bef859cf-e250-4cfe-bf9d-4307d8924632 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-769-328/2019 (Proceso Nr. 2-06-3-10195-2018-8) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2; 2.2.2.8.2; 2.6.1.3.6;. 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 19 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės H. T. OU atstovui advokatui J. S., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės H.

T. OU ieÅ¡kinį atsakovams R. B. ir R. M. dėl netesybų priteisimo. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 4 665 Eur netesybų, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, jog 2016 m. gruodžio 2 d. tarp ieÅ¡kovės ir M&B Automobile GbR (Vokietijoje registruoto ir Å¡iuo metu jau likviduoto juridinio asmens, kurio vieninteliai dalyviai yra atsakovai) (toliau ir – bendrovė) buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), kuria ieÅ¡kovė M&B Automobile GbR pardavė, o M&B Automobile GbR nusipirko automobilį Audi SQ5 TDI (toliau - automobilis).

Nurodė, jog automobilis bendrovei buvo perduotas anksčiau nei buvo sudaryta sutartis (2016 m. birželio 17 d.). Todėl Sutartyje buvo sulygta, kad automobilio pagal Sutartį perdavimo data yra 2016 m. gruodžio 7 d. ir todėl bendrovei 2016 m. gruodžio 7 d. iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita. M&B Automobile GbR su ieÅ¡kove Sutartyje nustatyta tvarka neatsiskaitė. Pažymėjo, jog bendrovė su ieÅ¡kove atsiskaitė tik po to, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Nurodė, jog Sutarties Å¡alys buvo susitarusios dėl netesybų, todėl ieÅ¡kovė pareikalavo sumokėti atitinkamai ir netesybas už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki galutinio atsiskaitymo, t. y. iki 2017 m. sausio 9 d. imtinai.

Bendrovei atsisakius sumokėti netesybas, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl netesybų priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, t. y. priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ M&B Automobile GbR 4 665 Eur dydžio netesybas, 6 proc. procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, ieÅ¡kovė kreipėsi į Vokietijos antstolį dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, tačiau gavo duomenis, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas negalimas, kadangi bendrovė 2017 m. gegužės 9 d. likviduota.

Nurodė, jog ieÅ¡kovės teisės Å¡ioje situacijoje buvo apgintos tik formaliai, kadangi realiai teismo sprendimas dar iki Å¡iol nėra įvykdytas. IeÅ¡kovė mano, jog M&B Automobile GbR negalint įvykdyti prievolės, Å¡iÄ prievolę privalo įvykdyti M&B Automobile GbR dalyviai, t. y. atsakovai R. B. ir R. M., kadangi pagal Vokietijos teisę juridinio asmens GbR (german private partnership) dalyviai (Å¡iuo atveju R. B. ir R. M.) pagal juridinio asmens prievoles atsako subsidiariai, o tarpusavyje yra solidarieji skolininkai.

IeÅ¡kovė nurodė, jog Sutartyje be kita ko yra numatyta, kad ginčams, kylantiems iÅ¡ Sutarties, yra taikoma Lietuvos teisė, tačiau ieÅ¡kovė mano, kad Å¡ioje situacijoje turi bÅ«ti taikoma Vokietijos teisė tiek, kiek Lietuvos teisė nereglamentuoja M&B Automobile GbR teisinio statuso bei tokio juridinio asmens dalyvių civilinės atsakomybės. Mano, jog nepaisant to, kad Sutartimi buvo pasirinkta taikyti Lietuvos teisė, yra bÅ«tina tik Vokietijos teisei bÅ«dingai juridinio asmens teisinei formai – GbR, taikyti bÅ«tent Vokietijos teisę, o tokiÄ galimybę suteikia Roma I reglamento 3 straipsnio 3 dalis.

Taikant Vokietijos teisę, o konkrečiau, Vokietijos civilinio kodekso 705 straipsnį, Vokietijos komercinio kodekso 128 straipsnį, bei 129 straipsnio 3 dalį, akivaizdu, kad atsakovai yra subsidiariai atsakingi už M&B Automobile GbR prievoles. Taigi, M&B Automobile GbR negalint įvykdyti pagal Sutartį bei 2017 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimÄ kilusios prievolės sumokėti 4 655 Eur dydžio netesybas ieÅ¡kovei, Å¡iÄ prievolę privalo įvykdyti atsakovai. Nurodė, jog bendrovės prievolė sumokėti netesybas yra galiojanti bei teisėta, o Å¡ios prievolės negalint įvykdyti, jÄ turi įvykdyti atsakovai.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovė ieÅ¡kinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais, paaiÅ¡kino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovai R. B. ir R. M. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta (Civilinio proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis, 130 straipsnis, 805 straipsnis). Civilinė byla nagrinėjama atsakovams nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

Teismas konstatuoja: bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 2 d. ieÅ¡kovė ir M&B Automobile GbR (toliau – bendrovė) sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria ieÅ¡kovė bendrovei pardavė automobilį AUDI SQ5 (toliau – automobilis) už 32 500 Eur plius PVM kainÄ (el. b. l. 33-36, t. I), Å¡alys susitarė, jog automobilis bendrovei pateikiamas 2016 m. gruodžio 7 d. IeÅ¡kovė bendrovei 2016 m. gruodžio 7 d. iÅ¡rašė ir apmokėti pateikė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ HGN Nr. 008, apmokėjimo terminas – 2016 m. gruodžio 8 d. (el. b. l. 37, t.

I). 2016 m. gruodžio 22 d. įspėjimu ieÅ¡kovė ragino bendrovę atlikti mokėjimÄ arba grÄ Å¾inti automobilį (el. b. l. 38, t. I). 2017 m. sausio 2 d. įspėjimu ieÅ¡kovė nurodė, jog nutraukiÄ Å¡alių sudarytÄ Sutartį, pareikalavo atsiskaityti už įsigytÄ automobilį arbÄ grÄ Å¾inti automobilį ieÅ¡kovei (el. b. l. 39, t. I). Byloje pateikti duomenys, jog bendrovė ieÅ¡kovei 2017 m. sausio 1 d. pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už automobilį pervedė 5 000 Eur, 2017 m. sausio 5 d. sumokėjo 12 000 Eur, 2017 m. sausio 6 d. atliko 7 000 Eur mokėjimÄ bei 2017 m. sausio 10 d. atliko 7 500 Eur mokėjimÄ ir 1 000 Eur mokėjimÄ (el. b. l. 44-48, t.

I). 2017 m. sausio 13 d. delspinigių apmokėjimo reikalavimu Nr. 004 ieškovė pareikalavo bendrovės iki 2017 m. sausio 20 d. gera valia sumokėti sutartines netesybas – delspinigius 4 665 Eur sumai (el. b. l. 40-41, t. I). 2017 m. sausio 24 d. raštu ieškovė pakartotinai pareikalavo bendrovės sumokėti sutartines netesybas (el. b. l. 42, t. I). 2017 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18822-910/2017 ieškovės ieškinys dėl netesybų priteisimo tenkintas, ieškovei iš bendrovės priteistos 4 665 Eur netesybos, 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos (el. b. l. 99-105, 106-121, t.

I). IeÅ¡kovei pateikus vykdyti Europos vykdomojo raÅ¡to pažymėjimÄ (el. b. l. 91- 98, t. I) Vokietijos antstoliui, ieÅ¡kovė gavo duomenis, jog skolininko nustatyti neįmanoma, kadangi bendrovė buvo likviduota (el. b. l. 88-90, t. I). IÅ¡ byloje pateikto iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ Vokietijos Federacinės Respublikos verslo registro turinio matyti, jog registre buvo įregistruota Å«kinė bendrija, veikianti pagal civilinę teisę (GbR), kurios pavadinimas ,,M. R. und B. R. GbR“, Å«kinės bendrijos veiklos pabaiga 2017 m. gegužės 9 d.; atsakovai nurodomi kaip Å¡ios bendrijos prekybininkai (el. b. l. 85-87, t.

