2013-05-02 Nr. AB-1467-3-62-3-00595-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-647/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00595-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. I. (R. I.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. I. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 4–5), kurį patikslino (b. l. 94), į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas), 1 Lt neturtinės žalos.

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. vasario 19 d. pateikė du skundus atsakovui dėl būrio viršininko veiksmų. Tik į vieną iš jų buvo atsakyta 2012 m. kovo 19 d. raštu Nr. 8-3286, kuris neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Į antrąjį skundą jis jokio atsakymo negavo. Paminėti veiksmai buvo apskųsti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), tačiau gautas 2012 m. balandžio 25 d. atsakymas Nr. 2S-1768 taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies. 2012 m. vasario 23 d. Drausmės komisija atmetė prašymą dėl jo perkėlimo iš paprastosios į lengvąją grupę. Sprendimas buvo priimtas nesilaikant Bausmių vykdymo kodekso 138 straipsnio 1 dalies 4 punkto (nebuvo psichologo išvados). Paminėtą sprendimą apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau šis 2012 m. balandžio 25 d. rašte Nr. 2S-1768 neatsakė į jo argumentus. 2012 m. sausio 26 d. kratos metu iš jo buvo paimtas asmeninis kompiuteris. Paminėtus veiksmus taip pat apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau gautame 2012 m. balandžio 25 d. atsakyme Nr. 2S-1768 neatsakyta, kodėl atsakovas nesilaiko Bausmių vykdymo kodekso 116 straipsnio reikalavimų. Dėl šių neteisingų, neteisėtų atsakovo veiksmų jis patiria didžiulius nepatogumus, nesijaučia pilnaverčiu piliečiu.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 14–16) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į savo skundus yra gavęs atsakymus, ir tai patvirtina pareiškėjo žymos ant atsakymų, todėl jo pretenzijos nepagrįstos ir atmestinos. Pažymėjo, jog savo veikloje vadovaujasi Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutu, Bausmių vykdymo kodeksu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis. Nuteistųjų perkėlimas iš vienos grupės į kitą neatliekamas pagal nuteistojo prašymą, o sprendžiamas pataisos namų Drausmės komisijos, kuri nutaria, ar siūlyti pataisos įstaigos direktoriui nuteistąjį perkelti iš vienos grupės, ar ne. Drausmės komisijos narių sudėtyje yra ir pataisos namų Psichologinės tarnybos viršininkė, kuri, atsižvelgdama į nuteistojo psichologinį vertinimą, pateikia žodinę išvadą ir rekomendaciją dėl siūlymo perkelti nuteistąjį iš vienos grupės į kitą, vadovaudamasi Alytaus pataisos namų direktoriaus 2010 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-316 patvirtintų Psichologinės tarnybos nuostatų 5 ir 19 punktais. Apie tai, kad būtų teikiama rašytinė išvada šiuo klausimu, Bausmių vykdymo kodekso 138 straipsnis ir kiti teisės aktai nenumato. Pareiškėjas su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis buvo supažindintas atvykęs atlikti laisvės atėmimo bausmę 2008 m. gegužės 16 d. Su kitais įstatymais ar poįstatyminiais aktais, pataisos įstaigų norminiais aktais nuteistieji pasirašytinai nesupažindinami, kadangi tai jokiais teisės aktais nereglamentuota. Visi įstatymai ir poįstatyminiai aktai yra oficialiai skelbiami leidinyje „Valstybės žinios“ ir prieinami visiems nuteistiesiems. Su teisės aktais pareiškėjas gali susipažinti nuteistųjų bibliotekoje ir pasidaryti jų kopijas. Pataisos įstaigos išleisti įsakymai viešai skelbiami visose lokalinių sektorių ir būrių skelbimų lentose. Pareiškėjo skunde nėra nurodyta, kokiais konkrečiais atsakovo veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, taip pat nėra nurodyta jokio priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir atsakovo veiksmų. Be to, pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais ir teisiškai pagrįstais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą, taigi nėra jokio pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 23 d. sprendimu (b. l. 132–137) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis patyrė dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmais netinkamai atsakant į jo skundus, neperkeliant pareiškėjo iš nuteistųjų paprastosios grupės į lengvąją, neteisėtai paimant jo asmeninį kompiuterį. Dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė nerimą, išgyvenimus, didžiulius nepatogumus etapuojant, yra priverstas kovoti už savo teises, nesijaučia pilnaverčiu piliečiu.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Teismas įvertino neteisėtą aktą pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį. Teismas konstatavo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo yra nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų.

Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, jog, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą, turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 str. prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012.

Teismas nurodė, kad, pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/2011). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68, 72 str.).

Teismas nustatė, kad 2012 m. vasario 13 d. (registracijos Nr. 6-I-158) prašymu pareiškėjas kreipėsi į Alytaus pataisos namus dėl asmeninio kompiuterio negrąžinimo. Alytaus pataisos namai 2012 m. kovo 6 d. raštu Nr. 8-2715 pateikė atsakymą į pareiškėjo prašymą, kuriame nurodė, jog draudžiama bet kokiu būdu užrakinti kompiuterius, jų dalis ar laikmenas naudojant slaptažodžius, specialias programas ar kitas priemones, todėl pareiškėjo kompiuteris buvo paimtas, vadovaujantis 2012 m. sausio 26 d. protokolu Nr. 504 ir 2012 m. sausio 27 d. protokolu Nr. 664, kadangi paprastomis priemonėmis (dėl slaptažodžio reikalavimo) jo nebuvo įmanoma patikrinti.

Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad jis nebuvo supažindintas su Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1-5, kaip tai numato Bausmių vykdymo kodekso 116 straipsnis. Teismas atsižvelgė į Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 2 dalies, 64, 116 straipsnių, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 174 punkto (2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija, galiojusi nuo 2010 m. balandžio 30 d.), Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1-5 patvirtinto Nuteistiesiems perduodamos buitinės ir kompiuterinės technikos (bei jos priedų) tikrinimo (peržiūrėjimo, perklausymo), išdavimo ir naudojimosi tvarkos aprašo (toliau – Technikos aprašas) 10 punkto nuostatas.

Teismas nustatė, jog atsakovo atstovas teigė, kad nuteistieji pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais bei režimo reikalavimais, už kurių pažeidimą jiems gali būti skiriamos Bausmių vykdymo kodekso numatytos nuobaudos, ir šis straipsnis reglamentuoja pataisos įstaigos vidaus tvarką (rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas), o apie tai pareiškėjas buvo supažindintas atvykęs atlikti laisvės atėmimo bausmę 2008 m. gegužės 16 d. (apie susipažinimą jis patvirtino savo parašu individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje).

Su jokiais kitais Lietuvos valstybės įstatymais ar poįstatyminiais aktais, pataisos įstaigų norminiais aktais nuteistieji pasirašytinai nesupažindinami, kadangi tai jokiais teisės aktais nereglamentuota. Teismas, vadovaudamasis Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1-5 2.1 punktu, nustatė, kad direktorius pavedė Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkui V. J. šį įsakymą paskelbti nuteistiesiems. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jis nebuvo supažindintas su šiuo įsakymu ir pataisos įstaigos vidaus tvarka, numatančia įstaigos direktoriaus priimtų įsakymų paskelbimo vietą ir tvarką, todėl pareiškėjo skundo argumentą dėl nesupažindinimo su aptariamu įsakymu teismas pripažino nepagrįstu (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Teismas taip pat nustatė, kad Alytaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 1-293 yra patvirtintas Nuteistųjų laiškų išsiuntimo, gavimo ir įteikimo bei pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų priėmimo, perdavimo ir atsakymų į juos įteikimo tvarkos aprašas (toliau – Skundų aprašas), su kuriuo pareiškėjas yra supažindintas. Nurodė, jog į pareiškėjo 2012 m. vasario 13 d. (registracijos Nr. 6-I-158) prašymą, 2012 m. vasario 19 d. (registracijos Nr. 74/106 ir Nr. 74/107) skundus, 2012 m. vasario 23 d. (registracijos Nr. 74/126) skundą Alytaus pataisos namai 2012 m. kovo 19 d. raštu Nr. 8-3286 atsakė pareiškėjui, ir tai patvirtina jau paminėti pateikti atsakymai į juos bei Alytaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos ir administracijos reikalų skyriaus nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registrai, taigi paminėto aprašo nuostatos nebuvo pažeistos.

