befa078e-2d12-47cd-b58b-9c970321cc8e · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-690-810/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28278-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; (S) 2.4.6.1. Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Svetlanos Jurgaitienės,sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Ingai Mieldažytei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistajam J.

R., jo gynėjui advokatui Linui Mažonui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Iš J. R. nukentėjusiajam V. B. priteista 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš J. R. civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 436,42 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : J. R. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 10 d., apie 00.30 – 01.30 val. laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė nukentėjusiajam V.

B. smÅ«gį kumščiu į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį deÅ¡inėje kampo srityje bei kairėje antro danties srityje – tokiu bÅ«du nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas bei nesivadovavo in dubio pro reo principu, nes nepaÅ¡alino visų abejonių dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , liko neiÅ¡tirta M.

M. nusikalstama veika ir V. B. sužalojimo mastas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ M. M. atžvilgiu, tačiau baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad V. B. tuo pačiu metu mušė du asmenys – J. R. ir M. M., kurių smÅ«giai sekė vienas po kito, beveik vienodo stiprumo, nes nukentėjusysis nurodo, kad nuo abiejų smÅ«gių apsvaigo ir prarado orientacijÄ . Teigia, jog aplinkybę, kad smÅ«gius nukentėjusiajam V. B. sudavė tiek J.

R., tiek ir M. M., patvirtino nukentėjusysis V. B. ir liudytojas G. V. teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Todėl, J. R. nuomone, akivaizdu, kad M. M. ir J. R. yra tolygÅ«s nusikalstamos veikos vykdytojai, tačiau bylos nagrinėjimo metu kaltinimai pareikÅ¡ti tik nuteistajam, taip užkertant keliÄ Ä¯ teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , įrodymų tyrimÄ . Byloje nenustatyta nuo kurio trauminio poveikio – M. M. ar J. R. suduoto smÅ«gio – nukentėjusysis patyrė sužalojimÄ , kadangi ekspertas negalėjo pasakyti, nuo kurio smÅ«gio V.

B. lūžo žandikaulis. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis J. R. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistojo J. R. gynėjas advokatas Linas Mažonas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Prokurorė Dovilė Augustauskaitė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo J. R. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų yra pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija atliko įrodymų tyrimÄ ir, siekiant patikslinti apeliacinio skundo aplinkybes, iÅ¡ Jonavos rajono apylinkės teismo iÅ¡reikalavo privataus kaltinimo bylÄ Nr. PK-234-217/2016.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka ir konstatuoja, jog vertinant įrodymus įrodymų vertinimÄ reglamentuojančios taisyklės pažeistos nebuvo. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

Duomenys tikrinami, atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-153-693/2017).Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje surinktus, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose iÅ¡tirtus ir patikrintus įrodymus, įvertinusi kiekvienÄ bylos įrodymÄ atskirai ir jų visumÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino J.

R. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.Atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog J. R. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatÄ . Nors savo kaltės J. R. nepripažįsta, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma: specialisto iÅ¡vadomis, nukentėjusiojo, liudytojų ir eksperto parodymais bei kitais byloje esančiais duomenimis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2001/2015(02) nustatyta, kad V. B. medicininiuose dokumentuose nustatytas Å¡is sužalojimas: apatinio žandikaulio lūžis deÅ¡inėje kampo srityje bei kairėje antro danties srityje. Nurodyta, jog sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas daiktui(-ams) judant bei kontaktuojant su kÅ«nu ir/arba kÅ«nui judant bei kontaktuojant su daiktu(-ais). Sužalojimo apraÅ¡ymas, vaizdas, parinkta gydymo taktika rodo, kad jis galėjo bÅ«ti padarytas neilgai trukus iki kreipimosi į gydymo įstaigÄ .

Sužalojimas galėjo būti padarytas įvairias savybes turinčiu(-iais) daiktu(-ais). Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno (ar daugiau) trauminio(-ių) poveikio(-ių) į veido sritį. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 60-61). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG3065/2015(02) nustatytas V. B. apatinio žandikaulio lūžis dešinėje kampo srityje bei kairėje antro danties srityje.

Sužalojimo vaizdas rodo, kad jis padarytas dėl trauminio(-ių) poveikio(-ių) į veido dešinę pusę (1 t., b. l. 65). Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas Gregore Abi Chakerį parodė, kad paprastai žandikaulis lūžta vieno smūgio pasėkoje. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusiajam V. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ne mažiau vieno smūgio, suduoto į žandikaulio sritį, pasėkoje.Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, jog V.

