befa29f4-df24-4c35-808f-b4181de4a2d4 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracine byla NrAdministracine byla Nr. I-662-554/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00155-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužes 12 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisejas Algis Markevicius, sekretoriaujant Vaidai Martuseviciutei,nedalyvaujant pareiškejui R. Ž., atsakovo Marijampoles pataisos namu atstovui, treciojo suinteresuoto asmens LR Kalejimu departamento prie LR Teisingumo ministerijos atstovui,rašytinio proceso tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo R.

Ž. prašyma atsakovui Marijampoles pataisos namams del darbo užmokescio dalies priteisimo,  n u s t a t e: Pareiškejas kreipesi i teisma, prašydamas priteisti iš atsakovo neišmoketa darbo užmokescio dali – 1224,42 Lt.Pareiškejas prašyme (b.l. 4–7) nurode, kad jis dirba Marijampoles pataisos namuose. Laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 jam buvo neišmoketa 1224,42 Lt darbo užmokescio priemoku suma. Ši suma buvo neišmoketa del Valstybes tarnybos istatymo 23 str. 2 d. nuostatu taikymo, kai priedu ir priemoku suma negali viršyti 70 procentu pareigines algos ir Tarnybos kalejimu departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 str. 1 d.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta riba, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi teise gauti teisinga apmokejima už darba bei konstituciniam teisines valstybes principui.

Atsižvelgiant i tai, jog Konstitucinio teismo pripažinta, kad Valstybes tarnybos istatymo 23 str. 2 d. nustatyta 70 procentu riba prieštaravo Konstitucijai, jam turejo buti išmoketas visas priklausantis darbo užmokestis, netaikant 70 procentu ribos. Atsakovas – Marijampoles pataisos namai – atsiliepime i prašyma praše pareiškejo prašyma atmesti kaip nepagrista.Atsiliepime i prašyma (b.l. 10-12) nurode, kad atsakovas, apskaiciuodamas ir mokedamas darbo užmokesti pareiškejui, veike teisetai – t.y. taip, kaip privalejo veikti pagal istatymus.

Apskaiciuojant priedu ir priemoku dydžius buvo vadovaujamasi galiojanciais teises aktais. Kadangi nebuvo pažeista ne vieno teises akto, atsakovo veiksmuose nera neteisetu veiksmu ir kaltes. Praše daliai pareiškejo reikalavimu taikyti ieškinio senaties termina ir atideti teismo sprendimo vykdyma 1 metams del Lietuvos valstybes sunkios finansines padeties. Administracines bylos proceso dalyviai i teismo posedi neatvyko, apie teismo posedžio laika ir vieta pranešta ABTI 75 str. numatyta tvarka, byla nagrinetina jiems nedalyvaujant (ABTI 78 str.).Pareiškejo prašymas tenkintinas iš dalies.Pareiškejas yra statutinis valstybes tarnautojas ir jo reikalavimai kildinami iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu.

Pareiškejas teismo prašo priteisti neišmoketa priemoku ir priedu dali viršijancia 70 procentu pareigines algos. Kaip matyti iš atsakovo Marijampoles pataisos namu parengtos pažymos, pareiškejui neišmoketa priedu ir priemoku dalis viršijanti 70 procentu pareigines algos laikotarpiu nuo 2008-02-23 iki 2008-12-31 sudare 309 Lt (b.l. 16). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškejas yra Kalejimu departamentui pavaldžios istaigos – Marijampoles pataisos namu pareigunas. Nurodyto pareiguno teisini statusa, taip pat ir darbo užmokescio mokejimo tvarka nustate Tarnybos Kalejimu departamente prie LR Teisingumo ministerijos statutas (toliau - Statutas).

Statuto 42 straipsnio 1 dalyje (2003-04-29 istatymo Nr. IX-1545 redakcija, galiojusi iki 2010-01-01) buvo numatyta, kad pareigunu darbo užmokesti sudaro pareigine alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staža, turima pareigini laipsni, kvalifikacine kategorija, taip pat priemokos. Priedu ir priemoku suma negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Statuto 42 straipsnio 2 dalis numate, kad Kalejimu departamento arba jam pavaldžios istaigos pareigunu pareigine alga mokama Valstybes tarnybos istatymo nustatyta tvarka. Valstybes tarnybos istatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) VI skyriuje buvo reglamentuota valstybes tarnautoju darbo užmokescio struktura, darbo užmokescio maksimali riba, darbo užmokescio, priedu ir priemoku skaiciavimo tvarka.

Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be išlygu taikomos šio Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo užmokesti, nuostatos.

Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Pareiškejui darbo užmokestis buvo skaiciuojamas, taip pat priedai ir priemokos išmoketos atsižvelgiant i Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta priedu ir priemoku ribojima. Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima už darba bei konstituciniam teisines valstybes principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus Valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo užmokescio mokejima pareiškejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo užmokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku.

Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai). Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pagal Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripažinti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo užmokescio „sprendimo ivykdymu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripažinimo neteiseta.

Butent iki to momento, kada teise pareikšti prašyma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, išplestines teiseju kolegijos nutartyse administracinese bylose Nr. A12-219/2004, Nr. A1-638/2005 išdestytos nuostatos, jog gincuose del darbo užmokescio nepriemoku priteisimo ginco šaliu teisiniai santykiai nera pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje administracineje byloje.

Iš to seka, kad nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareiškejui nesumoketa darbo užmokesti negali buti pripažintas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvišaliai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo užmokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Marijampoles pataisos namai, o ne valstybe placiaja prasme, todel konstatuojama, kad pareiškejo reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje išdeste 2005-12-21 ir 2010-06-07 nutartyse išplestines teiseju kolegijos išnagrinetose administracinese bylose A1-638/2005 ir A662 – 1735-2010 (ABTI 13 str., 20 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškejas atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo užmokestis. Konstatuota, kad pareiškejui priklausancios darbo užmokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškejas yra išsaugojes galimybe ginti šiuo nesumokejimu pažeistas savo teises teismine tvarka.

Nagrinejant šia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo iš Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra pašalinta Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareiškejo prašymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo užmokescio nemokejima pareiškejui šiuo metu yra išnykes.

Pareiškejo reikalavimui del neišmoketos darbo užmokescio dalies priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas 3 metu senaties terminas. Pareiškejas i teisma gindamas savo pažeistas teises del negauto darbo užmokescio dalies priteisimo kreipesi 2011 m. vasario 23 d. (b. l. 4–7) ir praleido Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta 3 metu senaties termina pareikšti reikalavimui del nesumoketos darbo užmokescio dalies priteisimo už laikotarpi nuo 2007 metu balandžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dali ieškinio senati teismas taiko tik tuo atveju, kai ginco šalis reikalauja. Atsakovas praše taikyti Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatyta senaties termina (b.l. 11). Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatuojama, jog pareiškejo prašymas del priteisimo negauto darbo užmokescio pagristas, taciau tenkintinas iš dalies – priteistina 309 Lt neišmoketo darbo užmokescio suma už laikotarpi nuo 2008-02-23 iki 2008-12-31, nes toks priteisimas neprieštarauja Darbo kodekso 298 straipsnio nuostatai, kad valstybes tarnautojui priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisimos ne daugiau kaip už trejus metus, o toks apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais yra imperatyvus (ABTI 88 str. 4 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del darbo užmokescio ir kitu su darbo santykiais susijusiu sumu priteisimo išdeste 2010-02-20 nutartyje administracineje byloje A756 - 1571/2010 (ABTI 13 str., 20 str., Teismu istatymo 33 str. 4 d.).Atsakovas taip pat praše atideti teismo sprendimo vykdyma 1 metams. Atsižvelgiant i tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismu praktika iš esmes analogiškose bylose butu formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltu pavojus pažeisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa), pažymetina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009-03-09 nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo priteisimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis Nr. A756 – 56/2010, A143 – 63/2010 del neišmoketo darbo užmokescio priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nuspresta atideti sprendimo ivykdyma 1 metu laikotarpiui.

Toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai bylai. Todel, vadovaujantis ABTI 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal šias procesines teises normas, teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas i turtine abieju šaliu padeti ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar išdestyti), sprendimo vykdymas atidetinas 1 metu laikotarpiui (Teismu istatymo 33 str.). Vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p., 4 p. teismas n u s p r e n d ž i a :

Pareiškejo prašyma patenkinti iš dalies. Priteisti pareiškejui R. Ž. iš atsakovo Marijampoles pataisos namu neišmoketa darbo užmokescio dali – 309 Lt (tris šimtus devynis litus).Sprendimo vykdyma atideti 1 (vieneriu) metu laikotarpiui.Likusioje dalyje pareiškejo prašyma atmesti kaip nepagrista.Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.             Teisejas                                                                                                       Algis Markevicius