2025-04-30 Nr. AB-7425-3-61-3-00186-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1891-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00186-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 24S73252, kuriuo atsakovas pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 3 m. ir į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui 3 m. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) (toliau – ir Sprendimas).

Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino skundžiamą Sprendimą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 322,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas Migracijos departamentas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. balandžio 29 d. gautas pareiškėjo atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą. Pareiškėjas prašo Migracijos departamento apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat suformavo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą. Pareiškėjas argumentuoja, kad kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka praeis daug laiko, todėl teisminis procesas taps beprasmis, kadangi Sprendimas yra terminuotas (galioja 3 m.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas sureguliuos ginčo teisinius santykius, kadangi pareiškėjas ir toliau galės dirbti įmonėje Lietuvoje, kuriai nebus daroma žala netekus darbuotojo ir negalint vykdyti sutartinių įsipareigojimų su klientais. Taip pat nebus padaryta žala pareiškėjui, kadangi jam vėl iš naujo nereikės teikti atsakovui prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo Lietuvos įmonėje pagrindu. Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra būtina siekiant išvengti procedūros dėl pakartotinio leidimo laikinai gyventi išdavimo ir turtinės žalos dėl tokios procedūros iš naujo atlikimo. Be to, prieš Sprendimo priėmimą pareiškėjas nebuvo išklausytas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės yra teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja (šia teise) piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3799-261/2017).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858‑602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Taigi, pareiškėjas, prašydamas laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą (galiojimą), turi nurodyti argumentus, dėl kurių tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju įrodė, jog, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo atžvilgiu yra pradėta išsiuntimo iš Lietuvos procedūra ar jis įpareigotas išvykti. Šiuo aspektu pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodyti argumentai vertintini kaip susiję su tikėtinais atsakovo ar kitų subjektų veiksmais bei nesudaro pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje.

Kartu teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jo nurodytai bendrovei bus padaryta itin didelė finansinė žala, o pats pareiškėjas taip pat patirs nepatogumų ar finansinių nuostolių, kadangi šiuo aspektu pareiškėjas nepateikė jokių duomenų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-777-520/2024).

Atsižvelgus į nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog netaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo argumentų, kad priimant Sprendimą jam nebuvo suteikta teisė pasisakyti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė