beefd207-eabc-414b-affe-012aa92d5d97 · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr. ATP-233-135/2015                                                    Teisminio proceso Nr. 4-70-3-04009-2014-4                          Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 41.3; 52.5; (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 14 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

D. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarimo, kuriuo J. D. pripažintas kaltu pagal LR ATPK 505 str. 2 d. ir nubaustas 2900 EUR (dviejų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų eurų) dydžio bauda n u s t a t ė : J. D. Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal LR ATPK 505 str. 2 d. ir nubaustas už tai, kad jis, kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nepateikė „(duomenys neskelbtini)“, kaip įmonės akcininkui, informacijos apie įmonę, t. y. 2014-11-23 praÅ¡ymu „(duomenys neskelbtini)“ papraÅ¡ius leisti susipažinti su dokumentais, t. y. pateikiant visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir taip pat leisti susipažinti/įsitikinti turimų dalies dokumentų kopijų tikrumu, susipažįstant su dokumentų originalais pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 18 straipsnio 1 dalį, J.

D. neįvykdė pareigos „(duomenys neskelbtini)“ pateikti praÅ¡omus dokumentus, kadangi vietoje Å¡ių dokumentų kopijų 2014-11-27 atsakymu buvo atsiųsti pustuščiai, visiÅ¡kai neįskaitomi lapai, taip pat neleido susipažinti su dokumentų originalais. Tokiais savo veiksmais J. D. pažeidė ABÄ® 18 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas J. D. praÅ¡o panaikinti 2015 m. balandžio 9 d. nutarimÄ , o atsisakius panaikinti nutarimÄ visa apimtimi, J. D. paskirtÄ baudÄ sumažinti iki minimalaus baudos dydžio.Skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, formalus, priimtas neįvertinus visų į bylÄ pateiktų įrodymų bei paaiÅ¡kinimų viseto, prieÅ¡taringas, prieÅ¡taraujantis protingumo, teisingumo ir kitiems teisės principams, teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino LR Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas.Teigia, kad pareiÅ¡kėjas, kaip (duomenys neskelbtini) akcininkas, privalo protingai, ekomiÅ¡kai ir pagrįstai naudotis savo kaip akcininko teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, todėl tos pačios informacijos apie įmonę praÅ¡yti ne nuolat ir ne bet kada, o tik tuomet, kai tai yra bÅ«tina ir objektyviai reikalinga bei tik tÄ , kurios pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tiesų neturi ir turi teisę gauti, o ne vėl ir vėl, sistemingai ir pakartotinai praÅ¡yti tos pačios informacijos, kuri akcininkui jau buvo pateikta, nepaisant to, kad bendrovėje jokie nauji dokumentai per tÄ laikotarpį priimti nebuvo ir/ar neprivalėjo bÅ«ti.Apelianto tvirtinimu, pareiÅ¡kėjo tikslas yra J.

D. ir (duomenys neskelbtini) veiklos varžymas ir cilinių bylų baigtis, o ne reikalaujamos neva tai neturimos informacijos gavimas, nes visÄ informacijÄ , įskaitant tÄ , kuriÄ buvo praÅ¡oma pateikti 2014-11-23 pareiÅ¡kėjo raÅ¡tu, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir jos vadovo J. D. gavo net kelis kartus, kÄ patvirtina ir nutarime nurodyta aplinkybė, kad J. D. reagavo į pareiÅ¡kėjo 2014-11-23 praÅ¡ymÄ dėl informacijos pateikimo ir nurodė, kad jau 2014-08-23 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjui buvo pateikta visa informacija, kurios akcininkas praÅ¡o pakartotinai 2014-11-23 praÅ¡yme, dėl ko J.

D. ir buvo nubaustas. J. D. pabrėžia, kad CK 1.137 str. 3 d. įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti savo teise, taip pat cituoja LATB iÅ¡plėstinės CBS teisėjų kolegijos 2014-01-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, kurioje nurodyta, kad jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali jÄ atsisakyti ginti. Pabrėžia, kad akcininkui taip pat draudžiama įgyvendinti savo kaip bendrovės dalyvio teises prieÅ¡ingai jų paskirčiai, o kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad akcininkui nurodytos turtinės ir neturtinės teisės suteikiamos tam, kad Å¡is galėtų stebėti ir apsaugoti savo investicijÄ Ä¯ bendrovę, taip pat kad galėtų patenkinti investicijos grÄ Å¾os lÅ«kestį, tačiau akcininkui draudžiama naudotis Å¡iomis teisėmis sÄ moningai siekiant sukurti nepateisinamos žalos įmonei ar kitiems akcininkams.