Ir nors pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad 17 būrio viršininkas V. B. 2012 m. kovo 19 d. atsisakė priimti pareiškėjo rašytinį prašymą dėl jo perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją, tačiau kaip liudytojas apklaustas Alytaus pataisos namų būrio viršininkas V. B. nepatvirtino, jog pareiškėjas teikė prašymą raštu Alytaus pataisos namų direktoriui dėl perkėlimo, todėl jis ir nebuvo užregistruotas, o kitų įrodymų pareiškėjas nepateikė (ABTĮ 57 str. 1 d.). Todėl teismas šią skundo aplinkybę pripažino nepagrįsta, o skundo aplinkybę, jog į pareiškėjo 2012 m. vasario 19 d. (registracijos Nr. 74/106 ir Nr. 74/107) skundus nebuvo atsakyta, paneigė Alytaus pataisos namų 2012 m. kovo 19 d. raštas Nr. 8-3286 bei Kalėjimų departamento 2012 m. balandžio 25 d. raštas Nr. 23-1768.

Be to, pareiškėjas 2012 m. vasario 23 d. (registracijos Nr. 74/126) skundu Alytaus pataisos namų direktoriui kreipėsi dėl perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją. Pareiškėjas teigė, jog jo prašymas dėl perkėlimo buvo atmestas ir sprendimas buvo priimtas nesilaikant Bausmių vykdymo kodekso 138 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, t. y. be psichologo išvados, o atsakovo 2012 m. kovo 19 d. rašte Nr. 8-3286 nenurodyta nei vieno fakto ar motyvo prašymo nepatenkinti. Teismas įvertino Bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio (2005 m. balandžio 21 d.

įstatymo Nr. X-164 redakcija, galiojusi nuo 2006 m. sausio 1 d.), nustatančio laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamas paskatinimo priemones, 1–4 dalis. Pažymėjo, jog tik Bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų paskatinimo priemonių skyrimo tvarka nustatyta šio kodekso 141 straipsnyje, jų taikymo tvarką dar detalizuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 199 punktas. Teismas taip pat įvertino Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 236, 238, 241, 244, 245 punktus, reglamentuojančius Drausmės komisijos veiklą.

Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, jog Alytaus pataisos namų direktoriaus 2010 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1-33 sudaryta Drausmės komisija, 2012 m. vasario 23 d. posėdžio metu nutarusi nesiūlyti pataisos namų direktoriui nuteistąjį pareiškėją perkelti iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, nepažeidė paminėtų taisyklių bei Bausmių vykdymo kodekso 138 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, numatančių, jog pataisos įstaigos psichologinė tarnyba teikia išvadą dėl nuteistojo perkėlimo į kitą grupę galimybės, nes Drausmės komisijos narių sudėtyje buvo ir pataisos namų Psichologinės tarnybos viršininkė;

ši, atsižvelgdama į nuteistojo psichologinį vertinimą, pateikė žodinę išvadą – rekomendaciją dėl siūlymo perkelti nuteistąjį iš vienos grupės į kitą, vadovaudamasi Alytaus pataisos namų direktoriaus 2010 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-316 patvirtintų Psichologinės tarnybos nuostatų 5 ir 19 punktais. Be to, pagal Bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 199 punkto prasmę paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją yra pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojančio pareigūno teisė, bet ne pareiga, ir, kaip minėta, Drausmės komisijos sprendimas (teikimas) pataisos įstaigos direktoriui nėra privalomas.

Apie tai, kad būtų teikiama rašytinė išvada, Bausmių vykdymo kodekso 138 straipsnio 1 dalies 4 punktas nenumato, todėl paminėtą pareiškėjo argumentą teismas laikė nepagrįstu. Teismo nuomone, pareiškėjo skundo argumentai, jog tiek Alytaus pataisos namų, tiek Kalėjimų departamento atsakymai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, yra nepagrįsti. Alytaus pataisos namų 2012 m. kovo 6 d. raštas Nr. 8-2715, Alytaus pataisos namų 2012 m. kovo 19 d. raštas Nr. 8-3286, Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. 2S-1768 yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl teismas pripažino, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos nepažeistos.

Teismas akcentavo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo yra nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų. Nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų Alytaus pataisos namų administracijos ar atskirų jos darbuotojų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui neįrodžius, kad dėl tokių veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 1 Lt neturtinės žalos atlyginimo teismas nepatenkino (ABTĮ 57 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 145–146) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimą ir patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad Alytaus pataisos namų administracija pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 116 straipsnį. Jis nebuvo tinkamai supažindintas su Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1-5. Teigia, jog į 2012 m. vasario 19 d. skundą dėl būrio viršininko veiksmų negavo atsakymo, o į tos pačios dienos skundą dėl gąsdinimo gavo atsakymą, kuris neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Be to, sprendimas dėl perkėlimo į lengvąją grupę yra neobjektyvus.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 151–153) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas yra gavęs atsakymus į savo skundus ir apie jų gavimą yra pats pažymėjęs ant savo skundų ar gautų atsakymų, į visa tai atsižvelgė ir įvertino teismas bylos nagrinėjimo metu. Atkreipia dėmesį, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos grupės į kitą neatliekamas pagal nuteistojo prašymą, o sprendžiamas pataisos namų Drausmės komisijos, kuri nutaria, ar siūlyti pataisos įstaigos direktoriui nuteistąjį perkelti iš vienos grupės, ar ne. Nė vienas komisijos narys (tarp jų ir psichologas) jokių prieštaravimų dėl Drausmės komisijos sprendimo nepateikė. Pareiškėjo reikalavimas, kad pataisos namų pareigūnai privalo pateikti jam reikalaujamus, visuotinai prieinamus teisės aktus, su kuriais jis gali susipažinti netrukdomai, nėra įtvirtintas jokiame teisės akte. Pataisos namų direktoriaus įsakymai dėl pataisos namų vidaus tvarkos yra viešai pateikiami kiekvieno lokalinio sektoriaus ar būrio skelbimų lentose bei žodžiu paskelbiami kiekvieno būrio nuteistiesiems bendrame būrio susirinkime. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nes tokios žalos faktas nėra patvirtintas jokiais įrodymais. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų. Jo teigimu, Alytaus pataisos namų 2012 m. kovo 19 d. raštu Nr. 8-3286 netinkamai atsakyta į 2012 m. vasario 19 d. skundą, kadangi nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, o į kitą tos pačios dienos skundą negavo atsakymo; 2012 m. vasario 23 d. Drausmės komisijos sprendimas dėl jo perkėlimo iš paprastosios į lengvąją grupę buvo priimtas nesilaikant Bausmių vykdymo kodekso 138 straipsnio 1 dalies 4 punkto (nebuvo psichologo išvados); pažeistas Bausmių vykdymo kodekso 116 straipsnis, nes jis nebuvo tinkamai supažindintas su Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1-5.

Taigi pareiškėjas CK 6.250 straipsnio pagrindu siekia neturtinės žalos atlyginimo. Nurodyta materialinės teisės norma yra viena iš civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, kuri yra specialiai skirta neturtinės žalos atlyginimo instituto taikymui (tuo pačiu ir tokios žalos dydžio nustatymui). Tačiau savaime ji nėra pakankamas teisinis pagrindas taikyti civilinės atsakomybės institutą, nes ši teisės norma (sprendžiant klausimą dėl valstybės deliktinės atsakomybės) taikytina kartu su kita valstybės deliktinę atsakomybę specialiai reglamentuojančia teisės norma – CK 6.271 straipsniu.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Iš bylos matyti, kad Alytaus pataisos namų 2012 m. kovo 19 d. raštu Nr. 8-3286 (b. l. 53) buvo atsakyta ir į abu pareiškėjo 2012 m. vasario 19 d. skundus, pateiktas atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, t. y. pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, nenustatyta esminių procedūros pažeidimų. Iš bylos taip pat matyti, kad Drausmės komisijos narių sudėtyje buvo ir pataisos namų Psichologinės tarnybos viršininkė (b. l. 44, 48), kuri pateikė žodinę išvadą – rekomendaciją dėl siūlymo perkelti nuteistąjį iš vienos grupės į kitą, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas Bausmių vykdymo kodekso 138 straipsnio 1 dalies 4 punktas (t. y. kad sprendimas priimtas be psichologo išvados). Be to, pareiškėjas, atvykęs į Alytaus pataisos namus, 2008 m. gegužės 16 d. buvo pasirašytinai supažindintas su reglamentuota vidaus tvarka (b. l. 19) (Bausmių vykdymo kodekso 116 str.). Iš Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1-5 2.1 punkto matyti, kad Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkui V. J. buvo pavesta šį įsakymą paskelbti nuteistiesiems (b. l. 41). Pareiškėjas neįrodė, kad su šiuo įsakymu nebuvo supažindintas nurodytu būdu.

Taigi, nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius bent vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl patenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. I. (R. I.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys