2022-06-08 Nr. AB-15171-3-61-3-05067-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2567-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05067-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašymas: 1) panaikinti krašto apsaugos ministro 2021 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. P-1406 „Dėl drausminės nuobaudos gr. M. B. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinus Įsakymą, grąžinti pareiškėją į pareigas; 3) priteisti pareiškėjui nesumokėtą vidutinį tarnybos dienos atlyginimą už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti pareiškėjui maitinimosi išlaidų kompensaciją už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) netenkinus pareiškėjo prašymo dėl Įsakymo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, pakeisti Įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos į kitą su atleidimu iš tarnybos nesusijusią drausminę nuobaudą; 6) priteisti pareiškėjui dėl jo neteisėto atleidimo iš tarnybos 1000 Eur dydžio neturtinę žalą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti teismo išlaidas.

2. Krašto apsaugos ministro 2021 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. P-1406 „Dėl drausminės nuobaudos gr. M. B. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ pareiškėjui M. B., Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Štabo ir aprūpinimo kuopos Transportavimo būrio Krovinių transportavimo skyriaus specialiosios technikos vairuotojui, už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Drausmės statutas) 67 straipsnyje, paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš tarnybos 2021 m. gruodžio 9 d., 2021 m. gruodžio 10 d. nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir pareiškėjas išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą.

3. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų (toliau – ir SP) vadas 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-150 (toliau – ir Pratybų įsakymas) organizavo karines pratybas „Perkūno griausmas 2021“, patvirtino pratybose dalyvausiančių karių sąrašą (toliau – ir Dalyvių sąrašas), nurodė į Dalyvių sąrašą įtrauktiems kariams dalyvauti pratybose, taip pat pratybose dalyvausiantiems kariams nustatė kareivinių režimo tarnybą Dalyvių sąraše nurodytais laikotarpiais. Pratybos turėjo vykti 2021 m. gegužės 10 d. – 2021 m. gegužės 28 d. laikotarpiu, o kareivinių režimo tarnyba visiems pratybų dalyviams turėjo būti taikoma 2021 m. gegužės 16 d. – 2021 m. gegužės 28 d. laikotarpiu (SP vadui kareivinių režimo tarnyba taikoma nebuvo). 2021 m. gegužės 27 d. ryte SP vadas pratybų dalyvius informavo, kad pratybos baigėsi.

4. Pareiškėjas iki atleidimo iš profesinės karo tarnybos (toliau – ir PKT) vykdė SP vadovybės Štabo ir aprūpinimo kuopos (toliau – ir ŠAK) transportavimo būrio specialiosios technikos vairuotojo pareigas. ŠAK buvo skirtas atsakingu už pratybų (jų dalyvių) aprūpinimą, pratybų vietos ir ginklų apsaugą. 2021 m. gegužės 27 d. dalyvius iš pratybų paleidus, pratybų dalyviai pridavinėjo pratybose naudotus daiktus (lovas, stalus ir t. t.), kuriuos priiminėjo vyr. srž. S. Z., o po to kartu su vyr. srž. G. J. krovė juos į tarnybines transporto priemones. Pareiškėjas ginklą su kitais ŠAK kariais pridavė apie 16-17 val. Nelikus vadavietėje jokių vertingų ar saugotinų daiktų, ŠAK vadas nuėmė budėjimą prie vadavietės, motyvuodamas pratybų pabaiga. ŠAK vadas 2021 m. gegužės 27 d. apie 21 val. surinko visus pratybose dalyvavusius ŠAK karius ir informavo, kad kitą dieną (2021 m. gegužės 28 d.) dar reikės priduoti pratybose naudotas palapines ir paklausė, kas nori važiuoti namo į Vilnių ir grįžti atgal kitą dieną į Kauną, o kas pasiliks vietoje ir nakvos palapinėse. Pareiškėjas kartu su dalimi kitų pratybose dalyvavusių ŠAK karių nusprendė pasilikti Sausumos pajėgų J. V. inžinerijos batalione (toliau – ir JVIB) ir į tarnybos vietą į Vilnių grįžti 2021 m. gegužės 28 d. susitvarkius pratybų vietą ir pridavus palapines. 2021 m. gegužės 27 d. pasibaigus pratyboms, laisvu nuo tarnybos laiku, apie 21.50 val., pareiškėjas su keliais likusiais ŠAK kariais (vyr. srž. G. J., vyr. srž. D. G. ir vyr. srž. S. Z.) išvyko iš JVIB teritorijos į Kauno miestą. Pareiškėjas su kitais ŠAK kariais išvyko apsirengę civiliais rūbais, vakarienės metu nieko blogo neįtardami visi išgėrė po 1-2 butelius alaus, į JVIB teritoriją nakvoti grįžo apie 22.40 val. 2021 m. gegužės 28 d. iš karto po vidurnakčio pareiškėjui buvo nustatytas 0,32 promilės neblaivumas, apie 00.27 val. pareiškėjui buvo nustatytas 0,26 promilės neblaivumas (įvertinus paklaidą). Patikrinus karių blaivumą, JVIB budėtojas kariams nurodė, kad eitų ilsėtis ir lauktų atvykstančio Karo policijos ekipažo, kuris nustatys tikrąjį karių blaivumą ir su tuo susijusias aplinkybes. Karo policijos ekipažas neatvyko ir pareiškėjo blaivumo netikrino. 2021 m. gegužės 28 d. prasidėjus tarnybai pareiškėjas su kitais ŠAK kariais pridavė likusias palapines ir apie 13.30 val. grįžo į Vilnių.

5. Pareiškėjo teigimu, jis nepadarė drausmės pažeidimo, už kurio tariamą padarymą jis buvo atleistas iš PKT. Blaivumo patikrinimo metu, t. y. 2021 m. gegužės 28 d. 00.25 val. naktį, pareiškėjui buvo laisvas nuo tarnybos metas. Pareiškėjas tikslų jam taikytą kareivinių režimo laikotarpį sužinojo tik 2021 m. birželio 3 d., t. y pasibaigus pratyboms, jau vykstant tarnybiniam patikrinimui, net ne pasirašytinai, o žodžiu iš tarnybos draugų. ŠAK vadui po to, kai iš vadavietės buvo surinkti ir išvežti Ginkluotųjų pajėgų tinklas ir pratybų dalyvių ginklai, nutraukus budėjimą prie vadavietės ir ŠAK karių paklausus, kas nori nakčiai važiuoti namo, o kas likti, pareiškėjas neturėjo net menkiausios abejonės, kad pratybos, o tuo pačiu ir kareivinių režimas yra baigti.

6. Nors pagal Pratybų įsakyme patvirtintą pirminį Dalyvių sąrašą visi pratybų dalyviai kareivinių režimo tarnybą turėjo atlikti iki 2021 m. gegužės 28 d., tačiau jau po to, kai pratybos buvo baigtos 2021 m. gegužės 27 d., ir pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, Dalyvių sąrašas ne vieną kartą buvo koreguojamas, post factum tikslinant pratybų dalyviams taikyto kareivinių režimo laikotarpius, visų SP padalinių kariams nustatant kareivinių režimo pabaigą 2021 m. gegužės 27 d., išskyrus tų ŠAK karių, kurie nakčiai iš 2021m m. gegužės 27 d. į 2021 m. gegužės 28 d. pasiliko JVIB teritorijoje, įskaitant pareiškėją, paliekant jiems kareivinių režimo tarnybos pabaigos datą tokią pačią, kaip ir pirminiame Dalyvių sąraše, t. y. 2021 m. gegužės 28 d.

7. Pareiškėjas su rašytiniu Pratybų įsakymu buvo supažindintas tik 2021 m. birželio 16 d., todėl visais pratybų klausimais, tame tarpe ir tarnybos atlikimo kareivinių režimu, pareiškėjas vadovavosi vadų (viršininkų) duotais žodiniais nurodymais, kuriais 2021 m. gegužės 27 d. buvo aiškiai išreikštas pratybų ir kareivinių režimo pabaigos momentas. Pareiškėjas iš JVIB išvyko visiškai laisvai, nes jau nebuvo jokios kareivinių režimo teritorijos, o tik paprasta JVIB ribomis apibrėžta karinė teritorija. Nevykstant pratyboms, nebuvo jokio pagrindo 2021 m. gegužės 28 d. pareiškėjui nustatyti kareivinių režimo tarnybą.

8. Pareiškėjui drausminė nuobauda buvo paskirta už buvimą neblaiviu tarnybos metu, tačiau Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 43 straipsnio 1 dalis numato imperatyvią pareigą tarnyboje esantį neblaivų karį aukštesniojo vado (viršininko) įsakymu nušalinti nuo pareigų tos dienos likusiam tarnybos laikui, t. y. 2021 m. gegužės 28 d. Pareiškėjo nušalinimo klausimas nebuvo sprendžiamas, nes de facto nebuvo nuo ko nušalinti, t. y. jokia tarnyba tuo metu iki 2021 m. gegužės 28 d. 08.00 val. nebuvo vykdoma.

9. Pareiškėjo teigimu, jo blaivumą tikrino įgaliojimų neturintis asmuo. Remdamasis Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-978 (toliau – ir Aprašas), 5 punktu, teigia, kad karius dėl neblaivumo turi teisę tikrinti tik atsakingi asmenys, kuriais Aprašo taikymo prasme gali būti tik karo policininkai, KAS institucijos ar jos padalinio vadovas arba šio vadovo įgaliotas asmuo. Karo policijos budėtojui atsisakius į JVIB siųsti karo policininkų ekipažą, JVIB budėtojas kpt. J. T. karių blaivumą tikrinti prašė karo medikų, tačiau šie karių blaivumą tikrinti taip pat atsisakė. Kaip 2021 m. birželio 3 d. paaiškino pats JVIB budėtojas, karo policininkams ir medikams atsisakius, karių blaivumą nusprendė patikrinti pats, iš greitojo reagavimo grupės paėmęs alkotesterį ir alkotesterio parodymų registravimo žurnalą. Tarnybinio patikrinimo metu turėjo būti nustatyta, kad JVIB vadas buvo įgaliojęs JVIB budėtoją pačiam tikrinti JVIB esančių karių blaivumą, tačiau pačioje Sausumos pajėgų vado patvirtintoje 2021 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl karių buvimo neblaiviais pratybų metu Nr. GT-5 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) tokių įgaliojimų suteikimo faktas nėra konstatuotas ar kaip nors kitaip patvirtintas.

10. Pareiškėjo turimais duomenimis, JVIB vadas JVIB standartinių veiklos procedūrų IV skyriaus 15 priede yra patvirtinęs JVIB taikomą blaivumo patikrinimo schemą, tačiau joje reglamentuojama tik blaivumo patikrinimo procedūra ir nenurodoma kas, be Apraše nurodytų asmenų, JVIB yra įgaliotas tikrinti karių blaivumą. Tačiau, net jei būtų galima daryti prielaidą, kad pagal patvirtintą schemą JVIB esančių karių blaivumą tikrinti yra įgaliotas JVIB budėtojas, pačių JVIB standartinių veiklos procedūrų nauja redakcija, o kartu ir blaivumo patvirtinimo schema, JVIB vado buvo patvirtintos 2021 m. gegužės 28 d. 13:38:53 val., t. y. gerokai vėliau nei pareiškėjui 2021 m. gegužės 28 d. JVIB buvo patikrintas blaivumas, t. y. pareiškėjo blaivumo tikrinimo metu nurodyta schema dar negaliojo. Pareiškėjo blaivumo 2021 m. gegužės 28 d. tikrinimo metu JVIB budėtojas nebuvo atsakingu asmeniu Aprašo taikymo prasme ir jo atlikto pareiškėjo blaivumo patikrinimo rezultatai teisinių pasekmių nesukelia.

11. Be to, pareiškėjas tarp pirmo ir antro blaivumo tikrinimo alkotesteriu kartu su kitais tikrintais kariais buvo išleistas parūkyti ir tiek prieš pat pirmą kartą, tiek prieš antrą kartą tikrinantis alkotesteriu blaivumą, pareiškėjas valgė alkoholio turinčius saldainius, tuo tarpu alkotesterio instrukcija reikalauja, kad būtų užtikrintas bent 15 minučių tarpas tarp tikrinamojo alkoholio pavartojimo ir testo atlikimo. Pareiškėjas, remdamasis Aprašo 11 punktu, nurodė, kad JVIB budėtojas turėjo pasidomėti, ar neegzistuoja naudoto alkotesterio instrukcijoje nurodytos aplinkybės, dėl kurių reikia užtikrinti 15 minučių tarpą, priešingu atveju, tikrinimo rezultatai bus netikslūs. Atsižvelgęs į Aprašo 12 punktą, pareiškėjas nurodė, kad JVIB budėtojas, vietoje paaiškinimo apie tokią teisę, po paties atlikto blaivumo patikrinimo pareiškėjui liepė eiti į palapinę ir laukti, kol atvyks Karo policijos ekipažas ir teisės aktų nustatyta tvarka patikrins jo blaivumą, kuris taip ir neatvyko. Vadinasi, patikrinimas atliktas su akivaizdžiais pažeidimais, turėjusiais neigiamą įtaką pareiškėjo teisėms (buvo atimta galimybė pasitikrinti savo blaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje pačiam) ir galėjusiais turėti neigiamą įtaką tikrinimo rezultatų patikimumui (nebuvo užtikrintas 15 min. laiko tarpas tarp alkoholio turinčių saldainių vartojimo ir tikrinimo).

12. Dėl tarnybinį patikrinimą atlikusio karininko pažymėjo, kad kpt. S. S., atlikdamas tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareiškėjo neblaivumo tarnybos metu, pateko į interesų konfliktą, nes, siekiant patraukti pareiškėją drausminėn atsakomybėn, tarnybinio patikrinimo metu buvo būtina nustatyti, kad pareiškėjui blaivumo tikrinimo metu buvo tarnybos metas, kai tuo tarpu 2021 m. gegužės 27 d. ŠAK vadas kariams pats nurodė, kad dėl pasibaigusių pratybų ir budėjimo prie vadavietės, kareivinių režimas baigėsi ir pageidaujantys vykti į Vilnių ŠAK kariai gali su juo kartu 2021 m. gegužės 27 d. vakare išvykti.

13. Pareiškėjo manymu, atleidimas iš tarnybos pareiškėjui yra akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvati drausminė nuobauda, tuo labiau, kad de facto, klausimas, ar 2021 m. gegužės 28 d. pareiškėjui buvo kasdieninė, ar kareivinių režimo tarnyba, buvo sprendžiamas jau po pratybų vykusiu Dalyvių sąrašo keitimu, JVIB nepasilikusiems kariams kareivinių režimo tarnybos laikotarpio pabaigą keičiant iš 2021 m. gegužės 28 d. į 2021 m. gegužės 27 d. Krašto apsaugos sistemoje pareiškėjas tarnauja dar nuo 2001 metų ir per visą šį ilgą tarnybos laikotarpį niekada nebuvo baustas drausmine tvarka, tuo tarpu už gerą tarnybą buvo skatintas 7 kartus. Pareiškėjo nuomone, teismas, atsižvelgdamas į šiame skunde nurodytas aplinkybes ir siekdamas, kad pareiškėjui būtų paskirta proporcinga drausminė nuobauda, atitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus, galėtų spręsti klausimą dėl skundžiamu sprendimu paskirtos drausminės nuobaudos pakeitimo į su atleidimu nesusijusią nuobaudą.

14. Dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymi, kad pareiškėjui skundžiamas neteisėtas sprendimas sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus ir dėl to, kad prieš tarnybos draugus buvo paverstas didžiausiu pažeidėju, su įvykio aplinkybėmis detaliai nesusipažinę tarnybos kolegos pradėjo laikyti pareiškėją nepatikimu, discipliną pažeidžiančiu asmeniu, kuris neva piktnaudžiauja alkoholiu. Pareiškėjo reputacijai ir geram vardui buvo padaryta neatitaisoma žala. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui sumažėjo bendravimo ir kasdienio pragyvenimo, tinkamo ir adekvataus savo šeimos aprūpinimo galimybės, buvo pažeista jo tiek kaip asmens, tiek kaip kario, reputacija, dėl ko pareiškėjas iki šiol patiria gilius išgyvenimus.

15. Atsakovai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Krašto apsaugos ministerijos, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

16. Atsakovo teigimu, pagal Karo tarnybos statuto, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V -163, 43.3 papunktį, kareivinių režimo tarnyba yra viena iš karo tarnybos rūšių. Kareivinių režimo tarnyba laikytina karo tarnyba ir kartu tapatintina su Drausmės statute vartojama sąvoka „tarnybos metu“. Remiantis SP vado Pratybų įsakymu ir jo pakeitimų - SP vado įsakymų Nr. V-163, Nr. V-165, Nr. V-I72 ir Nr.V-180 akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjui buvo nurodyta dalyvauti pratybose ir šio įsakymo 4 punkte jam buvo nustatytas kareivinių režimas lauko pratybų metu pagal įsakymo 1 priede „Karių, dalyvaujančių pratybose „Perkūno griausmas“ sąrašas“ nurodytus laikotarpius, t. y. nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. imtinai. Pareiškėjas drausmės pažeidimą padarė esant įsakymu nustatytam kareivinių režimo tarnybos metu. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad būtent pareiškėjui buvo leista 2021 m. gegužės 27 d. išvykti iš pratybų vietos – J. V. inžinerijos bataliono ar kareivinių režimas minėtą dieną (drausmės pažeidimo padarymo dieną) būtų panaikintas. 2021 m. gegužės mėnesio SP vadovybės Štabo ir aprūpinimo kuopos Profesinės kario tarnybos karių tarnybos laiko apskaitos žiniaraštis Nr. TL-77 taip pat patvirtina, kad pareiškėjui ir daugumai šios kuopos kariams lauko pratybos kareivinių režimu (LPKR) buvo nurodytos (pažymėtos) nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. (imtinai). Kariams už tarnybą lauko pratybose kareivinių režimu buvo skirtas KASOKTĮ nuostatomis nustatytas priedas. Pareiškėjui nei rašytiniu, nei žodiniu vadų įsakymu nebuvo leista išvykti iš pratybų vietos.

17. Pareiškėjas pateiktame skunde teismui nurodo kitas aplinkybes nei tarnybinio tyrimo metu. Pareiškėjas paaiškinimuose buvo nurodęs, kad alkoholio nevartojo, o nustatyti alkotesterio parodymai galėjo būti dėl suvalgytų saldainių su alkoholio įdaru. Pareiškėjas teigė, kad būdamas rūkykloje valgė saldainius ir rūkė, nuo saldainių valgymo iki pūtimo į alkotesterį praėjo iki 5 min. laiko tarpas, po pirmojo patikrinimo alkotesteriu kariai pakartotinai nuėjo parūkyti. Atsakovo vertinimu, šios aplinkybės parodo pareiškėjo parodymų nenuoseklumą, siekimą išvengti drausminės atsakomybės, tačiau kitu aspektu, kaip ir pats patvirtina, jog dar turėjo vykdyti tarnybines užduotis ir pratybos jam nebuvo pasibaigusios.

18. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog jis nežinojo apie lauko pratybas kareivinių režimu, nes su Pratybų įsakymu susipažino tik 2021 m. birželio mėn. Pareiškėjas turi didelę patirtį karo tarnyboje ir pagal savo atliekamas aprūpinimo funkcijas, paprastai tokie specialistai į pratybas atvyksta pirmieji ir išvyksta paskutinieji, nes jie turi įrengti pratybų vietas, o po pratybų viską surinkti ir priduoti stovyklavietes, aprūpinti kitus karius, todėl naivu būtų tikėti, kad pareiškėjas, dalyvaudamas pratybose, nežinojo apie lauko pratybas kareivinių režimu.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-24 „Dėl pavojingų įrenginių ir pavojingų veiksnių sąrašų patvirtinimo“ dalyvavimas visų rūšių karinėse pratybose (įskaitant pasirengimą) priskiriamas pavojingiems veiksniams. Pagal Drausmės statuto 42 straipsnio 2 punktą „< ... karių, vykdančių užduotis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, iškvėptame ore, kraujyje ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra 0,2 promilės, visais kitais atvejais tarnybos metu – 0,4 promilės. Viršijus šioje dalyje nustatytą leistiną normą, kariai laikomi neblaiviais.“ Pareiškėjui buvo nustatytas kareivinių režimas lauko pratybų metu iki 2021 m. gegužės 28 d., t. y. pažeidimo metu jam buvo taikomas kareivinių režimas ir leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija buvo 0,2 promilės. Pareiškėjui nustatytas neblaivumas – 0,32 promilės ir 0,26 promilės viršija iškvėptame ore, kraujyje ar kituose organizmo skysčiuose leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją tarnybos metu – lauko pratybų ir kareivinių režimu metu – 0,2 promiles. Laikant, jog įrodytas pareiškėjo neblaivumo faktas tarnybos metu, argumentai, susiję su procedūrine neblaivumo patikrinimo dalimi laikytini nesudarančiais pagrindo keisti ginčijamo Įsakymo ar abejoti įrodymais – alkoholio matuoklio (sertifikuoto) parodymais, surinktais rašytiniais duomenimis bei liudytojų parodymais nustatytomis aplinkybėmis.

20. Atsakovai nesutiko ir su pareiškėjo motyvais, kad jis nebuvo informuotas apie galimybę savarankiškai pasitikrinti blaivumą per vieną valandą sveikatos priežiūros įstaigoje. Pareiškėjas sutiko tikrintis neblaivumą ir sutiko su alkoholio matuoklio parodymais, ir neprašė bataliono budėtojo išvykti pasitikrinti blaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog jis ketino (bandė) kreiptis į medicinos personalą dėl medicininės apžiūros ir kraujo mėginio paėmimo. Aprašas, kuris reglamentuoja asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės Krašto apsaugos sistemoje yra norminis teisės aktas ir yra žinomas kariams. Šis Aprašas Lietuvos kariuomenėje galioja nuo 2009 metų, todėl pareiškėjas, kaip turintis didelę patirtį tarnyboje, turėjo žinoti savo teises ir galėjo jomis pasinaudoti.

21. Krašto apsaugos ministerija nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad JVIB budėtojas neturėjo įgaliojimų tikrinti pareiškėjo ir kitų karių neblaivumą, ir pažymėjo, kad Aprašo 5 punkte nustatyta, kad krašto apsaugos sistemos institucijos (toliau – ir KAS), jos padalinio vadovas (viršininkas) ar jo įgaliotas asmuo, Lietuvos Respublikos arba tarptautinės operacijos karinio vieneto vadas ar jo įgaliotas asmuo (vadovo, vado įsakymu skiriamas asmuo), karo policininkai (toliau – atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmenis išvardintus 5.1 - 5.3 p., į kurių sąrašą patenka ir kariai. Pagal JVI bataliono vado 2021 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-I patvirtintų J. V. inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų 4.7.4 sk. 2.2 p. „Bataliono vadas ar jo įgaliotas asmuo (bataliono vado įsakymu skiriamas asmuo), kuopų vadai, Štabo skyrių viršininkai bei juos pavaduojantys asmenys, karo policininkai ir bataliono budėtojas bei jo padėjėjas (toliau – atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti karius, darbuotojus ir kitus teisėtai bataliono teritorijoje esančius asmenis dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pagal 2021 m. gegužės 28 d. JVI bataliono vado įsakymu Nr. V-418 patvirtintų J. V. inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų 4.7.4 sk. 2.2 p. „Bataliono vadas ar jo įgaliotas asmuo (bataliono vado įsakymu skiriamas asmuo), kuopų vadai, Štabo skyrių viršininkai bei juos pavaduojantys asmenys, karo policininkai ir bataliono budėtojas bei jo padėjėjas (toliau – atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti karius, darbuotojus ir kitus teisėtai bataliono teritorijoje esančius asmenis dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.“ Taigi iš abiejų JVI bataliono įsakymų 4.7.4 sk. 2.2 p. galiojusių skirtingu metu matyti, kad šios nuostatos nepasikeitė ir pagal jas bataliono budėtojas turėjo teisę tikrinti karių neblaivumą. Kitas argumentas, jog pareiškėjas nebuvo nušalintas nuo pareigų ir tokiu būdu buvo pažeista budėtojo instrukcija ar neblaivumo patikrinimo schema, nėra reikšmingas, nes tai neįtakojo neblaivumo (alkoholio kiekio) nustatymą ar atsiradimą pareiškėjo organizme.

22. Dėl tarnybinį patikrinimą atlikusio karininko atsakovai nurodė, kad nebuvo pažeistos Drausmės statuto nuostatos. Tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas kpt. S. S. nebuvo įvykio dalyvis, nes 2021 m. gegužės 27 d. išvyko į Vilnių, o pareiškėjui neblaivumas nustatytas 2021 m. gegužės 28 d. Šis karininkas nepateko į interesų konfliktą, nes lauko pratybų kareivinių režimą įsakymu gali nustatyti ir jį atšaukti tik SP vadas brg. Gen. R. V.. Pagal Karo tarnybos statuto 107 p., profesinės karo tarnybos kariai, tarnaujantys kareivinių režimo tarnyboje, iš kareivinių režimo teritorijos išleidžiami atlikti tarnybos užduočių ir KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių, jei vadas (viršininkas) nusprendžia, kad kario išleidimas netrukdys įvykdyti jam pavestų užduočių. Pareiškėjui pagrindinio karinio vieneto vado – SP vado sprendimo (leidimo) išvykti iš kareivinių režimo teritorijos tiek rašytinio tiek žodinio nebuvo. Taigi ŠAK vadas kpt. S. S. pagal teisės aktus negalėjo panaikinti lauko pratybų kareivinių režimu bei savo įsakymu leisti savo kuopos kariams išvykti iš šių pratybų teritorijos, tai reiškia, kad jis neturėjo intereso.

23. Pareiškėjui paskirta proporcinga nuobauda ir pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą nėra. Atsakovas teigiamai vertina pareiškėjo tarnybą iki pažeidimo padarymo, tačiau mano, kad teigiama charakteristika ir ištarnauti metai nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo drausminės atsakomybės. Pareiškėjas nepripažino ir nesigailėjo dėl padaryto drausmės pažeidimo, geranoriškai nebendradarbiavo tyrimo metu, o elgėsi priešingai, keitė parodymus, kėlė naujas įvykio versijas, nebuvo nustatytos kario atsakomybę lengvinančių aplinkybių tyrimo metu. Neblaivumas tarnybos metu, juolab pratybų kareivinių režimo metu, o ypač profesinės karo tarnybos kario, priskirtinas vienų pavojingiausių veikų visuomenei ir tokia veika padaroma esminė žala KAS institucijos vardui: griaunamas pasitikėjimas KAS institucija ir jos nariais, viešai šiurkščiai pažeidžiama nustatyta karo tarnybos tvarka, todėl Lietuvos kariuomenėje ji neturi būti toleruojama.

24. Atsakovas Įsakymu pagrįstai ir teisėtai pareiškėją atleido iš tarnybos, todėl išvestinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturi būti tenkinamas. KASOKTĮ nėra numatytas neturtinės žalos atlyginimas dėl neteisėto kario atleidimo, todėl net ir pripažinus, kad pareiškėjas atleistas iš tarnybos pažeidžiant teisės aktų nuostatas, priteisti neturtinės žalos atlyginimą teisinio pagrindo nebūtų. Be to, pareiškėjas skunduose nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

26. Lietuvos kariuomenė paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, jog pratybos ar kareivinių režimas 2021 m. gegužės 27 d. būtų pasibaigę. Pareiškėjas pratybose nuo pat jų pradžių dalyvavo pratybų įsakyme nustatytoje vietoje ir laiku, aiškiai žinojo kokias priemones reikia turėti su savimi bei kokias funkcijas jis turi atlikti (t. y. pratybas aptarnaujančio vaidmenį), suprato ir savo veiklos formatą, kad dalyvauja pratybose, todėl visuma šių aplinkybių leidžia neabejotinai teigti, kad pareiškėjas žinojo apie savo dalyvavimą pratybose su visomis su tuo susijusiomis aplinkybėmis ir draudimais, įskaitant draudimą vartoti alkoholinius gėrimus bei būti tarnybos metu neblaiviam.

27. Pareiškėjas, vadovaujantis 2021 m. gegužės 7 d. SP vado Pratybų įsakymu, pratybų metu turėjo vykdyti tiek prieš pratybų pradžią iškeltas, tiek pratybų eigoje jam keliamas užduotis, sietinas su ŠAK funkcijomis. Pareiškėjas, kuris vykdė ŠAK transportavimo būrio spec. technikos vairuotojo pareigas, kuriam pagal Pratybų įsakymą (2.1 p.) užduotys yra įrengti darbo vietas pratybų personalui, vykdyti ginkluotųjų pajėgų tinklo apsaugą, vykdyti įeigos kontrolę, turėjo nustatytas pareigas, sietinas su pratybų dalyvių aptarnavimu, kaip ir pareigas pasibaigus aktyviai pratybų fazei (2021 m. gegužės 27 d.) atitinkamai tvarkyti pratybų teritoriją išrenkant pratybų dalyvių darbo vietas, surenkant suteiktas priemones. Pagal aptartą įsakymą pareiškėjui, kaip ŠAK kariui, pratybos nesibaigė ties jų aktyviąja faze (2021 m. gegužės 27 d.), o tęsėsi ir 2021 m. gegužės 28 d. su tam keliamomis užduotimis. Todėl pareiškėjo pozicija, kad 2021 m. gegužės 28 d. jam jau turėjo būti ne pratybų diena, o kartu ir ne tarnybos diena, atmestina. Vadovaujantis Pratybų įsakymu, Karo tarnybos statuto 43.4 punktu, pareiškėjas laikytinas pasiųstu į pratybas, t. y., nuo pat pratybų pradžios pagal įsakymą dienos iki pat pratybų pagal įsakymą pabaigos dienos jam taikytinas apribojimas elgesiui tarnyboje, kaip ir visą laikotarpį draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, nes karys visą laiką laikytinas esantis tarnyboje (tarnybos metas). Pareiškėjas save bando sutapatinti su pratybų aktyviosios fazės dalyviais, nors jo funkcijos yra sietinos su pratybų pačiu aptarnavimu dalyvaujant pratybose, kas reiškia, kad 2021 m. gegužės 27 d. aktyviosios fazės dalyviams išvykus, jam pareiga likti ir sutvarkyti pratybų teritoriją yra neišnykusi pagal tą patį Pratybų įsakymą, kuriuo nustatyta, kad pratybos vyksta iki 2021 m. gegužės 28 d. Todėl nepriklausomai nuo to kaip pareiškėjas vertintų kareivinių režimo aplinkybę, pati dalyvavimo pratybose tąsa, įskaitant tarnybos metą, yra neginčijama, ką patvirtina ir aukščiau nurodoma teismų praktika.

28. Nesutinka, kad pareiškėjo blaivumą tikrino neįgaliotas tikrinti blaivumą asmuo. JVIB vado 2021 m. sausio 4 d. įsakymu patvirtintų J. V. inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų 4.7.4 sk. 2.2 p. ir 2021 gegužės 28 d. JVIB bataliono vado įsakymu Nr. V-418 patvirtintų J. V. inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų 4.7.4 sk. 2.2 p. išliko identiški, nuostatos nepasikeitusios, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, dėl bataliono budėtojo neteisėto karių neblaivumo patikrinimo nepagrįsti.

29. Pareiškėjo neblaivumo faktą įrodo ne tik objektyvūs įrodymai – neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, bet ir liudytojų gr. D. S., vyr. eil. M. K. 2021 m. birželio 4 d. parodymai (išvados medžiaga), kur nurodoma, kad pareiškėjui buvo nustatytas neblaivumas. Taigi įrodymų nuoseklumas nebuvo nuneigtas ir iš esmės jie neprieštarauja vieni kitiems, todėl pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas tarnyboje buvo neblaivus.

30. Pasisakydami dėl nuobaudos proporcingumo padarytam pažeidimui pažymi, kad pareiškėjas yra PKT karys, todėl tiek tarnybos tiek ir ne tarnybos metu jam privalu laikytis karių mandagumo, visuotinai priimtų elgesio normų, savo elgesiu, drausme, kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims bei pavaldiniams. Pagal visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, moralės nuostatas ir galiojančias KDS normas, karininko neblaivumas tarnybos metu, priskirtinas prie veikų ypač neigiamai vertinamų visuomenėje ir tokia veika padaroma esminė žala KAS institucijos vardui: griaunamas pasitikėjimas KAS institucija ir jos nariais, viešai šiurkščiai pažeidžiama nustatyta karo tarnybos tvarka, todėl Lietuvos kariuomenėje ji neturi būti toleruojama. Todėl mano, kad pareiškėjui turėjo būti taikytina griežčiausia drausminė atsakomybė. Tik drausminės nuobaudos skyrimas – atleidimas iš tarnybos, būtų proporcingas padarytam pažeidimui.

II. 31. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

32. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iki atleidimo buvo profesinės karo tarnybos karys (turintis puskarininkio karinį laipsnį – grandinis), ėjęs Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Štabo ir aprūpinimo kuopos Transportavimo būrio Krovinių transportavimo skyriaus specialiosios technikos vairuotojo pareigas. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų (toliau – ir SP) vadas 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-150 (toliau – Pratybų įsakymas) organizavo karines pratybas „Perkūno griausmas 2021“, patvirtino pratybose dalyvausiančių karių sąrašą (toliau – Dalyvių sąrašas), į kurį buvo įtrauktas pareiškėjas. Pratybos vyko nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. Šio įsakymo 4 punktu buvo nustatytas pratybose dalyvaujantiems kariams kareivinių režimas lauko pratybų metu šio įsakymo 1 priede nurodytais laikotarpiais, t. y. pareiškėjui kareivinių režimo tarnyba pratybose buvo nustatyta nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. imtinai. Pratybos vyko Sausumos pajėgų J. V. inžinerijos bataliono (toliau – JVIB) teritorijoje Kaune.

33. SP vadas 2021 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-163, 2021 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-165, 2021 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-180 keitė Karių, dalyvavusių pratybose, sąrašą, (atitinkamai ir tarnybos kareivinių režimu laikotarpius), tačiau pareiškėjui nustatyta kareivinių režimo laikotarpio pabaiga pakeista nebuvo, t. y. kareivinių režimo laikotarpis buvo nustatytas nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. imtinai.

34. JVIB budėtojas 2021 m. gegužės 28 d. 01.30 val. pateikė skubų pranešimą Sausumos pajėgų vadovybės (SPV) ŠAK kuopininkui, kuriuo informavo apie nustatytą 4 karių neblaivumą.

35. SP vadas 2021 m. birželio 2 d. dokVis sistemoje pateikė užduotį SPV ŠAK vadui kpt. S. S. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl aplinkybių, nurodytų JVIB budėtojo 2021 m. gegužės 28 d. 01.30 val. skubiame pranešime.

36. Sausumos pajėgų vado patvirtintoje 2021 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl karių buvimo neblaiviais pratybų metu Nr. GT-5 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) nurodyta, kad 2021 m. gegužės 27 d. apie 23 val. 30 min. JVIB budėtojui kpt. J. T. SPV ŠAK kuopininkas vrš. V. P. pranešė, kad JVIB teritorijoje esančioje rūkykloje tuo metu buvo galimai neblaivūs kariai. Patikrinus devynis profesinės karo tarnybos Sausumos pajėgų vadovybės štabo ir aprūpinimo kuopos karius, keturiems buvo nustatytas neblaivumas. Pareiškėjui buvo nustatytas 0,37 promilių girtumas. 2021 m. gegužės 28 d. apie 0.20 val. pakartotinai atlikus girtumo nustatymą, pareiškėjui nustatytas 0,31 promilių girtumas. Atsižvelgiant į alkotesterio galimą paklaidą, neblaivumo patikrinimo rezultatais laikyta 2021 m. gegužės 28 d. 00.06 val. – 0,32 promilės, 00.27 val. – 0,26 promilės. Atlikus tarnybinį tyrimą, padaryta išvada, kad pareiškėjas M. B. 2021 m. gegužės 28 d. 00 val. 27 min. buvo tarnybos metu neblaivus (alkotesterio parodymai įvertinus paklaidą 0,26 promilės), todėl jo veika turi būti kvalifikuojama kaip Drausmės statuto 67 straipsnio pažeidimas ir pasiūlyta pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš profesinės karo tarnybos.

37. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Drausmės statuto 67 straipsniu, KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 44 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado patvirtintą 2021 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. GT-5, skundžiamu Įsakymu pareiškėjui skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 67 straipsnyje, atleido pareiškėją 2021 m. gruodžio 9 d. iš Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Štabo ir aprūpinimo kuopos specialiosios technikos vairuotojo pareigų, 2021 m. gruodžio 10 d. nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą.

38. Teismas, išanalizavęs KASOKTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 21 straipsnio 2 ir 4 dalis, 25 straipsnio 1 dalį, 38 straipsnio 2 dalies 7 punktą, Drausmės statuto (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d.) 4 straipsnį, 67 straipsnį, 42 straipsnio 2 dalį, Karo tarnybos statuto, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163, 43 punktą, nurodė, kad sisteminė aptartų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad Drausmės statuto 67 straipsnyje nustatytas reglamentavimas apima atvejus, kai karys yra neblaivus kareivinių režimo tarnybos metu.

39. Teismas, pastebėjo, kad ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 27 d. vartojo alkoholinius gėrimus (alų) byloje nėra. Nors tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas savo neblaivumą teisino saldainių su alkoholio įdaru valgymu, tačiau skunde teismui vis dėlto nurodė, kad 2021 m. gegužės 27 d. apie 21.50 val. išvyko iš JVIB teritorijos pavalgyti ir vakarienės metu išgėrė 1-2 butelius alaus. Taigi, pareiškėjas, pripažindamas alkoholio vartojimo faktą, su skundžiamu Įsakymu nesutinka argumentuodamas tuo, kad alkoholį vartojo laisvu nuo tarnybos metu.

40. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymėjo, kad, SP vado Pratybų įsakymu ir jį keitusiais SP vado 2021 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-163, 2021 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-165, 2021 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-180 pareiškėjui nustatyta kareivinių režimo laikotarpio pabaiga nebuvo keista, t. y. paskutinė kareivinių režimo diena pareiškėjui buvo nustatyta 2021 m. gegužės 28 d. Iš 2021 m. gegužės mėnesio ŠAK profesinės kario tarnybos karių tarnybos laiko apskaitos žiniaraščio Nr. TL-77 matyti, kad pareiškėjui lauko pratybos kareivinių režimu (LPKR) pažymėtos nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. įskaitytinai.

41. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus, kad su rašytiniu Pratybų įsakymu pareiškėjas buvo supažindintas tik 2021 m. birželio 16 d., todėl visais pratybų klausimais, tame tarpe ir tarnybos atlikimo kareivinių režimu, pareiškėjas vadovavosi vadų (viršininkų) duotais žodiniais nurodymais. SPV ŠAK, kurioje tarnavo pareiškėjas, buvo pavesta organizuoti Pratybų aprūpinimą, įrengti darbo vietas Pratybų personalui SPV štabe ir JVIB, vykdyti SPV ginkluotųjų pajėgų tinklo ginkluotą apsaugą, vykdyti įeigos kontrolę Pratybų vietoje, vykdyti Pratybų vietos ginkluotą apsaugą (Pratybų įsakymo 2.1 punktas). Teismas pastebėjo, kad nors pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad 2021 m. gegužės 27 d. ryte SP vadas pratybų dalyvius informavo apie pratybų pabaigą, pareiškėjas ginklą su kitais ŠAK kariais pridavė apie 16-17 val., ŠAK vadas nuėmė budėjimą prie vadavietės, motyvuodamas pratybų pabaiga, pareiškėjas pažymėjo, kad kartu su dalimi kitų pratybose dalyvavusių ŠAK karių nusprendė pasilikti JVIB ir į tarnybos vietą į Vilnių grįžti 2021 m. gegužės 28 d., nes dar turėjo susitvarkyti pratybų vietą ir priduoti pratybose naudotas palapines. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo argumentai leidžia teigti, kad pareiškėjas aiškiai suvokė, jog jo tarnybinės užduotys nebuvo įvykdytos ir jos turės būti užbaigtos būtent 2021 m. gegužės 28 d. Vadinasi, pareiškėjas žinojo, kad 2021 m. gegužės 28 d. vykdys karo tarnybą, t. y. kareivinių režimo tarnybą.

42. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neįgalioto asmens tikrinti blaivumą, rėmėsi Aprašo 5 punktu, J. V. inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų, patvirtintų JVIB bataliono vado 2021 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-1, 4.7.4 skyriaus 2.2 papunkčiu, J. V. inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų, patvirtintų 2021 gegužės 28 d. JVIB bataliono vado įsakymu Nr. V-418, 4.7.4 skyriaus 2.2 papunkčiu. Teismas nurodė, kad nebuvo pakeistos ir 2021 m. gegužės 28 d. galiojo nuostatos, leidžiančios bataliono budėtojui tikrinti dėl neblaivumo karius, esančius teisėtai bataliono teritorijoje, todėl pareiškėjas skunde nepagrįstai teigė, kad bataliono budėtojas neteisėtai tikrino karių neblaivumą.

43. Dėl pareiškėjo teiginių, kad nebuvo užtikrintas 15 minučių tarp pirmojo ir antrojo blaivumo tikrinimo, teismas nurodė Aprašo 11 punktą, Tarnybinio tyrimo metu surinktus įrodymus, kad pareiškėjo neblaivumas buvo nustatinėjamas du kartus, padarius 21 min. pertrauką tarp tikrinimų (atsižvelgiant į paklaidą, 00.06 val. pareiškėjui nustatytas 0,32 promilių, 00.27 val. – 0,26 promilių neblaivumas) sertifikuotu alkotesteriu DRÄGER ALCOTEST 3000 Nr. ARHM-0245. Be to, Dr. J. B. karo medicinos tarnyba 2021 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. S-2376 tarnybinį tyrimą atlikusiam asmeniui pateikė informaciją, kad per vieną minutę kepenų fermentai (kurie skaido daugiau negu 90 procentų alkoholio) vidutiniškai iš organizmo, sveriančio 70 kg, pašalintų 0,00025 promilės alkoholio. Atsižvelgęs į pateiktą Dr. J. B. karo medicinos tarnybos informaciją teismas sprendė, kad matavimo rezultatai nebūtų ženkliai pasikeitę ir matavimus atlikus po 15 min. nuo galimo saldainio su alkoholiu suvalgymo, todėl minėti pareiškėjo argumentai vertintini kaip jo gynybinė pozicija. Be to, pareiškėjas 2021 m. birželio 9 d. paaiškinime negalėjo pasakyti, kokį kiekį saldainių su alkoholiu suvalgė.

