bef4f248-7e17-4e5c-8aae-81216784d5a5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-327-178/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00349-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.2.4.1.3; 2.5.39.2.6.1; 3.2.4.4(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no, Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1906-343/2015 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Autonas LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Gineso servisas“, trečiasis asmuo A.

Ž. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė iÅ¡ atsakovių UAB „Autonas LT“ ir UAB „Gineso servisas“:

1) solidariai priteisti 52 580,31 Eur nuostolių atlyginimÄ ;

2) solidariai priteisti 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, jog 2013 m. birželio 13 d. Vokietijoje dėl trečiojo asmens A. Ž., vairavusio transporto priemonę SCANIA R 124 LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Å i Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė reikalavimus dėl 52 580,31 Eur ieÅ¡kovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, kuris sumokėjo reikalaujamus 52 580,31 Eur.

Ginčo eismo įvykis kilo trečiajam asmeniui A. Ž. einant UAB „Gineso servisas“ darbines pareigas. Transporto priemonė SCANIA R 124 LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė atsakovei UAB „Autonas LT“. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPVCAPDÄ®) 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grÄ Å¾inti dėl padarytos ir administruotos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens – Å¡iuo atveju atsakovės UAB „Gineso servisas“, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį – Å¡iuo atveju UAB „Autonas“, raÅ¡tu kreipėsi į bendraatsakoves reikalaudamas sugrÄ Å¾inti sumokėtus 52 580,31 Eur.

Reikalaujamos sumos bendraatsakovės ieškovu nesumokėjo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Gineso servisas“ ieškovui 52 580,31 Eur nuostoliams atlyginti ir 2 265,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atsakovės UAB „Autonas LT“ atžvilgiu atmetė. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl 2013 m. birželio 13 d. eismo įvykio kaltininko, taip pat dėl žalos dydžio.

Byloje kilo ginčas, kas turi atlyginti žalÄ . Teismas sprendė, kad teisės aktai nenumato solidarios atsakomybės už žalÄ , padarytÄ didesnio pavojaus Å¡altinio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai nagrinėjamu atveju netaikytini, nes apie solidariÄ atsakomybę Å¡ioje nutartyje nėra kalbama. Be to, nurodytoje byloje ir Å¡ioje byloje faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi. TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo, iÅ¡perkamosios nuomos ar pagal kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartį, už draudimo sutarties sudarymÄ atsakingas Å¡is asmuo.

IeÅ¡kovas neginčijo 2013 m. sausio 2 d. priedo (iÅ¡perkamosios nuomos sutarties) prie nuomos sutarties, kuriame Å¡alys susitarė dėl iÅ¡perkamosios nuomos. Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , jog vilkikÄ SCANIA R 124 LA, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) privalėjo apdrausti bÅ«tent atsakovė UAB „Gineso servisas“, dėl to ji ir yra atsakinga už kilusiÄ Å¾alÄ , o ieÅ¡kinys UAB „Autonas LT“ atžvilgiu atmestinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas (toliau ir – apeliantas) apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta ieÅ¡kovo reikalaujamÄ nuostolių atlyginimÄ priteisti ir iÅ¡ UAB „Autonas LT“, panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, už žalÄ atsakingo asmens ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymÄ , atsakomybė yra solidari, kadangi ieÅ¡kovas patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų bendraatsakovių neteisėtų veikų ir kaltės. Teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , jog TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidari už žalÄ atsakingo asmens ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymÄ , atsakomybė (2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010; 2010 m. gruodžio 29 d.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1).Teismas nepagrįstai vadovavosi 2013 m. sausio 2 d. papildomu susitarimu prie nuomos sutarties, tariamai pakeičiančiu nuomos sutartį į iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, nes arba Å¡is susitarimas iÅ¡ viso realiai nebuvo sudarytas, kas labiau tikėtina, arba, jeigu toks sandoris ir buvo sudarytas, jis tariamas. MinėtÄ susitarimÄ atsakovė UAB „Autonas LT“ pateikė tik kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį.

VÄ® „Regitra“ apie jokį nuomos sutarties 2013 m. sausio 2 d. priedÄ nebuvo informuota. Kauno apylinkės teisme buvo iÅ¡kelta pagal teisinę prigimtį analogiÅ¡ka civilinė byla Nr. 2-21339-944/2014, į kuriÄ UAB „Autonas LT“ minėto 2013 m. sausio 2 d. papildomo susitarimo neteikė, ieÅ¡kinys buvo patenkintas priimant sprendimÄ už akių. Å iuo metu ginčo transporto priemonė nuosavybės teise priklauso UAB „Translogus LT“. VÄ® „Regitra“ pateikė tarp UAB „Autonas LT“ (o ne UAB „Gineso servisas“) ir UAB „Translogus LT“ 2015 m. balandžio 13 d. sudarytÄ ginčo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsakovės itin glaudžiai susijusios, nes A. Ž. eismo įvykio metu dirbo tiek UAB „Autonas LT“, tiek UAB „Gineso servisas“, Å¡ios bendrovės nurodo ir tÄ patį savo buveinių adresÄ . 2013 m. sausio 2 d. priedo 4 punkte nurodoma, kad pasibaigus arba nutrÅ«kus sutarčiai, nuomininkas privalo nedelsiant grÄ Å¾inti transporto priemonę nuomotojui, nors bÅ«tent nuosavybės teisės į nuomojamÄ transporto priemonę nuomininkui perėjimas turi esminę reikÅ¡mę, nustatant atsakingÄ už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmenį.

UAB „Gineso servisas“ paaiÅ¡kinimai dėl sutarties priedo sudarymo nėra nuoseklÅ«s ir vienareikÅ¡miÅ¡ki. Jeigu sandoris ir bÅ«tų vertinamas kaip sudarytas, tai jis tariamas, nes bendraatsakoviai nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, bendraatsakovių sudarytas sandoris nebuvo realiai vykdomas – nuosavybės teisė UAB „Gineso servisas“ nebuvo perleista, atsakovių veiksmuose įžvelgtina teisės teorijoje aptariama aukščiausio lygio simuliacija. Niekinio sandorio faktÄ ir teisines pasekmes teismas konstatuoja savo iniciatyva.

Apie tokiÄ bendraatsakovių veiklÄ , galimai turinčiÄ nusikalstamos veikos (BK 182 str. arba 22 str. ir 182 str.) požymių, praneÅ¡tina prokurorui (CPK 300 str.).Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ . Pareiga įrodyti, jog tariamojo sandorio atveju sandoris buvo vykdomas, tenka ne ieÅ¡kovui, o bendraatsakovėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Teismas turėjo tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovių atliktus mokėjimus UAB „Autonas LT“ patvirtinančius dokumentus, galimai įrodančius, kad pinigai buvo mokami ne už transporto priemonės nuomÄ , o už iÅ¡perkamÄ jÄ nuomÄ .

Ä®vykdytas sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamu. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Autonas LT“ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: Apeliantas, apeliaciniame skunde ginčydamas teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovių solidari atsakomybė galima, savo pozicijÄ grindžia tais pačiais kaip ir ieÅ¡kinyje argumentais, dėl kurių nepagrįstumo pirmosios instancijos teismas labai aiÅ¡kiai pasisakė.

Net ir esant asmens, atsakingo už žalos padarymÄ , ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, solidariai atsakomybei, UAB „Autonas LT“ atsakomybė nekiltų, nes pagal TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalį ir 2013 m. sausio 2 d. papildomÄ susitarimÄ prie 2012 m. gruodžio 28 d. nuomos sutarties pareigÄ sudaryti draudimo sutartį turėjo UAB „Gineso servisas“.Sutarties laisvės principas leidžia sutarties Å¡alims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sÄ lygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. 2013 m. sausio 2 d. papildomame susitarime Å¡alys yra aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kusios savo valiÄ .

Argumentas, kad UAB „Autonas LT“ tik su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikė 2013 m. sausio 2 d. papildomÄ susitarimÄ , neturi jokios įrodomosios galios, nes tik atsakovė turi teisę spręsti, kaip gintis nuo pareikÅ¡tų reikalavimų. VÄ® „Regitra“ užregistravus pradinę 2012 m. gruodžio 28 d. vilkiko nuomos sutartį ir iÅ¡davus transporto priemonės registracijos liudijimÄ su spaudu, jog UAB „Gineso servisas“ yra transporto priemonės naudotojas, atsakovės neturėjo teisinės pareigos pateikti 2013 m. sausio 2 d. papildomo susitarimo, nes transporto priemonės naudotojas nepasikeitė.

Tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-21339-944/2014 atsakovė UAB „Autonas LT“ dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių praleido terminÄ ir nepasinaudojo teise praÅ¡yti peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių, neturi jokios reikÅ¡mės Å¡iai bylai ir pati savaime nepaneigia 2013 m. sausio 2 d. papildomo priedo sudarymo fakto. Atsakovių atstovai byloje patvirtino faktÄ , jog UAB „Gineso servisas“ neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, Å¡i sutartis yra nutraukta, ginčo transporto priemonė buvo grÄ Å¾inta UAB „Autonas LT“ ir Å¡i jÄ pardavė UAB „Translogus LT“. 2013 m. sausio 2 d. papildomo susitarimo 1 punkte Å¡alys numatė, jog įvykdžius sutarties sÄ lygas ir sumokėjus visÄ sutartyje numatytÄ kainÄ , daiktas nuosavybės teise pereis UAB „Gineso servisas“, o tai yra esminis ir pagrindinis iÅ¡perkamosios nuomos sutarties požymis.

Tariamas sandoris yra nuginčijamas, jis gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik teismo sprendimu, esant tokiam ieÅ¡kinio reikalavimui. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia. Nagrinėjamu atveju Å¡alys realiai vykdė savo įsipareigojimus ir sandoriu aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo tikrÄ jÄ valiÄ sudaryti papildomÄ susitarimÄ dėl vilkiko iÅ¡perkamosios nuomos.

Å alys, pasiraÅ¡ydamos 2013 m. sausio 2 d. susitarimÄ dėl iÅ¡perkamosios nuomos, niekaip negalėjo numatyti ir siekti iÅ¡vengti solidarios atsakomybės už žalÄ , kuri atsiras ateityje. Dėl tos pačios priežasties atsakovių elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip simuliacija.Pareiga įrodyti sandorio tariamumÄ tenka Å¡aliai, kuri Å¡ia aplinkybe grindžia savo pozicijÄ byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). Atsakovė neturi gintis nuo nepareikÅ¡to ieÅ¡kinyje reikalavimo ir įrodinėti, jog sutartis buvo vykdoma.Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nėra gauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, ar apeliantas (toliau – ir Biuras), atlyginęs eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui žalÄ už žalÄ atsakingÄ asmenį, gali TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu reikalauti žalos atlyginimo solidariai iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens ir asmens, atsakingo už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ , taip pat į bylÄ pateiktų įrodymų vertinimo.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – tik atsakovės UAB „Gineso servisas“ (už žalÄ atsakingo asmens) atžvilgiu, nes sprendė, kad tenkinti ieÅ¡kinį solidariai abiejų atsakovių atžvilgiu nėra pagrindo. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinis skundas tenkintinas. Dėl solidarios už žalÄ atsakingo asmens ir asmens, atsakingo už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymÄ , atsakomybėsBendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, iÅ¡skyrus įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 str.).

TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Å¡io įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008, analogiÅ¡komis aplinkybėmis spręsdamas dėl Biuro teisės reikalauti solidarios atsakomybės iÅ¡ transporto priemonės savininko ir asmens, atsakingo už eismo įvykį, pasisakė, jog TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai Å¡is sumoka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims.

Kasacinis teismas nurodė, jog TPVCAPDÄ® formuluotės aiÅ¡kinimas kaip subjektų atsakomybės alternatyva, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai jÄ privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, automobilio savininko atsakomybė Biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamÄ jÄ Ä¯statymo normÄ .

Tokiu atveju atsakovų solidarioji atsakomybė atsiranda ne iÅ¡ CK 6.279 straipsnio normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytÄ Å¾alÄ , bet iÅ¡ TPVCAPDÄ®. Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nuosekliai formuojama ir kitose kasacinėse bylose (2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2013, 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016), apie tai pažymima ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-34-1 (publikuota Teismų praktikoje Nr. 34).Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog teisės aktai nenumato Biurui teisės reikalauti, kad žalÄ atlygintų solidariai už žalÄ atsakingas asmuo ir asmuo, atsakingas už draudimo sutarties sudarymÄ .

Dėl tariamojo sandorio Nustačius, jog Biuras turi teisę reikalauti, kad žalÄ atlygintų solidariai už žalÄ atsakingas asmuo ir asmuo, atsakingas už draudimo sutarties sudarymÄ , nagrinėjamu atveju bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuri iÅ¡ atsakovių turėjo pareigÄ sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Asmenys, turintys pareigÄ sudaryti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, yra nurodyti TPVCAPDÄ® 4 straipsnyje. Už draudimo sutarties sudarymÄ atsako transporto priemonės savininkas (Å¡iuo atveju – UAB „Autonas LT“).

Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), iÅ¡perkamosios nuomos ar pagal kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartį, už draudimo sutarties sudarymÄ yra atsakingas Å¡is asmuo (Å¡iuo atveju taip sprendė pirmosios instancijos teismas UAB „Gineso servisas“ atžvilgiu). Dėl to, jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatyminė pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį su draudiku ir Å¡ios pareigos nevykdymo neigiami padariniai Biuro atžvilgiu tenka transporto priemonės savininkui.Ginčo atveju žalÄ sukėlęs vilkikas SCANIA R 124 LA, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. gruodžio 28 d. sutartimi transporto priemonės savininkės atsakovės UAB „Autonas LT“ buvo iÅ¡nuomotas atsakovei UAB „Gineso servisas“. Å ios sutarties 4 punkte Å¡alys susitarė, jog už Å¡ios sutarties 1 punkte nurodytas transporto priemones UAB „Gineso servisas“ per mėnesį moka 500 Lt ir PVM ir dengia visas iÅ¡laidas, susijusias su dokumentų aprÅ«pinimu, vykdant tarptautinius pervežimus. Atsakovė UAB „Autonas LT“, nesutikdama su pareikÅ¡tu Biuro reikalavimu jos atžvilgiu, su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikė 2013 m. sausio 2 d. papildomÄ susitarimÄ prie 2012 m. gruodžio 28 d. nuomos sutarties, kuriuo Å¡alys susitaria pakeisti 2012 m. gruodžio 28 d. nuomos sutarties sÄ lygas dėl vilkiko SCANIA R 124 LA, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Å io papildomo susitarimo 1 punkte Å¡alys susitarė, jog nuomotojas, vadovaudamasis CK 6.567 straipsniu, perduoda atsakovei UAB „Gineso servisas“ lizingo (finansinės nuomos) pagrindu naudotis minėtÄ vilkikÄ su sÄ lyga, kad sumokėjus visÄ sutartyje numatytÄ kainÄ daiktas pereis atsakovei UAB „Gineso servisas“ nuosavybės teise, jei bus įvykdytos visos sutarties sÄ lygos ir sudarytas priėmimo-perdavimo aktas. Papildomo susitarimo 2 punkte Å¡alys susitarė, kad už vilkiko iÅ¡perkamÄ jÄ nuomÄ atsakovė UAB „Gineso servisas“ moka 500 Lt ir PVM, o Å¡is susitarimas dėl mėnesinio mokesčio galioja 12 mėnesių nuo Å¡io priedo sudarymo.

Papildomo susitarimo 5 punkte Å¡alys taip pat numatė, jog lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) sutarties kaina nustatoma atskiru Å¡alių susitarimu (toks į bylÄ pateiktas nebuvo). Apeliantas 2015 m. liepos 2 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose dėl 2015 m. liepos 14 d. įvyksiančio teismo posėdžio nagrinėjamoje byloje nurodė argumentus, kodėl bendraatsakovių sudaryta ginčo transporto priemonės lizingo (finansinės nuomos) sutartis yra (negaliojantis) apsimestinis sandoris (CK 1.87 str. 2 d.), kuriuo bendraatsakovė UAB „Autonas LT“ siekia iÅ¡vengti savo prievolės prieÅ¡ apeliantÄ . 2015 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu apelianto atstovas patikslino, kad 2013 m. sausio 2 d. papildomas susitarimas (lizingo sutartis) vertintinas kaip tariamasis sandoris, tačiau reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu ieÅ¡kinio forma nebuvo pareikÅ¡tas.  Kasacinio teismo praktika dėl sandorio pripažinimÄ tariamuoju reglamentuojančių teisės normų yra suformuota ir nuosekli.

Kasacinio teismo nurodoma, kad neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymÄ , t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formÄ , realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja.

Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia teisinius padarinius, nurodytus CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restitucijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2002; 2004 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, kad kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso Å¡alių ginÄÄ dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimÄ , bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant Å¡alies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktÄ negaliojančiu, pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001, 2003 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003, 2004 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004, kt.).

Tariami sandoriai dažniausiai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes jie sudaromi tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, tikrieji jų sudarymo tikslai žinomi tik sandorio šalims, yra slepiami ir viešai neatskleidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015). Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad apeliantas teikė atitinkamus argumentus dėl sandorio pripažinimo tariamuoju, tačiau atskiro reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu nesuformulavo.

Atsakovė UAB „Autonas LT“ savo pozicijÄ byloje grindė tuo, kad reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nebuvo pareikÅ¡tas, todėl ji dėl Å¡io argumento atsikirtimų ir įrodymų neteikia. Todėl, įvertinus aptartas aplinkybes ir kasacinio teismo praktikÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog konstatuoti 2013 m. sausio 2 d. papildomo susitarimo (lizingo sutarties) negaliojimÄ , nepažeidžiant rungimosi ir dispozityvumo principų (CPK 12, 13 str.), nėra galimybės. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pareiga įrodyti, kad sandoris vykdomas, tenka atsakovams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006), tačiau tik tuo atveju, jeigu apeliantas reikalavimÄ pripažinti sandorį negaliojančiu bÅ«tų pareiÅ¡kęs laikydamasis įstatymo numatytos tvarkos.

Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymoBet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Tokiais atvejais, kai Å¡alis pateikia įrodymų, iÅ¡ kurių teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to kitos Å¡alies pateikto įrodymo patikimumo, tai Å¡iais atvejais pareiga įrodyti patikimumÄ to įrodymo, kuriuo remiasi bylos Å¡alis, tenka jai pačiai. Pažymėtina, kad įrodymo patikimumas gali bÅ«ti įvertinamas ir nenustačius jo suklastojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Autonas LT“ pateiktas 2013 m. sausio 2 d. papildomas susitarimas turėjo bÅ«ti įvertintas jo kaip įrodymo patikimumo aspektu.

Apeliantas, susipažinęs su atsakovės UAB „Autonas LT“ atsiliepimu, 2015 m. liepos 2 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡ karto nurodė aiÅ¡kiÄ savo pozicijÄ , jog 2013 m. sausio 2 d. papildomas bendraatsakovių susitarimas vertintinas kritiÅ¡kai kaip galimai sudarytas atgaline data, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės taikymo atsakovei UAB „Autonas LT“ ir visÄ atsakomybę perkeliant atsakovei UAB „Gineso servisas“ (t. II, b. l. 84 – 87), kuri, beje, apelianto reikalavimo nagrinėjamoje byloje net neginčijo. 2015 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu apeliantas suformulavo teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovių mokėjimo pavedimus, kurie galėtų pagrįsti ar paneigti 2013 m. sausio 2 d. lizingo sutarties vykdymÄ .

Å io praÅ¡ymo teismas netenkino, atsakovės minėtų mokėjimo nurodymų nepateikė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nei su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantas, dar prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ , prašė atsakovių pateikti jų nurodomÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį (t. II, b. l. 88, 91), tačiau tokia sutartis apeliantui nebuvo teikiama ir pateikta tik iÅ¡kėlus nagrinėjamÄ bylÄ su atsakovės UAB „Autonas LT“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį (t.

II, b. l. 35 – 38, 39). Atsakovės taip pat nepateikė 2013 m. sausio 2 d. papildomo susitarimo 5 punkte numatyto Å¡alių susitarimo, kuriame bÅ«tų aptarta lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) sutarties kaina, nors pagal kasacinio teismo praktikÄ esant lizingo teisiniams santykiams, lizingo davėjo pagrindinis interesas – gauti finansinę naudÄ iÅ¡ investuotų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015). Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo vilkiko nuosavybės teisė atsakovei UAB „Gineso servisas“ taip ir nebuvo perleista, t. y. neatsirado tų teisinių pasekmių, kurių Å¡alys siekė sudarydamos 2013 m. sausio 2 d. papildomu susitarimu – ginčo vilkiko nuosavybės teisę UAB „Autonas LT“ 2015 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido UAB „Translogus LT“ (t.

II, b. l. 143). Apelianto pateikti įrodymai patvirtina, kad lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) sutartis VÄ® „Regitra“ teikiama nebuvo, kai tuo tarpu 2012 m. gruodžio 28 d. susitarimo pagrindu atsakovė UAB „Gineso servisas“ transporto priemonės naudotoju buvo įregistruota (t. II, b. l. 15, 92 – 95), t.y. prieÅ¡ingai nei 2012 m. gruodžio 28 d. nuomos sutartis 2013 m. sausio 2 d. papildomas susitarimas nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas. Apskritai verslo praktikoje vienos sutarties pakeitimas kita praėjus vos keturioms dienoms yra labiau iÅ¡imtinis atvejis, tuo tarpu bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nenurodė (ir Å¡iuo metu nenurodo) jokių objektyvių aplinkybių, kurios bÅ«tų lėmusios poreikį skubos tvarka pakeisti iÅ¡vieÅ¡intÄ nuomos sutartį nebevieÅ¡intu susitarimu dėl vilkiko finansinės nuomos.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės ir kitose bylose pagal analogiÅ¡kus Biuro reikalavimus yra pateikusios atskirus 2012 m. gruodžio 28 d. nuomos sutarties papildomus susitarimus, sudarytus atskirai dėl kiekvienos transporto priemonės, kuria padarytos žalos atlyginimo klausimas konkrečiu atveju iÅ¡kyla (t. II, b. l. 96, 97 – 98; apelianto pateiktas Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1928-920/2016). Be to, atsakovės nurodė, jog jų sudaryta 2013 m. sausio 2 d. lizingo sutartis buvo nutraukta, kadangi atsakovė UAB „Gineso servisas“ tinkamai nevykdė Å¡ia sutartimi prisiimtos mokėjimų už nuomojamÄ transporto priemonę pareigos, tačiau į bylÄ nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog 2013 m. birželio 13 d. eismo įvykio metu Å¡i sutartis dar nebuvo nutraukta.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1928-920/2016 patvirtina, kad tarp tų pačių Å¡alių yra iÅ¡nagrinėtas analogiÅ¡kas ginčas dėl kita transporto priemone padarytos žalos atlyginimo Biurui, kuriame teismas sprendė, jog 2013 m. sausio 2 d. papildomas susitarimas perduoti vilkikÄ DAF XF105, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotis lizingo pagrindu yra tariamasis sandoris, todėl teismas taikė niekinio sandorio teisines pasekmes. Atsakovai Å¡io teismo sprendimo neginčijo, jis yra įsiteisėjęs (CPK 179 str. 3 d.).

Ir nors minėtame teismo sprendime nustatytos aplinkybės nagrinėjamai bylai prejudicinės galios neturi, nes jame įrodinėjimo dalykas buvo skirtingas – nurodytoje byloje buvo spręsta dėl teisiÅ¡kai atskiro susitarimo, kuriuo susitarta lizingo pagrindu perduoti UAB „Gineso servisas“ kitÄ transporto priemonę nei nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 2 p.), tačiau Å¡i aplinkybė taip pat verčia abejoti teismui pateikto 2013 m. sausio 2 d. papildomo susitarimo kaip įrodymo patikimumu. Pirmosios instancijos teismas pirmiau paminėtas aplinkybes skundžiamame sprendime iÅ¡ esmės nurodė, tačiau, motyvuodamas tuo, kad Å¡is sandoris yra nuginčijamas, o apeliantas nepareiÅ¡kė reikalavimo pripažinti jį negaliojančiu, nurodė vertinantis jį tik kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ .

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas tokiu atveju, atsižvelgiant į apelianto nurodomas aplinkybes, jį turėjo vertinti, be kita ko, patikimumo aspektu. Pareiga įrodyti, jog prievolė sudaryti draudimo sutartį iÅ¡ savininko perėjo transporto priemonės naudotojai pagal lizingo sutartį, atiteko pačiai atsakovei UAB „Autonas LT“ tiek pagal minėtÄ kasacinio teismo praktikÄ , jog pareiga įrodyti patikimumÄ to įrodymo, kuriuo remiasi bylos Å¡alis, tenka jai pačiai, kai yra pateikiama įrodymų, iÅ¡ kurių teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to kitos Å¡alies pateikto įrodymo patikimumo, tiek pagal TPVCAPDÄ® 4 straipsnio nuostatas, reiÅ¡kiančias, jog pareiga sudaryti draudimo sutartį tenka transporto priemonės savininkui, iÅ¡skyrus kai yra sudaryta lizingo ar kita panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartis.

Atsakovė UAB „Autonas LT“, esant abejonių 2013 m. sausio 2 d. susitarimo patikimumu, taip pat jai pačiai nurodžius, kad Å¡is susitarimas buvo nutrauktas, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti Å¡io įrodymo patikimumÄ , taip pat kuriuo metu susitarimas buvo nutrauktas (ar galiojo ginčo eismo įvykio metu), tačiau Å¡ios įrodinėjimo pareigos neįvykdė (CPK 178 str.).Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų įrodymų visumÄ , sprendžia, jog yra pagrindas 2013 m. sausio 2 d. papildomu susitarimu nesivadovauti ir Biuro reikalavimÄ priteisti žalÄ solidariai iÅ¡ atsakovės UAB „Autonas LT“ ir UAB „Gineso servisas“ tenkinti.

Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas - taikytina solidari atsakovių atsakomybė (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi iÅ¡laidos atlyginamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iÅ¡ antrosios Å¡alies. Apeliacinis skundas paduotas tik atsakovės UAB „Autonas LT“ atžvilgiu. Jį tenkinus, apeliantui jo sumokėtas 1 340 Eur žyminis mokestis (t. II, b. l. 175) priteistinas iÅ¡ Å¡ios atsakovės. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iÅ¡ naujo, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Atsižvelgiant į tai, perskirstytinos pirmojoje instancijoje Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, jas apeliantui ir valstybei priteisiant iÅ¡ atsakovių po lygiai iÅ¡ kiekvienos. Atsakovei UAB „Autonas LT“ iÅ¡ apelianto iÅ¡laidos advokato pagalbai nepriteistinos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, n u t a r ė : Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti iÅ¡ atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Gineso servisas“ (juridinio asmens kodas: 132601565) ir uždarosios akcinės bendrovės „Autonas LT“ (juridinio asmens kodas: 302920769):ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (juridinio asmens kodas: 125709291) solidariai 52 580,31 Eur (penkiasdeÅ¡imt du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų trisdeÅ¡imt vienÄ eurocentÄ ) nuostoliams atlyginti, 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (52 580,31 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir iÅ¡ kiekvienos atsakovės - po 1 132,65 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt du eurus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurocentus) bylinėjimosi iÅ¡laidų;į valstybės biudžetÄ (iÅ¡ieÅ¡kotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas: 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - „paÅ¡to iÅ¡laidos“) - iÅ¡ kiekvienos atsakovės po 9,43 Eur (devynis eurus keturiasdeÅ¡imt tris eurocentus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ pirmosios instancijos teismui.“Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autonas LT“ ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 1 340 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                     Kazys KailiÅ«nas Alvydas PoÅ¡kus Antanas Rudzinskas