bef18720-d562-42fe-b03e-75ae10ddbc39 · Kauno apygardos teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-368-582/2015             Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00110-2014-8             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)              KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Evaldo Gražio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Jūratei Vaškevišiūtei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistajam J.

Å ., jo gynėjui advokatui Osvaldui Radimonui, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieÅ¡kovėms O. B. ir G. B., jų atstovui advokatui Donatui Ramanauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuoJ. Å . pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri BK 641 straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu, ir galutinė bausmė paskirtas 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant J.

Å . per šį laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Nukentėjusios ir civilinės ieÅ¡kovės G. B. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ J. Å . G. B. priteista 7 000 Lt (2027,34 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡ ERGO Insurance SE Lietuvos filialo G. B. priteista 400 Lt (115,85 Eur) turtinei žalai atlyginti.Nukentėjusios ir civilinės ieÅ¡kovės O. B. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ J.

Å . O. B. priteista 1 000 Lt (289,62 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡ ERGO Insurance SE Lietuvos filialo O. B. priteista 400 Lt (115,85 Eur) turtinei žalai atlyginti.IÅ¡ J. Å . nukentėjusiajai G. B. priteista 1400 Lt (405,47 Eur) už advokato padėjėjo Donato Ramanausko suteiktÄ teisinę pagalbÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : J. Å . nuteistas už tai, kad jis 2014 m. vasario 28 d., apie 12 val. 50 min., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – Kelių eismo taisyklės) 105, 125, 132 punktų reikalavimus, tai yra privalėdamas važiuoti deÅ¡ine kelio puse, kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , taip pat, atsižvelgdamas į važiavimo greitį, privalėdamas palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡onų, kad eismas bÅ«tų saugus, nevykdė Å¡ių reikalavimų – atsitrenkė į prieÅ¡inga eismo juosta, atskirta artėjimo linija atvažiuojantį automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ G.

B., dėl ko įvykus eismo įvykiui, susižalojo kartu važiavęs keleivis E. P., kuriam nustatyta odos nubrozdinimai kaktoje, Å¡launyse, poodinės kraujosruvos Å¡launyse, stuburo kaklinės 3 slankstelio lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas, stuburo krÅ«tininės dalies 2 slankstelio panirimas, nugaros smegenų kietojo dangalo plyÅ¡imas su kraujo susikaupimu virÅ¡ kietojo dangalo, smegenų skysčio cirkuliacijos sutrikimu, nugaros smegenų krÅ«tininės dalies sumuÅ¡imas, nugaros smegenų trauminis uždegimas, ASIA-A, kas sukėlė kojų paralepijÄ (judesių nebuvimas), krÅ«tinės apatinės dalies, pilvo, kojų nejautrÄ , neurogeninį Å¡lapimo pÅ«slės uždegimÄ , tuo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, bei sužalojo automobilio „Renault Laguna“ vairuotojÄ G.

B., kuriai nustatyta odos nubrozdinimai veide, poodinė kraujosruva deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ naryje, muÅ¡tinės žaizdos kairiame kelio sÄ naryje, virÅ¡ugalvyje, deÅ¡inės pusės 3,4,5 Å¡onkaulių lūžimas, deÅ¡inio plaučio sumuÅ¡imas su oro susikaupimu krÅ«tinplėvės ertmės deÅ¡inėje pusėje, stuburo juosmeninės dalies 3 ir 4 slankstelių suspaudimai skeveldriniai lūžimai, galvos smegenų sumuÅ¡imas, dėl ko nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei sužalota automobilio „Renault Laguna“ keleivė O.

B., kuriai nustatyta muÅ¡tinė kiaurinė žaizda apatinėje lÅ«poje, tuo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.Nukentėjusiųjų O. B. ir G. B. apeliaciniame skunde praÅ¡oma pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendį – taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 68 straipsnio 1 dalyje, uždraudžiant J. Å . vairuoti kelių transporto priemones, G. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir O. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai.Apeliaciniame skunde dėl baudžiamojo poveikio priemonės nurodyta, kad prokurorė, vadovaudamasi BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismo prašė uždrausti J.

Å . vairuoti kelių transporto priemones, tačiau teismas sprendė, kad Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra netikslingas. Teismas motyvavo tuo, kad J. Å . nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas blaivus, kad jis padeda dukrai avarijos metu sužalotÄ vaikÄ vežioti į gydymo įstaigas. Nukentėjusiųjų nuomone, teismas, padarydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių.Bylos nagrinėjimo metu J. Å . aiÅ¡kino, kad turi neįgalumÄ dėl Å¡irdies ligų, nuolat lankosi pas gydytojus bei vartoja Å¡irdies veiklÄ gerinančius vaistus.

Kaip ir dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykis, neprisimena. Prisimena tik tiek, kad privažiavus Seredžiaus miestelio tiltÄ , jam užtemo akyse. Ä®vykus eismo įvykiui, girdėjo kažkokius garsus, o galutinai atsipeikėjo ligoninėje. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad „SÄ monės netekimo priežastis neaiÅ¡ki. Å iuo metu duomenų apie Å«miÄ neurologinę patologijÄ nepakanka“. Tai rodo, kad J. Å . sveikatos bÅ«klė Å¡iuo metu nėra galutinai diagnozuota ir staigus sÄ monės netekimas gali bet kada pasikartoti.

Dėl Å¡irdies ligų nustatytas neįgalumas patvirtina, kad yra rimtos sveikatos problemos, susijusios su gyvybiÅ¡kai svarbaus organo veikla. Todėl argumentai, kad J. Å . buvo blaivus ir Å¡iuo metu padeda dukrai vežioti sužalotÄ vaikÄ Ä¯ gydymo įstaigas, yra atmestini. Tai tik parodo, kad elgiamasi neatsakingai ir vėl, esant tokios sveikatos bÅ«klės, automobiliu vežamas jau kartÄ paties sukeltame eismo įvykyje sužalotas vaikas, bei keliama grėsmė kitų eismo dalyviui saugumui. Vertinant J. Å . elgesį po eismo įvykio, atsižvelgtina į tai, kad iki teismo posėdžio J.

Å . nesikreipė į nukentėjusiÄ sias G. B. ir O. B., nepasiteiravo, kokia jų bÅ«klė, neatsiprašė, nepasiÅ«lė pagalbos ir geranoriÅ¡kai neatlygino žalos. Maža to, teismo posėdžio metu kelis kartus akcentavo, kad ypač apgailestauja dėl eismo įvykio metu sunkiai sužaloto savo anÅ«ko E. P., tuo tarpu dėl nukentėjusiųjų G. B. ir O. B. nepareiÅ¡kė jokio apgailestavimo. Asmens teisių suvaržymas, kilęs dėl pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės, nėra laikomas teisingumo principo ar žmogaus teisių pažeidimu.

Å iuo atveju teismo J. Å . skirta baudžiamojo poveikio priemonė apribotų jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bÅ«tų apsaugoti kiti eismo dalyviai bei užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su G. B. civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡sprendimu, nurodant, kad teismas iÅ¡ nuteistojo priteisė pernelyg nedidelę sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Skunde pažymima, kad dėl daugybinių rimtų sužalojimų G. B. patyrė stiprų fizinį skausmÄ â€“ jai lūžo stuburo slanksteliai, 3 Å¡onkauliai, nosies pertvara, sutrenktos galvos smegenys, ji patyrė muÅ¡tinių žaizdų, nubrozdinimų, poodinių kraujosruvų, įvairių kÅ«no vietų sumuÅ¡imų, jai buvo atliktos stuburo ir nosies pertvaros operacijos, kÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada ir kiti medicininiai dokumentai.

Sužalojimų pasekmės iki Å¡iol neigiamai veikia apeliantės savijautÄ , ji jaučia nuolatinį intensyvų stuburo skausmÄ , negali ilgai vaikščioti, sėdėti, bÅ«ti prisilenkus. Gydytojai prognozuoja, kad stuburo skausmÄ apeliantė jaus ir ateityje. Dėl galvos smegenų sutrenkimo G. B. iki Å¡iol vargina pasikartojantis galvos skausmas bei atminties sutrikimai, sutrikęs regėjimas. Be to, avarijos metus apeliantei buvo sužalotas veidas – veido srityje, virÅ¡ lÅ«pos, liko 2 cm ilgio randas.

Gydytojų tvirtinimu, randas savaime neiÅ¡nyks, todėl norint randÄ paÅ¡alinti, reikės atlikti plastinę operacijÄ . Skunde taip pat pažymima, kad nukentėjusioji iki Å¡iol turi nedarbingumo pažymėjimÄ , nes dėl nuolatinio stuburo skausmo negali dirbti fizinio darbo. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, bus atliekami tyrimai dėl neįgalumo nustatymo, todėl tikėtina, kad ji dėl savo sveikatos bÅ«klės nebegalės dirbti ne tik savo darbovietėje (pagalbinė darbininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“), bet apskritai bus apribotos aplinkybės dirbti tam tikrus darbus arba galės dirbti tik nustatytomis specialiomis darbo sÄ lygomis.

Dėl visų Å¡ių sužalojimų G. B. iki Å¡iol patiria ypač didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, ji itin nerimauja dėl stuburo, regėjimo ir atminties bÅ«klės ateityje, taip pat dėl veido sužalojimo. Dėl eismo įvykio apeliantė patyrė ir kitokio pobÅ«džio neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ . Visų pirma, buvo patirtas stiprus iÅ¡gÄ stis pamačius ir suvokus, kad prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojantis J. Å . vairuojamas automobilis atsitrenks į jos vairuojamÄ automobilį.

Apeliantė iki Å¡iol jaučia paniÅ¡kÄ baimę važiuoti automobiliu, po eismo įvykio nebevairuoja automobilio. G. B. patyrė emocinį sukrėtimÄ , kai atgavusi sÄ monę sužinojo, kad jai lūžę stuburo slanksteliai ir suvokusi galimas tokio sužalojimo pasekmes. Nuolat iÅ¡gyvena dėl to, kad, bÅ«dama jauno darbingo amžiaus, patyrė stuburo sužalojimus, turėsiančius ilgalaikių pasekmių sveikatai. Taip pat apeliantė patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl savo motinos O. B., kuri taip pat buvo sužalota eismo įvykio metu.

Apeliantei papildomų neigiamų emocijų sukėlė ir minėtas J. Å . elgesys teismo proceso metu, kuomet jis visiÅ¡kai neparodė susirÅ«pinimo bei gailesčio apeliantei, be to, bandė nuslėpti duomenis apie savo pajamas tam, kad teismas iÅ¡ jo apeliantei ir jos motinai priteistų kuo mažesnio dydžio pinigines sumas neturtinei žalai atlyginti. Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kėjo, kad po eismo įvykio J. Å . su sutuoktine nutraukė santuokÄ bendru sutarimu. J. Å . nurodė, kad nutraukiant santuokÄ nebuvo dalintino turto, todėl jis jokio turto neturi.

Apeliančių atstovui papraÅ¡ius teismo iÅ¡reikalauti civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo medžiagÄ ir teismui jÄ gavus, paaiÅ¡kėjo, kad sutuoktiniams priklausė butas bei garažas (iÅ¡ viso 60 000 Lt vertės). Nutraukiant santuokÄ visas nekilnojamasis turtas liko sutuoktinei, o Å¡i įsipareigojo J. Å . sumokėti 30 000 Lt pinginę kompensacijÄ . Taigi J. Å . sÄ moningai melavo teismui, siekdamas kaip įmanoma iÅ¡vengti pareigos atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pirmos instancijos teismo 7 000 Lt (2027,34 Eur) dydžio suma įvertinta neturtinė žala yra neproporcinga iÅ¡samiai aptartiems apeliantės patirtiems sužalojimams, kilusioms pasekmėms, iÅ¡gyvenimams.

Ji neužtikrina nukentėjusiosios ir kaltininko interesų pusiausvyros bei realaus nukentėjusiosios teisių įgyvendinimo. Teismas, priteisdamas tokio dydžio neturtinę žalÄ , nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos bylose dėl eismo įvykiu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su O. B. priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. O. B. teismo prašė iÅ¡ draudiko priteisti 500 Lt dydžio turtinę žalÄ už sugadintus drabužius. Teismas apeliantei iÅ¡ draudiko priteisė 400 Lt turtinės žalos, tačiau nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nei vienu sakiniu neužsiminė, kodėl apeliantės reikalavimas tenkinamas iÅ¡ dalies ir vietoj praÅ¡omų 500 Lt priteisiama 400 Lt.

Todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, už kuriuos sugadintus daiktus teismas priteisė turtinę žalÄ , o kurio (-ių) daikto (-ų) vertę laikė nepagrįsta. Apeliantė pažymi, kad ji nėra iÅ¡saugojusi nei drabužių nei avalynės pirkimo kvitų. Nurodytos kainos, kuriomis grindžiamas turtinės žalos reikalavimas, atsižvelgiant į tai, kad drabužiai ir batai buvo beveik nauji, atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus ir nėra aiÅ¡kiai per didelės. PatirtÄ neturtinę žalÄ O.

B. yra įvertinusi 4 000 Lt. Kadangi draudikas neturtinei žalai visiems trims eismo įvykyje sužalotiems asmenims atlyginti buvo iÅ¡mokėjęs visÄ Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatyto dydžio iÅ¡mokÄ , O. B. ieÅ¡kiniu prašė likusiÄ neturtinės žalos sumÄ â€“ 3 340 Lt, priteisti iÅ¡ kaltininko (civilinio atsakovo) J. Å .. Teismas ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ J. Å . priteisė 1 000 Lt (289,62 EUR) neturtinės žalos, tačiau Å¡i suma, atsižvelgiant į visas nustatytas faktines aplinkybes, apeliantės nuomone, yra pernelyg maža.

Nors apeliantė dėl viso kÅ«no sumuÅ¡imo patyrė stiprų fizinį skausmÄ â€“ jos kÅ«nas buvo nusėtas mėlynėmis, buvo prakirsta apatinė lÅ«pa, kuriÄ teko siÅ«ti, tačiau neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės sudaro patirti itin stiprÅ«s dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Eismo įvykio metu O. B. patyrė Å¡okÄ ir didžiulį dvasinį sukrėtimÄ . Po smÅ«gio apeliantė nežinojo, ar dukra gyva, ar ne. Ji stebėjo, kaip atbėgęs liudytojas V. L. bandė apčiuopti dukters pulsÄ , tačiau pulso nerado, dukra buvo be sÄ monės. Motinai stebėti savo dukrÄ nerodant gyvybės ženklų, jos gaivinimo procesÄ , manyti, kad dukra mirusi, yra didžiulis dvasinis sukrėtimas.

Kai dukra Kauno klinikose atgavo sÄ monę, apeliantė sužinojo, kad dukrai lūžo keli stuburo slanksteliai, trys Å¡onkauliai, ji patyrė smegenų sutrenkimÄ ir daugybinius kÅ«no, tarp jų ir veido, sužalojimus. Nerimas dėl dukters sveikatos iÅ¡likęs iki Å¡iol, nes patirti sužalojimai turi ilgalaikį poveikį dukters sveikatai ir savijautai. Apeliantės įsitikinimu, jos praÅ¡oma priteisti 3340 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra tik simbolinė, negalinti atpirkti patirtų dvasinių kančių, tačiau teismo priteista 1 000 Lt neturtinė žala neatitinka teisingumo principo.

Teismas visiÅ¡kai neargumentavo, kodėl O. B. priteisė 1 000 Lt dydžio neturtinę žalÄ , nepateikė jokių motyvų, nenurodė, kokias aplinkybes įvertino, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį. Atsikirtime į nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos Filialo įgaliotas atstovas J. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ dalyje dėl priteistos turtinės žalos padidinimo atmesti.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiosios ir jų atstovas palaikė apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, prokurorė, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nukentėjusiųjų apeliacinis skundas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje neginčijami nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nuteistojo J. Å . kaltės klausimai. Nukentėjusiųjų paduoto apeliacinio skundo argumentai susiję tik su J. Å . paskirtos bausmės individualizavimo ir civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir dėl to nepagrįstai J.

Å . kartu su bausme neskyrė BK 68 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.BK 68 straipsnio 1 dalyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise, teismas taiko, jeigu naudodamasis Å¡ia teise asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau Å¡ios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vienas iÅ¡ bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41straipsnio 2 dalis).

Tai suponuoja pareigÄ teismui skirti tokiÄ bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam bÅ«tų pagrįsti bei įgyvendinami. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ , teismas privalo atsižvelgti į jos tikslus, kaltininko asmenybę, bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktikÄ , jog baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ir BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (žr., kasacinės nutartys Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-593/2011).Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai neskyrė J.

Š. nukentėjusiųjų prašomos skirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise. Nuteistasis J. Š. pensinio amžiaus, aukštojo išsilavinimo, anksčiau neteistas, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, byloje nėra jokių duomenų, kad jis per ilgametę savo vairuotojo patirtį būtų sukėlęs eismo įvykį ar vairavęs neblaivus. Nors pirmos instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nemotyvavo savo sprendimo netaikyti J.

Å . Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau pagrįstai įvertino ir atsižvelgė į tai, kad nuteistasis Kelių eismo taisyklių nuostatas pažeidė, nebÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, Å¡iuo metu teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga padedant dukrai prižiÅ«rėti to paties eismo įvykio metu sužalotÄ mažametį sÅ«nų. Apeliacinės instancijos teisme pateikti dokumentai patvirtina, kad J. Å . kiekvienÄ dienÄ , penkis kartus per savaitę veža anÅ«kÄ E. P. į gimnazijÄ , vaikas auga tik su motina, pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad jis yra visiÅ¡kai priklausomas nuo suaugusiųjų pagalbos.

Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, jog nuteistasis dėl savo sveikatos bÅ«klės negali vairuoti transporto priemonės, pažymėtina, kad duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, byloje nėra, byloje taip pat nenustatytas faktas, kad eismo įvykis kilo dėl sutrikusios nuteistojo sveikatos (ligos). Kiti apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas nukentėjusiųjų praÅ¡ymas taikyti nuteistajam aptariamÄ baudžiamojo poveikio priemonę, yra iÅ¡ esmės susiję tik su tuo, kad J.

Å . nusikalto naudodamasis jam suteikta specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ir jo sukelti padariniai yra sunkÅ«s. Tačiau tokie formalÅ«s pagrindai nesudaro pagrindo spręsti apie Å¡ios baudžiamosios priemonės taikymo tikslingumÄ , negali bÅ«ti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti J. Å . baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam laikotarpiui.Visos Å¡ios aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas, J.

Å . taptų nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu. Å iuo atveju nuteistajam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, net ir atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 1 metams 6 mėnesiams, yra pakankama nuteistÄ jį nubausti, paskirtoji bausmė yra tinkama tiek bendrajai, tiek specialiajai prevencijai (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), tiek apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 75 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad, esant tam tikroms sÄ lygoms, bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti panaikintas), tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs J. Å . netaikyti BK 68 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai J. Å . gali bÅ«ti pasiekti ir be uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių tenkinti nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ ir Å¡iuo klausimu keisti skundžiamÄ nuosprendį nėra jokio pagrindo.Kaip minėta, nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės O.

B. ir G. B. pateiktame apeliaciniame skunde keliamas ir civilinių ieÅ¡kinių dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimas. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, nukentėjusiųjų praÅ¡ymas padidinti praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, iÅ¡ nuteistojo J. Å . G. B. priteisiant iÅ¡ viso 27 460 Lt neturtinės žalos, O. B. – 3 340 Lt neturtinės žalos atlyginimo, yra nepagrįstas.Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai.

Ä®statymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas įvertinus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumÄ . Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ . Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (žr., kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010).

Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.Priimdamas sprendimÄ sumažinti nukentėjusiųjų praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydžius – nukentėjusiajai G. B. priteisdamas 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, O. B. –1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl J.

Å . nusikalstamos veikos nukentėjusiosioms buvo sužalota sveikata – vertingiausia asmeninė neturtinė vertybė, dėl to akivaizdu, kad jos dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu neabejotinai kentė skausmÄ ir patyrė daug nepatogumų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, sukrėtimų ir emocinės depresijos, kÄ pagrindžia ir nukentėjusiųjų duoti parodymai apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu ir nurodomos aplinkybės apeliaciniame skunde. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydžius, vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijais, atsižvelgė į nukentėjusiosioms dėl jų patirtų sužalojimų eismo įvykio metu nustatytÄ sveikatos sutrikdymo laipsnį – G.

B. teismo medicinos ekspertas nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o O. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , patirtų sužalojimų liekamuosius reiÅ¡kinius, į tai, kad nukentėjusiosioms iÅ¡ draudimo bendrovės buvo iÅ¡mokėtos tam tikros sumos neturtinei žalai atlyginti (nukentėjusiajai G. B. iÅ¡mokėta 2540 Lt, O. B. – 660 Lt neturtinės žalos atlyginimo), buvo įvertinta ir nusikalstamų veiksmų pobÅ«dis bei J. Å . neatsargi kaltė. AukÅ¡tesnysis teismas visiÅ¡kai sutinka su aptarta teismo argumentacija ir skundžiamame nuosprendyje nurodytais kriterijais, kuriais remiantis buvo pagrįstai sumažintini nukentėjusiųjų praÅ¡omi priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžiai.

Apygardos teismo vertinimu, nukentėjusiosioms iÅ¡ nuteistojo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos yra teisingos ir protingos, atitinkančios BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo, reikalavimus, taip pat neprieÅ¡taraujančios sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijams bei teismų praktikai panaÅ¡iose bylose. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2013, 2K-17/2011, 2K-280/2010, 2K-461/2010; 2K-215/2010; 2K-200/2010; 2K-401/2009 ir kt.).

Pažymėtina, kad nukentėjusiosios O. B. už nežymų sveikatos sutrikdymÄ praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma yra žymiai didesnė negu už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nustatomas atlygintos žalos minimumas. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, iÅ¡skyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

Nagrinėjamu atveju, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantės, nėra nustatyta ir apeliaciniame skunde pateikta naujų aplinkybių, kuriomis remiantis galima bÅ«tų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iÅ¡ esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėti nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose.

Keisti ar naikinti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiosioms nustatytų atlygintinų neturtinės žalos dydžių apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo.Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su O. B. priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžiu. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios pareikÅ¡to patikslinto civilinio ieÅ¡kinio, dėl eismo įvykio ji patyrė 500 Lt turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro 70 Lt nuostoliai dėl avarijos metu suplėšytų naujų kelnių, 230 Lt už suplėšytÄ ir krauju suteptÄ pÅ«kinę striukę, pirktÄ 2013 metų gruodžio mėnesį, ir 200 Lt už sugadintus ilgus verstos odos batus, pirktus 2014 metų sausio mėnesį.

Nors sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas O. B. civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo ir už sugadintus drabužius nukentėjusiajai priteisdamas 400 Lt turtinės žalos atlyginimo, tokio savo sprendimo skundžiamame nuosprendyje nemotyvavo. Tačiau atsižvelgus į tai, kad minėti daiktai byloje nėra apžiÅ«rėti, apeliantė nepateikė jokių dokumentų dėl jų įsigijimo ir vertės (nurodė neiÅ¡saugojusi pirkimo kvitų), taip pat įvertinus aplinkybę, kad dalis sugadintų daiktų nebuvo nauji (galimas jų nusidėvėjimas) ir byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad drabužiai eismo įvykio metu buvo sugadinti nepataisomai, skundÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismo nuosprendžiu priteistas 400 Lt turtinės žalos atlyginimo dydis yra realus ir teisingas.

Å iuo atveju konstatuoti, kad apylinkės teismas neteisingai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai, ir tuo pagrindu keisti skundžiamÄ nuosprendį nėra objektyvaus pagrindo.Nukentėjusiosios G. B. ir O. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡koti jų patirtas iÅ¡laidas už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme pagal teismui pateiktus Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus.Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (žr., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-303/2014). Å ioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ , kuris Å¡ia nutartimi atmetamas, todėl nukentėjusiųjų patirtos atstovavimo iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo neiÅ¡ieÅ¡kotinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovių O.

B. ir G. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas             Dmitrijus Korsakovas Teisėjai             Evaldas Gražys              Jurgis KiÅ¡kis