44. Teismas nelaikė akivaizdžiu procedūriniu pažeidimu fakto, kad JVIB budėtojas nepaaiškino Aprašo 12 punkte numatytos teisės ne vėliau kaip per 1 valandą nuo tikrinimo pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Pareiškėjas turi ilgametę patirtį karo tarnyboje, todėl teismas sprendė, kad jam buvo žinomos Aprašo nuostatos. Be to, pareiškėjo neblaivumas įrodytas ne tik alkotesterio matavimo rezultatais, bet ir liudytojų gr. D. S., vyr. eil. M. K. 2021 m. birželio 4 d. parodymais, kuriose patvirtinama, kad pareiškėjui buvo nustatytas neblaivumas.

45. Teismas laikė pareiškėjo argumentus, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas pateko į interesų konfliktą, nes 2021 m. gegužės 27 d. ŠAK vadas kariams pats nurodė, kad dėl pasibaigusių pratybų ir budėjimo prie vadavietės, kareivinių režimas baigėsi, nepagrįstais. Teismas, remdamasis Karo tarnybos statuto 107 straipsniu, nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad SP vadas būtų priėmęs sprendimą (rašytinį ar žodinį leidimą) išvykti iš kareivinių režimo teritorijos, o ŠAK vadui tokių įgaliojimų teisės aktai nenumato.

46. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas profesinės karo tarnybos metu buvo apsvaigęs (neblaivus), todėl teismas konstatavo, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Drausmės statuto 67 straipsnį. Teismas, atsižvelgęs į Drausmės statuto 5 straipsnio 3 dalį ir Drausmės statuto 2 dalies 1 skyrių, nusprendė, kad pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą.

47. Teismas vertino KASOKTĮ 24 straipsnio 1 dalį, 26 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-85/2013 ir kt.).

48. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas drausmės pažeidimą padarė tarnybos metu tyčia. Pareiškėjui, kaip profesinės karo tarnybos kariui, neabejotinai buvo (turėjo būti) žinoma, kad jo elgesys tiek tarnybos metu, tiek ne tarnybos metu, turi būti pavyzdys kitiems kariams ir visuomenei. Buvimas neblaiviu tarnybos metu yra akivaizdžiai nesiderinantis su kario gero elgesio standartu, yra nepriimtinas ir smerktinas, darantis esminę žalą KAS institucijos vardui. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Įsakymu pagrįstai ir adekvačiai paskirta griežčiausia drausminė atsakomybė už nustatytą drausmės pažeidimą. Atleidimas iš tarnybos šiuo atveju yra proporcinga nuobauda padarytam pažeidimui ir nėra pagrindo jos švelninti.

49. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas teisingai įvertino pareiškėjo padarytą pažeidimą ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos bei teisėtai jį atleido pagal Drausmės statuto 67 straipsnį ir KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktą nutraukė su juo profesinės karo tarnybos sutartį. Konstatavus, kad pareiškėjas ginčijamu Įsakymu teisėtai ir pagrįstai buvo atleistas iš tarnybos Lietuvos kariuomenėje, todėl krašto apsaugos ministro 2021 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. P-1406 „Dėl drausminės nuobaudos gr. M. B. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ yra teisėtas ir pagrįstas.

50. Teismui pripažinus, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti kitų išvestinių pareiškėjo skundo reikalavimų dėl pareiškėjo grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką priteisimo, maitinimosi išlaidų kompensacijos priteisimo.

51. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip nepagrįstą. Teismui šiuo sprendimu konstatavus, jog krašto apsaugos ministro 2021 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. P-1406 nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, todėl akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos veiksmų neteisėtumas nėra nustatytas. Nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstas.

52. Kadangi teismas atmetė pareiškėjo skundą, teismas nurodė, kad pareiškėjas neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

III. 53. Pareiškėjas M. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus.

54. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai. Pirmosios instancijos teismas tą pačią dieną išnagrinėjo kitų karių kartu su pareiškėju išvykusių skundus. Pirmosios instancijos teismo sprendimai yra identiški, neindividualizuotos aplinkybės, nors įvykio aplinkybės panašios, skiriasi pareiškėjo ir kitų karių tarnybos stažas, promilių skaičius, pareigos, karinis laipsnis, funkcijos pratybų metu.

55. Pareiškėjas nebuvo atsakingas pratybų metu už karių aprūpinimą, bet faktiškai vykdė budėtojo prie slaptosios dalies (vadavietės) funkcijas. Atitinkamai 2021 m. gegužės 27 d. nelikus vadavietėje jokių vertingų ar saugotinų daiktų, nuėmus budėjimą prie vadavietės, pridavus ginklus ir ŠAK vadui informavus karius apie pratybų pabaigą, pareiškėjo tarnybos metas pasibaigė ir jis nebeturėjo jokių užduočių, kurias turėtų atlikti kitą dieną.

56. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimo dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos pakeitimo į švelnesnę.

57. Pareiškėjo galimybė teikti paaiškinimus ir įrodymus, prašyti apklausti liudytojus buvo apribota. Teismas iš anksto nustatė itin trumpą posėdžio laiką (posėdis truko tik 1 val. 15 min.). Be to, teismas atmetė pareiškėjo prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ir liudytojų apklausos, motyvuodamas tuo, kad vienų liudytojų parodymai bus subjektyvūs, o kitų liudytojų parodymai nėra reikšmingi bylai.

58. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nagrinėjant ginčus dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo teisėtumo.

59. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirma, 2021 m. gegužės 27 d. pasibaigus pratyboms, pareiškėjui buvo laisvas nuo tarnybos laikas. Antra, net ir laikant, kad pareiškėjui tęsėsi kareivinių tarnybos režimas, jis atitiko tokiam režimui taikomus reikalavimus dėl blaivumo. Pareiškėjas, remdamasis Karo tarnybos statuto 86 punktu, 88 punktu, 108 punktu, 113-115 punktus, nurodo, kad: 1) karinės pratybos (mokymai) ir kareivinių režimas nėra tapačios sąvokos, jų turinys yra skirtingas; 2) karinės pratybos yra karinių veiksmų (veiklos) rūšis, tuo tarpu kareivinių režimo tarnyba yra karo tarnybos rūšis; 3) kareivinių režimas kariams gali būti nustatomas ir ne karinių pratybų metu; 4) karinių pratybų metu kariams gali būti nustatomas kareivinių režimas, tačiau karinių pratybų ir kareivinių režimo laikotarpiai nebūtinai turi sutapti ir praktikoje dažnai nesutampa.

60. Pareiškėjo teigimu, kai karys dalyvauja pratybose arba naudojasi ginklu, leidžiama alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse yra 0,2 promilės, tuo tarpu visais kitais atvejais, alkoholio koncentracija jo biologinėse organizmo terpėse neturi viršyti 0,4 promilių.

61. Pareiškėjo patikrinimo išvadoje yra daug neatitikimų ir prieštaravimų, į kuriuos pareiškėjas atkreipė dėmesį, tačiau pirmosios instancijos teismas jų neįvertino ir nepašalino, be to, atmetė pareiškėjo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo bei liudytojų apklausos.

62. Teismas netinkamai nustatė pareiškėjo kaltės formą ir laipsnį, neindividualizavo jam pritaikytos drausminės nuobaudos pagrįstumo ir proporcingumo. Nepaisant to, kad Drausmės statuto 67 straipsnyje profesinės tarnybos kariui nustatyta vienintelė drausminė nuobauda, tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo, tiek teismas turėjo teisę paskirti pareiškėjui kitą drausminę nuobaudą, nesusijusią su atleidimu iš karinės tarnybos.

63. Pareiškėjas būdamas profesinės karo tarnybos kariu neturėjo pagrindo nepasitikėti SP vado 2021 m. gegužės 27 d. paskelbtu žodiniu įsakymu apie karinių pratybų pabaigą ir jo nevykdyti. Pareiškėjas ne pirmą kartą dalyvavo pratybose ir žinojo, kad jos ne visada baigiasi iš anksto suplanuotu periodu, tačiau faktinė trukmė dažnai būna kitokia.

64. Atsakovai Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Krašto apsaugos ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

65. Krašto apsaugos ministerijos teigimu, Pratybų įsakymu buvo nustatyta, kad pratybos vyko nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. Šio įsakymo 4 punktu buvo nustatytas pratybose dalyvaujantiems kariams kareivinių režimas lauko pratybų metu šio įsakymo 1 priede nurodytais laikotarpiais, t .y. pareiškėjui kareivinių režimo tarnyba buvo nustatyta nuo 2021 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. Atsakovas nurodo, kad jeigu pratybų data buvo keičiama kitiems pratybų dalyviams, ypatingai nelogistines funkcijas atliekantiems kariams, tai nereiškia, kad pratybų data buvo keičiama pareiškėjui ir kitiems kariams, kuriems priėmus pirminį Pratybų įsakymą, niekada datos nebuvo keičiamos. Tai, kad pareiškėjas drausmės pažeidimą padarė tarnybos metu patvirtina teismo sprendimo 12 punkte konstatuotos faktinės aplinkybės.

66. Pareiškėjas patikrinimo metu nebuvo nurodęs, kad buvo išvykęs pavakarieniauti ir išgėrė alaus. Patikrinimo metu pareiškėjas teigė, kad nebuvo išvykęs iš teritorijos ir valgė rūkykloje saldainius su alkoholio įdaru. Atsakovų nuomone, toks pareiškėjo parodymų nenuoseklumas patikrinimo metu ir kitų aplinkybių nurodymas teismui patvirtina siekimą išvengti drausminės atsakomybės. Be to, pareiškėjas pats patvirtina, kad turėjo dar vykdyti tarnybines užduotis – sutvarkyti pratybų vietą ir pratybos jam nebuvo pasibaigusios.

67. Atsakovai nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1175-629/2022, kurioje teismas išaiškino, jog esminis nuobaudai už Drausmės statuto 67 straipsnyje įtvirtintą pažeidimą skirti faktas yra alkoholio vartojimas.

68. Atsakovai teigiamai vertina pareiškėjo tarnybą iki pažeidimo padarymo, tačiau tuo pačiu mano, kad teigiama charakteristika ir ištarnauti metai nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo drausminės atsakomybės.

69. Byloje yra pateikta pakankamai įtikinamų ir tiesioginių įrodymų dėl pareiškėjo padaryto drausmės pažeidimo, todėl teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymų, proceso teisės normų nepažeidė.

70. Teismas individualiai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Kadangi visi keturi kariai yra atstovaujami to paties advokato ir pateikė panašius skundus teismui, todėl neturėtų stebinti teismo sprendimas, kuriame minimos panašios faktinės ir teisinės aplinkybės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 71. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo, be kita ko, dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

72. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, be kita ko, neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, pareiškėjo galimybė teikti paaiškinimus ir įrodymus, prašyti apklausti liudytojus buvo apribota. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ir liudytojų apklausos, motyvuodamas tuo, kad vienų liudytojų parodymai bus subjektyvūs, o kitų liudytojų parodymai nėra reikšmingi bylai.

73. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

74. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog nagrinėjamos bylos kontekste Drausmės statuto 67 straipsnyje nustatytas reglamentavimas apima atvejus, kai karys yra neblaivus kareivinių režimo tarnybos metu, t. y. jeigu profesinės karys tarnybos metu yra neblaivus, jis atleidžiamas iš tarnybos. Tačiau šioje administracinėje byloje yra itin svarbu tai, kad pareiškėjas nesutinka, jog 2021 m. gegužės 27 d. vakare jis buvo tarnyboje. Byloje nustatyta, kad Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-150 organizavo karines pratybas „Perkūno griausmas 2021“, patvirtino pratybose dalyvausiančių karių sąrašą, į kurį buvo įtrauktas pareiškėjas. Pratybos vyko nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. Šio įsakymo 4 punktu buvo nustatytas pratybose dalyvaujantiems kariams kareivinių režimas lauko pratybų metu šio įsakymo 1 priede nurodytais laikotarpiais, t. y. pareiškėjui kareivinių režimo tarnyba pratybose buvo nustatyta nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. imtinai. Pratybos vyko Sausumos pajėgų J. V. inžinerijos bataliono teritorijoje Kaune. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas teigia, jog 2021 m. gegužės 27 d. pratybos pasibaigė apie tai paskelbus SP vadui, be to, ŠAK vadas, t. y. pareiškėjo tiesioginis vadas, nuėmė budėjimą prie vadavietės 2021 m. gegužės 27 d., motyvuodamas pratybų pabaiga.

75. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal Karo tarnybos statuto 15 str. pirmiausia vykdomi tiesioginio vado įsakymai, nesvarbu kokia forma (žodžiu, raštu (Karo tarnybos statuto 4.3 str.) jie duodami. Taigi, šioje administracinėje byloje pareiškėjui keliant klausimą, ar pareiškėjui ŠAK vadas davė žodinį įsakymą baigti tarnybą 2021 m. gegužės 27 d., buvo būtina patikrinti šią aplinkybę, t. y. iškviesti pareiškėjo prašomus liudytojus S. Z., D. G., G. J. ir ypač ŠAK vadą. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių pilnai neištyrė, nesurinko visų įrodymų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant nustatyti bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti buvo pakankamas pagrindas tiek pačiam teismui imtis iniciatyvos (ABTĮ 80 str.), tiek tenkinti pareiškėjo prašymą apklausti liudytoju asmenį davusį tokio pobūdžio įsakymą, išsiaiškinant šio įsakymo dėl pratybų pabaigos adresatus, įsakymo privalomumo pobūdį. Neigiant buvus ginčo įsakymą, iškviesti į teismo posėdį ir apklausti asmenis, kaip teigia pareiškėjas, girdėjusius šį įsakymą. Tik surinkus papildomus duomenis būtų galima abejonių nekelianti išvada dėl aptariamos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios konstatavimas ar paneigimas užtikrins teisėto ir teisingo sprendimo priėmimą šioje administracinėje byloje.

76. Kadangi pirmosios instancijos teismo išvada dėl kareivinių režimo tarnybos padaryta nevisapusiškai ir objektyviai neišsiaiškinus visas aplinkybes, t. y. ginčui teisingai išspręsti būtina gauti įrodymus teisiškai reikšmingai aplinkybei nustatyti, skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 145 str. 1 d. 2 p.). Šiame kontekste pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo surinkti ir ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išreikalavus bei teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo pareikalauti, tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Jūratė Varanauskaitė