Apeliantas tvirtina, kad su 2014-08-23 raÅ¡tu jis pareiÅ¡kėjui jau buvo pateikęs įskaitomus analogiÅ¡kų, t.y. tų pačių dokumentų kopijas. Atkreipia dėmesį, jokių pastabų ir pretenzijų dėl dokumentų kopijų pareiÅ¡kėjas jam net nereiÅ¡kė ir į teismÄ dėl dokumentų, kuriuos buvo gavęs anksčiau, net nesikreipė. Atsižvelgdamas į tai, nubaustasis tvirtina, kad iÅ¡imtinai suinteresuoto asmens Ž. A. parodymai, kad ir ankstesni dokumentai buvo blogos kokybės, nepagrįsti.

Nubaustasis nesutinka su tuo, jog teismas jo parodymus vertino tik kaip gynybine pozicijÄ , nes, pasak apelianto, jei asmuo ginasi nuo jam reiÅ¡kiamų nepagrįstų pretenzijų, tai dar nereiÅ¡kia, kad jis kalba ne tiesÄ . Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas yra tik smulkus akcininkas, kuris turi vos 35 proc. akcijų, kai tuo tarpu jis – J. D. yra daugumos – 64 proc. savininkas, o taip pat ir vadovas. Atsižvelgdamas į tai, nurodo, kad iÅ¡ vis nėra privaloma teikti visos ir iÅ¡ imtinai bet kokios informacijos apie įmonę ir tas ribas nustato ABÄ®, įskaitant ir ABÄ® 18 str.

Mano, kad šias nuostatas teismas taikė ir aiškino akivaizdžiai pernelyg plačiai, visus neaiškumus teismas aiškino J. D. nenaudai, nors bauda J. D. galėjo būti paskirta tik esant neginčijamų ir vienareikšmiškai J. D. administracinę atsakomybę patvirtinančių įrodymų, ko šioje byloje nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas mano, kad nutarimu buvo akivaizdžiai pažeista nekaltumo prezumpcija.Nurodo, kad Ž. A. šioje administracinės teisės pažeidimo byloje net negalėjo būti apklausiamas kaip liudytojas, kadangi jis yra faktinis pareiškėjo atstovas, kuris suinteresuotas išimtinai tik pareiškėjo pateikto pareiškimo tenkinimu, todėl jo parodymų objektyvumas ir nešališkumas kelia abejonių.

Teigia, kad Ž. A. parodymai buvo melagingi, t. y. teikiami tokie, jog bÅ«tų paneigiamos J. D. nurodomos aplinkybės ir paaiÅ¡kinimai. Teigia, kad teismas, priėmęs skundžiamÄ nutarimÄ , Ž. A. parodymus nepagrįstai laikė turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę nei administracinėn atsakomybėn traukiamo J. D. parodymus, nors faktiÅ¡kai Ž. A. yra pareiÅ¡kėjas tiek Å¡ioje administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek atstovas Lietuvos Arbitražo Teismo byloje Nr. 1-1/2013, tiek daugybėje kitų civilinių bylų.

J. D. nuomone, tai, kad Ž. A. piktnaudžiauja akcininko teisėmis ir tai patvirtina tos aplinkybės, kad dar 2013-05-20, tik prasidėjus akcininkų tarpusavio teisminiams ginčams, iÅ¡ Ž. A. įmonė (duomenys neskelbtini) gavo registruotÄ laiÅ¡kÄ , kuriame atplėšus vokÄ , buvo įdėti du tuÅ¡ti popieriaus lapai, 2013-05-27 įmonė (duomenys neskelbtini) gavo Ž. A. kitÄ registruotÄ laiÅ¡kÄ , kuriame buvo įdėta tuščia sveikinimo atvirutė. Mano, kad dėl to, jog tarp (duomenys neskelbtini) ir pareiÅ¡kėjo (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. kovo mėnesio iki pat Å¡iol vyksta teisminiai ginčai, tai akivaizdu, kad tokio fiktyvaus pobÅ«džio laiÅ¡kų siuntimas yra pagrįstas tik nesÄ Å¾iningais ir neteisėtais tikslais iÅ¡ pareiÅ¡kėjo ir jo atstovų pusės. Nurodo, kad, reaguojant tiek į 2013-05-20, tiek į 2013-05-27 registruotas Ž.

A. paÅ¡to siuntas jam nedelsiant buvo pateikti (duomenys neskelbtini) raÅ¡tai tiek elektroniniu bÅ«du (paties Z. A. nurodytu elektroninio paÅ¡to adresu), tiek pakartotinai ir registruotu paÅ¡tu teiraujantis, kad jeigu tuÅ¡ti popieriaus lapai ir tuščia sveikinimo atvirutė buvo atsiųsti per klaidÄ arba to pats Ž. A. nedarė, ar norėta atsiųsti kokį nors tai dokumentÄ - buvo praÅ¡oma apie tai nedelsiant praneÅ¡ti ir/ar norėto atsiųsti dokumento kopijÄ atsiųsti įmonei, tačiau į nei vienÄ raginimÄ Å½.

A. nereagavo ir neatsakė, kas patvirtina (duomenys neskelbtini) iÅ¡keltus įtarimus dėl akcininko piktnaudžiavimo savo teisėmis.Nubaustasis taip pat nurodo, kad Ž. A. vieÅ¡ina tikrovės neatitinkančius straipsnius ir nepagrįstai kaltina (duomenys neskelbtini), jos vadovÄ ir akcininkÄ J. D., bei (duomenys neskelbtini) akcininkÄ ir didžiausiÄ jos kreditorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovÄ nusikalstamų veikų darymu, juos vieÅ¡ai Å¡meižia, o vėliau tokie praneÅ¡imai informaciniuose portaluose naikinami, konstatuojant jų nepagrįstumÄ .

Tai apeliantas taip pat vertina, kaip piktnaudžiavimÄ akcininko teisėmis ir sÄ moningu kenkimu ir žalos darymu kitiems (duomenys neskelbtini) akcininkams. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas pateikė 2015-03-26 praÅ¡ymÄ dėl informacijos pateikimo pagal ABÄ® 18 str. 1 d. (duomenys neskelbtini) 2015-03-31 pateikė atsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini)- pridėjo praÅ¡omų dokumentų kopijas, o po poros savaičių vėl buvo pateiktas pareiÅ¡kėjo 2015-04-15 praÅ¡ymas dėl informacijos pateikimo pagal ABÄ® 18 str. 1 d., praÅ¡ant sudaryti sÄ lygas pareiÅ¡kėjo atstovui sudaryti sÄ lygas susipažinti su dokumentų originalais.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas 2015-04-21 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiÅ¡kėjÄ apie sudarytas sÄ lygas, vietÄ ir laikÄ , kur galima susipažinti su pareiÅ¡kėjo praÅ¡omais dokumentų originalais, tačiau pareiÅ¡kėjas pats neatvyko ir nieko dėl to nepranešė. Atsižvelgdamas į tai, nubaustasis sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas tik imituoja informacijos stokÄ ir siekia sudaryti spaudimÄ vadovui, teikdamas pareiÅ¡kimus teismui. Pažymi, kad 2015-04-22 vėl buvo pateiktas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas, o nesulaukus atsakymo, vėl 2015-04-23 buvo gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl informacijos pateikimo pagal ABÄ® 18 str. 1 d.

Nurodo, kad į pastaruosius du praÅ¡ymus (duomenys neskelbtini) pateikė jungtinį 2015-04-24 raÅ¡tÄ su atsakymÄ , pridėjo praÅ¡omų dokumentų kopijas, nurodė datÄ ir laikÄ , kur ir kada bus galima susipažinti su praÅ¡omų dokumentų originalais, t. y. 2015-04-29, paaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių buvo ir yra sudaromos sÄ lygos susipažinti su dokumentais bÅ«tent toje vietoje ir nurodytu laiku. Nurodo, kad 2015-04-27 pareiÅ¡kėjas ir vėl pateikė dar vienÄ , t. y. jau ketvirtÄ , praÅ¡ymÄ per pastarÄ jį mėnesį, kuriuo vėl praÅ¡oma pagal ABÄ® 18 str. 1 d. sudaryti sÄ lygas susipažinti su dokumentų originalais, tačiau ne (duomenys neskelbtini) nurodytÄ 2015-04-29, bet kitÄ dienÄ , t. y 20 5-04-30, nors jau buvo pareiÅ¡kėjas informuotas, kad tokios sÄ lygos jau buvo sudaromos 2015-04-29.Apelianto teigimu, tai patvirtina pareiÅ¡kėjo piktnaudžiavimÄ akcininko teisėmis, iÅ¡kreiptÄ ABÄ® 18 str. 1 d. aiÅ¡kinimÄ , fiktyvų praÅ¡ymų teikimÄ , informacijos stokos imitavimÄ .

Nubaustasis taip pat skunde iÅ¡dėsto aplinkybes, susijusias su Ž. A. praÅ¡ymais dėl bendrovės valdybos narių rinkimo ir įgaliojimų. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas ne kartÄ buvo informuotas, kad jokie nauji dokumentai bendrovėje nebuvo priimti, todėl visa jo pageidaujama gauti informacija jau buvo pateikta daug kartų. Atsižvelgdamas į tai, J. D. nurodo, kad Ž. A. tokiais veiksmais daro realiÄ Å¾alÄ bendrovei, jam (J. D.), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi jo parodymais ir ginė jo teises.

AiÅ¡kindamas ABÄ® 18 str. 1 d. pareiÅ¡kėjas teigia, kad bendrovė neturi pareigos akcininkui pateikti ir dokumentus tiesioginiam susipažinimui, ir dokumentų kopijas, todėl J. D. dokumentų kopijų pateikimas pareiÅ¡kėjui leidžia konstatuoti tinkamÄ bendrovės pareigų vykdymÄ ABÄ® 18 str. 1 d. prasme. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas tvirtina, kad teismas neteisingai aiÅ¡kino nutarime nurodytÄ normÄ , t.y. tai, kad J. D. neįvykdė pareigos sudaryti sÄ lygų pareiÅ¡kėjui tiesiogiai susipažinti su ABÄ® 18 str. 1 d. nurodytais dokumentais ar pateikti jų kopijas.

J. D. nuomone, Å¡iuo atveju reikÅ¡minga tai, kad įstatymų leidėjas nereglamentuoja, kokiu bÅ«du, kokia forma, kokiame kontekste ir kokioje vietoje reikia suteikti informacijÄ akcininkui. Sprendžia, jog tai, kad informacijÄ akcininkas gavo dėl to, kad bendrovė (vadovas) jÄ jau pateikė akcininkui kartu su procesiniu dokumentu į civilinę bylÄ , kurioje dalyvauja ir pats pareiÅ¡kėjas (akcininkas), kai pateikė analogiÅ¡kus dokumentus anksčiau, kai pateikė informacijÄ , su kuriuo ankstesniu dokumentu buvo pateikti visi praÅ¡omi dokumentai ir nurodoma, kad jokių naujų dokumentų, kurie teiktini akcininkui pagal ABÄ® 18 str. 1 d. priimta nebuvo, tai laikytina, kad bendrovė savo pareigÄ pateikti informacijÄ faktiÅ¡kai įvykdė ir tai padarė tinkamai.

O ruoÅ¡ti, atrinkti, sukomplektuoti, Å¡viesti tuos pačius dokumentus ir vėl pateikinėti akcininkui tÄ pačiÄ informacijÄ , kuriÄ jis jau turi ir net kelis kartus gavo pagal ankstesnius analogiÅ¡kus praÅ¡ymus - yra neekonomiÅ¡ka, neprotinga ir svarbiausia - neprivaloma, nes faktiÅ¡kai akcininko teisės susipažinti su bendrovės dokumentais buvo užtikrinta ir akcininkas Å¡ia teise negali piktnaudžiauti. Apeliantas tvirtina, kad nutarimas yra prieÅ¡taringas, nes teismas nurodo, kad J. D. nepateikė pareiÅ¡kėjui informacijos apie įmonę pagal 2014-11-23 praÅ¡ymÄ , tačiau tuo pačiu nurodė, kad ir reagavo į 2014-11-23 akcininko praÅ¡ymÄ , 2014-11-27 atsakymu siuntė pareiÅ¡kėjui praÅ¡omus dokumentus paÅ¡tu.

Pažymi, kad nors skundžiamas nutarimas iÅ¡ esmės priimtas dėl to, kad J. D. neva tai nepateikė dokumentų pareiÅ¡kėjui, kurie teiktini pagal ABÄ® 18 str. 1 d., tačiau dėl kokių konkrečių dokumentų nepateikimo J. D. skirta bauda, nėra nurodoma nei nutarime, nei pareiÅ¡kėjo pateiktame pareiÅ¡kime. Tvirtina, kad nutarime yra komentuojami Ž. A. parodymai, kad pats pareiÅ¡kėjas net nenurodė pageidaujamų gauti ir iÅ¡ (duomenys neskelbtini) dokumentų sÄ raÅ¡o todėl nežinoma, ar jie apskritai egzistuoja.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl visuotinio akcininkų susirinkimo priedų nepateikimo nepagrįstos, nes jokie priedai neegzistuoja, o kad tokie priedai egzistuotų, jie turėtų bÅ«ti nurodyti pačiame visuotinio akcininkų susirinkimo protokole, tačiau tokių įrašų apie priedų buvimÄ nėra. Mano, kad pareiÅ¡kėjas nesÄ Å¾iningai siekia sukurti iliuzijÄ , jog neva kokie tai dokumentai jam nėra teikiami ir siekiama imituoti informacijos stokÄ , o pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl siekio susipažinti su valdybos narių, kurie atsistatydino iÅ¡ valdybos, praÅ¡ymų originalais, nepagrįsti, kadangi valdybos narių praÅ¡ymai nėra priskiriami dokumentams, kurie teiktini pagal ABÄ® 18 str. 1 d.

Mano, jog rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai veikiantis akcininkas, kurio tikslas bÅ«tų informacijos gavimas, o ne bendrovės sÄ moningas apkrovimas pakartotiniais praÅ¡ymais dėl tos pačios informacijos pateikimo ir bendrovės vadovo nuolatinis spaudimas teikiant pareiÅ¡kimus nubausti bendrovės vadovÄ , t. y. jeigu akcininkas siektų sÄ Å¾iningai ir nepiktnaudžiaujant akcininko teisėmis gauti informacijÄ - tai jis bÅ«tų informavęs J. D. apie tai, jog nors ir gavo dokumentus, kurie buvo praÅ¡yti pagal 2014-11-23 praÅ¡ymÄ , bet jie yra neįskaitomi, tačiau tai padaryta nebuvo, o pirmos instancijos teismas tokio pareiÅ¡kėjo elgesio net nevertino.

Pažymi, kad Å¡iuo atveju J. D. informuoti pareiÅ¡kėjÄ apie tokių dokumentų susipažinimo galimybę, vietÄ ir laikÄ nereikėjo, nes dokumentų kopijas J. D. tiesiogiai atsiuntė pareiÅ¡kėjo atstovu pristatančiam Ž. A. reg. paÅ¡tu, todėl nutarimo nuorodos į teismų praktikÄ ir nutarime daromos iÅ¡vados deklaratyvios ir netikslios, skiriasi bylos aplinkybės. Dėl pateiktų dokumentų kokybės ir lapų numeravimo apeliantas nurodo, kad Ž. A. į bylÄ pateikti lapai yra paties pareiÅ¡kėjo atliktų iÅ¡riÅ¡tų dokumentų kopijos, dėl ko lapų numeracija yra ne mėlynu raÅ¡alu, o tamsiai pilkos/juodos spalvos, nes pats pareiÅ¡kėjas galimai padarė iÅ¡ J.

D. gautų dokumentų kopijas, pats galimai panaudodamas ir nustatydamas neryÅ¡kios rezoliucijos ar mažai dažų turintį kopijavimo aparatÄ , J. D. pateiktų dokumentų kopijas atÅ¡vietė taip, jog dalis teksto bÅ«tų neįskaitoma, o vėliau juos pateikė teismui, kaip ne va tai gautus iÅ¡ J. D.. Tvirtina, kad ir pačiam teismui kilo abejonių dėl Ž. A. pateiktų dokumentų autentiÅ¡kumo, buvo svarstomas klausimas dėl ekspertizės skyrimo, kuri nebuvo skirta. Tvirtina, kad pagal skundžiamo nutarimo logikÄ , įmonės vadovas turi toleruoti sistemingÄ akcininko piktnaudžiavimÄ ABÄ® 18 str. 1 d. numatyta teise susipažinti su dokumentais ir gauti informacijÄ bei toleruoti bendrovės ir jos vadovo terorizavimÄ , bei atitinkamai, kaskart atrinkti, atÅ¡viesti, sukomplektuoti, iÅ¡siųsti tuos pačius duomenis/dokumentus akcininkui.

Tai, pasak J. D., prieÅ¡tarauja protingumo kriterijams, trikdo įmonės veiklÄ , kÄ pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju ir siekia padaryti (duomenys neskelbtini), kurios vadovu yra J. D., atžvilgiu. Mano, kad nutarimÄ priėmęs teismas privalėjo aiÅ¡kintis, ar pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai turėjo ir/ar turi informacijÄ , dėl kurios buvo teikiamas 2014-11-23 praÅ¡ymas, teismas to nedarė ir priėmė nutarimÄ , kuris naikintinas visa apimtimi.Nurodo, kad nutarime neatskleidžiama LR ATPK 505 str. numatyto reikalavimo pažeidimo sudėtis, t. y. visiÅ¡kai neatskleidžiama objektyvioji ir subjektyvioji administracinio pažeidimo pusė, neatskleidžiama kokiais kaltais veiksmais ar kaltu neveikimu, kokiais neteisėtais veiksmais ar kokiu neteisėtu bÅ«du, kokiu priežastiniu ryÅ¡iu tarp neva tai padaryto pažeidimo ir neva tai padarytų neteisėtų veiksmų, yra atsakingas J.

D.. Sprendžia, kad Å¡iuo atveju byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad jis (J. D.) padarė jam inkriminuotÄ pažeidimÄ . Pabrėžia, kad atsakomybė pagal LR ATPK 505 str. kyla tik tuo atveju, kai informacija apskritai neteikiama ir nepateikiama, o ji Å¡iuo atveju buvo pateikta, todėl jis (J. D.) nubaustas nepagrįstai. Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas yra tik smulkus (duomenys neskelbtini) akcininkas, nes jam priklauso tik 35 proc. akcijų, o dėl to yra pasisakyta kasacinėje nutartyje, į kÄ Å iaulių apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , neatsižvelgė, nors LAT yra pasisakęs, kad konkrečiose situacijose turi bÅ«ti užtikrinti prieÅ¡iÅ¡kų interesų - akcininko teisės j informacijÄ gynybos ir bendrovės interesų apsaugoti konfidencialiÄ informacijÄ â€“pusiausvyrÄ .

Mano, kad Å¡ioje situacijoje nutarimÄ priėmęs teismas objektyviai ir tinkamai neįvertino konkrečios situacijos dėl informacijos apie (duomenys neskelbtini) teikimÄ pareiÅ¡kėjui kaip akcininkui. Dėl skirtos nuobaudos apeliantas nurodo, kad teismas paskyrė net 2900 EUR baudÄ , kuri yra nepagrįsto dydžio, nes J. D. darbo užmokestis per mėnesį nuo 2013-03-01 yra tik 43,11 EUR per mėnesį, nes jis dirba tik 1 val. per darbo dienÄ . Tvirtina, kad J. D. teikė ir Å¡iuo metu teikia visÄ teiktinÄ informacijÄ (duomenys neskelbtini) akcininkams, laikosi įstatyme įtvirtintų reikalavimų, todėl Å¡iuo atveju auklėjamoji funkcija Å¡iuo atveju neįmanoma, kadangi jokio pažeidimo J.

D. nėra padaręs.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas praÅ¡o J. D. skundÄ atmesti. J. D. apeliacinis skundas atmestinas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ Å¡io straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.ATPK 505 str. 1 d., inter alia, nustatyta, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės Å«kio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesuÅ¡aukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės Å«kio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės Å«kio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės Å«kio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasiraÅ¡yti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neiÅ¡mokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrÄ Å¾inimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismÄ dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) – užtraukia baudÄ valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių iki dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų.To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už Å¡io straipsnio pirmoje dalyje nurodytus pažeidimus, užtraukia baudÄ nuo dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių iki keturiolikos tÅ«kstančių keturių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vieno euro su nuÅ¡alinimu nuo darbo.

Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ ir pirmosios instancijos teismo nutarimÄ , daroma iÅ¡vada, kad Å iaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutarimu pagrįstai pripažino J. D. kaltu pagal ATPK 505 str. 2 d. Pirmosios instancijos teismas prieÅ¡ingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, teismo padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad J. D. pagal ATPK 505 str. 1 d. buvo baustas Å iaulių apylinkės teismo 2014-07-24 ir 2014-06-13 nutarimais.

Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. nustatyta, kad akcininkui raÅ¡tu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas Å¡ių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių praneÅ¡imų, auditoriaus iÅ¡vadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiÅ«lymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sÄ rašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sÄ rašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi bÅ«ti vieÅ¡i pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti Å¡ių bendrovės organų sprendimai, jeigu Å¡ie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija.

Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos raÅ¡ytinį įsipareigojimÄ neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. AtsisakymÄ sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raÅ¡tu, jeigu akcininkas to pareikalauja.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“, valdantis 35 proc.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, atstovas Ž. A. 2014 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių J. D., praÅ¡ydamas susipažinti su visais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, su kuriais akcininkas turi teisę susipažinti vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d., taip pat leisti įsitikinti turimų dalies dokumentų kopijų tikrumu, susipažįstant su dokumentų originalais. J. D. 2014-11-27 atsakymu į akcininko 2014-11-23 praÅ¡ymÄ atsiuntė pareiÅ¡kėjui kai kurių bendrovės dokumentų kopijas paÅ¡tu, o dėl susipažinimo su dokumentų originalais nurodė, kad dėl to, jo (duomenys neskelbtini) neturi savos buveinės, akcininko susipažinimÄ su dokumentais vykdo nuotoliniu bÅ«du, t.y. siunčiant dokumentus tiesiogiai akcininko nurodytais kontaktais.

IÅ¡ byloje esančių dokumentų, kuriuos J. D. pateikė pagal 2014-11-23 akcininko „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymÄ , matyti, jog didžioji dalis pateiktų dokumentų yra neįskaitomi, įskaityti galima tik mažiau nei pusę pateiktų dokumentų (18-64 b. l.). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog esant Å¡ioms aplinkybėms, t.y. dėl J. D. pateiktų dokumentų akivaizdžių kokybės trÅ«kumų, sprendžiama, kad J. D. pateikti dokumentai negali bÅ«ti vertinami kaip tinkami ir tai negali bÅ«ti vertinama kaip tinkamas informacijos pateikimas akcininkui, su kuo aukÅ¡tesnysis teismas sutinka.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad akcininkui „(duomenys neskelbtini)“ jau kelis kartus buvo pateikti jo 2014-11-23 praÅ¡yme nurodyti dokumentai, todėl apeliantas sprendžia, kad akcininkas piktnaudžiauja savo teisėmis, o leisti susipažinti su dokumentų originalais nebuvo galimybės, kadangi įmonė (duomenys neskelbtini) neturi savo bÅ«stinės, o ir įstatymas leidžia parinkti alternatyvų akcininko supažindinimo su dokumentais bÅ«dÄ . IÅ¡ esmės administracinėn atsakomybėn patraukto J.

D. apeliacinis skundas yra grindžiama argumentais, turinčiais patvirtinti aplinkybę, kad J. D. pagal akcininko „(duomenys neskelbtini)“ 2014-11-23 praÅ¡ymÄ 2014-11-27 pateikė susipažinti akcininko praÅ¡omÄ medžiagÄ .Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, žinojo apie tai, kad įmonės 35 procentų akcijų savininkas „(duomenys neskelbtini)“ pageidauja susipažinti su bendrovės dokumentais, tai patvirtino posėdžio metu, todėl privalėjo užtikrinti įstatymo reikalavimų vykdymÄ , kad nebÅ«tų pažeistos įmonės akcininko teisės, tai yra laiku, per įstatyme nustatytÄ terminÄ pateiktos akcininkui „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡omų dokumentų kopijas ir (ar) leista susipažinti su praÅ¡omais dokumentais, tai yra sudarytos sÄ lygas įmonės akcininkui įgyvendinti ABÄ® numatytas neturtines teises.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad J. D. nevykdė Å¡ios savo pareigos, todėl padarė ATPK 505 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Apelianto versija, kad jis pateikė visus akcininko praÅ¡omus dokumentus susipažinti, paneigta surinkta bylos medžiaga. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad jei akcininkui bÅ«tų buvę pateiktos jo praÅ¡omų dokumentų kopijos, J.

D. nebÅ«tų kilusi pareiga informuoti akcininkÄ apie dokumentų susipažinimo galimybę, vietÄ ir laikÄ , tačiau iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad didžioji dalis akcininkui pateiktų dokumentų kopijų buvo visiÅ¡kai neįskaitomos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog ABÄ® 18 straipsnyje įtvirtinta bendrovės pareiga nereiÅ¡kia pareigos siųsti praÅ¡omus dokumentus, tačiau bendrovės vadovas privalo akcininkui ar jo įgaliotam asmeniui pateikti praÅ¡omus dokumentus susipažinti, taigi ir informuoti apie tokios galimybės laikÄ ir vietÄ , ir tai padaryti per įstatymo nustatytÄ terminÄ (žr. nutartis bylose N5 –1298/2006, N5 –1298/2006 ir kt.).

Teisė susipažinti su dokumentais ir teisė gauti dokumentų kopijas paÅ¡tu yra skirtingos teisės, nors ir glaudžiai susijusios. Atsakomybė pagal ATPK 505 straipsnį kyla ne už reikalaujamų dokumentų neiÅ¡siuntimÄ , o už neleidimÄ nustatyta tvarka su jais susipažinti. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto teiginiai, kad jis pateikė „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui susipažinti tinkamas įmonės dokumentų kopijas paneigti byloje esančiais įrodymais. J. D. apeliaciniame skunde kelia ir akcininko „(duomenys neskelbtini)“ teisės gauti informacijÄ ribojimo klausimÄ .

Apygardos teismas pažymi, kad bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, tačiau, atsisakymÄ sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė tai turi įforminti raÅ¡tu, jeigu akcininkas to pareikalauja, o ginčus dėl akcininko teisės gauti informacijÄ sprendžia teismas civilinio proceso tvarka. Apygardos teismas sprendžia, kad Å iaulių apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J.

D. yra kaltas. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog J. D. padarė jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ . ATPK 505 str. 2 d. numato, kad tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už Å¡io straipsnio pirmoje dalyje nurodytus pažeidimus, užtraukia baudÄ nuo dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių iki keturiolikos tÅ«kstančių keturių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vieno euro su nuÅ¡alinimu nuo darbo.

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudÄ , atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , J. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ bei J. D. asmenybę – praeityje buvo baustas už panaÅ¡aus pobÅ«džio administracinius teisės pažeidimus. Å ių aplinkybių pagrindu apeliantui skyrė ATPK 505 str. 2 d. sankcijoje numatytÄ baudÄ , kuri tik 4 eurais didesnė už minimaliÄ . Tokiu bÅ«du, dar labiau Å¡velninti administracinę nuobaudÄ galima tik taikant ATPK 301 str. nuostatas.Pagal ATPK 301 str., organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Å¡io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.Teismų praktikoje, atsižvelgiant į minėtos normos turinį, priimta, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tyrimo metu surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikrintus įrodymus, sprendžia, kad tokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, bylojančių apelianto naudai, nagrinėjamu atveju nenustatyta.Pažymėtina ir tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones, užtikrinant nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Atsižvelgiant į nurodytus administracinės nuobaudos tikslus, darytina iÅ¡vada, jog apeliacinio skundo argumentai, kuriais remiantis praÅ¡oma suÅ¡velninti pirmosios instancijos teismo J.

D. paskirtÄ administracinę nuobaudÄ â€“ gauna maÅ¾Ä darbo užmokestį – apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali bÅ«ti laikomos iÅ¡skirtinėmis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. prasme.Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad J. D. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Å iaulių apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistu.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r ė :J.

D. apeliacinio skundo netenkinti ir Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                         Bronius Zalaga