beea12d9-6ced-4aa3-9b95-a07ccd9162eb · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedatskirÄ jį skundÄ dÄl Kauno miesto apylinkÄs teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 2-656-451/2012, kuria buvo atmestas atsakovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones irn u s t a t Ä:I. GinÄo esmÄAtsakovas M. N. teismo praÅ¡Ä taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - įpareigoti ieÅ¡kovÄ R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) netrukdyti atsakovui M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) patekti į Å¡alims bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄias patalpas, esanÄias (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ ne vÄliau kaip per 3 dienas nuo teismo nutarties gavimo perduoti M.
Legislator headnote
AI generatedbeea12d9-6ced-4aa3-9b95-a07ccd9162eb · Kauno apygardos teismas: Apelianto nuomone, vien praÅ¡ymo teismui pateikimas, patvirtina Å¡alių konfliktinius santykius ir papildomas įrodinÄjimas bÅ«tų perteklinis. Be to, apeliantas nurodo, jog teismas visiÅ¡kai nemotyvavo nepagrįstos iÅ¡vados, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galÄtų pažeisti nepilnameÄio vaiko interesams, nes jam tÄvo valdžia nÄra apribota, byloje nÄra jokių įrodymų, kad vaiko bendravimas su tÄvu darytų jam žalÄ . Skunde pažymima, jog yra pažeidžiamos jo, kaip bendraturÄio teisÄs, nes negalÄdamas patekti į ginÄo patalpas, negali įvertinti jų bÅ«klÄs, nustatyti Å¡io turto vertÄ ir užtikrinti, kad jų bÅ«klÄ nepablogÄtų iki ginÄo iÅ¡nagrinÄjimo.
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2S-1832-657/2012(Proceso Nr. 2-05-3-00443-2010-4)Pirmosios instancijos teismo teisÄja GiedrÄ JakÅ¡tienÄ (S)                           Procesinio sprendimo kategorijos122.4; 129.1.; 117.1KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsÄjo 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja ŽibutÄ BudžienÄ, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovo M.
N. atskirÄ jį skundÄ dÄl Kauno miesto apylinkÄs teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 2-656-451/2012, kuria buvo atmestas atsakovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones irn u s t a t Ä:I. GinÄo esmÄAtsakovas M. N. teismo praÅ¡Ä taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - įpareigoti ieÅ¡kovÄ R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) netrukdyti atsakovui M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) patekti į Å¡alims bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄias patalpas, esanÄias (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ ne vÄliau kaip per 3 dienas nuo teismo nutarties gavimo perduoti M.
N. raktus nuo įÄjimo durų į Å¡ias patalpas (b.l. 58-59). NurodÄ, kad negalÄdamas patekti į Å¡alims bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄias patalpas, kuriose gyvena ieÅ¡kovÄ, atsakovas negali įvertinti jų bÅ«klÄs, taip pat negali patekti į jas su nekilnojamojo turto vertintojais tikslu nustatyti Å¡io turto vertÄ, tuo yra pažeidžiamos jo, kaip bendraturÄio teisÄs. II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmÄKauno miesto apylinkÄs teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymo netenkino (b.l. 60).
NurodÄ, jog atmesdamas atsakovo praÅ¡ymÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas konstatavo, jog atsakovas nurodydamas, kad ieÅ¡kovÄ jo neįleidžia į patalpas, apie tai teismui nepateikÄ jokių įrodymų. TodÄl atsižvelgdamas iÅ¡imtinai į vaiko interesus, bei bÅ«tinybÄ vaikui užtikrinti kuo saugesnÄ aplinkÄ bei įvertinÄs tÄ aplinkybÄ, jog minÄtose patalpose gyvena Å¡alių nepilnametis vaikas, o konfliktinÄ situacija gali pakenkti vaiko interesams ir teisÄms, teismas atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetÄ.III.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentaiAtskiruoju skundu atsakovas M. N. praÅ¡o Kauno miesto apylinkÄs teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡sprÄsti iÅ¡ esmÄs â praÅ¡ymÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti (b.l. 63-64). Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas pažeidÄ CPK 176 str. ir 185 str. įtvirtintas įrodinÄjimo taisykles. Bute (duomenys neskelbtini) gyvena tik ieÅ¡kovÄ, kÄ patvirtina byloje esantys dokumentai, todÄl akivaizdu, jog atsakovas neturi Å¡ių patalpų rakto, o ieÅ¡kovÄ Ä¯ butÄ atsakovo gražiuoju neįleidžia ir neįleis.
Apelianto nuomone, vien praÅ¡ymo teismui pateikimas, patvirtina Å¡alių konfliktinius santykius ir papildomas įrodinÄjimas bÅ«tų perteklinis. Be to, apeliantas nurodo, jog teismas visiÅ¡kai nemotyvavo nepagrįstos iÅ¡vados, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galÄtų pažeisti nepilnameÄio vaiko interesams, nes jam tÄvo valdžia nÄra apribota, byloje nÄra jokių įrodymų, kad vaiko bendravimas su tÄvu darytų jam žalÄ . Skunde pažymima, jog yra pažeidžiamos jo, kaip bendraturÄio teisÄs, nes negalÄdamas patekti į ginÄo patalpas, negali įvertinti jų bÅ«klÄs, nustatyti Å¡io turto vertÄ ir užtikrinti, kad jų bÅ«klÄ nepablogÄtų iki ginÄo iÅ¡nagrinÄjimo.
Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka negauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinÄti taikomos taisyklÄs, reglamentuojanÄios procesÄ apeliacinÄs instancijos teisme (CPK 338 str.). Ä®statymas numato, kad teismas dalyvaujanÄių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikÄtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiÄmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonÄ, kuria siekiama kiek įmanoma greiÄiau užkirsti keliÄ aplinkybÄms, galinÄioms apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones taip pat turi bÅ«ti įvertintas jų tikslingumas, t.y. jos turi garantuoti bÅ«simo teismo sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Laikinosios apsaugos priemonÄs turi bÅ«ti susijusios su pareikÅ¡tų reikalavimų esme, pobÅ«džiu ir apimtimi.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios Å¡alių ginÄo, t.y. konkreÄios bylos aplinkybÄs. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklÄ, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turÄti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grÄsmÄ teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkreÄioje situacijoje tokia grÄsmÄ yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grÄsmÄs atsiradimo tikimybÄ (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinÄje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinÄje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinÄje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.).
ApeliacinÄs instancijos teismas nesutinka su apelianto tvirtinimu, jog pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad atsakovas nepateikÄ Ä¯rodymų, dÄl kurių praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ir to įrodinÄti nereikia. Atsakovas praÅ¡yme nurodÄ, jog negalÄdamas patekti į ginÄo patalpÄ 205 (36,40 kv.m), esanÄiÄ (duomenys neskelbtini) negali įvertinti jų bÅ«klÄs, nustatyti Å¡io turto vertÄ ir užtikrinti, kad jų bÅ«klÄ nepablogÄtų iki ginÄo iÅ¡nagrinÄjimo, taÄiau Å¡iems savo argumentams pateikti nepateikÄ jokių įrodymų.
Byloje nÄra įrodymų, jog ieÅ¡kovÄ Å¡ia patalpa nesinaudoja, yra perleidusi Å¡iÄ tretiesiems asmenims, kad jos neprižiÅ«ri, jÄ niokoja, mažina jos vertÄ. Apeliantas nepagrindÄ savo argumentų, kodÄl bÅ«tina nustatyti bÅ«tent Å¡ios patalpos vertÄ, nors iÅ¡ pateikto patikslinto ieÅ¡kinio matyti, jog Å¡alims bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklauso visa eilÄ kitų patalpų, esanÄių (duomenys neskelbtini) (b.l. 32-38). IeÅ¡kovÄ praÅ¡o priteisti jai 2/3 dalis Å¡ios patalpos, atsakovas nÄra pareiÅ¡kÄs kitokio reikalavimo, todÄl teigti, kad ieÅ¡kovÄ blogina turto, kurio dalį praÅ¡o priteisti sau, nÄra pagrindo.
Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatÄs, kad nÄra pagrįsti atsakovo argumentai, praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pagrįstai atmetÄ. CPK 306 straipsnio 3 dalyje ir 338 straipsnyje nustatyta, kad apeliantas su skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisÄtumÄ ar nepagrįstumÄ . TaÄiau apeliantas, turÄdama teisÄ Ä¯ apeliacijÄ bei galimybÄ pateikti įrodymus dÄl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo nepagrįstumo, teismui nepateikÄ paminÄtÄ sias aplinkybes patvirtinanÄių oficialių dokumentų.
TodÄl apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas nepagrindÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybÄs.Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas nutartyje iÅ¡imtinai atsižvelgÄ Ä¯ vaiko interesus ir neatsižvelgÄ Ä¯ jo, kaip bendraturÄio interesų, bei nevertino tų aplinkybių, jog tÄvo valdžia jam nÄra apribota ir nÄra įrodymų, kad bendravimas su vaiku darytų žalÄ vaikui. Ä®statymas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas Å¡eimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti įvairias laikinÄ sias apsaugos priemones.
Siekiant apsaugoti vaiko interesus civilinÄs bylos nagrinÄjimo metu, atsakovas pats turÄjo pateikti įrodymus, kad egzistuoja tam tikros aplinkybÄs, įrodanÄios, kad jo praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis turtinÄs ar asmeninÄs neturtinÄs vaiko teisÄs. Apeliantas pripažįsta, jog Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, o ginÄo patalpoje gyvena ieÅ¡kovÄ su sÅ«numi. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijÄs su tam tikrais ribojimais, todÄl teismas, kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ , susijusį su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra privaloma siekti ne tik ieÅ¡kovo ir atsakovo interesų pusiausvyros, bet ir vadovautis prioritetiniu nepilnameÄių vaikų teisių ir interesų, t.y. bÅ«tina siekti, kad taikytos priemonÄs nebÅ«tų nepagrįstos ir užtikrintų ne tik praÅ¡anÄiosios Å¡alies interesus, bet bÅ«tų užtikrinta ir prieÅ¡ingos Å¡alies, nepilnameÄių vaikų teisių bei turtinių interesų apsauga.
Atsakovas pateikdamas praÅ¡ymÄ nenurodÄ tų aplinkybių, jog bÅ«tent ginÄo patalpoje siekia bendrauti su sÅ«numi, o savo praÅ¡ymÄ motyvavo siekiu įvertinti turto bÅ«klÄ ir naudotis ginÄo turtu. TodÄl pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs Å¡alių konfliktinius santykius, pagrįstai konstatavo, jog bet kuri konfliktinÄ situacija gali pakenkti vaiko interesams ir teisÄms. Teismas nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra nemotyvuota, kadangi pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliuÄiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas.
NeiÅ¡samÅ«s motyvai reiÅ¡kia CPK normų pažeidimÄ , taÄiau toks pažeidimas turi bÅ«ti vertinamas kiekvienu konkreÄiu atveju visos apeliacinÄs instancijos teismo nutarties kontekste. NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, nors ir glaustai, nurodÄ esminius praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo argumentus, o nutartis vien tik formaliais pagrindais negali bÅ«ti panaikinta (CPK 328 str., 338 str.). DÄl aukÅ¡Äiau nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad atskirojo skundo motyvais nÄra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikÄ laikinųjų apsaugos priemonių, todÄl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., teismas n u t a r i a:Kauno miesto apylinkÄs teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ .
TeisÄja                                                                              ŽibutÄ BudžienÄ