beed259c-8924-41ee-aac5-cf42f82e8a09 · Panevėžio apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-9-581/2018Teisminio proceso Nr. 4-15-3-00133-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 12 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi R. P. apeliacinį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, n u s t a t ė :1.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. D. 2017 m. liepos 22 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) R. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 4 dalį bauda 230 Eur, už tai, kad jis 2017 m. liepos 22 d. 18.40 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo automobilį kaip pradedantysis vairuotojas, būdamas neblaivus (nustatytas 0,13 promilių girtumas).2.

NutarimÄ R. P. skundė Biržų rajono apylinkės teismui, prašė jį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti.3. Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi Nutarimas pakeistas nurodant, kad R. P. buvo nustatytas 0,06 promilių girtumas bei, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, R. P. skirta administracinė nuobauda – bauda 115 Eur.4. R. P. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ ir praÅ¡o Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti bei administracinio nusižengimo bylos teisenÄ nutraukti.

Taip pat praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su klausimu: ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 3 punkto nuostatos neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai bei 29 straipsnio 1 daliai.4.1.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, netinkamai taikė materialines teisės normas, kurios reglamentuoja pareigÅ«nų veiksmus nustatant transporto priemonių vairuotojų blaivumÄ , kas reiÅ¡kia, jog teismas neužtikrino Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijoje, įstatymuose, kituose jiems neprieÅ¡taraujančiuose teisės aktuose iÅ¡reikÅ¡tos teisės įgyvendinimÄ bei teisės virÅ¡enybės, todėl mano, kad tokia teismo nutartis negali bÅ«ti palikta galioti.4.2.

Teigia, kad tuo atveju, kai policijos pareigÅ«nų tikrinamas vairuotojas kategoriÅ¡kai teigia esantis blaivus, t. y. nevartojęs alkoholio, o alkotesterio parodymai yra prieÅ¡taringi ir su alkotesterio parodymais vairuotojas nesutinka, policijos pareigÅ«nai privalomai turi įsitikinti tokio vairuotojo blaivumu ir vadovaudamiesi Taisyklių 9 punkto pirmos pastraipos reikalavimais, vairuotojÄ nedelsiant pristatyti į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ arba praėjus tam tikram laikui pakartoti blaivumo testÄ alkotesteriu vietoje.

Mano, kad jo (R. P.) konkrečiu atveju, t. y. jam kategoriÅ¡kai neigiant alkotesterio parodymus, pagal Taisyklių 3, 6 ir 9 punktus policijos pareigÅ«nai privalėjo jį pristatyti į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ tam, kad nustatyti, ar jis yra blaivus, arba praėjus tam tikram laikui pakartoti blaivumo testÄ alkotesteriu vietoje. Mano, kad Taisyklėse iÅ¡dėstytų teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, kurioje nustatyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms bei 29 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s, taip pat Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 3 straipsniui, kuriame nustatyta, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos nuostatoms.4.3.

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡imtinai tik Taisyklių 3 punkte yra nurodyti atvejai, kada policijos pareigÅ«nai privalo pristatyti asmenį į sveikatos įstaigÄ , o kadangi jo (R. P.) atvejis nepatenka į nurodytus atvejus, policijos pareigÅ«nai nepažeidė Taisyklių. Pažymi, kad teismas nutartyje daro iÅ¡vadÄ , kad policijos pareigÅ«nai vairuotojÄ privalo pristatyti į sveikatos įstaigÄ tik tada, kai įtariamo neblaivumu vairuotojo tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimÄ nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija - daugiau kaip 1,5 promilės. Nurodo, kad alkotesteriai turi tam tikras savybes, dėl kurių gali rodyti klaidingus rodmenis.

Pavyzdžiui, alkotesterio, kurį naudojo jo (R. P.) atveju policijos pareigūnai, naudojimo instrukcijoje yra nurodyta, kad alkotesterio parodymams įtakos taip pat gali turėti fermentuoti aromatiniai gėrimai (pvz. vaisių sultys), alkoholio turintys burnos gaivikliai, vaisiai ir lašai, taip pat raugėjimas ir vėmimas (vartojus alkoholį). Visais šiais atvejais 15 minučių laikotarpis taip pat turi būti išlauktas. Mano, jog šios alkotesterio oficialios savybės gali nulemti klaidingus pirminius alkotesterio parodymus, nors asmuo nebus vartojęs jokio alkoholio.

Pastebėti, kad taip yra ne kartÄ atsitikę ir praktikoje, cituoja www.lrytas.lt patalpintÄ straipsnį bei teigia, jog jame esantys oficialÅ«s policijos pareigÅ«nės komentarai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos valdžios įstaiga - policija - oficialiai pripažįsta, kad alkotesteriai gali klysti dėl realaus blaivumo, nes reaguoja į įvairius produktus, kuriuos prieÅ¡ tikrinimÄ alkotesteriu yra vartojęs toks asmuo (tai patvirtinta ir oficialioje alkotesterio instrukcijoje). Mano, jog tai neabejotinai reiÅ¡kia, jeigu tikrinamas asmuo teigia nevartojęs alkoholio ir iÅ¡ karto kategoriÅ¡kai nesutinka su alkotesterio parodymais po tikrinimo, policijos pareigÅ«nai, vykdydami Taisyklių 3, 6 ir 9 punktų reikalavimus, privalo nedelsiant tokį vairuotojÄ patys pristatyti į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ siekdami nustatyti, ar asmuo yra blaivus arba praėjus 15 minučių po pirminio tikrinimo, tikrinti dar kartÄ .4.4.

Teigia, kad kitoks Taisyklių aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog vairuotojams, manantiems esant blaiviems, tačiau kurių blaivumÄ siekia patikrinti policijos pareigÅ«nai, yra tikslingiau nepaklÅ«sti teisėtiems pareigÅ«nų reikalavimas tikrintis blaivumÄ (Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 21 straipsnis), t. y. pasiprieÅ¡inti valstybinės valdžios pareigÅ«nų teisėtiems reikalavimas tam, kad policijos pareigÅ«nams atsirastų prievolė pagal Taisyklių 3 punktÄ pristatyti vairuotojÄ Ä¯ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ .

Tokiu bÅ«du, jeigu vadovautis tokiu Taisyklių aiÅ¡kinimu, kad tik Taisyklių 3 punkte yra nustatyti atvejai kada policijos pareigÅ«nai privalo pristatyti asmenį į sveikatos įstaigÄ , iÅ¡eitų, kad Taisyklės yra palankios policijos pareigÅ«nų teisėtiems reikalavimams nepaklÅ«stantiems asmenims, nes tokio nepaklusimo pasekmėje yra tikimybė iÅ¡vengti administracinės, o gal net ir baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu sÄ Å¾iningai besielgiantiems vairuotojams, t. y. paklÅ«stantiems teisėtiems pareigÅ«nų reikalavimams tikrintis blaivumÄ ir iÅ¡ karto nesutinkantiems su alkotesterio parodymais, Taisyklės yra akivaizdžiai nepalankios, nes policijos pareigÅ«nai tokių vairuotojų neprivalo nedelsiant pristatyti į sveikatos įstaiga ir neprivalo tokiems vairuotojams tikrinti blaivumo po tam tikro laiko alkotesteriu vietoje.

Tokia situacija iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad iÅ¡ tokio vairuotojo atimama bet kokia galimybė įrodyti alkotesterio parodymų klaidingumÄ , nes policijos pareigÅ«nai tokiu atveju iÅ¡ karto raÅ¡o protokolÄ , priima nutarimÄ , suorganizuoja automobilio iÅ¡gabenimÄ ir tik po to savo jėgomis vairuotojas įgyja teisę mėginti atvykti į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ (Taisyklių 29 punktas). Teigia, kad atvykimo laikas nuo pirminio tikrinimo alkotesteriu momento, yra pakankamai ilgas, kas savaime reiÅ¡kia, kad kuo ilgesnis laikotarpis nebegali paneigti pirminių alkotesterio parodymų dėl natÅ«ralaus alkoholio pasiÅ¡alinimo iÅ¡ organizmo procesų.

Aptartos teisinės aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog teismas nutartyje pripažįsta, kad Taisyklės nėra vienodai lygios visiems asmenis, o policija neprivalo tarnauti žmonėms, t. y. teismas nutartyje konstatuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisinės valstybės principo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies ir 29 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ .4.5. Pažymi, kad aukščiau minėtÄ teisinę aplinkybę patvirtina jo konkretus atvejis, o bÅ«tent tai, kad jis (R.

P.) 2017 m. liepos 22 d. 18.40 val. sÄ Å¾iningai pakluso policijos pareigÅ«nams ir sutiko tikrintis blaivumÄ alkotesteriu, nes buvo įsitikinęs, jog yra blaivus. Alkotesteris parodė 0,13 promilių neblaivumÄ . Jis iÅ¡ karto su tuo nesutiko ir reikalavo pakartotinio tikrinimo. Policijos pareigÅ«nai jo neklausė, o iÅ¡ karto, t. y. 18.40 val. surašė sprendimÄ nuÅ¡alinti nuo vairavimo, 18.58 val. surašė AN protokolÄ , o 19.05 val. surašė nutarimÄ nubausti už vairavimÄ neblaiviam. Tokiu bÅ«du, tik praėjus 25 min. po blaivumo patikrinimo alkotesteriu, jam atsirado galimybė pačiam savo jėgomis pasiekti artimiausiÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ .

Jo pasiektoje sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje 19.16 val. ir 19.30 val. kitas tikrinimas alkotesteriu parodė 0,00 promilių blaivumÄ , o 19.18 val. paimtas kraujas parodė, kad jame alkoholio nėra. Nuo pirminio tikrinimo alkotesteriu 18.40 val. iki sekančio tikrinimo alkotesteriu praėjo 36 minutės, o iki kraujo paėmimo 38 minutės. Pažymi, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) 4 iÅ¡vadoje konstatuota, kad negalima atmesti galimybės, jog nuo 18.40 val. iki 19.18 val. bÅ«tent jo organizme alkoholio koncentracija galėjo sumažėti iki nulio.

VisiÅ¡kai akivaizdu, kad tokia mokslinė tikimybė nepaneigiama, nes dėl natÅ«ralių oksidacijos procesų alkoholis be jokios abejonės Å¡alinasi iÅ¡ organizmo. Teigia, jog, tik dėl to, kad policijos pareigÅ«nai nevykdė Taisyklių 3, 6 ir 9 punktų bei nesivadovavo Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies ir 29 straipsnio i dalies nuostatomis, Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos nuostatomis, t. y. jo patys nedelsiant nepristatė į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ blaivumui nustatyti ar praėjus 15 minučių po pirminio tikrinimo nepatikrino jo pakartotinai, jis prarado galimybę įrodyti, kad 18.40 val. policijos alkotesterio parodymai buvo klaidingi dėl jo visiÅ¡ko blaivumo bÅ«tent tuo metu.5.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato virÅ¡ininkas M. J. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su R. P. skundu nesutinka bei praÅ¡o jo netenkinti. Mano, kad Biržų rajono apylinkės teismas, priimdamas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį, iÅ¡tyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai R. P. patraukė administracinėn atsakomybėn bei paskyrė administracinę nuobaudÄ . Taip pat teismas pasisakė, kad policijos pareigÅ«nai, nustatinėdami neblaivumÄ R.

P., teisės aktų reikalavimų nepažeidė.6. Skundas netenkinamas.7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis).8. Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias pareigÅ«nų veiksmus nustatant transporto priemonių vairuotojų blaivumÄ , t. y. nepagrįstai pripažino, jog policijos pareigÅ«nai, tikrindami jo blaivumÄ , nepažeidė Taisyklių bei teigia prieÅ¡ingai, jog policijos pareigÅ«nai turėjo vykdyti Taisyklių 3, 6, 9 punktus ir vadovautis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies ir 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos nuostatomis – privalėjo nedelsiant patys pristatyti jį (R.

P.) į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ blaivumui nustatyti ar praėjus 15 minučių po pirminio blaivumo tikrinimo, pakartotinai patikrinti jo blaivumÄ alkotesteriu. Apelianto nuomone, kadangi policijos pareigÅ«nai minėtų veiksmų neatliko, jis prarado galimybę įrodyti, jog transporto priemonę vairavo blaivus.9. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė iÅ¡vadÄ , kad policijos pareigÅ«nai, tikrindami R. P. blaivumÄ , Taisyklių reikalavimų nepažeidė, o byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R.

P. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį kaip pradedantysis vairuotojas bÅ«damas neblaivus, nurodant, kad jam nustatytas 0,06 promilių neblaivumas, t. y. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis sutinka.10. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R. P. viso proceso metu savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo neigė, nurodydamas, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje jis transporto priemonę vairavo bÅ«damas blaivus bei kėlė versijÄ , kad blaivumo tikrinimo metu policijos pareigÅ«nų naudoto alkotesterio parodymai yra neteisingi.

Tačiau pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir motyvuotai tokiÄ apelianto versijÄ atmetė, remdamasis byloje esančių įrodymų visetu: administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato 2017 m. liepos 22 d. nutarimu, 2017 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatu Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kita byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visi byloje esantys įrodymai apylinkės teismo yra kruopščiai iÅ¡analizuoti ir motyvuotai aptarti, pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nėra teisinio pagrindo.11. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. liepos 22 d. sustabdžius R. P. vairuojamÄ automobilį ir 18.40 val. patikrinus jo blaivumÄ sertifikuotu alkotesteriu „Alcotest 7510“, prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), prietaiso paklaida +/- 0,017 ‰, buvo nustatytas 0,13 promilių neblaivumas.

Po pažeidimo užfiksavimo R. P. pats kreipėsi į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ dėl medicininės apžiÅ«ros atlikimo – (duomenys neskelbtini), kurioje 2017 m. liepos 22 d. 19.18 val. buvo paimtas kraujas etilo alkoholio kiekiui nustatyti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. P. kraujyje, paimtame 2017-07-22 19.18 val. etilo alkoholio nerasta. Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, 2017 m. liepos 22 d. 19.16 val. ir 2017 m. liepos 22 d. 19.30 val. patikrinus R.

P. neblaivumÄ alkotesteriu, nustatyta, jog jis yra blaivus. Kaip matyti, Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje pareigÅ«nų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau gydymo įstaigoje atlikto patikrinimo alkotesteriu bei kraujo tyrimo rezultatai skiriasi. Apylinkės teismas, siekdamas paÅ¡alinti abejones, paskyrė teismo narkologinę medicininę ekspertizę. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad blaivumo testo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 2017 m. liepos 22 d. 18.40 val.

R. P. kraujyje galėjo būti nuo 0,06 ‰ iki 0,12 ‰ etilo alkoholio koncentracija. Medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp skirtingų alkotesterio ir kraujo mėginių tyrimo parodymų, nes alkoholio koncentracija organizmo skysčiuose (t. y. šiuo atveju kraujyje) skiriasi nuo alkoholio koncentracijos iškvėptame ore. Nurodyta, kad vidutinis alkoholio oksidacijos greitis sveiko vyro organizme teismo medicinos literatūros duomenimis yra nuo 0,10 ‰ iki 0,20 ‰, todėl vertinant konkretų atvejį, atsižvelgiant į tiriamojo (R.

P.) lytį, svorį, negalima atmesti galimybės, kad nuo 18.40 val. iki 19.18 val. tiriamojo organizme alkoholio koncentracija galėjo tiek sumažėti.12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. P. savanoriškai atlikto kraujo tyrimo etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatai (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo atveju nepaneigia pirminės patikros alkotesteriu rezultatų, prieštaravimų tarp paminėtų duomenų, nenustatyta.

Ekspertizės akte nurodyta, kad alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos dėsningai mažėja, kaip nurodyta, vidutiniškai nuo 0,10 ‰ iki 0,20 ‰, todėl akivaizdu, jog šiuo atveju praėjus 38 minutėms iš apelianto organizmo pasišalino dalis alkoholio ir kraujo tyrimo rezultatai tai parodė. Taigi, visi aukščiau paminėti duomenys patvirtina, kad administracinio nusižengimo metu R. P. nors ir nežymiai, tačiau buvo neblaivus. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde dėstomi argumentai.13.

Apeliantas skunde nurodo, kad atsižvelgus į tai, jog jis alkoholio nevartojo, pirminio tikrinimo metu policijos pareigÅ«nų naudoto alkotesterio parodymai galėjo rodyti neteisingus rodmenis dėl alkotesterių turimų savybių (tai, kad alkotesterio parodymams įtakos gali turėti fermentuoti aromatiniai gėrimai (pvz. vaisių sultys), alkoholio turintys burnos gaivikliai, vaisiai ir laÅ¡ai, taip pat raugėjimas ir vėmimas (vartojus alkoholį). Tačiau Å¡ie apelianto teiginiai laikytini prielaidomis, kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių alkotesterio naudojimo instrukcijos pažeidimų, ar kitų veiksnių, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti, jog pirminiai alkotesterio rodmenys klaidingi.

Byloje esantis alkotesterio patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2017 m. rugsėjo 7 d. Taigi nagrinėjamu atveju policijos pareigÅ«nai naudojo tinkamÄ , sertifikuotÄ alkotesterį, jokių kitų duomenų, leidžiančių abejoti Å¡io prietaiso tinkamumu bei patikimumu, nėra. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes bei į tai, kad R. P. vis tik nustatytas 0,13 promilių neblaivumas (alkotesterio paklaida 0,017 promilių), nesant duomenų, kad Å¡iuo konkrečiu nagrinėjamu atveju buvo kažkokių Å¡alutinių veiksnių, galėjusių įtakoti alkotesterio rodmenis, jų neįvardijo ir pats apeliantas, apeliacinės instancijos teismui abejoti įvykio metu užfiksuotų rodmenų tikslumu nėra objektyvaus pagrindo.14.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, jog apeliantas nurodo, jog policijos pareigÅ«nai, tikrindami jo neblaivumÄ , turėjo vykdyti Taisyklių 3, 6, 9 punktus ir vadovautis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies ir 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos nuostatomis – privalėjo nedelsiant patys pristatyti jį (R. P.) į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ blaivumui nustatyti ar praėjus 15 minučių po pirminio blaivumo tikrinimo, pakartotinai patikrinti jo blaivumÄ alkotesteriu.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka.15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog Taisyklėse yra aiÅ¡kiai nurodyti atvejai, kada policijos pareigÅ«nai privalo patys pristatyti asmenį į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , o bÅ«tent: Taisyklių 3 punkte numatyta, kad „Policijos pareigÅ«nai tikrina transporto priemonės vairuotojÄ , nusikalstamos veikos padarymu įtariamÄ asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, kurie įtariami esantys neblaivÅ«s, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimÄ nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato Å¡iuos asmenis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros“.

Kitais atvejais policijos pareigÅ«nų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotojÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros neatsiranda. Taigi, pareiÅ¡kėjo argumentas, kad nagrinėjamu atveju Taisyklės įpareigojo policijos pareigÅ«nus jį pristatyti medicininei apžiÅ«rai atlikti yra nepagrįstas. Todėl pritartina apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog atsižvelgus į tai, kad R. P. atvejis nepatenka į Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad policijos pareigÅ«nai pažeidė Taisyklių reikalavimus.

Esant aiÅ¡kiai reglamentuotai transporto priemones vairuojančių asmenų blaivumo tikrinimo tvarkai, nagrinėjamu atveju policijos pareigÅ«nai neturėjo jokio pagrindo elgtis kitaip, negu numatyta Taisyklėse, kiti apeliaciniame skunde nurodomi teisės aktai taip pat neįpareigojo jų elgtis kitaip. Be to, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju buvo esmingai pažeistos ar apsunkintos R. P. teisės. Taisyklių 29 punkte numatyta, jog jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiÅ«ros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros, atliktos policijos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandÄ po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiÅ«ros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiÅ«ra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas atlikti medicininę apžiÅ«rÄ jo lėšomis.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. P. Taisyklių 29 punkte numatyta teise pasinaudojo, t. y. pats per vienÄ valandÄ nuvyko į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ .16. Apeliantas skunde taip pat praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su klausimu: ar Taisyklių 3 punkto nuostatos neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai bei 29 straipsnio 1 daliai. Pažymėtina, kad Konstitucinėje jurisprudencijoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kokias atvejais bylas nagrinėjantys teismai privalo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydami spręsti, ar įstatymas (kitas teisės aktas) atitinka KonstitucijÄ .

Toks kreipimasis yra privalomas, kai bylÄ nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų bÅ«ti taikomas toje byloje, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai; ir atvirkščiai – teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ , jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Konstitucijai. Atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes bei aptartÄ esamÄ teisinį reglamentavimÄ , apeliacinės instancijos teismui pagrįstų abejonių dėl apelianto skunde nurodytų nuostatų konstitucingumo nekyla, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ netenkintinas.17.

Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, n u t a r i a :

Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir R. P. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja                                                                   Jolanta Raščiuvienė