2018-12-05 Nr. AB-22400-3-61-3-00210-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-847-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00210-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Regruta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Regruta“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Regruta“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ Nr. ATK2-165/15 (toliau – ir Nutarimas) ir administracinę bylą dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo nutraukti.

2. Pareiškėjo teigimu, Departamentas nepagrįstai, remdamasis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 3 punktu, paskyrė Bendrovei 144 Eur dydžio baudą už tai, kad Bendrovės darbuotoja Ž. R. (toliau – ir darbuotoja, pardavėja), dirbdama bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (toliau – ir baras), 2015 m. spalio 16 d. apie 22.40 val. pardavė pirkėjui D. G. du 1 l talpos butelius alaus (vienas alaus butelis nebuvo atidarytas) ir 0,2 l talpos butelį degtinės, o pirkėjas alkoholinius gėrimus išsinešė iš baro.

3. Bendrovė nurodė, kad pirkėjas buvo įspėtas dėl alkoholio vartojimo galimybės tik bare, tačiau nepaisė jam duotų paaiškinimų, įsidėjo vieną pakuotę į pirkinių maišą, kuomet ši dar nebuvo atidaryta, nepakluso pardavėjos reikalavimui alkoholinius gėrimus suvartoti vietoje. Dėl neteisėto pirkėjo veikimo viena pakuotė liko neatidaryta, o alkoholiniai gėrimai nebuvo suvartoti vietoje. Pareiškėjas teigė, kad buvo sudarytos visos sąlygos pirkėjams žinoti ir elgtis taip, kad alkoholiniai gėrimai, įsigyti po 22 val., būtų suvartoti vietoje. Atkreipė dėmesį į tai, kad pardavėjai už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsnio 3 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda, tačiau nesulaukus minėto ginčo išsprendimo apeliaciniame teisme, atsakovas priėmė skundžiamą Nutarimą.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK Panevėžio PK) pareigūnų surinkta medžiaga buvo nustatyta, kad Bendrovei priklausančiame bare prekiaujama alkoholiniais gėrimais gamykliniu būdu uždarytoje pakuotėje ir neužtikrinama, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje.

6. Departamentas pažymėjo, kad būtent pareiškėjui nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai būtų parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Pabrėžė, kad buvo parduotas didelis kiekis alkoholinių gėrimų, skirtingo asortimento, taip pat viena pakuotė buvo neatidaryta, kas, atsakovo įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nesugebėjo užtikrinti minėto reikalavimo laikymosi. Net jeigu pardavėja ir būtų atidariusi visų alkoholinių gėrimų pakuotes, pareiškėjas pažeistų Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimą, nes vienam pirkėjui konkrečiu atveju buvo parduotas itin didelis kiekis skirtingo asortimento alkoholinių gėrimų, tokiu būdu neužtikrinant alkoholinių gėrimų vartojimo tik vietoje.

7. Nesutikdamas su pareiškėjo argumentais dėl pardavėjos administracinio teisės pažeidimo nagrinėjamos bylos, atsakovas pabrėžė, kad Įstatymo pažeidimai buvo nustatyti Bendrovės atžvilgiu, o ne fizinio asmens atžvilgiu, kuriam atsakomybė kilo pagal ATPK nuostatas. Atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pažymėdamas, kad ekonominės sankcijos ūkio subjektams gali būti taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, įtvirtintus ATPK; administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas prejudicinės galios šioje nagrinėjamojoje byloje neturi (LVAT 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-123/2013).

8. Atsakovas nurodė, kad vyresniosios tyrėjos S. A. tarnybinis pranešimas, vyresniojo tyrėjo R. S. tarnybinis pranešimas, pirkėjo D. G. rašytinis paaiškinimas, Bendrovės pardavėjos rašytinis paaiškinimas, įvykio metu darytos nuotraukos ir kitos aplinkybės patvirtina, jog nebuvo laikomasi Įstatymo nuostatų.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis teismas nustatė, jog 2015 m. spalio 16 d. apie 22.41 val. Bendrovės pardavėja pirkėjui D. G. pardavė du 1 l talpos butelius alaus (vieną gamykliniu būdu uždarytą, vieną – atidarytą) ir vieną atidarytą 0,2 l talpos butelį degtinės, kuriuos jis išsinešė iš baro patalpų į gatvę.

11. Teismas sprendė, kad Bendrovės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai nebuvo parduodami atidarytoje pakuotėje ir buvo vartojami ne vietoje. Teismas pažymėjo, kad užtikrinimas, jog alkoholiniai gėrimai būtų vartojami tik vietoje, privalo būti realus, nepakanka vien informuoti pirkėjus apie nurodyto pobūdžio draudimą. Tai, kad alkoholiniai gėrimai pirkėjui buvo parduoti ne vartoti vietoje, teismo vertinimu, rodo ir ta aplinkybė, kad pardavėja pardavusi du 1 l talpos butelius alaus (6% stiprumo) ir vieną 0,2 l talpos butelį degtinės pirkėjui nepadavė alkoholiniams gėrimams gerti skirtos taros (bokalo, stiklinės, stikliuko ar pan.), o atiduodant tris butelius ir dar skirtingo asortimento gėrimų jai turėjo kilti pagrįstų abejonių, kad alkoholiniai gėrimai nebus vartojami vietoje, be to, ji vieno butelio alaus visiškai neatidarė. Teismas taip pat pažymėjo, teisminio nagrinėjimo metu pardavėja negalėjo paaiškinti, kodėl bare esant grotoms, atitveriančioms prekystalį ir lentynas su alkoholiu nuo salės, ji nepadėjo parduodamų gėrimų taip, kad pirkėjas negalėtų jų pasiimti, kol pardavėja šių butelių neatsuko. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nesiėmė efektyvių priemonių, kad alkoholiniai gėrimai (alus ir degtinė) nebūtų išsinešti ir baro, pareiškėjo pasirinktos priemonės, kurias panaudojo jo darbuotoja (atidarė tik du alkoholinio gėrimo butelius, nepadavė taros skirtos alui ir degtinei gerti, pati alkoholinių gėrimų neišpilstė), neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai nuo 22 iki 8 valandos būtų vartojami vietoje.

12. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Bendrovės darbuotoja, pardavusi alkoholinį gėrimą, nebuvo nubausta teisės aktų nustatyta tvarka, administracinio teisės pažeidimo byla jai nutraukta, negali būti pagrindu šią bylą nutraukti, nes pagal LVAT praktiką administracinėse bylose Nr. A62-2928/2011, Nr. A858-351/2013 ekonominės sankcijos ūkio subjektams gali būti taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, įtvirtintus ATPK. Sprendžiant klausimą dėl to, ar ūkio subjektas pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas, turi būti įvertinama visų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, tuo tarpu, ūkio subjekto darbuotojo veiksmai ar neveikimas yra tik vienas iš tokių faktorių.

III. 13. Pareiškėjas MB „Regruta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

14. Apeliacinis skundas, be pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teismas neįvertino reikšmingų aplinkybių apie tai, kad pardavėja įspėjo pirkėją apie tai, jog alkoholiniai gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, taip pat to, kad pardavėja atidarė dvi iš trijų alkoholinių gėrimų pakuotes, o trečiosios negalėjo atidaryti dėl pirkėjo veiksmų, nes jis butelį įsidėjo į pirkinių maišą. Pirkėjui buvo pateikta tinkama tara vartoti gėrimus vietoje, užtikrintos tinkamos sąlygos juo vartoti vietoje.

14.2. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nustatė prejudicinius faktus, turinčius reikšmės vertinant ne tik pardavėjos, bet ir Bendrovės veiksmus, ir vertintinus kaip pakankamas Bendrovės taikytas priemones Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimu įgyvendinti: alkoholis buvo parduodamas nedidelėje patalpoje, grotuotame bare, tačiau jame yra visos sąlygos alkoholį vartoti vietoje; pardavėja garsiai informavo pirkėją apie tai, kad alkoholį reikia vartoti vietoje; pardavėja ėmėsi tinkamų ir pakankamų priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis galėjo imtis, kad Įstatymo reikalavimai nebūtų pažeisti.

14.3. Skirtingo asortimento alkoholinių gėrimų pasirinkimas yra pirkėjo apsisprendimo reikalas, pirkėjo įsigytas alkoholio kiekis ir jo rūšys sudarė pagrindą manyti, kad alkoholiniai gėrimai bus vartojami vietoje, nes stipraus alkoholio kiekis buvo nedidelis. Apeliantas teigia, kad Bendrovė ėmėsi pakankamų, objektyvių, protingų priemonių įgyvendinant Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą, veikė sąžiningai, visomis įmanomomis priemonėmis, atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir pirkėjo veiksmus.

15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad palaiko savo atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas nesiėmė efektyvių priemonių, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešti, pardavėjos pasirinktos priemonės (atidarė tik du alkoholinio gėrimo butelius, nepadavė taros skirtos alui ir degtinei gerti, pati alkoholinių gėrimų neišpilstė) neužtikrino Įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos vykdymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. ATK2-165/15, kuriuo nuspręsta taikyti Bendrovei ekonominę sankciją už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas (bylai aktuali 2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1737 redakcija) nustato, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

18. Aiškindamas šios teisės normos turinį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (žr. 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalis (bylai aktuali 2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1737 redakcija) numato, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.

19. Šioje administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjui priklausančiame bare Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytu draudžiamu laiku (2015 m. spalio 16 d. apie 22.41 val.) pardavėja pirkėjui D. G. pardavė du 1 l talpos butelius alaus (vieną gamykliniu būdu uždarytą, vieną – atidarytą) ir vieną atidarytą 0,2 l talpos butelį degtinės, kuriuos pirkėjas išsinešė iš baro į gatvę. Nurodyta nagrinėjamai bylai reikšminga faktinė aplinkybė pirmosios instancijos teismo nustatyta remiantis byloje esančiais įrodymais, kurių pareiškėjas nepaneigė ir iš esmės neginčija. Pagrindinis ginčas kilo dėl to, ar Bendrovė ėmėsi visų būtinų realių priemonių siekiant užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje.

20. Pareiškėjas tvirtino, jog jis ėmėsi pakankamų, objektyvių, protingų priemonių įgyvendinant Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą; buvo užtikrintos tinkamos sąlygos gėrimus vartoti vietoje, pardavėja įspėjo pirkėją apie tai, jog alkoholiniai gėrimai parduodami tik vartoti vietoje, pardavėja atidarė dvi iš trijų alkoholinių gėrimų pakuotes, o trečiosios negalėjo atidaryti dėl pirkėjo veiksmų, nes jis butelį įsidėjo į pirkinių maišą.

21. Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodytų argumentų reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Taip pat pažymėtina, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi. Be to, nagrinėjant administracines bylas inter alia (be kita ko) dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės, kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie baro darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei.

22. Kaip nustatyta šioje administracinėje byloje, alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavė apelianto darbuotoja pardavėja, t. y. asmuo, veikiantis pareiškėjo vardu. Taigi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjo padarytu pažeidimu. Kaip matyti pagal byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo taikytos prevencinės priemonės buvo neefektyvios.

23. Pasisakydama dėl aplinkybės, kad paminėta pareiškėjo darbuotoja Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarimu nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn už šį pažeidimą (nenustačius ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties), reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pažymi, kad šis Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai (ABTĮ 57 str. 2 d.). Šioje administracinėje byloje jis gali (ir turi) būti teismo vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Toks įvertinimas teismo yra atliekamas pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, kuriose, be kita ko, nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.). Tai reiškia, kad (nors ir tų pačių) įrodymų įvertinimas, atliktas paminėtame Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarime, savaime nesuponuoja, kad šioje (kitoje) byloje teismas neturi atlikti savo, galbūt kitokio, šių įrodymų įvertinimo ir padaryti kitokias šių įrodymų įvertinimo išvadas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad juridinio asmens atsakomybei atsirasti Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, gali būti taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijai. Taip pat pažymėtina, kad, skirtingai nei ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas, dėl kurio pasisakė Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. nutarime, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad padarius tokį pažeidimą pareiškėjo, taip pat kaip ir jo darbuotojo, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1708-143/2015).

24. Remdamasi nurodytais argumentais, taip pat sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais įrodymų įvertinimo argumentais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo padaryto Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo faktas laikytinas nustatytu šioje administracinėje byloje. Skirtingai nei teigiama pareiškėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje reikšmingas aplinkybes bei įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog vien įspėti pirkėją apie draudimą išsinešti alkoholinius gėrimus nepakanka, tai, kad vieno iš trijų alkoholinių gėrimų butelių pardavėja neatidarė, kad nepadavė taros skirtos alui ir degtinei gerti, pati alkoholinių gėrimų neišpilstė, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovo pasirinktos priemonės buvo nepakankamos ir neužtikrino Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimo laikymosi.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Regruta“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas