bef8366f-ffa6-4fa6-be74-d199e7d51043 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-901-1049/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40338-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.25.4.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 29 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, kaltinamajam R. S. F., jo gynėjai advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, nukentėjusiosios N. B.

įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui Vytautui Skulščiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. S. F., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė :

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės R. S. F., 2018 m. rugpjūčio 18 d., apie 8.19 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini). link (duomenys neskelbtini). vairuodamas automobilį „Volvo V50“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini). namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, ir nepraleido iÅ¡ kairės pusės, pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusios pėsčiosios N. B. ir jÄ parbloÅ¡kė, dėl ko N. B. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Kaltinamasis R. S. F., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d., apie 8.00-9.00 val., jis savo automobiliu „Volvo V50“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), iÅ¡važinėjo iÅ¡ žiedinės sankryžos, už kurios yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, kai jį apakino saulė, dėl ko deÅ¡inės automobilio pusės veidrodėliu kliudė nukentėjusiÄ jÄ . PaaiÅ¡kino, kad tuo metu važiavo apie 30 km/h greičiu, prie kraÅ¡to dviejų eismo juostų kelyje, tačiau važiuodamas nematė perėjoje nei vieno žmogaus, nors nukentėjusioji jau buvo perėjusi perėjÄ iÅ¡ deÅ¡inės pusės, o jam atvažiuojant nuo žiedo gal nukentėjusioji ėjo, gal stovėjo, jis nematė, nes jį apakino saulė, iÅ¡lindusi iÅ¡ už namo.

Automobilį sustabdė iÅ¡ karto po smÅ«gio ir nuėjo prie nukentėjusiosios, kuri sėdėjo, tačiau niekuo nesiskundė, todėl R. S. F. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, o nukentėjusiajai greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ iÅ¡kvietė į įvykio vietÄ atėjusios dvi moterys, kurios jį koneveikdamos sakė, kad R. S. F. „važiuoja bordiÅ«rais“. Po įvykio buvo nuvykęs pas nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ ligoninę, jos atsiprašė, taip pat R. S. F. žmona kalbėjo su nukentėjusiosios sÅ«numi dėl žalos atlyginimo.

Nesutinka su nukentėjusiosios pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu ir nurodė, kad žalÄ turi atlyginti draudimas. IÅ¡vada dėl R. S. F. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Å¡io kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimÄ , teisme iÅ¡tirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetÄ , jų leistinumÄ , patikimumÄ ir pakankamumÄ , palyginus ir sugretinus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, bei iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Nukentėjusioji N. B., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d., apie 8.00 val., ėjo į vieÅ¡ojo transporto sustojimÄ , esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, dėl ko jai reikėjo pereiti gatvę, per nereguliuojamÄ jÄ pėsčiųjų perėjÄ . Tuo metu automobilių srautas buvo nedidelis, todėl ji ėjo per gatvę. PaaiÅ¡kino, kad jai perėjus beveik visÄ gatvę ir bÅ«nant netoli Å¡aligatvio, jai iÅ¡ deÅ¡inės pusės atvažiavęs lengvasis automobilis jÄ parbloÅ¡kė, po ko ji nugriuvo ant važiuojamosios dalies.

Dėl Å¡io įvykio jÄ buvo iÅ¡tikęs Å¡okas, todėl ji neatsimena automobilio markės ir spalvos ir nurodė, kad automobilio vairuotojas su ja nebendravo, tuo metu ji girdėjo tik kaip dvi moterys, kurios jÄ pasodino ant Å¡aligatvio, kalbėjosi su vairuotoju ir klausė ar jis iÅ¡kvietė medikus, tačiau jis nurodė, kad kalbėjosi su žmona. Sėdėdama ant Å¡aligatvio pamatė, kad sužalota jos deÅ¡inė koja, o netrukus atvažiavę medikai, jÄ nuvežė į Kauno klinikas, kur jai diagnozavo čiurnos ir Å¡eivikaulio lūžimus, buvo atlikta operacija.

Ligoninėje gulėjo keturias dienas, po to buvo išleista į namus, tačiau po kelių dienų sveikatai pablogėjus buvo paguldyta į ligoninę dvejoms savaitėms, o vėliau dar savaitei. Tris savaites (duomenys neskelbtini) esančioje sanatorijoje „(duomenys neskelbtini)“ jai vyko reabilitacija, iš kurios grįžo tik 2018 m. lapkričio 11 d. Šiuo metu sveikata po truputį gerėja, tačiau dar bus reikalingos mankštos, visiškai judėjimo funkcija neatsistačiusi (b. l. 38–39). Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 21 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti kelio važiuojamojoje dalyje, Jurbarko g. ties pastatu Nr. 53, Kaune.

Kelių eismo įvykio rÅ«Å¡is – užvažiavimas ant pėsčiojo. Kelio ženklai galiojimo zonoje „534“ „Pėsčiųjų perėja“. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, sudaryta fotolentelė (b. l. 8–12). IÅ¡ Kauno AVPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio 2018 m. rugpjūčio 18 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl eismo įvykio matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d., 8.23 val., iÅ¡ budėtojo gavus praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį ir nuvykus į įvykio vietÄ , esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini). ties pasatu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavo automobilis „Volvo V50“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. S. F., kuris paaiškino, kad jį apakino saulė ir nepastebėjo į pėsčiųjų perėję išėjusios moters. Sužalota pėsčioji N. B. (klaida taisytina, nurodant, jog nukentėjusiosios pavardė B.), kuri išvežta greitosios medicinos pagalbos medikų į Kauno klinikas. Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0333, patikros sertifikato Nr. 0804108, R. S. F. nustatytas 0.00 promilių girtumas (b. l. 13). Iš Policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d., 8.21 val., apie įvykį pranešė R.

F., nurodydamas, kad jis savo vairuojamu automobiliu „Volvo (duomenys neskelbtini)“ kliudė pėsčiÄ jÄ , kuri liko sÄ moninga (b. l. 14). IÅ¡ R. S. F. 2018 m. rugpjūčio 18 d., paaiÅ¡kinimo apie eismo įvykio aplinkybes matyti, kad jame užfiksuotos savo esme analogiÅ¡kos aplinkybės, pateiktos kaltinamojo apklausos teisme metu (b. l. 18). IÅ¡ VÄ® „Regitra“ Registracijos liudijimo Nr. C 333487 kopijos matyti, kad automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R.

S. F. (b. l. 19). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. specialisto iÅ¡vados Nr. G2852/2018(02) matyti, kad N. B. konstatuota nubrozdinimai deÅ¡inio kelio ir deÅ¡inės čiurnos srityje, deÅ¡inio Å¡eivikaulio iÅ¡orinio kulkÅ¡nies lūžis, deÅ¡inio blauzdikaulio užpakalinio kraÅ¡to ir vidinio kulkÅ¡nies lūžis su čiurnos sÄ nario panirimu, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti 2018 m. rugpjūčio 18 d. autoįvykio metu, N. B. sužalojant kaip pėsčiÄ jÄ judančio automobilio dalimis (b. l. 32–33).

IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas R. S. F., dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, pasitvirtino. Kaltinamasis R. S. F., 2018 m. rugpjūčio 18 d., ryto metu, apie 8.19 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) gatve kryptimi nuo (duomenys neskelbtini). link (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo V50“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iÅ¡ kairės pusės, pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusios pėsčiosios N. B. ir jÄ parbloÅ¡kė, taip sužalojo sukeldamas N. B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡klausius kaltinamojo parodymus, matyti, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), 30 km/h greičiu iÅ¡važiuodamas iÅ¡ žiedinės sankryžos, anot kaltinamojo – apakintas tiesioginės saulės Å¡viesos, nepastebėjo nereguliuojama pėsčiųjų perėja, jam iÅ¡ kairės pusės, einančios nukentėjusiosios N. B. ir savo vairuojamo automobilio deÅ¡inės pusės veidrodėliu, kliudydamas nukentėjusiÄ jÄ , jÄ parbloÅ¡kė, dėl ko Å¡i nukrito ant važiuojamosios dalies.

R. S. F. kaltė įrodyta jo paties parodymais ir prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, apie tai, jog jai jau baigiant pereiti pėsčiųjų perėjÄ , iÅ¡ deÅ¡inės pusės atvažiavęs automobilio „Volvo V50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas – kaltinamasis R. S. F., kuris į (duomenys neskelbtini). įvažiavo nuo žiedinės sankryžos, toliau važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir žinodamas apie pareigÄ sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, to nepadarė, ko pasėkoje partrenkė nukentėjusiÄ jÄ N. B., dėl ko Å¡i buvo parblokÅ¡ta ant važiuojamosios dalies, taip pat specialisto iÅ¡vada Nr. G2852/2018(02), kurioje nurodyta, kad N. B., eismo įvykio metu, dėl sužalojimų, padarytų judančio automobilio dalimis, patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį nubrozdinimais deÅ¡inio kelio ir deÅ¡inės čiurnos srityje, deÅ¡inio Å¡eivikaulio iÅ¡orinio kulkÅ¡nies lūžiu, deÅ¡inio blauzdikaulio užpakalinio kraÅ¡to ir vidinio kulkÅ¡nies lūžiu su čiurnos sÄ nario panirimu, dėl ko ji buvo gydoma stacionariai, Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu ir jo priedais (fotonuotraukos, eismo įvykio schema) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami R. S. F. kaltei pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Kaltinamasis savo kaltę, dėl kelių eismo taisyklių nesilaikymo, pripažino, kas patvirtinta ir kitais byloje surinktais ir šiame nuosprendyje aptartais įrodymais, jog eismo įvykis kilo mieste, jo metu nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas tiesioginiu priežastiniu ryšiu sietinas su kaltinamojo neatsargiais veiksmais.

Tokiais savo veiksmais kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto, įpareigojančio transporto priemonių vairuotojus artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleisti į bet kuriÄ jų važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieÅ¡ pat eismo juostÄ (važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ ) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiÄ jį.

Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo apakintas tiesioginės saulės šviesos, taigi, elgėsi neatsargiai, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arba areÅ¡to arba terminuoto laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. R.

S. F. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. S. F. padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis neteistas (b. l. 58), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 57), Respublikinio priklausomybės centro, taip pat VÅ¡Ä® Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio Psichikos sveikatos centro duomenų bazėse neužregistruotas (b. l. 54, 56), nedirba, yra pensininkas.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė pripažinti R. S. F. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis paskirtÄ baudos bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 20 MGL dydžio baudÄ . Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, jÄ parinkti ir paskirti teisingai, R. S. F. parinktina skirtinos bausmės rÅ«Å¡is – bauda.

Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rÅ«Å¡is pirmÄ kartÄ teisiamam dėl neatsargaus nusikaltimo, pensijinio amžiaus, nedirbančiam, neteistam ir galiojančių administracinių nuobaudų neturinčiam asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks R. S. F., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ , baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam – t. y. 30 MGL (1500 eurų) dydžio bauda.

Pagal BK 641 straipsnį baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu esant visoms Å¡iame straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 20 MGL (1000 eurų) dydžio baudos. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (b. l. 98–99) teismo paskirtai baudai sumokėti nustatytinas 12 (dvylikos) mėnesių terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

V. Civilinis ieškinys ir kiti proceso klausimai Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusioji N. B. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo, įvertindama patirtÄ neturtinę žalÄ 10 000 (deÅ¡imt tÅ«kstančių) eurų ir atsižvelgdama į tai, kad draudimo bendrovė jai iÅ¡mokėjo 2 000 (du tÅ«kstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo, praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti 8 000 (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo nuosprendžio Å¡ioje byloje priteistos sumos, nuo nuosprendžio teisme įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko atsakovo prievolės įvykdymo bei priteisti iÅ¡ R.

S. F., nukentėjusiosios N. B. naudai, visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, po eismo įvykio nukentėjusiajai konstatuota blauzdikaulio apatinės dalies lūžis, kartu su šeivikaulio (bet kurios dalies) lūžiu (S82.31); peties ir žasto sumušimas (S40), dėl ko jai buvo atlikta sudėtinga operacija, kurios metu atliktas pjūvis užpakalinės srities lateralinėje pusėje, pasluoksniui prieita prie blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžio, atlikta repozicija ir osteosintezė 2 kanuliuotais sraigtais telero kontrolėje.

Taip pat atlikta šeivikaulio distalinės srities lūžio atvira depozicija bei osteosintezė 6 angų maleoline plokštele ir sraigtais. Atliktas pjūvis vidinės kulkšnies projekcijoje. Pasluoksniui dalinant audiniu prieita prie lūžgalių. Atlikta atvira repozicija. Fragmentai fiksuoti KV. Įvesti du kompesuojantys sraigtai. Žaizda išplauta, susiūtas sterilus tvarštis, čiurna imobilizuota gipso langete. Po operacijos skirti analgetikai, infuzoterapija, a/b profilaktika, antikoaguliantai trombembolijų profilaktikai, kas 2-3 dienas atlikti perrišimai, dėl ko ortopedijos traumatologijos skyriuje N. B. buvo nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d., iki 2018 m. rugpjūčio 22 d., tačiau po kelių dienų pablogėjus sveikatai, vėl paguldyta į ligoninę.

