2025-09-24 Nr. AB-14875-3-62-3-02914-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-113-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02914-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Niklita“) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Kalėjimų tarnyba), 20 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime (iki reorganizacijos – Marijampolės pataisos namai) (toliau – ir Marijampolės kalėjimas) nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. buvo neužtikrintas visavertis, pakankamo kiekio ir energetinės vertės maitinimas. Nuteistieji buvo maitinami pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtintas maitinimo normas, pagal kurias, nedirbančiam asmeniui skiriama paros suma yra nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur, o dirbančiam – nuo 1,35 Eur iki 1,90 Eur. Ši suma nekito nuo 2007 m., tačiau maisto produktai ženkliai pabrango, todėl nuteistųjų maitinimas neatitiko jų poreikio. Porcijų kiekis ir maisto normos neatitiko nustatytų reikalavimų, sriuboje buvo daug vandens, mažai daržovių, košės vandeningos, perkamos pašarinės daržovės ir pan. Pareiškėjo teigimu, produktų maistinė vertinė buvo labai žema, riebalų, mėsos kiekiai sumažinti, pavyzdžiui, guliaše vietoj 70 g geriausiu atveju buvo apie 30–40 g mėsos. Maitinimas visą laiką neatitiko pareiškėjo fiziologinių mitybos normų, nebuvo užtikrinama maisto energetinė vertė ir kokybė. Pareiškėjas pažymėjo, jog nebuvo kam išreikšti pretenzijas dėl netinkamo maitinimo, patikrinimai nebuvo atliekami. Nors maisto davinius tikrindavo komisijos, tačiau jų atvykimo dienos įstaigai buvo žinomos iš anksto, todėl tikrinimo dienomis maisto daviniai atitikdavo normas.

3. Savo poziciją dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas grindė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 30 d. ataskaita Nr. 2017/1-63, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 1/3D-2994 bei 2021 m. sausio 20 d. raštu Nr. 1/3D-171 „Dėl Seimo kontrolieriaus pateiktos informacijos“.

4. Dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas jautė alkį, didelius svorio pokyčius, išsekimą, vangumą, apatiją, atsirado potraukis kaupti maistą, pasidarė irzlus, sunkiai tramdė pyktį, nuolat galvojo apie maistą, o laidos apie maistą tapo pačios įdomiausios, kas rodo tam tikrus psichinės ligos požymius. Dėl gėdos jausmo į gydytojus nesikreipė. Dėl netinkamo maitinimo jis buvo kankinamas, kalėjo žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis.

5. Kaip precedentą pareiškėjas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinę bylą Nr. TA-376-789/2023, kurioje, jo nuomone, buvo nagrinėtos analogiškos aplinkybės, t. y. maisto davinio kiekio ir energetinės vertės nuteistiesiems neužtikrinimas tuo pačiu laikotarpiu ir konstatuotas pažeidimas.

6. Pareiškėjas žodžiu ne kartą išsakė nepasitenkinimą dėl maisto, ši problema ne kartą svarstyta ir Kolektyvų tarybos posėdžiuose, todėl administracijos veiksmai, nepasirūpinant tinkamu maitinimu, yra tyčiniai, pažeidžiantys Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas, draudžiančias kankinimus.

7. Atsakovo atstovas Kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad nuteistųjų maitinimas Marijampolės kalėjime organizuojamas pagal teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis juose patvirtintais valgiaraščiais. Marijampolės kalėjimas periodiškai, bent kartą per pusmetį, teikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto (toliau – ir KTU) Maisto instituto Maisto tyrimų centrui, pataisos namuose maisto kokybę tikrina ir valstybinės institucijos. Marijampolės kalėjimas yra sudaręs sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Niklita“, kuri, teikdama maitinimo paslaugas nuteistiesiems, griežtai vadovaujasi patvirtintais valgiaraščiais ir nustatytomis normomis. Patvirtinti valgiaraščiai yra visiškai subalansuoti, atitinka kaloringumo reikalavimus, o pagrindinių maisto elementų kiekis netgi viršija patvirtintas fiziologines mitybos normas. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) 16 punktu, bent kartą per pusmetį atliekami maisto laboratoriniai tyrimai. Marijampolės kalėjimas nuolat teikia maisto pavyzdžius KTU Maisto tyrimų centrui patikrai, jame sudaryta maitinimo paslaugos tikrinimo komisija, kuri ne rečiau kaip kartą per mėnesį atlieka maitinimo paslaugų kokybės patikrinimus. Patikrinimų metu yra matuojama maisto davinio temperatūra, maisto produktų kokybė, paruošimo sąlygos, sveriamos maisto porcijos. Apie nustatytus neatitikimus informuojama maitinimo paslaugas teikianti įmonė. Kaip matyti iš teismui pateiktų patikrinimo aktų, jokių pažeidimų ginčo laikotarpiu nebuvo nustatyta. Pareiškėjo skundo argumentai grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina Marijampolės kalėjimo neteistų veiksmų. Į Resocializacijos skyriaus psichologus, sveikatos priežiūros specialistus dėl neužtikrinto visaverčio maitinimo, dėl maisto davinių kiekio ir kokybės, jo paties svorio kritimo ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė. Kalėjimų tarnyba laikosi teisės aktų nuostatų, tinkamai juos įgyvendina.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir TM) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. TM atsiliepime nurodė, kad pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 5 punktą nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, kuri privalo vykdyti tiek Kalėjimų departamento direktoriaus, tiek teisingumo ministro įsakymus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl nuteistųjų maitinimo fiziologinių normų, ir kol šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos, jos yra teisėtos.

11. TM vertinimu, šiuo netaikytina administracinė byla Nr. TA-376-789/2023, nes joje buvo keliamas klausimas dėl veganiško maisto, o nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nekelia klausimų dėl valgiaraščių veganams atitikimo fiziologinėms normoms, todėl pareiškėjo situacija nėra susijusi su situacija, nagrinėta jo nurodytoje administracinėje byloje Nr. TA-376-789/2023. Nagrinėjamu atveju turėtų būti aktuali LVAT 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-486-815/2023, kurioje buvo skundžiami valstybės veiksmai dėl kalinamų asmenų nevisaverčio maitinimo.

12. TM įsitikinimu, pareiškėjui buvo užtikrinamas subalansuotas ir visavertis maitinimas, o jo teiginiai apie nuolatinį badavimą yra subjektyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – egzistavimą. Nenustačius neteisėtų TM veiksmų, negalima ir atsakomybė, o taip pat ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui.

II. 13. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo G. V. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis.

14. Teismas nustatė, kad G. V. nuo 2021 m. liepos 22 d. atlieka bausmę Marijampolės kalėjime (iki reorganizacijos – Marijampolės pataisos namuose). Dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas į laisvės atėmimo vietos administraciją su rašytiniais skundais nesikreipė, tačiau 2023 m. spalio 11 d. pateikė skundą dėl neturtinės 20 000 Eur žalos priteisimo laisvės atėmimo įstaigoje jam tiekiant nevisavertį, nepakankamo kiekio ir nepakankamos energetinės vertės maitinimą nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d.

15. Iš byloje esančių 2019 m. birželio 14 d. Maitinimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 27/10-61, 2022 m. birželio 14 d. Maitinimo paslaugos teikimo Marijampolės pataisos namuose viešojo pirkimo–pardavimo sutarties, kuriomis iš trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Niklita“ įsigyta Marijampolės kalėjime esančių nuteistųjų maitinimo paslauga, taip pat iš prie sutarties esančių priedų – Maitinimo paslaugų įkainiai (2 priedas), matyti įkainių, skirtų vieno asmens maitinimui per parą, pokyčiai: 2018 m. dirbančiam asmeniui skirta 1,82 Eur, nedirbančiam – 1,82 Eur; 2019 m. dirbančiam vyrui skirta 3,30 Eur, nedirbančiam – 3,30 Eur; 2022 m. dirbančiam vyrui skirta 3,79 Eur, nedirbančiam – 2,90 Eur. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, jog vieno asmens maitinimui skiriama suma nesiekia 2 Eur, nes, kaip matyti, nuo 2022 m. ši suma yra beveik dvigubai didesnė nei Įsakymu patvirtintose Maitinimo normose, taigi realiai valdžios institucijos užtikrino, kad nuteistųjų maitinimui būtų skirtos didesnės lėšos nei nustatyta teisės aktuose.

16. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 30 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-63, bei 2019 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. 1/3D-2994 rekomenduota persvarstyti maitinimo įkainius, padidinti mitybos normas ir maistinę vertę, tačiau: pirma, nurodyta ataskaita ir raštas nėra aktualūs nagrinėjamo ginčo kontekste; antra, nuo nurodyto laikotarpio iki ginčo laikotarpio pradžios praėjo daugiau nei 4 metai, buvo beveik dvigubai padidinti įkainiai, taip pat keisti valgiaraščiai. Šios aplinkybės pripažintos ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2022 m. gruodžio 8 d. pažymoje Nr. 4D-2022/1-990, kurioje rekomenduota Lietuvos Respublikos teisingumo ministrei panaikinti realios teisinės galios neturintį teisės aktą – Įsakymu patvirtintas Maitinimo normas, kas ir buvo padaryta, Maitinimo normos nuo 2023 m. sausio 1 d. neteko galios. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 30 d. ataskaita Nr. 2017/1-63 bei 2019 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. 1/3D-2994 nepatvirtina, kad jis buvo maitinamas netinkamai. Pareiškėjo nurodytą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2021 m. sausio 20 d. raštą Nr. 1/3D-171 „Dėl Seimo kontrolieriaus pateiktos informacijos“ teismas nelaikė reikšmingu nagrinėjamo ginčo kontekste, kadangi jame keliami klausimai, susiję su nuteistiesiems taikomais ribojimais įsigyjant maisto produktus, ribojamais dėl jų individualios veiklos, dėl kamerose taikomų taisyklių, todėl niekaip nepatvirtino pareiškėjo nurodomų aplinkybių apie netinkamą maitinimą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo finansavimo maitinimui atmetė kaip neįrodytus.

17. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su tiekiamo maisto kokybe, teismas pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai patvirtino, kad KTU Maisto tyrimų centras ginčo laikotarpiu ne kartą atliko nuteistiesiems tiekiamo maisto tyrimus, nustatinėdamas dienos patiekalų energetinę vertę, maisto rodiklius ir pažeidimų nenustatė. Tyrimo protokoluose nurodytas išvadas sugretinus su Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintuose valgiaraščiuose nurodytais patiekalais, jų chemine sudėtimi dirbantiems ir nedirbantiems vyrams, matyti, kad maistas tiekiamas pagal valgiaraštį, jo energetinė vertė dažnai net didesnė nei valgiaraštyje nustatyta. Taigi protokolai paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad maistas neatitinka nustatytų energetinės vertės normų bei cheminės maisto produktų sudėties.

18. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) Marijampolės departamentas pagal gautus vartotojų skundus taip pat atliko nevienkartinius tyrimus Marijampolės kalėjime. Tikrinta, ar pagrįsti skundai dėl gaminamo maisto kokybės, jo saugos, technologinių gamybos procesų, receptūrų, temperatūros. 2021 m. spalio 14 d. patikrinimo aktu Nr. 41VMĮP-96, 2022 m. vasario 24 d. patikrinimo aktu Nr. 41VMĮP-148, 2022 m. gegužės 16 d. patikrinimo aktu Nr. 41VMĮP-215, 2023 m. gegužės 8 d. patikrinimo aktu Nr. 41VMĮP-402 esminių pažeidimų nenustatyta, vartotojų skundai atmesti kaip nepagrįsti. 2024 m. vasario 24 d. patikrinimo akte Nr. 41VMĮP-148 tik pažymėta, kad žuvies kotletų išvaizda nebuvo be priekaištų, kadangi jie buvo sulipę, netolygiai apkepę ir beformiai.

19. Sistemingai maisto kokybę Marijampolės kalėjime tikrino ir Kalėjimų tarnybos bei Marijampolės pataisos namų sudaryta komisija, kurios laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d. patikrinimo aktuose konstatavo, kad nenustatyti jokie maisto kokybės trūkumai, patiekalų neatitikimo valgiaraščiams faktai, patiekalų svorio netikslumai ar tiekiamo maisto temperatūros nesilaikymo faktai.

20. Teismo vertinimu, šie įrodymai leidžia spręsti, kad tokios apimties, dažnumo ir neplaniniai tikrinimai buvo veiksmingos valdžios institucijos pastangos užtikrinti tinkamą nuteistųjų maitinimą. Šie įrodymai paneigė deklaratyvius pareiškėjo tvirtinimus, kad tikrinimai buvo iš anksto suderinti ir neveiksmingi. Šie įrodymai taip pat patvirtino, kad Marijampolės kalėjimas sistemingai domėjosi nuteistųjų maitinimu, ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti, kad nuteistiesiems teikiamos maitinimo paslaugos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentus dėl Marijampolės kalėjimo administracijos neveiklumo teismas atmetė.

21. Teismas atkreipė dėmesį, jog būtent dėl aptartųjų sistemingų tikrinimų, 2023 m. rugsėjo 14 d. patikrinimu aktu Nr. LV-45637 (tikrintas 2023 m. rugsėjo 14 d. maistas) nustatyti maisto kokybės, temperatūros ir svorio trūkumai: dešrelės buvo patiektos su nevalgomu apvalkalu, kai kurie maisto ruošimo indai laikomi ant žemės; žirnių sriuboje beveik nebuvo žirnių, ją sudarė pagrinde sultinys; tiekiama bulvių košės temperatūra buvo 58°C, nors turėjo būti 63°C; pirmojo davinio svoris (nedirbančio asmens) buvo 1 065,90 g, nors turėjo būti 1 120 g, antrojo davinio svoris (dirbančio asmens) buvo 1 394 g, nors turėjo būti 1 470 g. Todėl teismas pripažino įrodytu, kad nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. Marijampolės kalėjimo (iki reorganizacijos ir Marijampolės pataisos namuose) administracija neužtikrino, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjui būtų patiektas teisės aktų reikalavimus atitinkantis maitinimas pagal jo kiekį ir kokybę. Dėl to pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos.

22. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju dėl neužtikrinto tinkamo maitinimo 2023 m. rugsėjo 14 d., pareiškėjas galėjo patirti didesnius nepatogumus ir išgyvenimus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei kalinimo sąlygos šioje dalyje būtų užtikrintos pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau pareiškėjas neįrodė patyręs itin didelius išgyvenimus, sukėlusius ilgalaikes psichologines ar fizines pasekmes. Jis dėl netinkamo maitinimo patirtų išgyvenimų nesikreipė psichologo pagalbos ar į kitus specialistus dėl sveikatos sutrikimų, taip pat raštu nesikreipė su prašymais į laisvės atėmimo vietos įstaigą dėl tinkamų kalinimo sąlygų sudarymo, o visa tai leidžia spręsti, kad pareiškėjo patiriami nepatogumai nebuvo tokie dideli. Įvertinęs pažeidimo mąstą ir trukmę, teismas sprendė, jog pažeidimas yra nedidelis ir vienkartinis, todėl pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama satisfakcija už nustatytą pareiškėjo teisių pažeidimą.

23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybės, jog jis dėl netinkamo maitinimo neteko daug svorio. Pareiškėjo asmens bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. liepos 19 d. jo svoris – 81 kg, o 2023 m. spalio 26 d. – 76,2 kg, tačiau vien šis faktas nepakankamas pripažinti, kad svoris netektas būtent Marijampolės kalėjime ir dėl netinkamo maitinimo. Iš asmens duomenų bylos matyti, kad pareiškėjas į Marijampolės laisvės atėmimo įstaigą atvyko 2021 m. liepos 22 d. iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir iki 2022 m. birželio 9 d. sistemingai buvo ten etapuojamas, tad svorio praradimą galėjo įtakoti įvairios aplinkybės, nebūtinai susijusios su maitinimo kokybe, juolab su vienkartiniu nustatytu faktu. Be to, teismo vertinimu, 4,8 kg praradimas per didesnį nei 2 metų laikotarpį, nevertintinas kaip kritinis. Aplinkybę, kad nestebimas pareiškėjo raumenų sunykimas, kūno alinimo požymiai, nuovargis, mieguistumas ar apatija dėl prasto maitinimo patvirtina ir 2023 m. gruodžio 15 d. Medicininis pažymėjimas Nr. 954. Tai, kad pareiškėjas dėl nustatyto pažeidimo nepatyrė didelių išgyvenimų patvirtina ir Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. gruodžio 20 d. pažyma Nr. RV-20-9668, nes pareiškėjas ginčo laikotarpiu į medikus dėl skunde išdėstytų aplinkybių nesikreipė. Pareiškėjo atsikirtimai, kad lankėsi pas psichologus tik patvirtina, jog jis į psichologus kreipėsi dėl problemų, nesusijusių su maisto kokybe. Prie skundo pateikti išrašai iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos patvirtina, kad pareiškėjas medikų buvo konsultuotas dėl įvairių fizinių negalavimų, kurie nėra susiję su ginčo dalyku.

24. Nors pareiškėjas tvirtino žodžiu reiškęs pastabas dėl maitinimo, maitinimo klausimai buvo keliami 2022 m. kovo 17 d., 2022 m. gegužės 18 d., 2023 m. rugsėjo 15 d., 2023 m. spalio 6 d. Kolektyvų tarybos posėdžiuose, jie savaime nepatvirtina, kad minėti nusiskundimai buvo pagrįsti.

25. Teismas atmetė atmeta ir pareiškėjo skunde išreikštą reikalavimą kaip precedentu remtis LVAT 2023 m. birželio 7 d. administracinėje byloje Nr. TA-376-789/2023 suformuotu teisės normų aiškinimu, kadangi pareiškėjo nurodomoje byloje buvo keliamas klausimas dėl reikalavimų, susijusių su veganišku maitinimu, t. y., kai asmuo tam tikrą laiką buvo maitinamas visiškai ne pagal jam sudarytą valgiaraštį, taigi pagal valdžios institucijos veiksmus, pažeidimo pobūdį, laikotarpį, nurodytoje byloje buvo konstatuotas visai kitokios apimties pažeidimas.

III. 26. Pareiškėjas G. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis raštu ar žodžiu įkalinimo įstaigos administracijai kėlė pretenzijas dėl prasto maitinimo. Priešingai, prie skundo buvo pridėti nuteistųjų tarybos narių protokolai, kurie patvirtina, jog pareiškėjas nuolat kėlė klausimą dėl nekokybiško maitinimo.

28. Taip pat, pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nesivadovavo LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-376-789/2023, kurioje pareiškėjui už tokį patį pažeidimą buvo priteistas 1 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjui keista, kaip minėtoje byloje asmeniui, kuris laisvės atėmimo bausmę atliko toje pačioje įkalinimo įstaigoje, tokį patį laikotarpį, maitinant tuo pačiu maistu, t. y. esant skundui tomis pačiomis aplinkybėmis, bylos išsprendžiamos visiškai skirtingai.

29. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pažeidimas yra mažareikšmis ir šiuo atveju nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos pinigais.

30. Atsakovo atstovas Kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

31. Kalėjimų tarnyba nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose ir priėmė sprendimą, kurį pakeisti, ar panaikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas.

32. Byloje nenustatyta, jog dėl neva netinkamo maitinimo Marijampolės kalėjime, būtų padarytas ilgalaikis poveikis pareiškėjo sveikatai. Taip pat nenustatyta ir tai, jog Marijampolės kalėjimas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Marijampolės kalėjimas sistemingai domėjosi nuteistųjų maitinimu, ėmėsi aktyvių veiksmų užtikrinti, kad nuteistiesiems teikiamos maitinimo paslaugos atitiktų teisės aktų reikalavimus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas buvo laikomas alkanas, ar dėl nepakankamo maitinimo būtų nusilpęs. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad dirbantiems vyrams skiriama maitinimo išlaidų norma neatitiktų nustatytoms normoms.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

34. TM nurodo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Marijampolės kalėjime paros maitinimo kaina yra 2 kartus didesnė už patvirtintas Maitinimo normas.

35. Pareiškėjo išsakyti teiginiai dėl jam padarytos neturtinės žalos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Byloje nenustačius, kad dėl atsakovo vienkartinio ir mažareikšmio pažeidimo pareiškėjui kilo padariniai, šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už teisės į tinkamą maitinimą pažeidimą.

36. TM nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, įstatymo nuostatų ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Niklita“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

38. UAB „Niklita“ nurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudariusi 2019 m. birželio 14 d. maitinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 27/10-61 su tuometiniais Marijampolės pataisos namais dėl maitinimo paslaugų teikimo nuteistiesiems. UAB „Niklita“ yra juridinis asmuo, perkantis maisto produktus didmeninėmis kainomis, todėl skiriamos išlaidų normos neturėtų būti lyginamos su maisto produktų kainomis, už kurias perka fiziniai asmenys. Atsižvelgiant į tai, maitinimo įkainiai yra adekvatūs ir užtikrinantys tinkamą nuteistųjų maitinimą. Be to, įmonė, teikdama maitinimo paslaugas, griežtai vadovaujasi visais šias paslaugas reglamentuojančiais teisės aktais. Patvirtinti valgiaraščiai yra visiškai subalansuoti, juose nustatytos normos atitinka kaloringumo reikalavimus, patvirtintos taisyklės atitinka aukštus maitinimo organizavimo standartus. Be kita ko, periodiškai, bent kartą per pusmetį yra atliekami KTU Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimai, kurie tikrina maisto kokybę. Maisto kokybės planinius ir neplaninius patikrinimus atlieka ir VMVT Marijampolės departamentas, kurių patikrinimuose ginčui aktualiu laikotarpiu dėl nevisaverčio ir nepakankamo maitinimo pažeidimų nebuvo nustatyta. Maitinimo sutarties sąlygų laikymąsi prižiūri ir Marijampolės kalėjime sudaryta komisija.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė objektyvių duomenų dėl tariamų neteisėtų veiksmų, kurie įrodytų neturtinės žalos egzistavimą. Priešingai, pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, išreiškiantys subjektyvią nuomonę.

40. Nors pareiškėjas remiasi LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-376-789/2023, bet šioje byloje buvo keliams klausimas dėl veganiško maitinimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui G. V. neturtinę žalą, kilusią pareiškėjui Marijampolės kalėjime atliekant bausmę nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d., atsakovo atstovui neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. tiekiant nevisavertį, nepakankamo kiekio ir energetinės vertės maitinimą.

42. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažinęs, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (2023 m. rugsėjo 14 d. nustatyti vienkartinio pobūdžio maisto kokybės, temperatūros ir svorio trūkumai). Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

43. Pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktomis išvadomis ir prašo teismo priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo patirtą 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

44. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

45. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

46. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl visaverčio maitinimo neužtikrinimo, skiriant tam nepakankamą finansavimą, byloje pateiktus įrodymus (be kita ko, 2019 m. birželio 14 d. maitinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 27/10-61, Seimo kontrolieriaus 2022 m. gruodžio 8 d. pažyma Nr. 4D-2022/1-99), nustatė, jog maitinimas laisvės atėmimo vietos įstaigoje (Marijampolės kalėjime) organizuotas pagal teisės aktų reikalavimus, maitinimo išlaidų normos, įtvirtintos Įsakyme, yra viršijamos, prioritetą teikiant fiziologinėms mitybos normoms užtikrinti. Kadangi ginčo laikotarpiu buvo organizuojami planiniai ir neplaniniai patikrinimai, skirti užtikrinti nuteistiesiems teikiamų maitinimo paslaugų kokybę, ir tik Marijampolės kalėjimo komisijos pasirašytame 2023 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo akte Nr. LV-45637 (tikrintas 2023 m. rugsėjo 14 d. maistas) buvo nustatyti maisto kokybės, temperatūros ir svorio trūkumai: dešrelės buvo patiektos su nevalgomu apvalkalu, kai kurie maisto ruošimo indai laikomi ant žemės; žirnių sriuboje beveik nebuvo žirnių, ją sudarė pagrinde sultinys; tiekiama bulvių košės temperatūra buvo 58°C, nors turėjo būti 63°C; pirmojo davinio svoris (nedirbančio asmens) buvo 1 065,90 g, nors turėjo būti 1 120 g, antrojo davinio svoris (dirbančio asmens) buvo 1 394 g, nors turėjo būti 1 470 g, teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti Marijampolės kalėjimo neteisėtus veiksmus organizuojant nuteistųjų (tarp jų pareiškėjo) maitinimą pagal jo kiekį ir kokybę. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į medikus ir psichologus dėl neužtikrinto tinkamo visaverčio maitinimo, dėl pakankamo kiekio ir kokybės maisto davinių neužtikrinimo.

47. Be kita ko, tai, kad pareiškėjas nuolat kėlė klausimą dėl nekokybiško maitinimo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog pažeidimas dėl nustatyto maisto kokybės, temperatūros ir svorio trūkumo buvo vienkartinio pobūdžio, t. y. tik 2023 m. rugsėjo 14 d.

48. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

49. Asmens patirtos neturtinės žalos atlyginimo sąlygas bei tvarką reglamentuoja CK 6.250 straipsnio nuostatos. CK 2.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti ir (ar) sušvelninti asmens patirtus neturtinius praradimus ir neigiamus padarinius, suteikiant asmeniui galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais arba pakeičiant asmens prarastas vertybes kitais asmeniui vertingais dalykais, ir taip siekti atkurti pažeistų asmens teisių pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; kt.).

51. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad neturtinės žalos prigimtis lemia minėtos žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinė žala yra glaudžiai susijusi su asmens fizinio ar dvasinio pobūdžio neigiamais išgyvenimais, kurių buvimo pagrįsti tiesioginiais įrodymais asmuo praktiškai negali. Dėl šios priežasties ginčo dėl asmens patirtos neturtinės žalos nagrinėjimo metu negali būti taikomi įprasti įrodymų konkretumo standartai. Asmeniui siekiant įrodyti patirtą neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. aplinkybės, kurios sudaro logišką pagrindą teigti, jog egzistuoja materialiojo teisinio pobūdžio faktas – asmuo patyrė neturtinę žalą. Asmeniui įrodžius aplinkybes, neabejotinai darančias neigiamą poveikį asmeniui, teismas gali konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-32-502/2025; kt.).

52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad asmuo, kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, įprastai patiria neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-87-602/2025; kt.). Asmens patirtos neturtinės žalos dydis yra nustatomas teismo pagal administracinėje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad neturtinės žalos dydį nustato teismas, o minėtą žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių aplinkybių, reikšmingų minėtos žalos dydžiui nustatyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-237-415/2018; kt.).

53. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra pabrėžęs, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Pripažinęs pareiškėjo reikalavimo atlyginti patirtą neturtinę žalą pagrįstumą, teismas vertina, ar atlikto teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu sudaro pakankamą ir teisingą satisfakciją pažeistai asmens teisei apginti. Nustatęs, kad asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nesudaro pakankamos ir teisingos satisfakcijos pažeistai asmens teisei apginti, teismas priteisia asmeniui patirtą neturtinę žalą pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

54. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nustatęs nežymius, vienkartinio pobūdžio, trumpalaikius kalinimo sąlygų pažeidimus (nepriklausomai nuo kalinimo įstaigos tipo), teismas, atsižvelgdamas į individualią pareiškėjo situaciją, tik konstatuoja atliktą teisės aktų pažeidimą, nepriteisdamas asmeniui patirtos neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; kt.).

55. Kadangi Marijampolės kalėjimo komisijos atliktuose patikrinimuose ginčo laikotarpiu buvo nustatytas vienkartinio pobūdžio tiekiamo maisto kokybės pažeidimas, šis atvejis pagrįstai pripažintas pažeidžiančiu pareiškėjo teises. Teisėjų kolega pastebi, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į laisvės atėmimo vietos įstaigos administraciją, psichologinę tarnybą ar medicinos personalą dėl psichologinių, sveikatos ar kitų problemų, susijusių su laisvės atėmimo vietos įstaigos atlikto teisės pažeidimo sukeltais padariniais. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma nėra proporcinga, o administracinėje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui patirtą neturtinę žalą pinigais. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai nusprendė pripažinti laisvės atėmimo vietos įstaigos atliktą vienkartinio pobūdžio pažeidimą ir atsisakyti tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo LVAT 2023 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-376-789/2023, kadangi nurodytoje byloje buvo keliamas klausimas dėl reikalavimų, susijusių su veganišku maitinimu, t. y., kai asmuo tam tikrą laiką buvo maitinamas visiškai ne pagal jam sudarytą valgiaraštį. Taigi nagrinėjamoje ir minimoje byloje nustatytos bylos aplinkybės nėra tapačios, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą administracinę bylą ir priteisti neturtinę žalą pinigais.

57. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinį skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis