befa5ed8-a7a4-4278-a8bb-2e78804ca593 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-1137-587/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08881-2013-1         Procesinio sprendimo kategorija: 116.1.; 128.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 28 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos J. L. G. atstovui advokatui Dariui Jurgučiui, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjai J. L. G., suinteresuotų asmenų Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J.

L. G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Gyventojų registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja J. L. G. pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji iki 1990-03-11 iÅ¡vyko iÅ¡ dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitÄ valstybę ir 1990-03-11 jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje.PareiÅ¡kėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, jos interesus atstovavo advokatas (b. l. 8-11, 108).PareiÅ¡kėja J.

L. G. pareiÅ¡kime (b. l. 4-6) nurodė ir pareiÅ¡kėjos atstovas advokatas Darius Jurgutis teismo posėdyje patvirtino, kad pareiÅ¡kėja minėtÄ juridinį faktÄ praÅ¡o nustatyti pilietybės grÄ Å¾inimo tikslu, vadovaudamasi 2011-04-01 įsigaliojusia LR Pilietybės įstatymo 2 str. 3 d. bei 7, 21, 42 ir 45 straipsnių redakcija. Kitokia tvarka pareiÅ¡kėja gauti juridinį faktÄ patvirtinančio dokumento negali, kadangi gyventojų registre užfiksuota, jog pareiÅ¡kėja „gyvenamÄ jÄ vieta deklaravo 1983-09-22 adresu: (duomenys neskelbtini). 2006-02-13 iÅ¡vyko į JAV“.

Gyventojų registro duomenys laikomi teisingais iki tol, kol nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Gyventojų registro duomenyse užfiksuota pareiÅ¡kėjos iÅ¡vykimo į JAV data „2006-02-13“ neatitinka faktinės padėties ir sutampa su pareiÅ¡kėjos duomenų apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ pateikimo LR konsulatui Niujorke data, t. y. gyventojų registre užfiksuota gyvenamosios vietos deklaracijos pateikimo data, o ne faktinė iÅ¡vykimo nuolat gyventi į JAV data. Todėl minėta data neatspindi realios pareiÅ¡kėjos nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 1988 m. (pareiÅ¡kėjos iÅ¡vykimo į JAV) iki 2006-02-13 (pareiÅ¡kėjos duomenų apie iÅ¡vykimÄ Ä¯ JAV pateikimo LR Konsulatui Niujorke).

PareiÅ¡kėja iÅ¡ Lietuvos iÅ¡važiavo dar 1988 metais į JAV ir ten iki Å¡iol nuolat gyvena. Tai patvirtina pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. PareiÅ¡kėjos atstovas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja turi JAV pilietybę, tačiau pagal įstatymÄ ji gali turėti dvi pilietybes, t. y. ji yra iÅ¡saugojusi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę. Ji iÅ¡važiavo iÅ¡ Lietuvos dėl neapibrėžtos politinės padėties, neužtikrintumo dėl ateities. Å is praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas yra esminis sprendžiant klausimÄ dėl pilietybės grÄ Å¾inimo.

Suinteresuoto asmens Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodo, kad teismui nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (konkrečiÄ iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos JAV datÄ ), galės patikslinti pareiÅ¡kėjos deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų centrinėje bazėje, praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra ir bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 100-101, 111).

Suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodo, kad pilietybės įstatymo nuostatų tikslas – pilietybę grÄ Å¾inti tik tiems asmenims, kurie turėjo pasitraukti iÅ¡ Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. dėl iÅ¡skirtinių istorinių, politinių aplinkybių, ypatingų priežasčių, sietinų su okupacijos laikotarpiu, t.y. priežasčių, sudarančių pagrindÄ pasitraukimÄ iÅ¡ Lietuvos vertinti kaip iÅ¡imtinį atvejį, ne dėl įprastų socialinių, ekonominių motyvų, praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra ir bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 103-105).

PareiÅ¡kimas tenkintinas.IÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėjos atstovo paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja (tuo metu pavarde „G.“) 1988-07-20 įvažiavo į JAV su TSRS pasu, kuriame nėra spaudų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų grįžusi su juo į LietuvÄ , pasas galiojo iki 1993-06-06 (b. l. 14-18). 1989-1992 metais pareiÅ¡kėja dirbo JAV, kÄ patvirtina JAV socialinio draudimo įstaigos 1999-11-18 pažyma apie jos socialinį draudimÄ (b. l. 19-28). 1989-11-15 pareiÅ¡kėja baigė JAV American Hotel & Motel Association (Amerikos vieÅ¡bučių ir motelių asociacijos mokymo instituto) rengtus kursus (b. l. 29-30). 1989-12-07 pareiÅ¡kėja baigė Echols International Hotel Schools, Inc. (Echols tarptautinė vieÅ¡bučių mokykla) Čikagoje, Ilinojaus valstijoje (b. l. 31-32).

JAV Teisingumo departamento Imigracijos ir natÅ«ralizacijos tarnyba 1990-01-22 pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė leidimÄ dirbti (b. l. 33-34). PareiÅ¡kėja 1990-01-05 JAV, Merilendo valstijoje, Rokvilio mieste sudarė santuokÄ (b. l. 35-37). PareiÅ¡kėjos motina B. G. 1990-05-14 vyko per MaskvÄ Ä¯ JAV (b. l. 38-43). PareiÅ¡kėjai Romoje (Italija) 1991-05-30 iÅ¡duotas lietuviÅ¡kas užsienio pasas (galiojęs iki 1995-05-30) (b. l. 44-46). PareiÅ¡kėjai 1994-06-28 iÅ¡duotas LR piliečio pasas, pasas galiojo iki 2005-03-12 (b. l. 47). 1996-10-16 pareiÅ¡kėja tapo JAV piliete natÅ«ralizacijos bÅ«du (b. l. 48-52).

PareiÅ¡kėjai adresuotas 2005-06-20 LR generalinio konsulato Niujorke raÅ¡tas dėl LR paso keitimui reikiamų dokumentų (b. l. 53-54). 2007-04-25 Migracijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius priėmė įsakymÄ Â pareiÅ¡kėjos atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (b. l. 55). 2011-09-16 Migracijos Departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimÄ dėl J. L. G. teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę iÅ¡saugojimo (b. l. 56-58).

Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-04-17 pažymoje apie asmenį nurodyta, kad pareiÅ¡kėja gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo 1983-09-22 adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡vyko į JAV 2006-02-13 (b. l. 12). 2012-03-05 pareiÅ¡kėja kreipėsi į suinteresuotÄ asmenį Gyventojų registro tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl duomenų apie jos gyvenamÄ jÄ vietÄ pakeitimo, tačiau duomenis pakeisti buvo atsisakyta (b. l. 13).Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.).Bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai.

Jeigu pareiÅ¡kėja turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jai apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ (CPK 445 straipsnis), todėl į Å¡iÄ aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė bÅ«tų mažesnė.

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 3 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali bÅ«ti ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis yra asmuo, pasitraukęs iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę. Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmuo, pasitraukęs iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. iÅ¡vykę iÅ¡ dabartinės Lietuvos Respublikos nuolat gyventi į kitÄ valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje.Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad J.

L. G. įrodė, jog ji iÅ¡ Lietuvos į JAV iÅ¡vyko dar 1988 metais, ten mokėsi, dirbo, sukÅ«rė Å¡eimÄ , t. y., kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta 1990 m. kovo 11 d. buvo ne Lietuvoje (CPK 177, 178, 185 str.). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas pilietybės grÄ Å¾inimo tikslu. Nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas yra įrodytas, sukels pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes, pareiÅ¡kėja kitokia tvarka gauti tai patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 str. 1 d., 8 p., 445 str.).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteistinos valstybei 25,53 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 88, 92 str., 443 str. 6 d. b. l. 3).Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. L. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)iki 1990-03-11 iÅ¡vyko iÅ¡ dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitÄ valstybę ir 1990-03-11 jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje.Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas pilietybės grÄ Å¾inimo tikslu.Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos J.

L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 25,53 Lt (dvideÅ¡imt penkis litus 53 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .              Teisėja                                                                                      Lina Žemaitienė