2021-05-26 Nr. AB-11258-3-62-3-00650-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-350-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00650-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamentui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento, ir Lietuvos Respublikos Seimui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas D. S. 2021 m. kovo 24 d. kreipėsi į teismą, prašydamas:

1. atnaujinti terminą 2021 m. vasario 1 d. skundui, 2021 m. kovo 25 d. skundui ir skunde pareikštiems reikalavimas paduoti, jei jis būtų praleistas;

2. panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. SSD(19.2)-162 „Dėl darbo paieškos išmokos skyrimo, neskyrimo, mokėjimo nutraukimo“ dalį, kuria pareiškėjui neskirta darbo paieškos išmoka;

3. įpareigoti Tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamentą (toliau – ir Departamentas) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 1 d. prašymą „Dėl darbo paieškos išmokos skyrimo“ (šią sprendimo dalį nukreipti skubiai vykdyti);

4. priteisti pareiškėjui solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 1 271,16 Eur (6 mėn. x 211,86 Eur) turtinei žalai atlyginti (šią sprendimo dalį nukreipti skubiai vykdyti);

5. priteisti pareiškėjui solidariai iš atsakovų Seimo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi, be kita ko, atnaujino terminą patikslintam skundui paduoti, atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimų priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos Respublikos Seimo, priėmė skundo dalį dėl kitų reikalavimų, atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, netenkino jo prašymo dėl bylos nagrinėjimo pripažinimo nevieša.

Teismas, įvertinęs tai, kad nei Tarnybos 2021 m. sausio 18 d. sprendime Nr. SSD(19.2)-162, nei lydraštyje nenurodyta šio akto apskundimo tvarka, kad pareiškėjas jau anksčiau buvo kreipęsis į teismą dėl šio sprendimo dalies panaikinimo, tik pažeisdamas teritorinio administracinių bylų teismingumo taisykles, bei kitas aplinkybes, atnaujino praleistą skundo padavimo terminą.

Teismas pažymėjo, kad administraciniams teismams nepriskirta tirti Lietuvos Respublikos Seimo, kaip įstatymų leidybos institucijos, veiklos, todėl Seimas negali būti atsakovu administracinėje byloje. Seimo veiksmai nelaikytini veiksmais, atliekamais viešojo administravimo srityje, todėl šiais veiksmais galbūt padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas nepatenka į administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją. Skundo dalį dėl reikalavimų priteisti iš Seimo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei palūkanas atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas, išanalizavęs pareiškėjo paaiškinimus apie prastą jo turtinę padėtį, pateiktus įrodymus apie socialinės pašalpos skyrimą ir pan., nusprendė jį visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teismas nenustatė ABTĮ įtvirtintų sąlygų, kurioms esant bylos nagrinėjimas gali būti pripažintas neviešu, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas, todėl jo prašymas bylos nagrinėjimą pripažinti neviešu visa apimtimi netenkintas.

III. Pareiškėjas D. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti jo skundo dalį dėl reikalavimų priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos Respublikos Seimo, ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas apžvelgia teismų praktiką, susijusią su pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) principu, legislatyvinėmis omisijomis, teise kreiptis į teismą ir kt. Pažymi, kad administraciniai teismai gali nagrinėti bylas dėl Lietuvos Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia (be kita ko, įskaitant) žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas). Pareiškėjas taip pat išdėsto argumentus, kuriais grindžia valstybės kaltę ir jos padarytą žalą, t. y. kad Seimas priėmė skunde nurodytus teisės aktus, akivaizdžiai prieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir tarptautiniams teisės aktams bei grubiai pažeidžiančius prigimtines žmogaus teises (tiek teisę į mokslą, tiek teisę į socialinę apsaugą). Pareiškėjas akcentuoja teismo teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą kilus abejonių dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Pareiškėjas nesutinka su skundžiama nutarties dalimi, kadangi jis teismui yra pareiškęs ir prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo priimto, jo nuomone, neteisėto ir akivaizdžiai diskriminacinio įstatymo pataisos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-176-520/2021 identiškoje situacijoje (dėl Seimo pašalinimo iš atsakovų) panaikino pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kurioje išspręstas šis klausimas, ir šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo teismų praktikos. Seimas neturėtų būti pašalintas iš atsakovų nagrinėjamoje administracinėje byloje, nes jis neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Pareiškėjas teismo prašo tuo atveju, jei būtų nuspręsta nepriteisti iš Tarnybos darbo paieškos išmoką nuo 2021 m. sausio 1 d., atitinkama suma turėtų būti priteista iš Seimo, šią teismo sprendimo dalį nukreipiant vykdyti skubiai. Be to, Seimas, dėl pareiškėjui sukelto streso, išgyvenimų ir pažeminimo, turi atlyginti ir padarytą didelę neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus bei nurodyti proceso šalis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaip Seimo neteisėtus veiksmus įvardija Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 481 straipsnio 1 dalies 3 punkto, pagal kurį teisę gauti darbo paieškos išmoką turi įstatyme įtvirtintas sąlygas atitinkantis Užimtumo tarnyboje įsiregistravęs asmuo, kurio darbo sutartis ar darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai pasibaigė ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino, priėmimą. Tarnyba ginčijamu 2021 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. SSD(19.2)-162 netenkino pareiškėjo prašymo skirti darbo paieškos išmoką nuo 2021 m. sausio 1 d., vadovaudamasi minėta įstatymo nuostata.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimų priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Seimo, padaręs išvadą, kad administraciniams teismams nepriskirta tirti Seimo, kaip įstatymų leidybos institucijos, veiklos ir todėl Seimas negali būti atsakovu administracinėje byloje. Tačiau teismas priėmė skundo dalį dėl reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei palūkanas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai taip pat nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.).

Administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalykas negali būti tokia veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“. Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, teismo konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valstybės valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, inter alia suponuoja tai, kad šios institucijos negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais išnagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiškiančią šių institucijų veiklą, negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti minėtas valdžios institucijas išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu (žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Administracinių teismų kompetencijai priskirta spręsti bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.) (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Iš šių teisės normų matyti, kad administraciniame teisme nagrinėjamose bylose dėl žalos atlyginimo atsakovu laikytina, atitinkamai, valstybė arba savivaldybė. Pareiškėjas skunde nesuformulavo savarankiškų reikalavimų dėl Seimo veiksmų (neveikimo) teisėtumo ištyrimo (pvz., panaikinti priimtus sprendimus arba įpareigoti atlikti veiksmus) administraciniame teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pašalino Seimą iš atsakovų ir atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai iš Seimo.

Kita vertus, sprendžiant suinteresuoto asmens skundo priėmimo klausimą dėl ABTĮ 17 straipsnio 2 dalyje numatytų subjektų veiksmų ar neveikimo, kiekvienu atveju vertinamas šių subjektų veiklos (neveikimo) pobūdis ir pareikštų reikalavimų turinys. Šiuo aspektu Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, kad ABTĮ 15 straipsnio „Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai“ 1 dalies 1 punkto (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), 3 punkto (2007 m. birželio 7 d. redakcija), 5 punkto (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) nuostatos suponuoja, kad administraciniai teismai gali nagrinėti inter alia bylas dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia žalos atlyginimo. Šis išaiškinimas taikytinas ir Seimo veiklos (neveikimo) rezultatui ar jo padariniui (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1322-622/2015, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-447-602/2018).

Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas atlyginti dėl Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, įsigaliojusių 2021 m. sausio 1 d., priėmimo atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą, t. y. Seimo veiksmų, kuriais galėjo būti pažeistos pareiškėjo teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio. Kadangi tokio ginčo dalykas būtų Seimo veiksmų rezultatas ar jo padarinys – žalos atlyginimas, o ne patys Seimo veiksmai, administracinis teismas tokią bylą gali nagrinėti (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad valstybės atsakomybė už žalą suinteresuotiems asmenims, padarytą nustatytu (delsimu nustatyti) atitinkamu teisiniu reguliavimu, negali būti pašalinama vien dėl to, kad žala siejama su įstatymų leidybos procesu (žr., pvz., 2008 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-58/2008, 2015 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-413-602/2015).

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėje byloje Nr. AS-203-1062/2021, kurioje priimtoje 2021 m. kovo 31 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas pirmiausiai prašė įpareigoti valstybės institucijas (Konstitucinį Teismą, Seimą ir kt.) atlikti veiksmus, kuriuos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino nepriskirtinais viešojo administravimo funkcijų vykdymui (pvz., įpareigoti Seimo valdybą organizuoti Konstitucinio Teismo teisėjų veiksmų ir atsakomybės klausimų svarstymą Seime), o reikalavimas priteisti iš, be kita ko, Seimo neturtinės žalos atlyginimą buvo pripažintas išvestiniu iš ankstesnių skundo reikalavimų. Dėl šių priežasčių administracinėje byloje Nr. AS-203-1062/2021 analizuota situacija nėra identiška nagrinėjamoje byloje pareiškėjo siekiamam inicijuoti ginčui.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš Seimo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nepagrįstai vadovavosi išimtinai tik minėtoje nutartyje pateikta pozicija. Teismas neįvertino, kas sudaro konkretaus pareiškėjo reikalavimo turinį, bei skundo reikalavimą (priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą) nepagrįstai sutapatino su jį pagrindžiančiomis aplinkybėmis (Seimo veiksmais, kuriuos pareiškėjas laiko neteisėtais), ir nepateikė jokių motyvų, kodėl Seimas šioje byloje negalėtų būti atsakovo Lietuvos valstybės atstovu. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai apsibrėžti skundo ribas bei nustatyti proceso dalyvius (įskaitant atsakovo atstovus), taip pat padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 12 str.), galėjo pasiūlyti pareiškėjui patikslinti ginčo šalis, taip pat skundo reikalavimus ar aplinkybes, iš kurių kildinamas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimas (jei jos teismui nebuvo aiškios) per trūkumų šalinimo institutą (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis), arba pasinaudoti ABTĮ 33 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta galimybe teismui pačiam nurodyti tinkamą šalį (valstybę) ir jos atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1265-261/2015). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą visiškai pašalinti Seimą iš administracinės bylos proceso dalyvių (nepripažinti jo vienu iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovų) ir atsisakyti priimti skundo dalį dėl reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl Seimo neteisėtų veiksmų, atlyginimą.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-176-520/2021 panaikino pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 1 274 Eur turtinės žalos ir nuostolių, šią sprendimo dalį nukreipiant vykdyti skubiai; laikyta nepaduota skundo dalis dėl reikalavimo priteisti iš Seimo ir Vyriausybės solidariai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; pašalinta Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, iš atsakovų, ir perdavė šių skundo dalių priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino minėtą nutarties dalį, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas nepašalino teismo nurodytų skundo trūkumų (iš patikslinto skundo aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjas kreipėsi į teismą ir kokio materialiojo teisinio rezultato reikalauja iš atsakovų, kokios teisminės gynybos prašoma teismo) bei kad skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra tapatus kitoje administracinėje byloje nagrinėjamam skundo reikalavimui (turtinės žalos atlyginimo prašoma už skirtingus laikotarpius). Iš 2021 m. kovo 31 d. nutarties turinio matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nevertino, ar administraciniame teisme gali būti nagrinėjamas reikalavimas priteisti žalos, patirtos dėl Seimo neteisėtų veiksmų (neveikimo), atlyginimą bei ar Seimas tokio pobūdžio ginče gali būti atsakovu. Kadangi nagrinėjamos administracinės bylos ir minėtos administracinės bylos aplinkybės yra skirtingos, atskirojo skundo teiginiai apie nukrypimą nuo suformuotos teismų praktikos atmestini.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Seimas pareiškėjo siekiamoje inicijuoti byloje negali būti atsakovu, tačiau teismas netinkamai motyvavo savo sprendimą visiškai pašalinti Seimą iš administracinės bylos proceso dalyvių ir nepagrįstai atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl Seimo neteisėtų veiksmų, atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama, skundo dalies dėl reikalavimo priteisti iš Seimo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei metines palūkanas priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo D. S. patikslinto skundo dalį dėl turtinės žalos, nuostolių, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos Respublikos Seimo, kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, panaikinti ir šioje dalyje perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė