2021-01-29 Nr. CB-958-2-57-3-00067-2019-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-427

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00067-2019-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Danguolės Bublienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. sausio 25 d. gautu ieškovų V. K. ir V. G. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovai V. K. ir V. G. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. G. ir V. K. ieškinį atsakovams R. S., uždarajai akcinei bendrovei „ICA Real Estate“ ir užsienio įmonei Cherster Services LLP dėl nusikalstama veika nepagrįstai įgyto turto priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarė D. J.. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 182 straipsnio 3 punktą, nes grąžindamas bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui nepaisė asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Neatsižvelgė į tai, kad įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo panaikinta ginčo buto konfiskacija (perdavimas Lietuvos Respublikai), nurodant, jog jis lieka nukentėjusiesiems žalos atlyginimui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įsiteisėjusiame nuosprendyje baudžiamojoje byloje jau išspręstas klausimas dėl Lietuvos Respublikos teisių į ginčo butą. Kasatorių įsitikinimu nėra jokio pagrindo į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukti Lietuvos Respublikos, nes tai prieštarautų baudžiamojoje byloje pateiktiems Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimams, jog Lietuvos Respublika negali pretenduoti į ginčo butą ir jis paliekamas nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos asmenims. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 320 straipsnį, nes netinkamai identifikavo apelianto reikalavimus ir nesant pagrindo peržengė apeliacinio skundo ribas. Vien tai, kad apeliaciniame skunde R. S. kritikavo pirmos instancijos teismo sprendimą ir kėlė formalius klausimus dėl įmonės Cherster Services LLP interesų, neturėdamas tam jokių įgaliojimų ir teisių, nesudarė pagrindo apeliacinės instancijos teismui peržengti apeliacinio skundo ribas bei konstatuoti ex officio, kad yra skundžiamas visas pirmos instancijos teismo sprendimas ir peržiūrėti sprendimo dalį dėl ginčo buto priteisimo ieškovams nuosavybės teise. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą – nepagrįstai konstatavo bylos esmės neatskleidimą, nes pagal byloje pateiktus įrodymus ją buvo galima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl šios normos taikymo tik išimtiniais atvejais. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepagrįsto praturtėjimo institutą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnis), kas nulėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dėl bylos esmės neatskleidimo ir sprendimą bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė–Balynienė

Danguolė Bublienė

Dalia Vasarienė