befcd42e-9f7e-4753-baca-359e5e570393 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-801-406/11Teismo proceso Nr. 2-05-3-06198-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 6 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo R. D. atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Ramunei Butkienei,trečiojo suinteresuoto asmens VÄ® Registrų centro Kauno filialo atstovei Veronikai Juodėnaitei,trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Domui Pakėnui,trečiajam suinteresuotam asmeniui N. D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

D. skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VÄ® Registrų centro Kauno filialui, UAB „(duomenys neskelbtini)“, N. D. dėl turtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. D. patikslintu skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo – Kauno miesto savivaldybės - 4552 Lt turtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjui priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. vasario 22 d. apie 16 val. pareiÅ¡kėjo sÅ«nus N. D. pastatė minėtÄ automobilį Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme. Apie 16.38 val. N. D. pažiÅ«rėjęs per langÄ pamatė, kad nulūžęs medis nugriuvo ant jo pastatyto automobilio bei kitų automobilių. Krisdamas medis nugriuvo ant automobilio stogo, iÅ¡daužė priekinį ir galinį stiklus, sulankstė variklio ir bagažinės dangčius, sulankstė deÅ¡inės pusės abi dureles bei priekinį sparnÄ .

Apie minėtÄ Ä¯vykį N. D. pranešė policijai. 2010 m. vasario 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno centro policijos komisariato Centro policijos nuovados nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl N. D. pareiÅ¡kimo. Automobilio vertinimo ataskaita patvirtina, jog automobilio atkuriamasis remontas ekonominiu požiÅ«riu netikslingas. Neapgadintos transporto priemonės vertė apžiÅ«ros dienÄ sudaro 4990 Lt, apgadintos transporto priemonės liekamoji vertė 1030 Lt. Bendras patirtas nuostolis, įskaitant vertinimo paslaugas ir automobilio transportavimÄ , sudaro 4310 Lt.

Dar 242 Lt kainavo automobilio transportavimas. Želdinių įstatyme numatyta, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kÅ«rimo, želdinių veisimo valdymÄ vykdo savivaldybės. Jos organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdinių ir želdynų inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdo jų bÅ«klės stebėsenÄ , kuria ir tvarko jų duomenų bazes, vykdo želdynų ir želdinių bÅ«klės, želdynų kÅ«rimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę, sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo, gydymo klausimus ir kt.

Žala padaryta dėl to, kad Kauno miesto savivaldybė nevykdė ar netinkamai vykdė įstatymų priskirtas funkcijas ir pareigas. LR Civilinio kodekso 6.271 str. numato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų ar jos darbuotojų veiksmų (veikimo, neveikimo), privalo atlyginti savivaldybės iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. PraÅ¡o skundÄ tenkinti. Taip pat praÅ¡o grÄ Å¾inti žyminio mokesčio permokÄ ir priteisti 100 Lt žyminio mokesčio sumÄ bei 1210 Lt advokato paslaugoms apmokėti iÅ¡ atsakovo.

Atsakovo atstovė su skundu nesutinka. 2004 m. rugsėjo 24 d. VÄ® Registrų centro Kauno filialas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyrių dėl 4 medžių genėjimo. Aplinkos apsaugos skyrius pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ 2004 m. rugsėjo 29 d. iÅ¡davė leidimÄ Nr. 36-6-471 VÄ® Registrų centro Kauno filialui vienÄ iÅ¡puvusiÄ liepÄ 80 cm skersmens nupjauti ir 3 medžius genėti. Todėl mano, jog VÄ® Registrų centro Kauno filialas buvo atsakingas už Å¡io medžio nukirtimÄ .

LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ApraÅ¡as) 9 punktas numato, kad saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbai turi bÅ«ti vykdomi turint savivaldybės iÅ¡duotÄ leidimÄ , iÅ¡skyrus 11 punkte nurodytus atvejus.

Tai reiÅ¡kia, kad medžiai mieste yra pertvarkomi esant nustatytos formos leidimui. Kadangi Kauno miesto savivaldybės administracija 2004 m. rugsėjo 29 d. iÅ¡rašė leidimÄ Nr. 36-6-471, vadinasi tinkamai atliko teisės aktų pavestas funkcijas ir laikėsi apraÅ¡o nustatytos tvarkos. Kauno miesto savivaldybė tinkamai vykdė jai įstatymais numatytÄ pareigÄ ir ginčo atveju nėra bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti, t. y. nėra neteisėto veikimo bei kaltės, taip pat priežastinio ryÅ¡io.