Dėl minėtų sužalojimų N. B. patiria didžiulį dvasinį iÅ¡gyvenimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir fizinį skausmÄ , ir nors malÅ¡ina tai vaistais, tačiau jį junta atlikdama kiekvienÄ operuotos kojos judesį, o dėl jos amžiaus ((duomenys neskelbtini)), žaizdos ir sumuÅ¡imai gyja lėtai. Atliekant paprasčiausias užduotis jai reikalinga aplinkinių pagalba (iÅ¡simaudyti, nueiti pasigaminti valgyti ar į tualetÄ ir pan.), o gydytojų konsultacijomis, tikimybė, kad ji galės normaliai vaikščioti yra maža, be to, ateityje galimai bus bÅ«tina atlikti pakartotinę operacijÄ iÅ¡imant kaulus sutvirtinančius sraigtus, o tai pavojinga jos gyvybei.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo statymo normas ir tikslus, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiÅ¡kais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatyminis Å¡ių santykių reguliavimas nustato tokį Å¡ių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimÄ turi tenkinti iÅ¡ draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumÄ atlygina transporto priemonės valdytojas.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Civilinis atsakovas draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, jog bendrovė nukentėjusiajai iÅ¡mokėjo 2 000 (dviejų tÅ«kstančių) eurų iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti (b. l. 23). Kaltinamojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ iÅ¡ draudimo bendrovės, yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu. Å io straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d., dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Maksimali suma, kuriÄ gali iÅ¡mokėti draudikas eismo įvykio metu nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtai neturtinei žalai atlyginti pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijÄ buvo ribojama 5000 eurų suma. Nukentėjusiajai N. B. dėl įvykusio eismo įvykio buvo padaryti kÅ«no sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Draudimo bendrovė nurodė, kad jos iÅ¡mokėta 2 000 (dviejų tÅ«kstančių) eurų draudimo iÅ¡moka neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga ir atitinkanti teisės aktų reikalavimus bei teismų praktikÄ , tačiau kaltinamasis, nesutikdamas su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu, praÅ¡o neturinę žalÄ priteisti iÅ¡ draudimo bendrovės. Neabejotina, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , emocinį sukrėtimÄ , nepatogumus.

Nekelia abejonių ir tai, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi bÅ«ti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumÄ , krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų bÅ«klę, kelio ir meteorologines sÄ lygas, matomumÄ , kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Kita vertus, vairuotojas turi pagrįstÄ teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusiÄ kliÅ«tį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada Å¡ias kliÅ«tis numatytų, pvz., kad į keliÄ netikėtai įvažiuos dviratininkas arba kad ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus, eiti pėsčiasis nesegėdamas Å¡viesÄ atspindinčio atÅ¡vaito, stovėti tinkamai nepaženklinta traktoriaus priekaba be veikiančių žibintų ir atÅ¡vaitų ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014).

Å iuo atveju teismas atsižvelgia į tai, kad kaip nurodė nukentėjusioji, o tÄ patvirtina ir eismo įvykio schema bei dalinai ir kaltinamojo parodymai, N. B. buvo bebaigianti pereiti nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , į kuriÄ Ä¯Å¾engė įsitikinusi, jog tai daryti saugu, kadangi automobilių eismas buvo neintensyvus, be to, eismo įvykis įvyko vasarÄ , 8.21 val. ryto, Å¡viesiu paros metu, eismo sÄ lygos buvo geros, tačiau kaltinamasis nebuvo pakankamai atidus, ir nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, įvažiavo į nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , taip parblokÅ¡damas nukentėjusiÄ jÄ ant važiuojamosios kelio dalies.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį Å¡ioje byloje teismas įvertina tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs nubrozdinimais deÅ¡inio kelio ir deÅ¡inės čiurnos srityje, deÅ¡inio Å¡eivikaulio iÅ¡orinio kulkÅ¡nies lūžiu, deÅ¡inio blauzdikaulio užpakalinio kraÅ¡to ir vidinio kulkÅ¡nies lūžiu su čiurnos sÄ nario panirimu (b. l. 32–33). Nukentėjusioji nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d., ortopedijos traumatologijos skyriuje, kur jai buvo atlikta operacija, po kurios, imobilizavus kojÄ , jos nebuvo galima minti aÅ¡tuonias savaites, ir nors nukentėjusiajai buvo paskirtas reabilitacinis gydimas, tačiau iÅ¡ 2019 m. vasario 18 d.

