2022-11-30 Nr. AB-29354-3-62-3-00182-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-626-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00182-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo aplinka visiems“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo aplinka visiems“ prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Verslo aplinka visiems“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. gegužės 18 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-180518-00039 pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2022 m. sausio 31 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, jam nuosavybės teise priklauso pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šio pastato eksploatacijai suformuotas 0,0801 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Pareiškėjas nurodytu žemės sklypu naudojasi pagal 2011 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 2SŽN171. Inspekcija 2018 m. gegužės 18 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-180518-00034 (toliau – ir Aktas), kuriame konstatuota, jog pareiškėjas valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), be statybą leidžiančio dokumento (pažeidimo padarymo metu – rašytinio pritarimo statybos projektui) pastatė 19,40 m ilgio ir nuo 0,97 m iki 1,35 m aukščio II grupės nesudėtingą inžinerinį statinį – atraminę sienutę (toliau – ir statinys).

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Inspekcija 2018 m. gegužės 18 d. Privalomuoju nurodymu pareiškėjui nurodė pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2018 m. lapkričio 18 d., t. y. nugriauti II grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – atraminę sienutę minėtame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. SDPN-20-181121-00035 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ (toliau – ir 2018 m. lapkričio 21 d. Sprendimas), tenkino pareiškėjo 2018 m. lapkričio 16 d. prašymą, pratęsė 2018 m. gegužės 18 d. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. vasario 18 d. Pareiškėjas per Inspekcijos nustatytą terminą nespėjo gauti pritarimo dėl atraminės sienutės statybos ar kitu būdu įteisinti savavališką statybą, todėl ne nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių negalėjo įteisinti statinio – atraminės sienutės. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3727-423/2019 buvo pratęstas savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdymo terminas iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas per teismo sprendimu nustatytą terminą taip pat dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negalėjo pašalinti savavališkos statybos padarinių.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad iki teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu nustatyto termino – 2020 m. gruodžio 31 d. – nebuvo išspręstas ginčas administracinėje byloje Nr. eI-4582-402/2019, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas, ar pareiškėjas pagrįstai inicijavo žemės sklypo pertvarkymo prijungiant gretimo sklypo dalį, ant kurios stovi dalis atraminės sienelės, procedūrą. Teismas administracinėje byloje Nr. eI-4582-402/2019 tik 2019 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėja šį teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinį procesinį sprendimą priėmė tik 2021 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-27-629/2021. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje byloje konstatavo, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija, 2019 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. SD-1692(32.24) netenkinusi pareiškėjo prašymo dėl sklypų formavimo ir pertvarkymo, veikė teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjo įsitikinimu, tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties tapo aišku, kad būtent tokios procedūros inicijavimo pagrindo nebuvo.

5. Be to, žemės sklypo dalis, ant kurios patenka dalis savavališko statinio – atraminės sienutės, priklauso Lietuvos valstybei, patikėjimo teise perduota Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemė ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT). Dėl šios priežasties, siekiant įteisinti nesudėtingą statinį, būtina gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą dėl statinio statybos.

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl COVID-19 pandemijos pareiškėjo atstovas negalėjo dalyvauti Inspekcijos patikrinime, kuris buvo rengiamas 2021 m. sausio 12 d., su tikslu nustatyti, ar įvykdytas Privalomasis nurodymas. Patikrinimo dieną dar nebuvo įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, o būtent šią aplinkybę Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. vertino kaip reikšmingą aplinkybę, pratęsdamas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

7. Dėl išvardintų, nuo pareiškėjo nepriklausančių ir objektyvių aplinkybių pareiškėjas per teismo nustatytą terminą neturėjo galimybės imtis jokių veiksmų, nes ginčas buvo sprendžiamas administracinėje byloje Nr. eI-4582-402/2019. Taip pat dėl 2020 metais paskelbto karantino ir COVID-19 viruso grėsmės pareiškėjas yra įtrauktas į nukentėjusiųjų verslo subjektų sąrašą, kadangi negalėjo iš esmės vykdyti savo veiklos, o kartu ir teismo sprendimo bei Privalomojo nurodymo. Šalyje paskelbtas karantinas ir pasaulinio masto pandemija iš esmės neigiamai paveikė pareiškėjo vykdomą veiklą, ją apribojo, sumažino pajamas. Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, į tai, kad statyba toje vietoje iš esmės yra galima, tik būtina gauti atitinkamus sutikimus ir leidimus, savavališkos statybos padarinių šalinimo terminas turėtų būti pratęstas dar vieneriems metams, t. y. iki 2022 m. sausio mėn. 31 d. Per tokį terminą, pareiškėjo nuomone, būtų reali galimybė imtis iniciatyvos dėl savavališkos statybos įteisinimo arba, nepavykus įteisinti, pašalinti savavališkos statybos padarinius.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime prašė pareiškėjo prašymo dėl termino pratęsimo netenkinti.

9. Inspekcija paaiškino, jog pareiškėjas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, 2015 m. rugpjūčio mėn. pastatė nuo 0,97 m iki 1,35 m aukščio, 19,40 m ilgio atraminę sienutę žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Inspekcija detalizavo Akto, Privalomojo nurodymo surašymo teisinius ir faktinius pagrindus, pažymėjo, kad ir Inspekcijos, ir vėliau teismo Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pareiškėjui buvo pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d.

10. Inspekcijos 2021 m. sausio 14 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-20-210114-00007 buvo nustatyta, kad nurodymas neįvykdytas. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas neįvykdė nurodymo nustatytu terminu, 2021 m. sausio 28 d. prašymu Nr. 2D-1421 „Dėl 2018-05-18 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180518-00039“ perdavė nurodymą vykdyti priverstinai antstolio G. S. kontorai.

11. Inspekcija vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsniu ir pažymėjo, kad šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

12. Inspekcija pabrėžė, kad pareiškėjas į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi jo įvykdymo terminui pasibaigus. Atsižvelgiant į tai, kad nei Priežiūros įstatymas, nei joks kitas teisės aktas nenumato tokio nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, pasibaigus nurodyme nustatytam jo įvykdymo terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jį pratęsti, todėl pareiškėjo prašymas nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad: Inspekcija 2018 m. gegužės 18 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-180518-00034, jog pareiškėjas valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), be statybą leidžiančio dokumento (pažeidimo padarymo metu – rašytinio pritarimo statybos projektui) pastatė 19,40 m ilgio ir nuo 0,97 m iki 1,35 m aukščio II grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – atraminę sienutę; Inspekcija 2018 m. gegužės 18 d. surašė Privalomąjį nurodymą, nurodydama pareiškėjui nugriauti II grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – atraminę sienutę žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę iki 2018 m. lapkričio 18 d.; pareiškėjas 2018 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu pratęsti nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija 2018 m. lapkričio 21 d. Sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. vasario 18 d.; pareiškėjas vėliau kreipėsi su prašymu į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamas pratęsti nurodymo įvykdymo terminą vieneriems metams; Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3727-423/2019 pareiškėjo prašymą patenkino ir nurodymo įvykdymo terminą dar kartą pratęsė iki 2020 m. gruodžio 31 d.; Inspekcija 2021 m. sausio 14 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-20-210114-00007, kuriame konstatavo, jog nurodymas neįvykdytas.

15. Vertindamas byloje nagrinėjamo prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą argumentus, teismas vadovavosi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi ir pažymėjo, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti, be kita ko, per 6 mėnesius; Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams; dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

16. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjas į teismą su prašymu pratęsti nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi 2021 m. vasario 1 d., jau pasibaigus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3727-423/2019 nustatytam (iki 2020 m. gruodžio 31 d.) Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.

17. Teismas pažymėjo, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nėra nustatyta termino, per kurį asmuo, prašantis pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, turi teisę kreiptis į teismą. Toks terminas nenumatytas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 143 punkte. Buvo atkreiptas dėmesys, kad nei Priežiūros įstatymas, nei kitas teisės aktas nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės. Teismo vertinimu, ginčo atveju netaikytina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) numatyta terminų sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo (CPK 76–78 str.) arba Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) numatyta ieškinio senaties termino nutraukimo (CK 1.130 str.) analogija, kadangi privalomasis nurodymas yra individualus administracinis aktas, įpareigojantis asmenį įvykdyti privalomajame nurodyme nurodytus konkrečius įpareigojimus iki privalomajame nurodyme numatyto termino.

18. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su aptartų Priežiūros įstatymo nuostatų aiškinimu, teismas pabrėžė, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti. Teismo vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas minėtas teisės aktų nuostatų aiškinimas suponavo išvadą, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas reikalavimui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą, tačiau tik iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad pareiškėjas dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi 2021 m. vasario 1 d., jau po to, kai buvo akivaizdžiai pasibaigęs reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo iki 2020 m. gruodžio 31 d. terminas, nustatytas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3727-423/2019, teismas sprendė, kad tokį prašymą tenkinti nebuvo teisinio pagrindo ir jį atmetė.

III. 20. Pareiškėjas UAB „Verslo aplinka visiems“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 16 d. sprendimą ir pratęsti pareiškėjui Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. sausio 31 d.

21. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme. Pakartodamas faktines aplinkybes, susijusias su Privalomojo nurodymo surašymu ir kreipimusi į Inspekciją, o vėliau – ir į teismą dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo, pareiškėjas akcentuoja, kad jis per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. teismo sprendimu nustatytą terminą dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, negalėjo/nespėjo įvykdyti teismo sprendimo, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius, įteisindamas statybą. Kitoje administracinėje byloje dėl sklypų formavimo ir pertvarkymo, galutinis procesinis sprendimas buvo priimtas tik 2021 m. sausio 13 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. eA-27-629/2021).

22. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, teismas, spręsdamas tą pačią situaciją, ją aiškino skirtingai. Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjui buvo pratęstas terminas savavališkos statybos padariniams šalinti, ir tai, jog toks prašymas buvo paduotas jau pasibaigus Inspekcijos nustatytam papildomam terminui (iki 2019 m. vasario 18 d.) nebuvo kliūtis bei argumentas nagrinėti pareiškėjo prašymą. Prašymas pratęsti Inspekcijos privalomajame nurodyme nustatytą terminą pirmą kartą teismui buvo pateiktas 2019 m. vasario 19 d., t. y. taip pat jau pasibaigus Inspekcijos nustatytam terminui. Teismas tuomet nekėlė klausimo dėl to, jog pasibaigusio termino pratęsti nėra pagrindo, tačiau nagrinėjamoje byloje tas pats teismas situaciją aiškino priešingai.

23. Pareiškėjas tvirtina, kad toks teismo pozicijos nenuoseklumas sprendžiant tuos pačius klausimus, to paties pareiškėjo prašymu, iš esmės pažeidžia teisę kreiptis į teismą, teisingumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus. Teismo aiškinimas, kad į teismą galima kreiptis tik nepasibaigus Inspekcijos nustatytam ir teismo pratęstam terminui, pareiškėjo nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, nes be pakankamo įstatyminio sureguliavimo būtų apribota asmens teisė kreiptis į teismą. Jeigu Priežiūros įstatymas nenustato konkretaus termino, iki kada ar per kurį asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo (ką pažymėjo pirmos instancijos teismas sprendime), tai toks terminas ir negali būti taikomas. Negalima aiškinti įstatymo siaurinamai, pažeidžiant asmenų teises – tik įstatymu gali būti nustatyta, iki kada asmuo turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pratęsti nurodymo įvykdymo terminą. Teisės aktuose nėra vartojama sąvoka „reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimas“, taigi pasibaigus nustatytam terminui, prašymas pratęsti tokį terminą gali būti paduotas per visą maksimalų įstatyme nustatytą galimą terminą.

24. Teismo teiginys, kad ginčo atveju netaikytinas CPK, nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 2 dalies nuostatų. Pareiškėjo vertinimu, CPK 576–578 straipsniai nustato galimybę atnaujinti praleistus terminus, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime teigia, kad kategoriškai negalima kreiptis į teismą, jeigu tai daroma po termino įvykdyti reikalavimą pabaigos. Toks teismo aiškinimas, pareiškėjo manymu, pažeidžia teisę kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo / pratęsimo, kuri įtvirtinta CPK.

25. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šiai bylai reikšmingą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-27-629/2021, kurioje konstatuota, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. SD-1692(32.24) netenkinusi pareiškėjo prašymo dėl sklypų formavimo ir pertvarkymo, veikė teisėtai ir pagrįstai. Būtent su šiuo pareiškėjo prašymu ir tokia iniciatyva buvo susijęs ir vienas iš pagrindinių teismo, priėmusio 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, argumentų.

