Legislator Case Law & Legislation
bef512f9-d372-435a-83f8-bb9893567aee AI generated

bef512f9-d372-435a-83f8-bb9893567aee · Vilniaus apygardos teismas

Case Number bef512f9-d372-435a-83f8-bb9893567aee
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas PlusPlus Capital AS kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės D. G. 9 781,26 Eur negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 391,99 Eur mokėjimo palÅ«kanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, 150 Eur sutarties administravimo mokestį, 4 745,53 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

bef512f9-d372-435a-83f8-bb9893567aee · Vilniaus apygardos teismas: Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-711-863/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18305-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (ieÅ¡kovo) PlusPlus Capital AS apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo PlusPlus Capital AS ieÅ¡kinį atsakovei D.

G. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas PlusPlus Capital AS kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės D. G. 9 781,26 Eur negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 391,99 Eur mokėjimo palÅ«kanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, 150 Eur sutarties administravimo mokestį, 4 745,53 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2021 m. kovo 4 d. atsakovė su pradine kreditore uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – UAB) „Credit Service“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. CS9957425002 (toliau – sutartis), pagal kuriÄ pradinė kreditorė suteikė atsakovei 10 000 Eur dydžio kreditÄ , o atsakovė sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka įsipareigojo jį grÄ Å¾inti, mokant pastovias mėnesio įmokas ir sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kredito sutartis su ja buvo nutraukta 2021 m. gruodžio 7 d. IeÅ¡kovo pateiktais duomenimis, atsakovė iÅ¡ viso atliko įmokų 971,60 Eur sumai. 2021 m. rugsėjo 20 d. periodine reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė reikalavimo teisę į atsakovės skolÄ pagal sutartį perleido ieÅ¡kovui. Nepaisant geranoriÅ¡kų ieÅ¡kovo bandymų taikiai susitarti, atsakovė įsiskolinimo nepadengė.

3. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, todėl, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, atsakovės atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 5 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 9 781,96 Eur negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei 220,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė; be to, teismas priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo 7,05 Eur, o iÅ¡ atsakovės 13,03 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. 4.1.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su pradine kreditore ar jos teisių perėmėju (ieÅ¡kovu) bÅ«tų atsiskaičiusi, taip pat į tai, kad atsakovė atsiliepimo nepateikė ir prievolės ieÅ¡kovui neginčijo, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė 9 781,26 Eur negrÄ Å¾into kredito. 4.2. Teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimus dėl 391,99 Eur mokėjimo palÅ«kanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 150 Eur sutarties administravimo mokesčio ir 4 745,53 Eur negautų pajamų priteisimo.

Teismas sprendė, kad tais atvejais, kai ieÅ¡kinio reikalavimai yra kilę iÅ¡ vartojimo kredito sutarties (nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kovas yra vartojimo kredito davėjas, ar jo teisių perėmėjas), byloje privalo bÅ«ti pateikti vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo duomenys, nes vartojimo kredito davėjo pareigos prieÅ¡ suteikiant vartojimo kreditÄ Ä¯vertinti kredito gavėjo kreditingumÄ tinkamas įvykdymas patenka į tokių bylų įrodinėjimo dalykÄ . Byloje teismas, konstatavęs, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog pradinė kreditorė tinkamai įvertino atsakovės kreditingumÄ , taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKÄ®) 8 straipsnio 7 dalyje numatytas pasekmes. 4.3.

Teismas patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų priteisimo. Be to, proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (64,91 procentų), priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 220,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat valstybei iÅ¡ bylos Å¡alių priteisė procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas – 7,05 Eur iÅ¡ ieÅ¡kovo ir 13,03 Eur iÅ¡ atsakovės. III. Apeliacinio skundo argumentai 5. Apeliantas (ieÅ¡kovas) PlusPlus Capital AS pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimÄ už akių ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovei tenkinti pilna apimtimi, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; taip pat praÅ¡o priimti naujus įrodymu, gautus iÅ¡ pradinės kreditorės dėl atsakovės kreditingumo vertinimo.

IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ grindžia žemiau nurodytais argumentais. 5.1. Mano, jog teismas netinkamai organizavo įrodinėjimo procesÄ , tinkamai nebendradarbiavo su proceso Å¡alimis, tam kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta tinkamai ir teisingai, ko pasėkoje buvo nepagrįstai apribota ieÅ¡kovo teisė į teisminę gynybÄ . Pažymi, kad byloje tarp proceso Å¡alių nebuvo kilęs ginčas dėl to, ar suteikiant kreditÄ ir sudarant sutartį buvo tinkamai įvertintas atsakovės kreditingumas. Atsakovė byloje buvo visiÅ¡kai pasyvi. 5.2.

Dėl teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nustatyto trÅ«kumo – nepateiktų įrodymų apie pradinės kreditorės atliktÄ atsakovės kreditingumo vertinimÄ apeliantas paaiÅ¡kina, kad Å¡ių įrodymų teismui nepateikė, siekdamas neužvilkinti bylos, atsižvelgdamas į tai, kad tuo metu dokumentai iÅ¡ pradinės kreditorės nebuvo gauti, taip pat į tai, kad jų nepateikimas su ieÅ¡kiniu nėra kliÅ«tis priimti ieÅ¡kinį ir pradėti bylÄ , tačiau pareiÅ¡kime dėl trÅ«kumų Å¡alinimo aiÅ¡kiai pažymėdamas, jog bylos nagrinėjimo metu atsiradus tokių įrodymų poreikiui, jie bus pateikti.

Atkreipia dėmesį, kad nutartyje dėl trÅ«kumų Å¡alinimo ir vėliau teismas nenurodė, kad vertins ne tik ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, bet ir ex officio (pagal pareigas) spręs, ar nėra pagrindo taikyti VKÄ® 8 straipsnio 7 dalies nuostatų. Pažymi, kad tik gavęs skundžiamÄ sprendimÄ sužinojo apie įrodymų dėl kreditingumo vertinimo bÅ«tinumÄ , nulėmusį tai, kad nebuvo tenkinta ženkli dalis ieÅ¡kinio reikalavimų. Todėl mano, kad teismas pažeidė jam tenkančias pareigas įrodinėjimo procese, neinformavo ir nesudarė sÄ lygų ieÅ¡kovui surinkti ir pateikti įrodymus dėl atsakovės kreditingumo vertinimo. 5.3.

PraÅ¡o priimti iÅ¡ pradinės kreditorės gautus įrodymus, kurie turi esminės reikÅ¡mės teisingam ir iÅ¡samiam bylos iÅ¡nagrinėjimui, patvirtinančius, kad prieÅ¡ suteikiant kreditÄ (2021 m. kovo 4 d. – 10 000 Eur) buvo įvertintas atsakovės kreditingumas. Pažymi, kad iÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, jog visi atsakovės įsipareigojimai finansų įstaigoms sudarė ne daugiau kaip 40 procentų vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1– 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimo už akių dalis, kuria teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl mokėjimo palÅ«kanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, sutarties administravimo mokesčio ir negautų pajamų priteisimo.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. kovo 4 d. atsakovė su pradine kreditore UAB „Credit Service“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. CS9957425002 (anksčiau ir toliau vadinama sutartimi), pagal kuriÄ pradinė kreditorė suteikė atsakovei 10 000 Eur dydžio kreditÄ 83 mėnesių terminui, o atsakovė sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka įsipareigojo jį grÄ Å¾inti, mokant pastovias mėnesio įmokas ir sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kredito sutartis su ja buvo nutraukta 2021 m. rugsėjo 7 d. 2021 m. rugsėjo 20 d. periodinės reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu pradinė kreditorė reikalavimo teisę į atsakovės skolÄ pagal sutartį perleido ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovo pateiktais duomenimis, atsakovė iÅ¡ viso yra atlikusi įmokų 971,60 Eur sumai (iÅ¡ Å¡ios sumos buvo padengta 218,74 Eur kredito, 517,28 Eur palÅ«kanų, 90 Eur sutarties administravimo mokesčio, 25,74 Eur delspinigių, 114,12 Eur sutarties pratęsimo mokesčių, 5,72 Eur kompensacinių palÅ«kanų) ir liko skolinga ieÅ¡kovui 9 781,26 Eur negrÄ Å¾into kredito, 391,99 Eur mokėjimo palÅ«kanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 150 Eur sutarties administravimo mokesčio bei 4 745,53 Eur negautų pajamų.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi pagal sutartį su pradine kreditore ar ieškovu.

10. IeÅ¡kovui kreipusis į teismÄ dėl skolos pagal sutartį priteisimo iÅ¡ atsakovės, pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, iÅ¡ esmės laikė pagrįstu ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl negrÄ Å¾into kredito priteisimo, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog pradinė kreditorė tinkamai įvertino atsakovės kreditingumÄ , netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo dėl 391,99 Eur mokėjimo palÅ«kanų, 150 Eur sutarties administravimo mokesčio, 4 745,53 Eur negautų pajamų priteisimo.

11. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinio reikalavimai yra kilę iÅ¡ vartojimo kredito teisinių santykių. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditÄ atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panaÅ¡iu finansiniu bÅ«du, iÅ¡skyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis).

CK 6.886 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kredito davėjas, teikdamas vartojimo kredito paslaugÄ , privalo užtikrinti tinkamÄ atsakingo skolinimo principo įgyvendinimÄ . VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieÅ¡ vartojimo kredito sutarties sudarymÄ vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ , remdamasis pakankama informacija, gauta iÅ¡ vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimÄ kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktÄ informacijÄ kitais įrodymais.

Pagal VKÄ® 8 straipsnio 7 dalį, palÅ«kanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ . Be to, kadangi pagal įstatymÄ kreditingumo vertinimo pareiga tenka vartojimo kredito davėjui, Å¡ios pareigos tinkamo įvykdymo įrodinėjimo naÅ¡ta tenka vartojimo kredito davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

12. Aptariamu atveju, apeliantas iÅ¡ esmės nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo akcentuotos įstatyme nustatytos kredito davėjo pareigos prieÅ¡ sudarant vartojimo kredito sutartį įvertinti kredito gavėjo kreditingumÄ , kaip iÅ¡ esmės neginčija ir pirmosios instancijos teismo reikalavimo pateikti į bylÄ minėtos kredito davėjo pareigos įvykdymÄ patvirtinančius įrodymus. Tačiau apelianto nuomone, teismas, atmesdamas dalį ieÅ¡kinio reikalavimų dėl neįrodyto atsakovės kreditingumo vertinimo, Å¡iuo atveju pažeidė teismui tenkančias pareigas įrodinėjimo procese, nesudarė sÄ lygų ieÅ¡kovui pateikti bÅ«tinus įrodymus bylos nagrinėjimo metu, dėl ko taip pat praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo Å¡iuo metu priimti iÅ¡ pradinės kreditorės gautus įrodymus dėl atsakovės kreditingumo vertinimo, kaip tik ir patvirtinančius, kad jos kreditingumas buvo tinkamai įvertintas kredito suteikimo metu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su apelianto pateikto apeliacinio skundo argumentais, kaip ir su prašymu dėl naujo įrodymo priėmimo, nėra pagrindo sutikti.

13. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Aptariamu atveju, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad sprendžiant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika vartojimo kredito bylose, 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui 7 dienų terminÄ nuo nutarties įteikimo dienos ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, be kita ko, pateikti įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, jog pradinė kreditorė, prieÅ¡ suteikdama atsakovei kreditÄ , įvertino atsakovės kreditingumÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka.

Po minėtos nutarties priėmimo, 2022 m. rugsėjo 16 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pratęsti nustatytÄ terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, kadangi iÅ¡ pradinės kreditorės negavo reikiamų duomenų, po ko teisėjo rezoliucija nustatytas terminas buvo pratęstas iki 2022 m. rugsėjo 29 d. Visgi, 2022 m. rugsėjo 28 d. praÅ¡ymu Å¡alindamas teismo nustatytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus, reikalautų duomenų apie atsakovės kreditingumo vertinimÄ ieÅ¡kovas teismui nepateikė, be kita ko akcentuodamas, kad Å¡io ieÅ¡kinio trÅ«kumo nepaÅ¡alinimas nėra pagrindas palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ ir tai apskritai nesudaro kliūčių tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

15. Teikdamas apeliacinį skundÄ ir kartu praÅ¡ydamas priimti iÅ¡ pradinės kreditorės gautÄ Ä¯rodymÄ apie atsakovės kreditingumo vertinimÄ , ieÅ¡kovas tvirtina, kad tik susipažinus su skundžiamu sprendimu jam (ieÅ¡kovui) tapo aiÅ¡ku, jog pirmosios instancijos teismui buvo bÅ«tini minėti įrodymai. Visgi, tokia apelianto pozicija vertintina kritiÅ¡kai ir laikytina labiau gynybine pozicija pateikto apeliacinio skundo kontekste. IÅ¡ aukščiau paminėtų aplinkybių matyti, kad teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartyje buvo aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytas reikalavimas ieÅ¡kovui dėl aptariamo įrodymo (atlikto atsakovės kreditingumo įvertinimo) pateikimo, be kita ko, remiantis teismų praktika motyvuojant ir tokio įrodymo reikÅ¡mę nagrinėjamos bylos kontekste, todėl visiÅ¡kai nepagrįstu laikytinas ieÅ¡kovo nurodytas argumentas, jog tik po sprendimo priėmimo jam paaiÅ¡kėjo tokio įrodymo bÅ«tinumas.

Taigi, Å¡iuo atveju negalima tvirtinti, kad aptariamo įrodymo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kaip ir ieÅ¡kovas neįrodė, kad aptariamo įrodymo jis negalėjo pateikti anksčiau. Jokių objektyvių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikta, kartu pažymint, kad teismo nustatytas ir vėliau pratęstas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti, bendram maždaug trijų savaičių laikotarpiui, laikytinas pakankamu tokiam įrodymui pateikti, juolab, kad tai nereikalauja ypatingų darbo ir laiko resursų, kadangi teismui tiesiog turėjo bÅ«ti pateikta informacija apie jau atliktus veiksmus (vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimÄ ).

Be kita ko, be jau paminėtų aplinkybių, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovo su apeliaciniu skundu pateikiamas įrodymas nėra aiÅ¡kus: nenurodytas Å¡io įrodymo Å¡altinis, t. y. iÅ¡ kur Å¡is dokumentas gautas, kas jį parengė; nenurodyta, kokių duomenų pagrindu atlikti dokumente esantys paskaičiavimai (ar Å¡iuos duomenis pateikė kredito gavėjas, ar kredito davėja pati juos gavo ir iÅ¡ kokių Å¡altinių), dalis duomenų nurodyta anglų kalba, nepateikiant vertinimo į lietuvių kalbÄ .

Dėl naujai pateikiamo įrodymo trÅ«kumų, nėra galimybės patikrinti jame nurodytų duomenų tikrumo, patikimumo. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, apelianto nurodytÄ Ä¯rodymÄ atsisakytina priimti.

16. Aukščiau aptartų aplinkybių kontekste laikytina nepagrįsta ir apelianto pozicija dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai organizuoto įrodinėjimo proceso byloje, neva nesudarius sÄ lygų ieÅ¡kovui surinkti ir pateikti teismui reikalingus įrodymus (Å¡iuo atveju kalbama tik apie įrodymÄ dėl atsakovės kreditingumo vertinimo).

17. CPK numatyta, kad įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Aptariamu atveju, aukščiau paminėti bylos duomenys patvirtinta, kad pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai savo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartyje informavo ieÅ¡kovÄ apie bÅ«tinybę nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymÄ dėl atlikto atsakovės kreditingumo vertinimo, akcentuojant bÅ«tent kredito davėjui tenkančiÄ tokios pareigos įrodinėjimo naÅ¡tÄ bei kartu informuojant apie tai, kad tokios pareigos netinkamas vykdymas sukelia įstatyme numatytas teisines pasekmes.

Todėl laikytina nesuprantama ir nepagrįsta apelianto pozicija apie jam neva nesudarytas sÄ lygas tokiam įrodymui pateikti, kai teismas jam net buvo pratęsęs trÅ«kumų Å¡alinimo, taigi ir aptariamo įrodymo pateikimo, terminÄ , po ko apeliantas 2022 m. rugsėjo 28 d. praÅ¡yme, nepateikdamas minėto įrodymo, pats akcentavo, kad tai nesudaro kliūčių tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ . IÅ¡ minėtos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarties apeliantui buvo žinoma / jis galėjo suprasti, kad nagrinėdamas ginÄÄ dėl negrÄ Å¾into vartojimo kredito, teismas tikrins, ar tinkamai buvo įgyvendinta pareiga įvertinti skolininko kreditingumÄ , tačiau reikalauto įrodymo jis vis tiek nepateikė, o teismui priėmus skundžiamÄ sprendimÄ , kritiÅ¡kai vertina bÅ«tent teismo veiksmus įrodinėjimo procese.

Å iuo aspektu, be abejo neneigiant, kad teismo darbas, tame tarpe ir darbas įrodinėjimo procese, turi bÅ«ti racionalus ir veiksmingas, visgi bÅ«tina pažymėti, kad Å¡alims negali bÅ«ti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesÄ . Ir nors Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas iÅ¡skirdamas bylos nagrinėjimo stadijas akcentuoja įrodymų pateikimo teisę ne tik ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, bet ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pats ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje esant įstatyme numatytiems pagrindams prašė priimti sprendimÄ už akių.

18. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamÄ jį ar teismo posėdį viena iÅ¡ Å¡alių, kuriai tinkamai praneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ ir vietÄ , ir iÅ¡ jos negautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant, o atvykusi Å¡alis praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, taip pat kai Å¡alis per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, paruoÅ¡iamojo dokumento ir kita Å¡alis savo atsiliepime į ieÅ¡kinį ar paruoÅ¡iamajame dokumente prašė priimti sprendimÄ už akių.

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo bÅ«das, kai vienai iÅ¡ proceso Å¡alių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos Å¡alies praÅ¡ymu teismas priima sprendimÄ už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – iÅ¡plėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 straipsnis, 13 straipsnis), taip pat užkirsti keliÄ galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatini Å¡alis rÅ«pintis proceso eiga, greitu ir ekonomiÅ¡ku bylos iÅ¡nagrinėjimu, laiku ir rÅ«pestingai pateikti savo pozicijÄ teismui, sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).

Taigi, Å¡iuo atveju, kaip matyti, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį, bÅ«tent ieÅ¡kovo praÅ¡ymu teismas ir priėmė sprendimÄ už akių, remdamasis byloje pateiktais įrodymais. Todėl ir Å¡iuo aspektu apelianto argumentas, jog teismas nesiėmė veiksmų, kad gauti bylos iÅ¡sprendimui reikiamus įrodymus, yra nepagrįstas ir atmestinas. IÅ¡ aukščiau Å¡ioje nutartyje aptartų aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas sudarė visas sÄ lygas reikalavimo teisę į atsakovės skolÄ iÅ¡ pradinės kreditorės perėmusiam ieÅ¡kovui pateikti nurodytus įrodymus, tačiau ieÅ¡kovas to nepadarė, pats konstatuodamas, kad tai nėra kliÅ«tis bylos iÅ¡nagrinėjimui ir pats praÅ¡ydamas esant teisiniam pagrindui priimti byloje sprendimÄ už akių, kÄ pirmosios instancijos teismas ir padarė, įvertinęs ieÅ¡kovo byloje pateiktus įrodymus, ir taip pagrįstai konstatavęs, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog pradinė kreditorė tinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo (atsakovės) kreditingumÄ , todėl ieÅ¡kovui, kaip pradinės kreditorės teisių perėmėjui, tenka visos Å¡ios pareigos neįvykdymo teisinės pasekmės (VKÄ® 8 straipsnio 7 dalis).

19. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 391,99 Eur mokėjimo palÅ«kanų, 150 Eur sutarties administravimo mokesčio, 4 745,53 Eur negautų pajamų priteisimo. Dėl procesinės bylos baigties 20. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimÄ apelianto skundžiamoje dalyje tinkamai motyvavo ir pagrindė, įrodinėjimo proceso taisyklių nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų Å¡iame skunde nurodytų argumentų (pavyzdžiui, dėl ginčo tarp bylos Å¡alių dėl atsakovės kreditingumo vertinimo nebuvimo, kas nesudaro pagrindo teismui netikrinti, ar tokia pareiga buvo tinkamai įgyvendinta, taip pat dėl pasyvaus atsakovės elgesio bylos nagrinėjimo metu, pažymint, kad dėl to, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, ir buvo priimtas sprendimas už akių, ir kt.) apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikÅ¡mės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K- 3- 107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 22. Teismo sprendimÄ palikus nepakeistÄ , pagrindo perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

23. Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantui nepriteisiamos apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : ieÅ¡kovo PlusPlus Capital AS apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Donata Kravčenkienė Kristina Lysionok Renata Volodko