PraÅ¡o skundÄ atmesti. Trečiojo suinteresuoto asmens VÄ® Registrų centro Kauno filialo atstovė su skundu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 26 p. numato, kad kraÅ¡tovaizdžio, nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kÅ«rimas, inventorizacija ir apskaita yra savarankiÅ¡ka Konstitucijos ir įstatymų nustatyta savivaldybės funkcija.

Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 10 str. 1 p. nustato, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kÅ«rimo, želdinių veisimo valdymÄ vykdo savivaldybės, jos organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdinių ir želdynų inventorizavimÄ ir apskaitÄ , stebi jų bÅ«klę, organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdinių apsaugÄ , pertvarkymÄ ir priežiÅ«rÄ . Žala pareiÅ¡kėjui padaryta dėl to, kad Kauno miesto savivaldybė nevykdė ar netinkamai vykdė įstatymų priskirtas funkcijas ir pareigas.

Atstovė taip pat nurodo, kad VĮ Registrų centras nėra žemės sklypo, kuriame augo nulūžęs medis savininkas, nevaldo šio sklypo patikėjimo teise ar kitu teisiniu pagrindu. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodo, kad su pareiškėjo skundu sutinka. 2008 m. kovo 17 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo sudaryta Kauno miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartis.

Sudaryta sutartimi atsakovas neperleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo teisių ir pareigų tvarkyti želdynus ir želdinius, esančius Kauno mieste, o tik pasitelkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam tikrų konkrečiai aptartų paslaugų suteikimui. Tokiu bÅ«du UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybė už netinkamai prižiÅ«rėtus želdinius ir želdynus galėtų kilti tik dėl želdinių ir želdynų, kuriuos ji buvo įpareigota tvarkyti pagal atsakovo pateiktus užsakymų sÄ raÅ¡us bei iÅ¡duotus leidimus.

Atsakovas nesikreipė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paslaugos tvarkyti medžių, augančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Dėl Å¡ios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atsakinga dėl nukritusio medžio pareiÅ¡kėjui padarytos žalos. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas D.Pakėnas teismo posėdžio metu pateikė praÅ¡ymÄ priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui turėtas atstovavimo iÅ¡laidas, kurias sudaro 1000,00 Lt.Tretysis suinteresuotas asmuo N. D. su pareiÅ¡kėjo skundu sutinka.

Nurodo, jog automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra tėtis R. D., o jis naudojasi minėtu automobiliu. 2010 m. vasario 22 d. apie 16 val. jis pastatė automobilį (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme. Apie 16.38 val. pažiÅ«rėjęs per langÄ pamatė, kad nulūžęs medis nugriuvo ant jo pastatyto automobilio bei kitų automobilių.Skundas pagrįstas ir tenkintinas.Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalÄ už tai, kad jos teritorijoje nuvirtęs medis apgadino Å¡alia stovėjusiÄ transporto priemonę.

PareiÅ¡kėjas R. D., vadovaudamasis CK 6.271 str. nuostatomis (žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės), mano, kad turtinę žalÄ â€“ 4552 Lt turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad 2010 m. vasario 22 d. apie 16 val.

N. D. pastebėjo, jog ant automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie pastato (duomenys neskelbtini) Kaune yra užvirtęs medis ir stipriai apgadinęs Å¡iÄ transporto priemonę. Žala atlygintina, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str.).

PareiÅ¡kėjas siekia jo nurodytos turtinės žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės. Å is CK straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai praÅ¡oma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai nebÅ«tų veikę taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, o žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Byloje nėra ginčo dėl to, jog medis (duomenys neskelbtini), Kaune ant transporto priemonės nuvirto be paÅ¡alinio poveikio.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina žalos dydį. Atsakovas neginčija paties įvykio fakto ir, iÅ¡ esmės, žalos dydžio, manydamas, kad Kauno miesto savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tinkamai vykdė jai įstatymais numatytÄ pareigÄ saugoti, tvarkyti želdynus ir želdinius, ir bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ . Be to, atsakovo atstovės nuomone, žemės, kurioje nuvirto medis, naudotojas yra ne Kauno miesto savivaldybė, bet VÄ® Registrų centro Kauno filialas, kuris ir privalo atlyginti žalÄ .Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 7 d. 7 p. nuostatas bÅ«tent vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimÄ tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultÅ«riniu bei kraÅ¡tovaizdžio formavimo požiÅ«riu medžius ir krÅ«mus, augančius valstybinėje ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra nustatytos savarankiÅ¡kosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos.

Å io straipsnio 26 punkte, kaip viena iÅ¡ tokių funkcijų, yra kraÅ¡tovaizdžio, nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kÅ«rimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ organizavimas ir stebėsena. Plačiau Å¡i savivaldybės funkcija atskleidžiama specialiame įstatyme, o bÅ«tent Lietuvos Respublikos Želdynų įstatyme, kuriame reglamentuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kÅ«rimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindai, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultÅ«rinio kraÅ¡tovaizdžio stabilumÄ , gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sÄ lygas.

Å is įstatymas netaikomas žolinei augalijai, augančiai ne želdynų teritorijose. Minėto įstatymo 2 str. 32 p. apibrėžta želdynų ir želdinių valdytojo sÄ voka, kuri reikÅ¡minga nagrinėjamu atveju. Želdynų ir želdinių valdytojas - tai želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotÄ valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad žalos padarymo metu VÄ® Registrų Kauno filialas nebuvo žemės, esančios prie pastato (duomenys neskelbtini) Kaune, savininkas, Å¡ios valstybinės žemės nenuomavo, nevaldė patikėjimo teise. Byloje nepateikti jokie raÅ¡ytiniai įrodymai, kad tretysis suinteresuotas asmuo Å¡iÄ Å¾emę naudojo įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitais pagrindais, todėl negali bÅ«ti atsakingas už želdinių priežiÅ«rÄ ir tuo pačiu už netinkamai prižiÅ«rėtų želdinių – nuvirtusios liepos padarytÄ Å¾alÄ .

Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. numato, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kÅ«rimo, želdinių veisimo valdymÄ vykdo savivaldybės. Jos organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdo jų bÅ«klės stebėsenÄ , kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 p.), vykdo želdynų ir želdinių bÅ«klės, želdynų kÅ«rimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 p.), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 p.) ir kt.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, taip pat nei nuosavybės, nei patikėjimo teise nepriklauso ir atsakovui - Kauno miesto savivaldybei, tačiau Å¡i aplinkybė, atsižvelgiant į Želdynų įstatymo nuostatas, nėra reikÅ¡minga, kadangi nagrinėjamu atveju valstybinis žemės sklypas yra atsakovo teritorijoje. Darytina iÅ¡vada, kad Kauno miesto savivaldybė, bÅ«dama atsakinga už miesto želdinių priežiÅ«ros organizavimÄ ir vykdymÄ jos teritorijoje (Želdynų įstatymo 10 str.), privalėjo užtikrinti, kad valstybinėje žemėje K.

Donelaičio gatvėje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms, jų turtui. Nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens – VÄ® Registrų centro Kauno filialo praÅ¡ymu atsakovas buvo iÅ¡davęs leidimÄ kirsti medžiui, kuris nebuvo nupjautas ir vėliau nulūžęs apgadino transporto priemonę, tačiau ginčo atveju pabrėžtina, kad tokioje situacijoje savivaldybė, nors ir nebÅ«dama medžio nupjovimo iniciatorė, tačiau iÅ¡davusi leidimÄ jį paÅ¡alinti privalėjo bÅ«ti ir toliau rÅ«pestinga bei aktyvi, t.y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytÄ pareigÄ dėl želdinių kirtimo vykdymo, iki pabaigos kontroliuoti medžio nupjovimo procesÄ , įsitikinant, ar realizuoti leidime numatyti darbai, ar nepažeisti leidime numatyti apribojimai.

Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių patikrinti, ar leidime nurodytas medis nukirstas. Taigi teisės aktuose nustatytos minėtos pareigos atsakovė tinkamai neatliko, taip beje pažeisdama ir CK 6.246 str. 1 d. numatytÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (Å¡iuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms bÅ«tinosioms vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės sÄ lygoms, pareiÅ¡kėjui – R. D. iÅ¡ atsakovo priteistinas 4552 Lt turtinės žalos atlyginimas. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat Å¡ių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiÅ¡kas bylas.

IÅ¡ Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikÅ¡tų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymÄ . Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d., teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste paminėtina 2010 m. gruodžio 2 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, kurioje nustatytos analogiÅ¡kos faktinės aplinkybės.Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas.         Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 str. 1 d. nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvienÄ skundÄ , nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nurodytas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsniuose.

Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ , skundai (praÅ¡ymai) dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas sumokėjo 137 Lt žyminio mokesčio (T. 1, b.l. 6). Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas žyminiu mokesčiu nepamokestinamas, pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾intinas sumokėtas 137 Lt žyminis mokestis (ABTÄ® 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas).           Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas.

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTÄ® 44 str. 1, 6 d.). Pagal CPK 98 str. 2 d. Å¡alies iÅ¡laidos, susijusius su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 dalyje numatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui turi pateikti praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiÅ¡kia, kad suinteresuotai Å¡aliai gali bÅ«ti priteistos tik pagrįstos iÅ¡laidos. Patirtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms pagrįsti pareiÅ¡kėjas pateikė 2010 m. balandžio 9 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (T. 1, b.l. 41), 2010 m. balandžio 8 d. pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 567508 (T. 1, b.l. 42).           IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjÄ teisme atstovavo advokatas P. Vaicekauskas, kurio įgaliojimus patvirtina 2011 m. gegužės 24 d. atstovavimo sutartis (T. 2, b.l. 49).

Advokatas parengė teismui ieÅ¡kinį (T. 1, b.l. 3-5), atstovavo teisme (T. 1, b.l. 60-61; 95-97; T. 2, b.l. 16-19; 54-58).             Aptartų iÅ¡tirtų įrodymų visuma, teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo 1210,00 Lt dydžio patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas tenkintinas.          ABTÄ® 48 str. 2d. trečiuosius suinteresuotus asmenis priskiria prie administracinės bylos proceso Å¡alių.

Akivaizdu, jog dalyvavimas proceso šalimi byloje, bylos išsprendimas, kurioje keliamas ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo, yra tiesiogiai susijęs su pastarųjų asmenų teisėmis ir pareigomis, todėl jie savo interesų gynimui turėjo teisę pasinaudoti advokato pagalba ( ABTĮ 49 str. 1d.).          Iš bylos medžiagos matyti, kad tretysis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. balandžio 19 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Domu Pakėnu (T. 2, b.l. 48).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo advokatui D.Pakėnui 1000,00 Lt, iÅ¡ kurių 750,00 Lt sudaro už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ruoÅ¡imas, 125,00 Lt už susipažinimÄ su byla ir gautų dokumentų analizę, 125,00 Lt už dalyvavimÄ teismo posėdyje.          Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.18 punktus už atsiliepimo į ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ bei atstovavimÄ maksimali priteistina suma gali sudaryti 2640,00 Lt: atsiliepimo į skundÄ suraÅ¡ymas sudaro 3 MMA (minimali mėnesinė alga) (2400,00 Lt), advokatas posėdyje dalyvavo 1 valandÄ , todėl pagal Rekomendacijų 8.18 punktÄ tai sudaro 0,15 MMA (120 Lt).

         Vadovaujantis Rekomendacijų 2, 7, 8.2, 8.18, 9 punktais bei atsižvelgiant į maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, bylos sudėtingumÄ ir jos apimtį, teisminio proceso trukmę, posėdžių, kuriuose dalyvavo trečiojo suinteresuoto asmens atstovas advokatas, skaičių, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, Rekomendacijose nustatytus užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ dydžius, konstatuotina, kad trečiojo suinteresuoto asmens praÅ¡omos priteisti 1000,00 Lt atstovavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų nustatytų dydžių, yra pagrįstos, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88, 44, 45 straipsniais, teisėjas n u s p r e n d ž i a:

SkundÄ tenkinti. Priteisti R. D. iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės 4552,00 Lt (keturis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du litus) turtinės žalos atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos (įmonės kodas 188764867) 1210,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt litų) turėtų advokato atstovavimo iÅ¡laidų R. D..Pritiesti iÅ¡Â Kauno miesto savivaldybės administracijos (įmonės kodas 188764867) 1000,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) turėtų advokato atstovavimo iÅ¡laidų UAB „(duomenys neskelbtini)“.Sprendimui įsiteisėjus grÄ Å¾inti R.

D. (a/k (duomenys neskelbtini) 137 Lt (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt septynis litus) žyminį mokestį, sumokėtÄ 2010 m. balandžio 9 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (gavėjo sÄ skaitos Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“).Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                         Gintaras Čekanauskas