VšĮ Kauno miesto poliklinikos medicinos dokumentų išrašo (b. l.

97) matyti, kad nukentėjusiajai reikalinga tolesnė priežiÅ«ra, kai atliekamas lūžgalius fiksuojančios plokÅ¡telės ir kitų vidinių fiksuojančių įtaisų paÅ¡alinimas (Z47.0). Eismo įvykio aplinkybės, padaryti sužalojimai neabejotinai leidžia teigti, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, nepatogumus negalint vaikščioti ir pačiai save apsitarnauti. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai realaus pavojaus jos gyvybei nesukėlė, jos bÅ«klė pagerėjo.

Teismas įvertina ir nukentėjusiosios amžių, jos sveikatos bÅ«klę iki įvykio, taip pat atžvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis eismo įvykį sukėlė bÅ«damas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniÅ¡kai tvarkinga, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų atlyginta visiÅ¡kai, tačiau bÅ«tinai atsižvelgiama ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

Protingumo principas reiÅ¡kia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje bÅ«tina vertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ (CK 1.5.). Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti ne tik formaliai iÅ¡dėstyti, bet ir iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau yra iÅ¡mokėjusi 2000 (dviejų tÅ«kstančių) eurų dydžio iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti, į tai, kad nukentėjusiajai gydymas dar tęsiamas, kitus civiliniame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus nusiskundimus, nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant nukentėjusiajai iÅ¡ civilinio atsakovo papildomai 1500 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus) eurų.

Toks neturtinės žalos dydis (iš viso 3500 eurų) bus adekvatus patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog dėl nusikalstamos veikos padaryta turtinė žala yra baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dalykas, tačiau šiame straipsnyje nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji yra apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalinga pasekmė. Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, apraÅ¡ytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas ir įrodinėjamas byloje. Å iuo atveju CK normos, reglamentuojančios prievolių užtikrinimÄ â€“ CK Å eÅ¡tos knygos V skyrius – netaikomos (CK 1.1 straipsnio 2 dalis), kadangi kaltinamojo prievolė kilo iÅ¡ civilinės sutarties.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas. Å ios CK nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iÅ¡ sutartinių santykių.

Teismų praktikoje nustatytos procesinės palÅ«kanos yra priteisiamos ir civilinėse bylose, kai žala kyla iÅ¡ delikto. Procesinės palÅ«kanos yra skirtos kompensuoti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje pasisakyta, jog procesinėms palÅ«kanoms skaičiuoti ir priteisti yra bÅ«tinos dvi pagrindinės sÄ lygos: bylos iÅ¡kėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-505/2010).

Baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat minėta, kad baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl procesinės palūkanos, nėra šiame nuosprendyje nurodytų nusikaltimų tiesioginiai padariniai, ir nepriteistinos. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos nepareikštas.

Kauno teritorinė ligonių kasa civiliniam atsakovui yra pateikusi pretenzijÄ dėl 1192,50 eurų turtinės žalos atlyginimo PSDF biudžetui už N. B. gydymÄ , Å¡is klausimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji N. B. 2019 m. sausio 10 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį, kuria advokato padėjėjui Vytautui Skulsčiui pavesta ginti, atstovauti, suraÅ¡yti dokumentÄ , suteikti patarimÄ ir kitas teisines paslaugas N. B. (b. l. 77), tačiau nei minėtoje sutartyje, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nurodytas praÅ¡omas priteisti proceso iÅ¡laidų dydis, todėl proceso bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas.

Kaltinamajam R. S. F. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 64), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : R. S. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 30 MGL (1500 eurų) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 20 MGL (1000 eurų) dydžio baudÄ . Ä®pareigoti R. S. F. per 12 (dvylika) mėnesių nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudÄ sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai.

IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudÄ privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų raÅ¡tinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitÄ (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis). Nukentėjusiosios N. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ (kodas 3029112288, Geležinio vilko g. 6A, Vilnius) nukentėjusiajai N. B. 1500 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Meilutis