beec7571-a69e-47fa-b06b-6e68dc7f31b8 · Vilniaus apygardos teismas

2A-291-115/2011

                                                                                                                                                                                                                                                              Â

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  Pranešėjas

Algirdas Auruškevičius                                 Civilinė byla Nr. 2A-291-115/2011

Teisėja Erika

Vilimienė                                                  Procesinio

sprendimo kategorijos:

35.; 121.2;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. balandžio 13d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Neringos Švedienės, Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei,

dalyvaujant atsakovui J. R.,

viešame

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų  (ieškovo) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir

(atsakovo) K. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo  2010 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-431-599/2010 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams J. R. bei K. K. dėl nuostolių atlyginimo

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,         Â

                     n u s t a t ė :

  Â

ieškovas

LR transporto draudikų biuras ieškiniu prašė išieškoti solidariai iš atsakovų K. K. ir J. R. 19814,28 Lt nuostolių

atlyginimÄ , 5 % metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2009-09-08 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 2-3).

Nurodė, kad dėl atsakovo K. K., 2006-07-18 d. vairavusio atsakovui

J. R. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas UAB „Bružtė“ priklausantis automobilis SCANIA R124LA, v/n (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovas, kompensuodamas dėl automobilio apgadinimo padarytÄ Å¾alÄ , draudimo sutarties pagrindu UAB „Bružtė“ iÅ¡mokėjo 19.814,28 Lt draudimo iÅ¡mokÄ ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos padarymo asmenis.

Atsakovas

K. K. atsiliepimu su ieÅ¡kininiu nesutiko (b.l.35-36). Nurodė, jog yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, nes eismo įvykis įvyko 2006-07-18 ir ieÅ¡kovas apie jį buvo informuotas jau sekančiÄ dienÄ , t. y. 2006-07-19, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Atsakovas prašė teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti (b.l. 35-36,51-52). Teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu sutiko dalinai, t. y. su 14.546,64 Lt nuostolių atlyginimu, likusioje dalyje prašė ieÅ¡kinį atmesti (b.l. 92-94).

Atsakovas

J. R. atsiliepimu su ieškininiu nesutiko (b.l.37-38). Nurodė, jog 2004-03-27 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) jis pardavė pirkėjai R. S., t. y. minėtas automobilis buvo parduotas

ir už jį buvo sumokėti pinigai, be to, pirkimo - pardavimo metu pirkėjai R. S. buvo perduoti ir minėto automobilio dokumentai, ši

sutartis nėra nuginčyta, todėl yra galiojanti ir pagal Å¡iÄ sutartį nuo 2004-03-27 dienos teisėta minėto automobilio savininke tapo R. S., nors ji minėto automobilio ir neįregistravo savo vardu įstatymų nustatyta tvarka, todėl autoįvykio metu atsakovas jau nebebuvo minėto automobilio tesėtas savininkas, be to, minėtos sutarties neįregistravimas vieÅ¡ame registre savaime nedaro jos negaliojančia ir Å¡alims minėtas sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas, be to, yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. (b.l.48-50).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas  2010 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai (b.l.95-97). Nutarė išieškoti iš atsakovo K. K. ieškovo LR transporto priemonių draudikų biuro naudai 19814,28 Lt nuostolius, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. nuo 2009-09-08 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 594,00 Lt žyminį mokestį. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Išieškojo iš atsakovo K. K. valstybės naudai 28,26 Lt pašto išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2006-07-18 Raseinių rajone, Paliepių seniÅ«nijoje, Sujainių kaimo teritorijoje, automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 184-Ä jame kilometre, įvykusio eismo įvykio kaltininkas

K. K. pažeidė KET 53 p., 172 p. nuostatas. Atsakovas K. K. šių aplinkybių neginčijo, todėl teismas laikė šioje

civilinėje byloje įrodytas aplinkybes dėl atsakovo K. K. kaltės (LR CPK 176 str. – 179 str.). Iš VĮ „Regitra“ 2009-05-22 pažymos turinio teismas

nustatė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) savininku yra įregistruotas atsakovas J. R., kuris paaiÅ¡kino, kad  autoįvykyje nedalyvavo, ilgÄ

laikÄ jis buvo iÅ¡vykęs į dirbti užsienį, todėl atsakovo sÅ«nus pardavė minėtÄ automobilį R. S., tačiau be atsakovo nebuvo galima

perregistruoti minėto automobilio naujam savininkui, autoįvykio kaltininko K. K. jis niekada nepažinojo ir niekada jo nėra matęs, taip

pat nuo 2004 metų jis ir minėto automobilio nėra matęs; su R.

S. po autoįvykio jis bandė susisiekti, tačiau sužinojo, jog ji ilgam laikotarpiui yra iÅ¡vykusi į AirijÄ , todėl tik 2009 m. pats automobilį iÅ¡registravo). Teismas pažymėjo, kad atsakovas K. K. sutiko dėl savo kaltės, be to, jis minėtÄ automobilį perėmė iÅ¡ D. T., kuris tuo metu buvo faktinis minėto automobilio savininkas ir valdytojas. Teismas iÅ¡ 2006-10-03 mokėjimo nurodymo Nr. HAN-014255 bei 2006-10-06 mokėjimo nurodymo

Nr. HAN-014512 turinio nustatė, jog UAB „ERGO Lietuva“ išmokėjo UAB „Bružtė“ 19.814,28

Lt draudimo iÅ¡mokÄ . IÅ¡ 2006-11-03 d. mokėjimo nurodymo Nr. 6024 turinio teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo UAB „ERGO Lietuva“ 43.181,29 Lt sumÄ draudimo iÅ¡mokų kompensavimui. Teismas pabrėžė, kad byloje įrodymų apie tai, jog minėta piniginė suma, t. y. 19.814,28 Lt suma, ieÅ¡kovui regreso teise yra atlyginta, nėra. Atsakovo K. K. argumentus apie tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡koma nuostolių suma turėtų bÅ«ti mažinama pagal remontuojamo automobilio nusidėvėjimÄ , teismas atmetė kaip neįrodytus ir nepagrįstus, nes minėtoms aplinkybėms, t. y. nuostolių dydžio sumažinimui, atsakovas K.

K. nepateikė  rašytinių įrodymų. Teismas atmetė atsakovų K.

K. ir J. R. argumentus apie ieÅ¡kinio senaties terminų skaičiavimÄ , nes ieÅ¡kovo reikalavimai yra kildinami iÅ¡ regresinių prievolių ir ieÅ¡kovo reikalavimams yra taikomas trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, o ne nuo eismo įvykio datos, t. y. Å¡iuo atveju draudiminės iÅ¡mokos nukentėjusiajam asmeniui buvo iÅ¡mokėtos 2006-10-03 bei 2006-10-06. Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, 2009-08-20 pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį atsakovams, nepraleido sutrumpinto trijų metų ieÅ¡kininės senaties termino, numatyto CK 1.125 str. 8 d. nuostatose. Teismas vadovavosi LR CK 1.5 str. 4 d., 6.6 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.263 str. 2,3 d.d., 6.270 str., 6.280 str. ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, ir darė iÅ¡vadÄ , jog atsakingas už autoįvykį bei padarytÄ Å¾alÄ yra atsakovas K. K., nes jis vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), autoįvykio metu nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, kirtęs atitvarÄ , įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties automagistralės pusę, atsitrenkė į krovininį vilkikÄ Scania

R124 LA, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ A. K., ir taip susidÅ«rė, tokiu bÅ«du pažeidė KET 53 p., 172 p.

nuostatas, be to, jis vairavo minėtÄ automobilį neapsidraudęs privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Teismas atsakovo

J. R. nelaikė automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) teisėtu valdytoju bei savininku, nes bylose esantys rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai patvirtino aplinkybę, jog po minėtos transporto priemonės 2004-03-27 Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo automobilis (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), buvo perduotas valdyti dar ir kitiems valdytojams bei savininkams.

Apeliantas (ieÅ¡kovas) LR transporto priemonių draudikų biuras pateikė apeliacinį skundÄ (b.l.104-107), kuriuo praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ ir priteisti apeliantui solidariai iÅ¡ bendraatsakovų 19.814,28 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise bei bylinėjimosi iÅ¡laidas; bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ netaikė įstatymo, kurį turėjo taikyti, ir taikė įstatymÄ , kurio neturėjo taikyti. Nesutinka su sprendime nurodyta aplinkybe, kad teismas atsakovo J.

R. nelaikė automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) teisėtu valdytoju bei savininku. Byloje esanti informacija, patvirtina, kad 2006-07-18 eismo įvykio metu teisėtas transporto priemonės (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas bei savininkas buvo J. R.. 2004-03-27 pardavimo sutartis vertintina kritiÅ¡kai, nes ja ne transporto priemonės (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas bei savininkas J. R., bet A. R. tariamai pardavė jam nepriklausančiÄ transporto priemonę.

Apeliantas vadovaujasi CK 6.311 str. normomis taip pat LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymu bei 2006-07-18 galiojusių Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių normomis, kurių 43.1 p. nurodyta, kad transporto priemonė turi būti išregistruojama, jei ji parduodama. VĮ „Regitra“ duomenimis, 2006-07-18 eismo įvykio metu teisėtas transporto priemonės (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas bei savininkas buvo J. R.. TPVCAPD įstatyme nustatyta, kad LR teritorijoje valdomas ir naudojamas transporto priemones jų savininkai privalo apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Be to, transporto priemonės, kurių įprastinė buvimo vieta yra LR teritorijoje, privalo bÅ«ti apdraustos tol, kol jos yra įregistruotos. CK 4.262 str. nustatyta, kad į vieÅ¡Ä registrÄ Ä¯raÅ¡yti duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Daro iÅ¡vadÄ , kad jei įvykio kaltininkas vairavo J. R. priklausančiÄ transporto priemonę, kurios pastarasis, atsižvelgiant į TPVCAPD įstatymo nuostatas, neapdraudė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl J.

R. kyla pareiga atlyginti neapdraustÄ transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ solidariai. Vadovaujasi LAT praktika (LAT 2000-11-22 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-1237/2000; LAT 2008-06-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-325/2008). Mano, jog apeliantas elgėsi sÄ Å¾iningai, nes teisėtai nukreipė atgręžtinio reikalavimo teisę į transporto priemonės savininkÄ .

Apeliantas (atsakovas) K. K. pateikė apeliacinį skundÄ (b.l.110-112), kuriuo praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ ir sumažinti ieÅ¡kovui priteistinus nuostolius iki 14.645,64 Lt, taikyti solidariÄ atsakomybę atsakovams J. R. bei K. K.; bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Nurodo, jog teismas neteisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos. Teigia, jog teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus – 2009-05-22 VÄ® „Regitra“ pažymÄ ir 2004-03-27 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Vadovaujasi TPVCAPD įstatymo nuostatomis ir CK 6.311 str. dėl transporto priemonės kaip padidinto pavojaus Å¡altinio pirkimo-pardavimo sutarties formos. Nurodo, jog 2006-07-18 galiojusių Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 43.1 p. nurodyta, kad transporto priemonė turi bÅ«ti iÅ¡registruojama, jei ji parduodama. Mano, jog teismas neteisingai vertino 2004-03-27 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, nes ji neatitinka bÅ«tinų Å¡ioms sutartims keliamų formos reikalavimų, be to

transporto priemonę (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) pardavė ne valdytojas bei savininkas J. R., bet A. R., kuris neturėjo teisės

sudaryti tokio sandorio. Man, jog teismas turėjo nustatyti solidariÄ jÄ atsakomybę, vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 4 str. ir 23 str. 1 d. Vadovaujasi LAT praktika (LAT 2008-06-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-325/2008). Teigia, jog jeigu bÅ«tų atlyginama daugiau, nei iÅ¡ tikrųjų padaryta žalos, bÅ«tų pažeistas CK 6.251 str. įtvirtintas visiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas. Pažymi, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos Transporto priemonės remonto vertės sÄ matosÂ

matyti, kad 1997 m. gamybos transporto priemonės Scania R124 LA, v/n (duomenys neskelbtini) dalims turėtų būti taikomas 37 %

nusidėvėjimas, t.y. nuo bendros dalių kainos 13.561,20 Lt turėjo būti atskaičiuota 5.017,64 Lt suma.

Ieškovas LR transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į atsakovo

K. K. apeliacinį skundÄ (b.l.124-126) praÅ¡o šį apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies (dalyje dėl bendraatsakovų solidariosios atsakomybės)

ir pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ . Nurodo, jog nesutinka su apelianto K. K. argumentu dėl automobilio detalių nusidėvėjimo, nes

įvykio metu galiojusių LRV 2004-06-26 nutarimu Nr. 795 patirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių nuostatose nusidėvėjimo skaičiavimo tvarka nebuvo aptarta, nes ji reglamentuota LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr. 120/2000-04-14 Nr.101 patvirtintoje Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje, kurios 35 p. numatyta, kad tos dalys, kurioms gali būti skaičiuojamas nusidėvėjimas, yra suprantamos tik kaip originalios detalės. Taigi, keičiant detales nusidėvėjimas yra skaičiuojamas tik nuo originalių detalių kainos. Sugadintas detales keičiant nenaujomis ar neoriginaliomis, nusidėvėjimas nėra

skaičiuojamas. Teigia, kad transporto priemonės Scania R124 LA, v/n (duomenys neskelbtini) sugadintos detalės buvo keičiamos

neoriginaliomis detalėmis, todėl nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas. Pažymi, jog sugadintas detales keičiant originaliomis detalėmis, skaičiuojant 37 % nusidėvėjimÄ , bendra nuostolių suma bÅ«tų didesnė – 25.574,94 Lt (be PVM).

Atsakovas

J. R. atsiliepimais į ieÅ¡kovo LR transporto priemonių draudikų biuro  ir K. K. apeliacinius skundus praÅ¡o jų netenkinti, nurodant, kad  automobilis buvo parduotas dar 2004-03-27 R. S.. Tuo tarpu nuosavybės teisės į automobilį yra įgyjamos nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o ne nuo automobilio įregistravimo, kÄ yra konstatavęs ir LAT 2010-11-11 nutartyje civilinėje byloje Nr.3k-7-309/2010.

Apeliacinis skundas  netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų kilo dėl atlyginimo žalos, padarytos K. K., kuris 2006-07-18  vairuodamas atsakovo J. R. vardu registruotÄ Â automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), pažeidė KET ir padarė autoįvykį bei apgadino UAB „Bružtė“ priklausantį automobilį SCANIA R124LA, v/n (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovas pagal draudimo sutartį UAB „Bružtė“ iÅ¡mokėjo 19.814,28 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , todėl patirtÄ Â Å¾alÄ prašė solidariai priteisti iÅ¡ abiejų atsakovų, tačiau teismas jÄ priteisė tik iÅ¡ K. K.. Su tokiu teismo sprendimu  nesutinka abu apeliantai (ieÅ¡kovas ir atsakovas), manant, kad  žalÄ solidariai turi atlyginti abu atsakovai, o K. K. praÅ¡o ir  sumažinti atlygintinos žalos dydį.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais ir mano, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinių skundų argumentai atmestini.

Nustatyta, kad autoįvykio metu automobilis (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) buvo registruotas J.

R. vardu, todėl apeliantai teigia, kad jis, kaip automobilio savininkas,  su

K. K. turi solidariai atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ , nes  transporto priemonė nebuvo apdrausta.

           Kolegija pažymi, kad CK 1.75 straipsnio, kuriame reglamentuojama teisinė sandorių registracija, 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomÄ tam tikrų sandorių teisinę registracijÄ . Å ioje įstatymo normoje nustatyta, kad privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija gali bÅ«ti nustatyta tik joje nurodytos galios teisės aktu – įstatymu, o tai reiÅ¡kia, kad sandorių privalomos teisinės registracijos negalima nustatyti kitu, t. y. poįstatyminiu, aktu. Ä®statymo nuostatoje pavartoti žodžiai „tam tikrų“ reiÅ¡kia, kad net įstatymu negali bÅ«ti nustatyta visų sandorių privaloma teisinė registracija.

           CK 4.253 straipsnyje yra nustatyti registravimo objektai. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimÄ nustato teisės aktai. Å ia įstatymo norma nustatyta: pirma, kad registruojami daiktai – jie gali bÅ«ti nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai; antra, kad registruojami ne bet kokie nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, bet tik tokie, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka; trečia – tie nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai turi bÅ«ti ne tik suformuoti, bet ir jų įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimas turi bÅ«ti nustatytas teisės aktais. Toks atitinkamo daikto registravimas gali bÅ«ti nustatytas ne tik įstatyme, bet ir poįstatyminiame akte. Tai reiÅ¡kia, kad nekilnojamasis daiktas ir pagal prigimtį kilnojamasis daiktas yra registruojamas, jeigu įgyvendintos abi (antra ir trečia) sÄ lygos. Nesant vienos jų, daiktas neturi bÅ«ti registruojamas. Pažymėtina, kad CK 4.253 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas tik atitinkamų daiktų ir nereglamentuojamas juridinių faktų, tarp jų sandorių, registravimas.

           CK 4.253 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi bÅ«ti registruojami vieÅ¡ame registre. Taigi pagal Å¡ios įstatymo normos nuostatÄ , kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės turi bÅ«ti registruojami vieÅ¡ame registre, registravimÄ gali nustatyti ne tik įstatymai, bet ir kiti teisės aktai, t. y. ir poįstatyminiai aktai. Kita Å¡ios įstatymo normos nuostata, kad įstatymų nustatytais atvejais – ir juridiniai faktai turi bÅ«ti registruojami vieÅ¡ame registre, reiÅ¡kia, kad Å¡ių faktų registravimas gali bÅ«ti nustatytas tik įstatymu ir negali bÅ«ti nustatytas poįstatyminiu aktu. Tokia iÅ¡vada darytina ir iÅ¡ CK 4.253 straipsnio 1 ir 2 dalių normų sisteminio aiÅ¡kinimo.

           CK 4.254 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję Å¡ie juridiniai faktai: sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iÅ¡ esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Taigi pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , aiÅ¡kinant jÄ kartu su CK 1.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad įstatymas gali nustatyti privalomÄ tam tikrų sandorių teisinę registracijÄ , ir pirmiau nurodytomis CK 4.253 straipsnio normomis, darytina iÅ¡vada, kad vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti registruojami ne bet kokie sandoriai, bet tik tokie, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iÅ¡ esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. IÅ¡ iÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo taip pat darytina iÅ¡vada, kad tik įstatyme, bet ne poįstatyminiame akte, gali bÅ«ti nustatyta privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija.

           Pažymėtina, kad vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra sandoris (CK 4.47 straipsnio

1 punktas). Automobilis gali bÅ«ti įgyjamas įvairiomis sutartimis, tarp jų ir pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Minėta, kad pagal CK 1.75 straipsnio 1 dalies nuostatÄ Ä¯statyme nustatoma ne visų, bet tik tam tikrų sandorių privaloma registracija.

           Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnyje, kuriame nustatyta Ä®statymo paskirtis ir taikymas, nustatyta, kad Å¡is įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politikÄ , eismo dalyvių mokymÄ , pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiÅ«rÄ atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigÅ«nų ir kitų tikrinančių pareigÅ«nų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine bÅ«kle, techninės bÅ«klės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatÄ ir turtÄ , gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sÄ lygas. Taigi iÅ¡ Å¡ios Ä®statymo paskirties darytina iÅ¡vada, kad juo nereglamentuojamas transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių registravimas. Įstatymo

2 straipsnio 32 dalyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės arba priekabos registravimas – veiksmai, apimantys motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymÄ , jų duomenų įraÅ¡ymÄ Ä¯ Kelių transporto priemonių registrÄ , valstybinio numerio ženklų ir transporto priemonės registravimo dokumento iÅ¡davimÄ . Taigi Å¡ioje Ä®statymo normoje, nustatančioje iÅ¡vardytų transporto priemonių (pagal CK 4.253 straipsnį – daiktų) registravimÄ , taip pat nenustatyta reikalavimo įregistruoti (juolab privalomai) transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį.

           Įstatymo

25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvauti vieÅ¡ajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privaloma techninė apžiÅ«ra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su dalyvavimu vieÅ¡ajame eisme susijusius mokesčius. Ä®statymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje vieÅ¡ajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms. Ä®statymo 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės, priekabos registruojamos Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registre arba Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės Å«kio maÅ¡inų ir jų priekabų registre. IÅ¡ Å¡ių Ä®statymo normų darytina iÅ¡vada, kad registruojama atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas, tarp jų pirkimo–pardavimo sutartis. IÅ¡vada, kad Å¡iomis įstatymo normomis nenustatytas privalomas automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimas, darytina ir iÅ¡ Ä®statymo 2 straipsnio 32 dalies, kurioje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės arba priekabos registravimas. Ä®statymo normų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimo  nenustatyta ir kitose jo normose. Å iÄ aplinkybę  yra konstatavo kasacinis teismas (žr. LAT 2010-11-11 iÅ¡plėstinės kolegijos nutartį civ.b. Nr. 3k-3-309/2010). Kasacinis teismas  taip pat konstatavo, kad automobilio registravimas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu automobilio įregistravimu yra siekiama kitų tikslų, kurie su nuosavybės teise nėra susiję.

           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2010 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010, taip pat konstatavo, kad asmuo, įregistruotas registre automobilio savininku, gali gintis nuo jam pareikšto reikalavimo sandorio sudarymo faktu. Taigi darytina išvada, kad daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Taip pat darytina išvada, kad jeigu asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog automobilį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre.

Å ioje byloje yra pateikta  pirkimo-pardavimo sutartis, iÅ¡ kurios matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini),  2004-03-27 yra parduotas R. S. už 2150Lt (b.l. 39). Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis iÅ¡ esmės atitinka įstatymo reikalavimus, kadangi jai specialÅ«s reikalavimai nekeliami, o pati  sutartis yra sudaryta raÅ¡ytine forma, nurodant bÅ«tinas sutarties sÄ lygas (CK 305, 306, 311, 313 str.). Taigi nuo sutarties sudarymo dienos, kuri sutampa  su jo perdavimu, R.

S. perėjo ir nuosavybės teisė į automobilį (CK 4.49str.1d.). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog automobilį pardavė ne pats J. R., o jo sÅ«nus, nepaneigia automobilio pardavimo fakto ir nedaro pirkimo-pardavimo sutarties negaliojančia, kadangi jÄ ginčyti gali tik parduoto daikto savininkas, valdytojas arba pirkėjas (CK 307str.1d.).  Tuo pačiu autoįvykio metu  J. R. negali bÅ«ti laikomas automobilio savininku, kuris turi pareigÄ solidariai su K. K. atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ dėl neapdrausto automobilio pagal  LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4str.2d.,  23str.1d.,  dėl jo neiÅ¡registravimo ar kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.  Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas  iÅ¡ esmės pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti jam padarytÄ Å¾alÄ Â ir iÅ¡  atsakovo J. R., taikant  su K. K. solidariÄ jÄ atsakomybę.

Apeliantas

K. K. skunde taip pat praÅ¡o sumažinti 5017,64Lt  priteistos žalos dydį, nes apgadintas  automobilis SCANIA R124LA, v/n (duomenys neskelbtini) yra pagamintas 1997 metais, todėl  skaičiuojant žalos dydį turi bÅ«ti taikomas 37 proc. nusidėvėjimas nuo sÄ matoje nurodytų 13561,20Lt keistinų detalių kainos. Tačiau kolegija Å¡iuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kolegija pažymi, kad  įvykio metu galiojusių LRV 2004-06-26 nutarimu Nr. 795 patirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių nuostatose nusidėvėjimo skaičiavimo tvarka nebuvo aptarta. Ji reglamentuota LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr. 120/2000-04-14 Nr.101 patvirtintoje Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje, kurios 35p. numatyta, kad tos dalys, kurioms gali bÅ«ti skaičiuojamas nusidėvėjimas, yra suprantamos tik kaip originalios detalės. Taigi keičiant detales, nusidėvėjimas yra skaičiuojamas tik nuo originalių detalių kainos, o  keičiant nenaujomis ar neoriginaliomis, nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

Tuo tarpu ieškovas nurodo, kad  transporto priemonės Scania R124 LA, v/n (duomenys neskelbtini) sugadintos detalės buvo keičiamos

neoriginaliomis detalėmis, o jas keičiant originaliomis detalėmis, skaičiuojant 37 % nusidėvėjimÄ , bendra nuostolių suma bÅ«tų didesnė – 25.574,94 Lt (be PVM). Å i aplinkybė nėra paneigta, todėl sumažinti priteistÄ Å¾alos dydį pagrindo nėra.

Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino, taikė įstatymÄ ir  priėmė iÅ¡ esmės pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinius skundus jame nurodytais argumentais pagrindo nėra(CPK 326str.1d.1p.).

Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 93, 96 str., iš apeliantų  priteistinos   procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proeso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo  2010 m. kovo 29 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-431-599/2010 palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir atsakovo  K. K. lygiomis dalimis 11,70Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos

pirmininkas                                                                          Algirdas

Auruškevičius

Teisėjai                                                                                               Neringa

Švedienė

 Tatjana Žukauskienė