2025-11-26 Nr. AB-20648-3-61-3-05621-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1511-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05621-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. R. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas K. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 25S180870 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atlikti veiksmus.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad skundžiamą Sprendimą pamatė tik po 2025 m. rugpjūčio 13 d., kai nuoroda į sprendimą buvo atsiųsta elektroniniu paštu, tačiau dėl lietuvių kalbos nežinojimo jis nesuprato to rašto, o keturiolikos dienų apskundimo terminas baigėsi 2025 m. rugpjūčio 27 d. Pareiškėjas teigė, jog apie priimto Sprendimo esmę suprato 2025 metų rugsėjį, kai Latvijos Respublikos įgaliotos institucijos jam pranešė apie jam išduoto Latvijos Respublikos leidimo gyventi panaikinimą ir jis turi būti išsiųstas iš šalies. Pareiškėjas pabrėžė, kad tada, kai buvo priimtas sprendimas panaikinti jo turėtą leidimą laikinai gyventi Latvijos Respublikoje, jis ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad apskųsti atsakovo sprendimą, todėl per Latvijos advokatų kontorą surado advokatą Lietuvoje ir surašė apskundimą. Pareiškėjas paaiškino, kad pastaruosius kelis metus gyveno Latvijos Respublikoje, todėl buvo sunku surasti betarpiškai lietuvių kalbą žinantį asmenį ar teisininką, kuris išaiškintų Sprendimo esmę ir jam kylančias pasekmes. Sprendimo apskundimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – pareiškėjo kalbos nežinojimo, teisinių žinių neturėjimo, bei jo gyvenamoji vieta nėra ta pati, kur buvo priimtas Sprendimas.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui apie Sprendimo priėmimą buvo žinoma iš karto po jo priėmimo, tačiau pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą skundui paduoti, nes nemoka lietuvių kalbos, o vertėjo radimas užtruko. Teismas akcentavo, kad teismų praktikoje pažymima, jog išsilavinimas, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis. O pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus ir turėdamas pagrindą manyti, kad jis pats negali tinkamai apginti savo galbūt pažeistų teisių, gali kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo teisės aktų nustatyta tvarka.

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas priežastis, kuriomis pareiškėjas rėmėsi prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, ir atsižvelgęs į teismų praktiką, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pats dėl subjektyvių priežasčių tinkamai operatyviai nerealizavo savo teisių gynimo. Pareiškėjas iš esmės laiku sužinojęs, kad yra priimtas Sprendimas, elgėsi pasyviai ir Sprendimas jam tapo aktualus tik po leidimo laikinai gyventi Latvijos Respublikoje panaikinimo. Tik tada pareiškėjas ėmėsi visų įmanomų veiksmų apskųsti Sprendimą. Galbūt ne aplinkybės dėl lietuvių kalbos, o vėliau kilusios teisinės pasekmės paskatino pareiškėją kreiptis į teismą dėl Sprendimo teisėtumo. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo neveikimas vertintinas kaip subjektyvus nerūpestingumas, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas dėl savo neapdairumo savalaikiai nerealizavo savo teisės kreiptis į teismą dėl Sprendimo teisėtumo. Tai sudarė pagrindą pripažinti, jog skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių, dėl kurių jis negali būti atnaujintas.

Teismas papildomai pažymėjo, kad proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai būtent ir reikalauja proceso dalyvius naudotis savo procesinėmis teisėmis kuo aktyviau, operatyviau ir efektyviau, nepiktnaudžiaujant jomis, siekiant kuo greitesnio ginčo išsprendimo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl nesvarbių priežasčių, todėl prašymo atnaujinti terminą netenkino, o skundą atsisakė priimti.

Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas nurodė, jog pridėjo įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau įrodymas nebuvo pridėtas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartį ir pavesti teismui išnagrinėti skundo priimtinumo klausimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog teismas priimdamas nutartį rėmėsi teismų praktika, tačiau nurodytų bylų faktinės aplinkybės skyrėsi nuo pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Teismo nurodytose nutartyse pagal faktines aplinkybes terminą praleido asmuo, kuris gyvena Lietuvos Respublikoje, ir žino kalbą, arba sąlygas, kaip reikia kreiptis teisinės pagalbos. O pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir gyvena Latvijos Respublikoje, todėl visapusiškai suprasti institucijų, teisinės sistemos veikimą bei galimybę pasinaudoti teisine pagalba užsieniečiui, neturinčiam gyvenimo Lietuvoje patirties, iš ties yra sudėtinga.

Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-327-602/2025, įvertinusi aktualų teisinį reguliavimą, susijusį su sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką apskundimo tvarka, konstatavo, kad priimto administracinio sprendimo apskundimo tvarka yra reglamentuota Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje, susiejant ją su tokio sprendimo įteikimo užsieniečiui diena, todėl ir terminas kreiptis į teismą turi būti skaičiuojamas nuo tokio sprendimo įteikimo dienos. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pranešimo apie priimtą sprendimą gavimo prilyginimas sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką įteikimui lemtų nepagrįstą teisės į teisminę gynybą ribojimą, užsieniečiui neturint jo atžvilgiu priimto sprendimo ir nežinant jo priėmimo motyvų.

Pareiškėjas akcentuoja, kad apie priimtą Sprendimą sužinojo, kai į jo elektroninį paštą atėjo pranešimas iš Lietuvos migracijos informacinės sistemos (toliau – ir MIGRIS). Apie MIGRIS ir registraciją joje pareiškėjas sužinojo ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau su Sprendimo turiniu nesugebėjo susipažinti, nes jis buvo lietuvių kalba. Tokiu būdu Sprendimas buvo įteiktas netinkamai. Apie Sprendimo esmę pareiškėjas sužinojo, kai apie išsiuntimą iš Latvijos Respublikos jį informavo Latvijos pareigūnai. Todėl, kaip minėta prašyme atnaujinti terminą, terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – kalbos nežinojimo ir teisinio neišprusimo.

Pareiškėjas pažymi, kad skunde teismui buvo nurodytas priedas apie žyminio mokesčio apmokėjimą, tačiau dėl techninės klaidos šis dokumentas nebuvo pateiktas, todėl kartu su atskiruoju skundu pateikia žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, kurio data atitinka skundo padavimo datą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nustačius, kad jis praleido terminą skundui paduoti ir šis terminas neatnaujintas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog atsisako priimti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka) nustatytu pagrindu, tačiau iš nutartyje išdėstytų motyvų matyti, kad skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad terminas paduoti skundui buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo ją panaikinti, motyvuodamas tuo, kad apie priimtą Sprendimą sužinojo, kai į jo elektroninį paštą atėjo pranešimas iš sistemos MIGRIS, tačiau su Sprendimo turiniu nesugebėjo susipažinti, nes jis buvo lietuvių kalba.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 138 straipsnio (2024 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XIV-2784 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; kt.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė 2025 m. rugpjūčio 13 d., pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą 2025 m. spalio 6 d. Pirmosios instancijos teismas termino skundui paduoti eigos pradžios nenustatė. Byloje nėra duomenų dėl Sprendimo įteikimo pareiškėjui aplinkybių. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė duomenų, patvirtinančių pranešimo apie priimtą Sprendimą gavimą.

Pareiškėjas nurodo, kad apie priimtą Sprendimą sužinojo, kai į jo elektroninį paštą atėjo pranešimas iš MIGRIS, tačiau nepridėjo šį faktą pagrindžiančių dokumentų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu pirmosios instancijos teismui pareiškėjo pateikti duomenys buvo nepakankami patvirtinti, jog skundžiamas Migracijos departamento sprendimas pareiškėjui įteiktas 2025 m. rugpjūčio 13 d., teismas galėjo kreiptis į Migracijos departamentą, įpareigodamas paaiškinti, kada ir kokiu būdu pareiškėjui buvo įteiktas skundžiamas sprendimas, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino skundo priėmimo klausimo išsprendimui svarbių aplinkybių dėl Migracijos departamento Sprendimo įteikimo pareiškėjui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, siekdamas išsiaiškinti su skundžiamo Sprendimo išsiuntimu / įteikimu / susipažinimu pareiškėjui susijusias aplinkybes, t. y. nebuvo kreiptasi į Migracijos departamentą dėl duomenų, reikšmingų skundo priėmimo klausimui tinkamai išspręsti, pateikimo. Pareiškėjo pateiktas Migracijos departamento Sprendimas nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad terminas skundui paduoti praleistas. Be kita ko, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas perskaitė pranešimą MIGRIS sistemoje, nors tokie duomenys yra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą, ar užsienietis laiku padavė skundą, ar praleido terminą skundui paduoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-302-552/2024; kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė skundo priėmimo klausimui išnagrinėti teisiškai reikšmingų aplinkybių, t. y. kada konkrečiai pareiškėjui buvo įteiktas Sprendimas, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta. Nesant byloje pakankamai duomenų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo K. R. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys