2021-08-11 Nr. AB-15939-4-44-3-00085-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3732-261/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00085-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant vertėjui Abdulmecit Zengin,

(duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. prisistačiusiam asmeniui,

užsieniečio atstovui advokatui P. V.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui A. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl H. S. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. prisistačiusį asmenį Centre iki 2021 m. rugsėjo 23 d.

2. Centras paaiškino, kad asmuo, prisistatęs kaip H. S., buvo sulaikytas, nes jis neturėjo asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį, buvo apgyvendintas Centre. Centras akcentavo Migracijos departamento poziciją, išdėstytą 2021 m. birželio 18 d. rašte, kad H. S. piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvą atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, pasinaudodamas nelegalią migraciją organizuojančių asmenų patarimais ir paslaugomis, Lietuvoje nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, naktį kirto Lietuvos valstybės sieną, sulaikytas paaiškino, kad išvyko iš savo šalies į Europą, bei teikė miglotus paaiškinimus dėl savo kelionės dokumento praradimo aplinkybių; vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali pasislėpti arba, nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties, išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties, todėl šiuo atveju egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai. Centro vertinimu, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nebūtų proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, ypač atsižvelgiant į tai, kad užsienietis iki šiol nepateikė jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos.

3. (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. prisistatęs asmuo teismo posėdyje nesutiko su Centro teikimu. Užsienietis tvirtino, kad neketina bėgti, nepadarė jokių nustatytos tvarkos pažeidimų, nedalyvavo riaušėse.

4. Užsieniečio atstovas teismo posėdyje prašė skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. birželio 25 d. sprendimu tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą, t. y. nusprendė sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. prisistačiusį asmenį Centre 3 mėnesiams (iki 2021 m. rugsėjo 3 d.), bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo.

6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. prisistatęs asmuo buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje 2021 m. birželio 3 d. kartu su kitais asmenimis neteisėtai kirtęs Baltarusijos-Lietuvos valstybės sieną. Jis neturėjo su savimi asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį bei Migracijos departamento sprendimu buvo apgyvendintas Centre. Užsienietis 2021 m. birželio 23 d., apie 17.00 val., Centro patalpose buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį nėra priimtas, prašymas nagrinėjamas skubos tvarka. Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo asmenybė nėra nustatyta. Prašymo suteikti prieglobstį motyvai dar nėra išaiškinti, nes tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad prašymo motyvai yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos). Teismas akcentavo, kad nėra teisinio pagrindo taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, nes jos taikomos tais atvejais, kai, be kita ko, nustatyta užsieniečio tapatybė. Kadangi užsienietis faktiškai buvo sulaikytas 2021 m. birželio 3 d., sulaikymo terminas nustatytas iki 2021 m. rugsėjo 3 d.

III. 8. (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. prisistatęs asmuo apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

9. H. S. tvirtina, jog jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja visose procedūrose, geranoriškai teikia informaciją, yra nurodęs prašymo suteikti prieglobstį priežastis. Sulaikymo tikslą, t. y. užtikrinti, kad užsienietis nepasišalintų iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nepasislėptų siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, galima pasiekti ir alternatyviomis sulaikymui priemonėmis. Nors teismas konstatavo, kad užsieniečio tapatybė nenustatyta, tai laikytina formaliu reikalavimu sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Sulaikymas ir alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų savo turiniu yra labai panašios priemonės, tačiau pastaroji (alternatyvi) priemonė sudarytų galimybę užsieniečiui bent šiek tiek pasivaikščioti, t. y. proporcingiau suvaržytų jo judėjimo laisvę.

10. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti H. S. apeliacinį skundą.

11. Centras pakartotinai apžvelgia ginčo aplinkybes, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas jokio asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento, dėl savo kelionės dokumentų teikė miglotus paaiškinimus. Užsienietis buvo įregistruotas Užsieniečių registre pagal tokius anketinius duomenis, kokius pateikė sulaikymo metu. Nei duomenys Užsieniečių registre, nei užsieniečio registracijos pažymėjimas nelaikytini asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais. Centras abejoja užsieniečio nurodytu tikslu gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir pastebi, kad užsienietis į Lietuvą atvyko ne per tarptautinį pasienio kontrolės punktą, o neteisėtu būdu kirsdamas valstybės sieną didelėje žmonių grupėje, neturėjo jokio tapatybę patvirtinančio dokumento, nesutinka, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų apribota jo judėjimo laisvė iki tol, kol bus išspręsti su jo teisine padėtimi susiję klausimai. Centro duomenimis, užsieniečiai, atvykstantys iš Lietuvos Respublikos, iš anksto ruošiasi kelionei į Europos Sąjungos valstybes nares, pasirūpina (duomenys neskelbtini) turistinių vizų gavimu, prieš atvykdami į Lietuvą kurį laiką gyvena (duomenys neskelbtini). Manytina, kad tikrasis apelianto tikslas yra vykti į kitas valstybes nares. Centras atkreipia dėmesį į tai, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį yra nagrinėjamas skubos tvarka, kadangi, Migracijos departamento vertinimu, jis pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant prieglobsčio suteikimo klausimą. Neabejotina, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir prieglobsčio prašytojui suteikiamomis garantijomis, jis nebendradarbiauja su valdžios institucijomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo – sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas teikime išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina egzistuojant pagrindą sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. prisistačiusį asmenį Centre. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti pagrindai sulaikyti užsienietį ir nėra priežasčių pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Apeliaciniame skunde užsienietis tvirtina, kad jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, jis nėra pažeidęs Lietuvos Respublikos įstatymų ir nebandė išvykti ar slėptis, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės pritaikymas labiau atitiktų teisingumo ir proporcingumo kriterijus. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

15. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

16. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

17. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

18. Akcentuotina, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 str. 1 d.). Viena iš tokių alternatyvių priemonių – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.).

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. prisistatęs asmuo nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei anksčiau nepateikė valstybės institucijoms jokių savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsieniečio tapatybė iki šiol nėra patvirtinta oficialiais duomenimis. Užsienietis Lietuvos valstybės sieną kirto su grupe asmenų, naktį, neleistinoje vietoje, jis pasinaudojo nelegalią migraciją į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis. Jis prašymą suteikti prieglobstį pateikė jau būdamas sulaikytas, atsekus nuo ant kontrolinės pėdsakų juostos aptiktus užšluotus grupės asmenų pėdsakus, o ne savanoriškai atvykęs į pasienio kontrolės punktą (Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. tarnybinis pranešimas, Centro byla, b. l. 8). Užsieniečio paaiškinimai apie asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjimą buvo nenuoseklūs, jis nebendradarbiavo su kompetentingų valstybės institucijų pareigūnais, pavyzdžiui, sulaikymo metu jis vengė kalbėti apie asmens dokumentų neturėjimo priežastį, iš pradžių nurodė, kad pasą iš jo (duomenys neskelbtini) atėmė kelionės organizatorius, o vėliau teigė, kad pasą pametė (Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2021 m. birželio 18 d. raštas Nr. 14VaR-1861, Centro byla, b. l. 18–19). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai akcentavo ir tai, kad byloje nėra duomenų apie H. S. socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja poreikis nustatyti užsieniečio tapatybę ir pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl tenkino Centro teikimą dėl užsieniečio sulaikymo ir atsisakė skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Apeliacinio skundo argumentai, kad užsieniečio apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų būtų labiau suderinamas su teisingumo ir proporcingumo principais, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir todėl atmestini.

20. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė