bf033ea5-d339-4afc-99cf-e9f772053240 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2S-340-232/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36070-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.; 3.3.2.2.; 3.3.2.3.                                                                                                (S)                                                                                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                                            2016 m. vasario 29 d.      Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties, kuria tenkintas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V.

N. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė. kreditorė V. N. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1389,73 Eur skolos, 11,61 Eur palÅ«kanų, 6 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir 104 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Taip pat prašė teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – skolininkui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turtinių teisių, piniginių lėšų areÅ¡tÄ praÅ¡omos priteisti sumos ribose.

Nurodė, kad skolininkas neatsiskaito jau ilgÄ laikÄ , neatsako į raginimus skolÄ apmokėti. Pažymėjo, kad praÅ¡oma priteisti suma laikytina didele, nes nėra iÅ¡vieÅ¡intų duomenų apie skolininko vykdomÄ komercinę veiklÄ , įmonėje dirba tik vienas darbuotojas. Taip pat nurodė, kad skolininkas tris ar daugiau metų neteikia finansinių ataskaitų VÄ® Registrų centrui. Be to, skolininkas nuo 2007 m. dalyvavo 59 bylose kaip atsakovas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi kreditorės V.

N. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies. Nutarė areÅ¡tuoti skolininkui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį pas skolininkÄ , o jo nesant ar nepakankant skolininko pinigines lėšas ir turtines teises 1 401,34 Eur sumai, uždraudžiant Å¡iuo turtu disponuoti, iÅ¡skyrus naudojimÄ atsiskaitymui su kreditoriumi pagal pareikÅ¡tus reikalavimus Å¡ioje byloje, leidžiant iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokestį, atlikti privalomus mokėjimus pagal įstatymÄ valstybės ar savivaldybės biudžetui.

Kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmetė. Teismas nurodė, kad grėsmę, jog Å¡ioje civilinėje byloje kreditoriui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, patvirtina kreditoriaus reikalaujama priteisti suma – 1401,34 Eur, kuri esant prastai skolininko turtinei padėčiai, yra pakankamai žymi, todėl vertintina kaip padididanti teismo įsakymo neįvykdymo rizikÄ . Pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis skolininkas turi nemažai kitų kreditorių, pareiÅ¡kusių jam turtinius reikalavimus, jo atžvilgiu yra iÅ¡kelta ne viena civilinė byla teisme.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad skolininko finansinė padėtis nėra gera, nes skolininkui, turinčiam nemažai kitų skolinių įsipareigojimų, ateityje gali kilti problemų dėl mokumo, tuo pačiu ir atsiskaitymo su kreditoriumi Å¡ioje byloje. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir faktas, kad skolininkas neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nuo 2008 m. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai.           Atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-23 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės, atmetant kreditoriaus V.

N. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ taikymo. Nurodė, kad teismas laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu pritaikė visiÅ¡kai nepagrįstai, kadangi atsakovo turtinė padėtis neabetotinai užtikrina galimai palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo vykdymÄ . IeÅ¡kinio suma, t.y. 1401,34 Eur, negali bÅ«ti laikoma didele atsakovui, kadangi jo turimo turto vertė gerokai didesnė. Pagal 2015 m. birželio 30 d. balansÄ atsakovo nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai iÅ¡ viso sudaro 73 816 603 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 27 010 865 Eur, todėl atsakovė realiai turto turi už 46 805 738 Eur (73 816 603 Eur - 27 010 865 Eur).

Atsakovui priklausančio ilgalaikio materialaus turto (žemės ir pastatų bei statinių) bendra vertė siekia 62 922 760 Eur. Be to, iÅ¡ 2015 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovas per minėtÄ ataskaitinį laikotarpį gavo net 1 050 291 Eur grynojo pelno. Taigi neegzistuoja jokia ieÅ¡kovui palankaus sprendimo neįvykdymo rizika, todėl teismas nutartimi atsakovo atžvilgiu laikinÄ sias apsaugos priemones pritaikė visiÅ¡kai nepagrįstai. Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl neįvykdymo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡nagrinėjo skubos tvarka, t.y. nepranešęs atsakovui apie tokio klausimo svarstymÄ .

Teismas priėmė nutartį prieÅ¡ tai nesuteikdamas atsakovui galimybės pateikti savo atsiliepimÄ . Dėl Å¡ios priežasties nutartis buvo priimta remiantis iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovo pateiktais teiginiais. Teismas pažeidė atsakovo teises ir teisėtus interesus bei interesų pusiausvyros principÄ . Teismas atsakovo atžvilgiu pritaikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones prieÅ¡ tai neįvertinęs atsakovo turtinės padėties iÅ¡ emės atsižvelgė tik į ieÅ¡kovo interesus, nesiėmė jokių priemonių, kad tuo pačiu bÅ«tų apgintos ir atsakovo teisės ir teisėti interesai.

Atsakovo įsitikinimu, teismas, patenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , iÅ¡ esmės nesivadovavo teisingumo principu ir suteikė vienai iÅ¡ Å¡alių – ieÅ¡kovui, perdėtÄ pranaÅ¡umÄ , t.y. iÅ¡imtinai gindamas tik ieÅ¡kovo interesus.       I. V. N. atsiliepimu praÅ¡o atmesti atsakovo atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-23 nutarties taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsakovas atskirajame skunde nenurodė nei vieno argumento, jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 1401,34 Eur skolos bÅ«tų nepagrįstas.

Tuo tarpu pareiÅ¡kime nurodyti argumentai ir pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas turi galiojančiÄ ir neabejotinÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ . Pažymėjo, jog atsakovas turi nuolatinius socialinio draudimo įsiskolinimus, įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 27 010 865 Eur. Beveik visas turtas yra įkeistas, atsakovas turi kelis kartus daugiau kreditorių nei skolininkų, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas 1401,34 Eur sumai privalo bÅ«ti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-23 nutartis priimta tinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgus į teismų formuojamÄ praktikÄ , procesines ir materialines teisės normas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje konstatuota, jog CPK 147 str. 1 d. nenumato privalomo Å¡alies informavimo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ . Atsakovo argumentas, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos jam nepraneÅ¡us, yra nereikÅ¡mingas.    IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).            Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti bÅ«simo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . IeÅ¡kinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieÅ¡kovui pranaÅ¡umo atsakovų atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas turi iÅ¡tirti ir įvertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia Å¡ių priemonių ėmimosi bÅ«tinumÄ . Kaip minėta, jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, antra, yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar praÅ¡yme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl 1 401,34 Eur skolos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad skolininko finansinė padėtis nėra geras, skolininkas, turi nemažai kitų kreditorių, pareiÅ¡kusių jam turtinius reikalavimus, jo atžvilgiu yra iÅ¡kelta ne viena civilinė byla teisme, todėl aeityje gali kilti problemų dėl mokumo. Teismas taip pat įvertino faktÄ , kad skolininkas neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nuo 2008 m. Todėl sprendė, jog yra grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų dėl ieÅ¡kovės reikalavimų nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ jis nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieÅ¡kovei teismo sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas.Apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia argumentais, jog nėra grėsmės galimai palankaus ieÅ¡kovei teismo sprendimo įvykdymui, ieÅ¡kinio suma negali bÅ«ti laikoma didele atsakovui, todėl nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.).

Å i prezumpcija nėra absoliuti (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis c. b. Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis c. b. Nr. 2-447/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis c. b. Nr.2-256/2012). Ar yra faktinis pagrindas remtis Å¡ia prezumpcija kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo naÅ¡ta, atsižvelgiant į ekonomiÅ¡kumÄ Ä¯rodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012, 2015 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1017-178/2015 ir kitos).

Atsakovas, gerÄ finansinę padėtį įrodinėja kartu su atskiruoju skundu pateikdamas savo 2015 m. birželio 30 d. balansÄ ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ . IÅ¡ atsakovo pateikto 2015 m. birželio 30 d. balanso matyti, kad bendrovė iÅ¡ viso turi turto už 73 816 603 Eur (ilgalaikio materialiojo nekilnojamojo turto vertė sudaro 62 922 760 Eur), mokėtinos sumos ir įpareigojimai – 27 010 865 Eur. Tačiau pateikto balanso ataskaitinis laikotarpis tik už 2015 m. 1 pusmetį. Byloje nepateikta duomenų apie dabartinę įmonės finansinę padėtį.

Taigi byloje pateikti dokumentai (balansas, pelno-nuostolių ataskaita) realiai neatskleidžia tikrosios atsakovo finansinės padėties. Kita vertus ieÅ¡kovė pateikė į bylÄ 2015-11-03 antstolio D. B. turto apraÅ¡Ä bei antstolio iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ informacinės sistemos „AIS“, nurodydama, jog atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas (107 objektai) yra įkeistas. Byloje nėra duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, nepateikta įrodymų, kokia dalis Å¡ių įsipareigojimų yra įvykdyta.

Be to paskutiniai atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui yra pateikti tik už 2007 metus. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 str. 1 d., metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui (Akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 3 d.).

Å ių teisės aktų reikalavimų atsakovas nesilaiko (finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2007 m.), todėl minėtos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl apelianto pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų patikimumo. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantas objektyvių duomenų, patvirtinančių gerÄ finansinę padėtį nepateikė, sprendimo neįvykdymo galimos grėsmės nepaneigė. Todėl nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados apie pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu egzistavimÄ bei neeliminuoja sprendimo neįvykdymo rizikos.

          Pagal LR CPK 147 str. 1 d. kai teismas mano, kad tai bÅ«tina, apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ yra praneÅ¡ama atsakovui. Minėta teisės norma nenumato privalomo Å¡alies informavimo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ . Todėl nepraneÅ¡imas apie tokio praÅ¡ymo nagrinėjimÄ nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.         Šalių lygiateisiÅ¡kumo principas reikalauja taikant laikinÄ sias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo bei suponuoja bÅ«tinumÄ vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-146/2002, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015).

          Pažymėtina, kad vien faktas, kad atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus, kurie jam gali sukelti nuostolius, savaime neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo bei nenulemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų – proporcingumo ar ekonomiÅ¡kumo - pažeidimo (CPK 144 str. 1 d, 145 str. 2 d.).          Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, esant įstatyme nustatytam pagrindui, turi teisę reikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat praÅ¡yti teismo panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu iÅ¡ esmės pasikeistų aplinkybės ir iÅ¡nyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).        Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas n u t a r i a:           Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Teisėja                                                                Liuda Uckienė