I). Dėl bylos teismingumo Pagal Civilinio proceso kodekso 782 straipsnį, bylÄ nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, kai byloje yra tarptautinis elementas. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė reikalavimÄ teisme pareiÅ¡kė atsakovams, kurių vieno (R. M.) gyvenamoji vieta yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje, o kito (R. B.) – Lietuvos Respublikoje, Å¡alys yra Europos sÄ jungos narės, todėl teismingumo klausimas spręstinas pagal 2012 m. gruodžio 12 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) įtvirtintas taisykles. Reglamento 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles (Reglamento 5 straipsnio 1 dalis).

Pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieÅ¡kinys taip pat gali bÅ«ti pareikÅ¡tas, kai minėtas asmuo yra vienas iÅ¡ atsakovų, vieno iÅ¡ atsakovų nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose, jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant iÅ¡vengti teismo sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios dėl atskirai vykstančių procesų.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , aplinkybę, jog ieÅ¡kovė turtinio pobÅ«džio reikalavimÄ reiÅ¡kia atsakovams kaip solidariÄ jÄ prievolę turintiems skolininkams, vieno iÅ¡ atsakovų gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste, darytina iÅ¡vada, jog teismas turi jurisdikcijÄ nagrinėti civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovų priteisti 4 665 Eur delspinigius, reikalavimÄ grindžia aplinkybe, jog bendrovė, kurios dalyviais buvo atsakovai, savo prievolės įvykdyti negali, todėl atsakovai pagal Vokietijos civilinio kodekso bei Vokietijos komercinio kodekso nuostatas yra subsidiariai atsakingi už bendrovės prievoles.

IÅ¡ byloje pateiktos Sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovės ir M&B Automobile GbR, kurios dalyviais (partneriais) buvo atsakovai, turinio matyti, jog Å¡alys susitarė, kad bet koks ginčas, nesutarimas arba reikalavimas, kylantis iÅ¡ Sutarties, kurie susiję su Å¡ia Sutartimi, jos pakeitimu, pažeidimu, nutraukimu, pasibaigimu, galiojimu, teisėtumu arba aiÅ¡kinimu, turi bÅ«ti sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme laikantis Lietuvos Respublikos galiojančių įstatymų (Sutarties 9.3 punktas). Be to, Sutarties 9.7 punkte Å¡alys susitarė, kad visais kitais atvejais, nenumatytais Sutartyje, Å alys vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir INCOTERMS 2000-CIP (Essen) sÄ lygomis (el. b. l. 35-36, t.

I). Taigi sutarties Å¡alys susitarė dėl taikytinos teisės ginčams kylantiems iÅ¡ Sutarties ir jos vykdymo. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovės pažeistos teisės, kylančios iÅ¡ Sutarties, buvo apgintos – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kovei iÅ¡ skolininkės M&B Automobile GbR buvo priteistos netesybos skolininkei praleidus prievolės įvykdymo terminÄ . IeÅ¡kovė reikalavimÄ atsakovams kildina iÅ¡ ieÅ¡kovės ir M&B Automobile GbR sudarytos Sutarties, tačiau praÅ¡o byloje taikyti Vokietijos teisę dėl juridinio asmens dalyvių civilinės atsakomybės. Pagal Civilinio kodekso 1.10 straipsnio 1 dalį civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Å¡alių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai.

Nuoroda į užsienio teisę aprėpia visas teisės normas, taikytinas bylos faktams pagal tÄ teisę. Be to, nuoroda į taikytinÄ užsienio teisę reiÅ¡kia nuorodÄ Ä¯ atitinkamos valstybės vidaus materialinę teisę, o ne į Å¡ios valstybės tarptautinę privatinę teisę, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso numatytas iÅ¡imtis (Civilinio kodekso 1.10 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Civilinio kodekso 1.11 straipsnio 3 dalis numato, jog pagal šį kodeksÄ taikytina užsienio teisė gali bÅ«ti netaikoma, jeigu atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ta teisė aiÅ¡kiai nėra susijusi su byla ar jos dalimi, o su ja labiau yra susijusi kitos valstybės teisė.

Å i taisyklė netaikoma, kai taikytina teisė pasirinkta sandorio Å¡alių susitarimu. Pagal Civilinio kodekso 1.12 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiÅ¡kina bei jos turinį nustato teismas ex officio (savo iniciatyva). Jeigu užsienio teisės taikymÄ numato Å¡alių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiÅ¡kinimÄ , jos taikymo praktikÄ ir doktrinÄ atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo Å¡alis, kuri remiasi užsienio teise.

Ginčo Å¡alies praÅ¡ymu teismas gali padėti jai surinkti informacijÄ apie taikytinÄ užsienio teisę (Civilinio kodekso 1.12 straipsnio 2 dalis). Kai Å¡is įsipareigojimas nėra įvykdomas, taikoma Lietuvos Respublikos teisė (Civilinio kodekso 1.12 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog kai užsienio teisės taikymas susijęs tik su ginčo Å¡alių privačiais interesais ir neturi vieÅ¡ojo intereso gynimo aspekto, užsienio teisės taikymas grindžiamas dispozityviÅ¡kumo principu – užsienio teisė taikoma ginčo Å¡alių iniciatyva.

Ta Å¡alis, kuri remiasi užsienio teise, turi pareigÄ pateikti su jos turiniu susijusius įrodymus. Informacija apie užsienio teisę yra fakto, o ne teisės klausimas, todėl Å¡iuo aspektu negalioja bendroji teismo pareiga kvalifikuoti ginčo materialiuosius santykius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 28 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-580/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-81/2009; 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus civilinės bylos dalykÄ ir pagrindÄ , taip pat byloje pateiktų įrodymų visetÄ , byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ taikyti užsienio (Å¡iuo atveju Vokietijos) teisę. IeÅ¡kovė nepateikė su užsienio teisės taikymu susijusių įrodymų – teisės oficialų aiÅ¡kinimÄ , jos taikymo praktikos ir doktrinos (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (toliau – Reglamentas ,,Roma I“) 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog tais atvejais, kai visi kiti situacijai svarbÅ«s elementai pasirinkimo metu yra kitoje valstybėje nei ta, kurios teisė pasirinkta, Å¡alių pasirinkimas neturi kliudyti taikyti tos kitos valstybės teisės nuostatų, nuo kurių negali bÅ«ti nukrypstama sutartimi, ir kuria remiasi ieÅ¡kovė, ginčo teisiniams santykiams Å¡ioje byloje netaikomos, kadangi byloje nėra nustatytos bÅ«tinos Å¡ios normos taikymo sÄ lygos (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog Sutarties Å¡alys susitarė visiems iÅ¡ Sutarties kylantiems ginčams taikyti Lietuvos teisę, taip pat Å¡iÄ teisę taikyti visais kitais atvejais, nenumatytais Sutartyje (Sutarties 9.3 punktas, 9.7 punktas). IeÅ¡kovės reikalavimas atsakovams yra glaudžiai susijęs su tinkamu Sutarties vykdymu, taigi kildinamas iÅ¡ sutartinių teisinių santykių. Byloje duomenų, jog Å¡io susitarimo buvo atsisakyta byloje nėra (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). PrieÅ¡ingai, byloje pateikti įrodymai, jog ieÅ¡kovė įgyvendino teisę kreiptis teisminės gynybos Sutarties Å¡aliai pažeidus prievolę ir Å¡i ieÅ¡kovės teisė buvo apginta, t. y.

Sutarties Å¡alių ginčas iÅ¡spręstas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, pagal Reglamento ,,Roma I“ 1 straipsnio 2 dalies f punktÄ , Å¡is reglamentas netaikomas klausimams, kuriuos reglamentuoja įmonių ir kitų juridinio asmens statusÄ turinčių ar neturinčių subjektų teisė, pavyzdžiui, įmonių ir kitų juridinio asmens statusÄ turinčių ar neturinčių subjektų steigimui, registruojant ar kitokiu bÅ«du, veiksnumui, vidaus organizacijai ar likvidavimui bei organų narių ir dalyvių asmeninei atsakomybei už įmonės ar subjekto prievoles.

Pastebėtina, jog 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (toliau – Reglamentas „Roma II“) nuostatos dėl taikytinos teisės ginčo atveju taip pat netaikomos (Reglamento ,,Roma II“ 1 straipsnio 2 dalies d punktas). Kitų duomenų, pagrindžiančių užsienio teisės taikymo būtinybę, byloje nėra (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Taigi, ieškovė, kuri remiasi užsienio teise, turi pateikti su jos turiniu susijusius įrodymus (Civilinio kodekso 1.12 straipsnio 2 dalis).

Civilinio kodekso 1.12 straipsnio 3 dalis numato, jog tuo atveju, kai byloje nėra pateikti su taikytinos teisės turiniu susiję įrodymai, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Pagal Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus (Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 dalis).

Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalis). IeÅ¡kovė nagrinėjamu atveju aplinkybių dėl nesÄ Å¾iningų juridinio asmens dalyvio veiksmų, dėl kurio juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolės kreditoriui, neįrodinėjo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Nors procesiniuose dokumentuose ieÅ¡kovė nurodė, jog atsakovai veikė partnerystės pagrindais, tačiau Å¡ių aplinkybių neįrodinėjo, duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių Å¡iuos argumentus nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Vien ta aplinkybė, jog juridinis asmuo (ar juridinio asmens statusÄ turintis subjektas) negali įvykdyti savo prievolės kreditoriui, kadangi yra pasibaigęs, nėra pakankama, byloje nesant kitų įrodymų, atsakomybę už pasibaigusio juridinio asmens prievolę perkelti jos dalyviams (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, Civilinio kodekso 2.50 straipsnis). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas yra ne kartÄ pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Pagal formuojamÄ kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , Å¡aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir Å¡alies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

Dėl bylos procesinės baigties Atsižvelgdamas byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Byloje nėra nustatytos aplinkybės ir prielaidos užsienio teisės taikymui, ieškovė, kuri rėmėsi užsienio teise, šios teisės turinį pagrindžiančių įrodymų, atitinkančių Civilinio proceso kodekse įtvirtintus reikalavimus, nepateikė. Ieškovės reikalavimas atsakovams yra glaudžiai susijęs ieškovės ir pasibaigusio juridinio asmens Sutarties vykdymu, šalys Sutartyje susitarė dėl visiems ginčams spręsti taikytinos teisės ir byloje nėra duomenų, jog šis susitarimas buvo pakeistas.

Ieškovės iš Sutarties kylančios teisės buvo apgintos, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ieškovei iš skolininkės priteistos netesybos, taigi ginčas išspręstas. Aplinkybių, dėl kurių už skolininkės prievolę kreditorei turėtų atsakyti skolininkės steigėjai (dalyviai, partneriai), byloje nėra nustatytos ir įrodytos. Todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 183, 185 straipsniais, darytina išvada, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas, dėl ko netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis). IeÅ¡kovė pateikė teismui duomenis, jog už ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ sumokėjo 105 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 82-84, t. I), patyrė 1 400 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbos apmokėti (el. b. l. 51-56, t. I; b. l. 6-7, 15-18, t. II), bei 440,64 Eur iÅ¡laidas procesinių dokumentų vertimui (el. b. l. 57-59, 60-62, 63-65, t.

I). Teismui netenkinus ieškinio reikalavimų, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Duomenų apie atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nespręstinas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas nusprendžia: netenkinti ieškovės H.

T. OU ieškinio atsakovams R. M. ir R. B. dėl netesybų priteisimo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Dalė Žukauskienė