beee7b58-122c-4e27-8d3f-4cad1e2eb6bf · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3057-402/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01727-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 3 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. Z. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Z. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b.l. 5-10).PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 5-10) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2008-07-20 iki 2011-01-29 (kalinimo datos apytikslės) jis buvo kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje kamerose Nr. 104, 63, 57, 49 ir kt., kurių gyvenamasis plotas buvo apie 20 kv. m. ir jose buvo laikoma nuo 8 iki 10 asmenų.

Teigia, kad neskaičiuojant baldų, kameroje vienam asmeniui teko mažiau grindų ploto, nei nustatyta teisės aktuose. Nurodė, jog kamerose buvo tamsu. Langai neÅ¡varÅ«s, todėl nepraleidžia Å¡viesos. Taigi jo gyvenimo sÄ lygos kalinimo įstaigoje visÄ jo buvimo laikotarpį buvo nežmoniÅ¡kos, žeminančios, kas sukėlė fizinius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, žemino jo garbę bei orumÄ ir kas akivaizdžiai pažeidė Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį.

Jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje ir vertina 30 000 Eur.Nurodė, kad nuo 2008-07-09 iki 2011-01-25 (kalinimo datos apytikslės) jis buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės kamerose Nr. 1, 3, 4, 12, 7 ir kt., kurių gyvenamasis plotas buvo apie 7 kv. m. ir jose buvo laikoma nuo 2 iki 4 asmenų. Teigia, kad neskaičiuojant baldų, kameroje vienam asmeniui teko mažiau grindų ploto, nei nustatyta teisės aktuose.

Nurodė, jog kamerose buvo tamsu. Langai neÅ¡varÅ«s, todėl nepraleidžia Å¡viesos. Taigi jo gyvenimo sÄ lygos kalinimo įstaigoje visÄ jo buvimo laikotarpį buvo nežmoniÅ¡kos, žeminančios, kas sukėlė fizinius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, žemino jo garbę bei orumÄ ir kas akivaizdžiai pažeidė Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį. Jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje ir vertina 10 000 Eur.Atsakovo atstovas Å iaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į skundÄ (b.l. 44-51) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiÅ¡kai nuo 2008-07-17 iki 2011-02-02. Pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas netinkamomis, mažesnio nei teisės aktuose nustatyta ploto sÄ lygomis, tačiau tai sÄ lygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausančios priežastys, be to, laikomų kameroje asmenų skaičius per parÄ kito, daliai asmenų iÅ¡vykus, likusiems kameroje asmenims teko daugiau kameros ploto. Nurodė, kad Å iaulių TI deda pastangas, kad suimtieji ir nuteistieji per mažo ploto sÄ lygomis bÅ«tų kuo trumpiau, atsiradus galimybei, jie perkeliami į laisvesnes kameras.

Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ir įrenginių užimtumo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ joje laikomų asmenų skaičiaus. Å iaulių TI papildomai pažymėjo, jog Lietuvos higienos normų HN 76:1999 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos apsaugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461, 1.1. punktas ir HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 2 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iame kontekste akcentavo, jog Å iaulių TI veikia 1911 m. pastatytame pastate ir dėl pastato statuso (įtrauktas į KultÅ«ros vertybių registrÄ ) jame draudžiami vertingÄ sias savybes sumenkinantys darbai, t. y. negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, taigi, Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, Å iaulių TI netaikytini, todėl negalima konstatuoti įstaigos neteisėto neveikimo neužtikrinant tinkamos ventiliacijos kamerose bei kamerų sanitariniuose mazguose, natÅ«ralios apÅ¡vietos, santykinės oro drėgmės bei temperatÅ«ros.

Nurodė, kad kamerų langai yra skaidraus stiklo, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ , kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, tačiau suimtieji ir nuteistieji piktybiÅ¡kai niokoja kameras, gadina elektros instaliacijÄ , daužo stiklus, klozetus, griauna sieneles ir pan., todėl atlikti remontai neturi ilgalaikio efekto.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl antisanitarinių sÄ lygų yra abstraktÅ«s, nedetalizuoti, todėl jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių TI bei kitas kompetentingas institucijas. Nurodė, kad Å iaulių TI siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus pagal galimybes, nebuvo neigiamo veikimo nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ . PareiÅ¡kėjo laikymas netinkamomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis, jam nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmai buvo teisėti, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senatį.Atsakovo atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundÄ (b.l. 62-63) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas su skundu į teismÄ kreipėsi 2015-03-16, todėl vadovaujantis LR CK 1.125 str. 8 d. ir 1.126 str. 2 d. dėl galimai padarytos žalos atlyginimo turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas ir pareiÅ¡kėjo skundas nagrinėjamas už areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjÄ laikytas dienas po 2012-03-16.

Turimais duomenimis nuo 2012-01-01 pareiÅ¡kėjas Klaipėdos aps. VPK areÅ¡tinėje laikomas nebuvo. Informacijos apie pareiÅ¡kėjo buvimÄ areÅ¡tinėje, t.y. kokiose ar kokio dydžio kamerose buvo laikomas, kiek ir kurie asmenys buvo laikomi kartu su pareiÅ¡kėju nuo 2008-07-09 iki 2011-01-25 pateikti negali, nes vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 (VŽ 32-1534) ir Policijos įstaigų veiklos dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. 5-V-959/V-98, bei Klaipėdos miesto (apskrities) vyriausiojo policijos komisariato 2006-2015 metų dokumentacijos planais, jų pakeitimais ir papildymais „Asmenų laikomų policijos areÅ¡tinėje paskirstymo knygos" saugomos tris metus ir yra sunaikintos. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas Klaipėdos aps. VPK areÅ¡tinėje netinkamose ar blogesnėse sÄ lygose nei kiti sulaikyti asmenys. Teismo praÅ¡o taikyti pareiÅ¡kėjo reikalavimams sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.PareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovų reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais – laikotarpiu nuo 2008-07-20 iki 2011-01-29 (kalinimo datos apytikslės) jam kalint Å iaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Å iaulių TI) netinkamomis sÄ lygomis, laikotarpiu nuo 2008-07-09 iki 2011-01-25 (kalinimo datos apytikslės) jam bÅ«nant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje ( toliau – Klaipėdos apskr.

VPK) netinkamomis sÄ lygomis, t.y. jis buvo laikomas perpildytose patalpose, kuriose nebuvo užtikrintos higienos sÄ lygos. Atsakovo atstovai prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiais nuo 2008-07-20 iki 2011-01-29 jam kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir nuo 2008-07-09 iki 2011-01-25 jam būnant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.

Ginčui aktualiais laikotarpiais galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra nurodęs, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pažeidimų pobÅ«dį, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo Å iaulių TI ir Klaipėdos apskr.

VPK areÅ¡tinėje pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sÄ lygų į Å iaulių TI ir Klaipėdos apskr. VPK administracijÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ Å iaulių TI ir Klaipėdos apskr. VPK administracijos, be to, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį (nuo 2008-07-20 iki 2011-01-29 ir nuo 2008-07-09 iki 2011-01-25) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismÄ kreipėsi 2015-03-16 (b.l. 11), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ atsakovų, už skunde nurodytus laikotarpius.CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).Konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. Z. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                  Natalja Zelionkienė