B. tuo pačiu metu mušė du asmenys – J. R. ir M. M., kurių smÅ«giai sekė vienas po kito, beveik vienodo stiprumo, tačiau byloje nebuvo nenustatyta, nuo kurio trauminio poveikio – M. M. ar J. R. smÅ«gio – nukentėjusysis patyrė sužalojimÄ . Su tokiu nuteistojo argumentu sutikti negalima. Nukentėjusysis V. B. teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos metu parodė, kad pirmÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į deÅ¡inį žandikaulį kumščiu sudavė J. R., po ko nukentėjusysis prarado orientacijÄ , tačiau nenukrito.

Nukentėjusysis taip pat parodė, kad iÅ¡ karto po to smÅ«gį į veidÄ nukentėjusiajam sudavė M. M., tačiau nukentėjusysis negalėjo sukonkretinti, į kuriÄ veido vietÄ buvo suduotas antras smÅ«gis. Pats J. R. teigė nematęs, ar kas nors nukentėjusiajam sudavė smÅ«gį, M. M. teisiamajame posėdyje neigė sudavęs nukentėjusiajam smÅ«gį. Liudytojai Å . V., ir G. V. patvirtino, jog V. B. buvo suduoti smÅ«giai, jis stovėjo lyg apsvaigęs, buvo susiėmęs už deÅ¡inio skruosto žandikaulio.

Liudytojai T. V. ir R. M. taip pat parodė, jog iÅ¡ kitų asmenų žino, kad nukentėjusįjį sužalojo J. R. ir M. M., tačiau sužalojimo aplinkybių nematė. Taigi, vertinant, kurio trauminio poveikio – M. M. ar J. R. smÅ«gio – pasėkoje nukentėjusysis patyrė sužalojimÄ , pažymima, jog nukentėjusysis aiÅ¡kiai parodė, kad pirmas jam smÅ«giavo J. R., kuris kumščiu jam sudavė į deÅ¡inį žandikaulį ir nuo smÅ«gio V. B. prarado orientacijÄ . Duomenų, jog M.

M. nukentėjusiajam smÅ«giavo į žandikaulio sritį, byloje nėra. Tokių duomenų nebuvo gauta ir iÅ¡reikalavus iÅ¡ Jonavos rajono apylinkės teismo privataus kaltinimo bylÄ Nr. PK-234-217/2016, kurioje privataus kaltinimo tvarka M. M. buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl fizinio skausmo sukėlimo V. B.. Procesas Å¡ioje byloje buvo nutrauktas kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju bei susitarus dėl žalos atlyginimo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje neginčijamai nustatyta, jog bÅ«tent J.

R. nukentėjusiajam smūgiavo į dešinį žandikaulį. Nesant duomenų, kad M. M. smūgį nukentėjusiajam sudavė į dešinės pusės žandikaulį, negali būti sprendžiamas ir priežastinio ryšio dėl nukentėjusiajam V. B. padaryto sužalojimo klausimas. Byloje surinkti, išsamiai ir nešališkai ištirti įrodymai patvirtina, jog būtent dėl J. R. suduoto smūgio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. B. sveikata, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas.Pasisakant dėl nuteistajam J.

R. skirtos bausmės pažymima, jog skirdamas bausmę teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir laikytis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymÄ (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę J.

R. minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes. J. R. padarė 1 tyčinį, nesunkų, baigtÄ nusikaltimÄ . Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta, tai kad J. R. nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, taip pat teisingai įvertino tai, kad J. R. baustas administracine tvarka, VÅ¡Ä® Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centre pas gydytojÄ psichiatrÄ dėl psichikos ligos nesilankė, nesigydė, dėl priklausomybės ligų nesigydė. Be to, jis praeityje teistas, nedirbantis, nevedęs. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. R. pagrįstai skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, iÅ¡ dalies sudedant subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri nėra laikoma per griežta.Pasisakant dėl galimybės taikyti laisvės atėmimo bausmės atidėjimÄ , ko buvo praÅ¡oma apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, pažymima, jog, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi,BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016).Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo resocializacija nėra galima be realaus laisvės atėmimo.

Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistajam praeityje tiek Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d., tiek Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžiais buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis teismo jam paskirto pasitikėjimo nepateisino ir 2015 m. gegužės 10 d. padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ . Tuo tarpu atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimÄ , teismų praktikoje vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396-746/2016).

Be to, J. R. baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirbantis, todėl įvertinus visas išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog nėra pagrindo J. R. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas.Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog skundžiamas Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo J.

R. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                     Edita Dambrauskienė Giedrius Endriukaitis Svetlana Jurgaitienė