sudarant paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį net ir Å¡alims žinant paveldimo turto sudėtį, dar nereiÅ¡kia, kad Å¡alys sudaro ne paveldėjimo teisių, o paveldėtų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį.

Dėl to nepripažintinas teisiÅ¡kai pagrįstu ir ieÅ¡kinio argumentas, kad Å¡alių sudaryta paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis turėtų bÅ«ti teisiÅ¡kai kvalifikuojama nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi. IeÅ¡kinyje nurodyta palikimo turinį sudarančiu žemės sklypu, kaip nuosavybės teisių objektu, įpėdinio gali bÅ«ti disponuojama po to, kai notaras iÅ¡duoda paveldėjimo teisės liudijimÄ . Iki Å¡io liudijimo iÅ¡davimo paveldėjimo procedÅ«ros nėra baigtos, dėl to negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtÄ , t. y. to turto nuosavybės teises, įgijimÄ iki kol Å¡is faktas nebus patvirtintas notaro iÅ¡duotu liudijimu.

Tokiu liudijimu patvirtinamos nuosavybės teisės, atsiradusios įpėdiniui į jam tenkantį paveldimÄ turtÄ nuo palikimo atsiradimo dienos. Tik užbaigus paveldėjimo procedÅ«ras gali bÅ«ti sudaroma paveldėtų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis. Tuo tarpu nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimÄ , bet ne palikimÄ sudarančiu turtu. Ä® bylÄ pateiktas Å ilalės rajono notarų biuro iÅ¡duotas 2008 m. liepos 28 d. liudijimas, kad V.

Å . yra M. Å . įpėdiniai pagal įstatymÄ ir yra priėmę palikimÄ (b. l. 16). Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartimi V. Å . pardavė I. M. paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po jo tėvo M. Å . mirties už 1906,24 Eur (b. l. 62, 112) ir 2017 m. kovo 10 d. I. M. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, kuriame nurodyta, kad I. M. paveldi ¼ dalį mirusio M. Å . palikimo (b. l. 7-9). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso:

¾ - G. B. ir ¼ - I. M. (b. l. 11). Nors iÅ¡duotame paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijime nurodyta, kad palikimÄ sudaro ieÅ¡kinyje nurodytas žemės sklypas, tačiau į bylÄ pateiktas VÄ® Registrų centro 2017 m. spalio 3 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad M. Å . nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini)pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat į bylÄ pateikti įrodymai, kad I. M. sumokėjo už M. Å . skolas. Tai reiÅ¡kia, jog nėra dar žinomas visas M.

Å . palikimas, todėl konstatuoti, kad V. Å . su I. M. sudarė minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o ne paveldėjimo teisių pardavimo sutartį, nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje įtvirtinta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamÄ dalį. Ä®pėdinių paveldėjimo teisių bendroji dalinė nuosavybė atsiranda pagal Civilinio kodekso 5.68 straipsnio teisės normÄ , kurioje nustatyta, kad kelių įpėdinių paveldėtas turtas yra visų Å¡ių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip.

Pažymėtina tai, kad Civilinio kodekso 5.68 straipsnyje nustatyta, kad turtÄ dalimis paveldi įpėdiniai, dėl to Å¡i nuostata turi reikÅ¡mės įpėdiniams pasidalijant paveldėtÄ turtÄ . Kiekvienas įpėdinis, atsižvelgiant į jo paveldėtÄ palikimo dalį, turi bendrosios dalinės nuosavybės teisę į kiekvienÄ palikėjo daiktÄ , taip pat į kitÄ palikimÄ sudarantį turtÄ bei skolines prievoles. Tačiau Å¡ioje normoje reglamentuojamas tik paveldėto turto bendrosios dalinės nuosavybės atsiradimas ir nėra nuostatų dėl paveldėjimo teisių bendrosios dalinės nuosavybės. IeÅ¡kinyje nurodytas argumentas, kad Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje įtvirtinta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamÄ dalį taikoma pirkimo-pardavimo sutarties atveju ir nėra iÅ¡lygų dėl paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo, dėl to ginčijamos paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alis, perleidusi paveldėjimo teises, turėjo pasiÅ«lyti pirkti kitiems įpėdiniams Å¡ias teises.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-166/2010 pateikė aiÅ¡kinimÄ , kad paveldėjimo teisė yra susijusi su kiekvienu tÄ teisę turinčiu asmeniu, ji nedali ir nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, dėl to netaikomas Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje iÅ¡dėstytas reikalavimas parduodamos daikto dalies bendraturčiui pasiÅ«lyti pirkti pirmenybės teise kitiems to daikto bendraturčiams. Taip pat Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje įtvirtintos normos yra specialiosios, skirtos daiktų pirkimo–pardavimo sutartims reglamentuoti ir dėl to netaikomos paveldėjimo teisių pirkimui–pardavimui.

Todėl Å¡iuo atveju, atmestinas ieÅ¡kovės teiginys, jog V. Å . turėjo pasiÅ«lyti jai pirkti paveldėjimo teisę. 2017 m. kovo 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, iÅ¡duotas Å ilalės rajono notarų biuro notarės Danutės Sandarienės, kuriuo patvirtinta, kad M. Å ., mirusio (duomenys neskelbtini), turtÄ paveldi I. M., kuris paveldi ¼ dalį mirusiojo palikimo, iÅ¡duotas vadovaujantis 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartimi, kuri yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimo ir pripažinti 2017 m. kovo 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ neteisėtu bei jį panaikinti, nėra pagrindo.

Taip pat nėra pagrindo 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartimi, registro Nr. 2-1216, pirkėjo teises ir pareigas perkelti G. B.. Todėl ieÅ¡kinys atmestinas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmisAtsakovas I. M. atsiliepime į ieÅ¡kinį bei jo atstovė teismo posėdžio metu prašė skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį, kasacinį skundÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigota atlyginti kitai Å¡aliai jos patirtus nuostolius.

Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki penkių tÅ«kstančių baudÄ , iki 50 procentų Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų Civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje, taikymÄ , t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali bÅ«ti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas.

Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiÅ¡kia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sÄ lygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesÄ Å¾iningas elgesys, negali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. AnalogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

Kartu pažymėtina, kad bauda už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis gali bÅ«ti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sÄ moningai veikia prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ .Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovas I. M. praÅ¡ymÄ skirti baudÄ ieÅ¡kovei grindė aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai pareiÅ¡kė teismui ieÅ¡kinį. Atsakovas tokius ieÅ¡kovės veiksmus vertina kaip procesinį teisės pažeidimÄ , nes ieÅ¡kovė įgyvendina savo procesines teises tokiu bÅ«du, kuriuo nepagrįstai suvaržo atsakovo turimas teises ir teisėtus interesus ir elgiasi nesÄ Å¾iningai.

Teismas įvertinęs iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovė G. B. sÄ moningai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekė kitai Å¡aliai sukelti nepatogumų ar nuostolių. Taip pat teismo vertinimu aplinkybė, kad ieÅ¡kovė aktyviai naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, nesudaro pagrindo vertinti, kad procesinių teisių įgyvendinimas nagrinėjamu atveju pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė teikdama procesinį dokumentÄ â€“ ieÅ¡kinį dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pripažinimo negaliojančiu, pirkėjo teisių perkėlimo, tyčia elgėsi nesÄ Å¾iningai, siekė sukelti atsakovui nuostolių, trukdžių ir rÅ«pesčių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį ir įvertinęs Å¡ios bylos aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovės veiksmuose galima įžvelgti aiÅ¡kų nesÄ Å¾iningÄ siekį sukelti kitai Å¡aliai nepatogumų.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį ir Å¡is ieÅ¡kinys atmestas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Teisę kreiptis į teismÄ teisinės gynybos ieÅ¡kovei suteikia įstatymas (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis), nenustatyta, kad ieÅ¡kovė veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , todėl nėra pagrindo skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu ir nesÄ Å¾iningo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ . Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog ieÅ¡kovė vien tai, kad kreipėsi į teismÄ , pažeidė atsakovo teises ir akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimoŠaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad ginčo suma yra 4560 Eur bei ji už ieškinį sumokėjo 136,80 Eur. Šiuo atveju konstatuotina, kad ieškinį sudaro du reikalavimai, iš kurių vienas – neturtinis – 41 Eur (Civilinio proceso kodekso redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) bei turtinis nuo 1906,24 Eur sumos, kuris sudaro – 57 Eur, iš viso – 98 Eur.

Taip0pat ieÅ¡kovė 2017 m. rugpjūčio 25 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nebuvo sumokėjusi 50 Eur žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 5 dalis, kuris taip pat priteistinas. Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas 11,20 Eur (98 Eur + 50 Eur -136,80 Eur) žyminis mokestis valstybei. Atsakovas I. M. praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 1000 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 95-96), V. Å . – 400 Eur (b. l. 97-99). Å ios iÅ¡laidos pagrįstos, todėl, atmetus ieÅ¡kinį priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis).Nustatyta, kad byloje patirta 22,79 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai priteistina 22,79 eurų procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d., 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimis (b. l. 45-46, 84-85) ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismui atmetus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos teismo sprendimui įsiteisėjus (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 - 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį atmesti.Priteisti iš ieškovės G.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1000 € (vieno tūkstančio eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovui I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).Priteisti iš ieškovės G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 400 € (keturių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovui V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).Priteisti iš ieškovės G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 11,20 € (vienuolika eurų 20 centų) žyminio mokesčio ir 22,79 € (dvidešimt dviejų eurų 79 centų) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso –               33,99 € (trisdešimt tris eurus 99 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi iÅ¡laidos. Netenkinti atsakovo I. M. praÅ¡ymo skirti ieÅ¡kovei G. B. baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.Ä®siteisėjus teismo sprendimui panaikinti Å ilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio               13 d., 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-593-1010/2017 taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Å ilalės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                        Lina Å akarnienė