26. Pareiškėjui kyla klausimas, kaip pareiškėjas, dar teismui nepriėmus galutinio sprendimo minėtoje byloje, turėjo kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo.

27. Pažymėdamas, kokios priežastys laikomos svarbiomis, sprendžiant privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo klausimą, pareiškėjas akcentuoja, kad iki ankstesniu teismo sprendimu nustatyto termino (2020 m. gruodžio 31 d.) nebuvo galutinai išspręstas ginčas kitoje administracinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas pagrįstai iniciavo žemės sklypo pertvarkymo procedūrą su tikslu prijungti gretimo sklypo dalį, ant kurios stovi dalis atraminės sienelės. Tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties paaiškėjo, kad būtent tokios procedūros iniciavimui pagrindo nebuvo.

28. Pareiškėjas pakartoja prašyme pirmosios instancijos teismui nurodytas priežastis, dėl ko objektyviai neturėjo galimybės teismo nustatytu terminu įvykdyti Privalomojo nurodymo (savavališku pripažinto statinio nugriovimas nebūtų proporcingas, buvo nagrinėjas kitas administracinis ginčas, dėl COVID-19 pandemijos įvestų ribojimų faktiškai sustojo pareiškėjo vykdoma komercinė veikla; kt.). Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas neturi teisės ir galimybės kreiptis dėl termino pratęsimo ar atnaujinimo, dėl ko iš esmės prašymo argumentų ir pateiktų įrodymų net nenagrinėjo. Toks teismo sprendimas yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.

29. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2022 m. gegužės 16 d. gautas pareiškėjo prašymas prie bylos pridėti naujus įrodymus – specialisto dr. D. K. 2022 m. vasario 9 d. vertinimo aktą, kuriame nustatyta, kad ginčo atraminė sienutė, kurią pareiškėjas siekia įteisinti (ir kurią galima įteisinti), yra būtinas statinys, kad pastas ir žemės sklypas būtų apsaugoti nuo lietaus, ypač liūčių metu. Pareiškėjas kreipsis dėl naujo statybą leidžiančio dokumento, kam reikalingas papildomas terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Inspekcijos nuomone, teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nepažeidė procesinės teisės normų, nenukrypo nuo administracinių teismų suformuotos praktikos, todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

32. Inspekcija pabrėžia, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Taigi pareiškėjo vykdyta statinio statyba be privalomo statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti naują statinį, todėl savavališkos statybos aktu pagrįstai konstatuota statinio statyba žemės sklype kaip savavališka bei privalomuoju nurodymu pareikalauta statinį nugriauti ir byloje ginčo dėl šio fakto nėra.

33. Inspekcijos nuomone, pareiškėjas neįvardija nė vieno teisės akto, kurį skundžiamas sprendimas pažeidžia, nenurodo nė vieno skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir/ ar nepagrįstumo pagrindo. Teismas skundžiamu sprendimu teisingai konstatavo, jog prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pareiškėjas teismui pateikė 2021 m. vasario 1 d., kai šio nurodymo įvykdymo terminas pareiškėjui buvo pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d.

34. Apžvelgusi administracinių teismų praktiką, Inspekcija pabrėžia, kad tokio pobūdžio bylose praktika yra suformuota ir aiški, todėl, Inspekcijos nuomone, šiuo atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir atitinkamai naikinti skundžiamą sprendimą.

35. Inspekcija taip pat pažymi, kad Priežiūros įstatymas yra specialus teisės aktas, kuriame ir yra numatyti savavališkos statybos šalinimo tvarka ir būdai, terminai, todėl šiuo atveju CPK netaikytinas. Jeigu iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos t. y. 2020 m. gruodžio 31 d., pareiškėjui buvo žinoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar tik ateityje priims procesinį sprendimą administracinėje byloje eA-27-629/2021 ir jis nespės iki to laiko įvykdyti privalomąjį nurodymą, pareiškėjas galėjo naudotis Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta teise – prašyti teismo pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, tačiau tai turėjo padaryti laiku. Be to, savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių (Priežiūros įstatymo 14 str. 12 d.). Inspekcija atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-540-525/2021, ir teigia, kad ir dėl šiame sprendime pateiktų išaiškinimų apeliacinis skundas negali būti tenkinamas ir terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti nepratęstinas.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

37. NŽT nurodo, kad skundžiamame sprendime teismas pagrįstai konstatavo, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, gali kreiptis su prašymu pratęsti privalomoji nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. NŽT vertinimu, teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso normų, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiškose bylose. Todėl, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo naikinti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gegužės 18 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-180518-00039 pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2022 m. sausio 31 d. Privalomajame nurodyme konstatuota, kad pareiškėjas valstybinės žemės sklype, be statybą leidžiančio dokumento pastatė nesudėtingą inžinerinį statinį – atraminę sienutę.

39. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Inspekcija 2018 m. lapkričio 21 d. Sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. vasario 18 d.; Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3727-423/2019 pagal pareiškėjo prašymą nurodymo įvykdymo terminą dar kartą pratęsė iki 2020 m. gruodžio 31 d.; Inspekcija 2021 m. sausio 14 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-20-210114-00007, kuriame konstatavo, jog nurodymas neįvykdytas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas į teismą su prašymu pratęsti nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi 2021 m. vasario 1 d., t. y. jau pasibaigus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3727-423/2019 nustatytam (iki 2020 m. gruodžio 31 d.) Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.

40. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai buvo akivaizdžiai pasibaigęs reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas, nustatytas teismo sprendime, teismas sprendė, kad tokį prašymą tenkinti nebuvo teisinio pagrindo ir jį atmetė.

41. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 straipsnio redakcija) 4 dalyje nustatyta, kad privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan., kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad maksimalus terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti yra 9 mėnesiai, o ilgesnio termino nustatymas priskirtas tik teismo kompetencijai pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi <...> (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017).

43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016, 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1962-415/2020, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-140-415/2022 ir kt.).

44. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

45. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai buvo akivaizdžiai pasibaigęs reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas, nustatytas teismo sprendime, teismas sprendė, kad tokį prašymą tenkinti nebuvo teisinio pagrindo ir jį atmetė. Teismas, darydamas šią išvadą tinkamai aiškino ir taikė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, kaip ši norma yra išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. šios nutarties 42, 43 punktus).

46. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų būtų vadovaujamasi teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose, kuriomis priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi pirmosios instancijos teismas.

47. Nagrinėjamoje byloje akcentuotina ir tai, kad pareiškėjo teisė naudotis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytais teisių gynimo būdais buvo įgyvendinta, t. y. savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminas buvo pratęstas tiek pareiškėjui kreipiantis į Inspekciją, tiek pareiškėjui kreipiantis į teismą ir pareiškėjo prašymai buvo patenkinti. Privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo buvo nevykdomas (remiantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi sustabdomas privalomojo nurodymo vykdymas jį apskundus arba vykstant teismo procesui dėl termino pratęsimo) šios bylos nagrinėjimo metu, t. y. žymiai ilgiau negu iki pareiškėjo reikalavime nurodyto termino – iki 2022 m. sausio 31 d. Privalomojo nurodymo, kaip administracinio sprendimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nevykdymas, t. y. pratęsimas dar ilgesniam terminui, neatitiktų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies paskirties – leisti laikinai nevykdyti administracinio sprendimo, jeigu yra nustatomos svarbios priežastys, taip pat būtų nesuderinamas su teisingumo ir protingumo principų reikalavimais.

48. Nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, kad buvo apribota pareiškėjo teisė kreiptis į teismą. Pareiškėjo prašymas dėl termino pratęsimo buvo priimtas nagrinėti ir išnagrinėtas teisme. Tai, kad prašymas nebuvo tenkinamas, nelaikytina teisės kreiptis į teismą pažeidimu.

49. Dalis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų yra susiję su Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies aiškinimu, dėl ko, kaip minėta, teismų praktikoje yra pasisakyta ir nenustatytos aplinkybės, dėl kurių neturėtų būtų vadovaujamasi minėtomis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose.

50. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl galimybės įteisinti savavališką statybą, dėl galimo padarinių šalinimo proporcingumo taip pat neturi reikšmės nagrinėjimai bylai, nes nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

51. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ Verslo aplinka visiems“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan