bee2d733-8227-4edb-b6b6-6895df4530fa · Lietuvos apeliacinis teismas

     BylaNr. 1S-304-495/2016  Proceso Nr. 1-01-1-19428-2015-5  Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.12.4. LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016m. rugsėjo 15d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriausteisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro Rolando Imbraso skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016m. rugpjūčio18d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje A.

V. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalyje, dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų perduota prokurorui. Teisėja, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė :             A. V. kaltinamas tuo, kad 2015 m. balandžio 4 d., laikotarpiu nuo 19.36 val. iki 22.28 val., garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su E. L. metu, tyčia rankomis ir kojomis bei nenustatytu daiktu sudavė daugybę, tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių nukentėjusiajam E. L.

į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas muÅ¡tines žaizdas virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje ir smakre, poodinę kraujosruvÄ kairio užausio srityje, odos nubrozdinimus kaktos kairėje, kairės akies virÅ¡utiniame voke, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas veide ir galvoje, kraujo patekėjimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais deÅ¡iniojo pusrutulio momeninėje skiltyje, pjautinę žaizdÄ kaklo kairėje, durtinę- pjautinę žaizdÄ kaklo deÅ¡inėje- sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, durtinę- pjautinę žaizdÄ kaklo deÅ¡inėje su deÅ¡inės jungo venos sužalojimu-sužalojimÄ , vertinamÄ sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi Å«miu iÅ¡oriniu nukraujavimu, Å«miu Å¡irdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu ir sukėlė nukentėjusiojo mirtį, po ko, slėpdamas nusikaltimo pėdsakus apipylė E. L. lavonÄ degiu skysčiu ir padegė, padarydamas pomirtinius III-IV laipsnio odos nudegimus, apimančius 75 proc. kÅ«no pavirÅ¡iaus ploto dėl ko negalima pilnai nustatyti E. L. padarytų sužalojimų kiekio, lokalizacijos, sunkumo laipsnio ir taip tyčia nužudė E. L..

Ši baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Vilniaus apygardos teisme gauta 2015 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 5, b. l. 88-89). Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. spalio 23 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas A. T. atžvilgiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl E. L. nužudymo nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiosios prokurorės 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimu atmestas įtariamojo A.

V. gynėjos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2015 m. spalio 23 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ A. T. atžvilgiu.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi A. V. gynėjos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2015 m. spalio 23 d. ir 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimų panaikinimo perduotas baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.Kaltinamojo A. V. gynėja I. KarÅ¡ul2016 m. kovo 2 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė praÅ¡ymÄ perduoti bylÄ prokurorui dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 18 d. priėmė protokolinę nutartį netenkinti Å¡io gynėjos praÅ¡ymo.Vilniaus apygardos teisme 2016 m. liepos 21 d. buvo gautas pakartotinis kaltinamojo gynėjos I. KarÅ¡ul praÅ¡ymas perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ .Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų perdavė prokurorui.

Nutartyje nurodė, kad skundų dėl prokuroro proceso veiksmų teisėtumo bei priimtų nutarimų pagrįstumo nagrinėjimas ir iÅ¡sprendimas yra sudėtinė ikiteisminio tyrimo dalis, todėl Å¡iuo atveju byla buvo perduota teismui neiÅ¡laikius įstatyme numatytos procedÅ«ros, nesuteikus galimybėsįtariamajam ir jo gynėjui apskųsti prokuroro nutarimÄ Ä¯statyme numatyta tvarka, kÄ analogiÅ¡koje situacijoje pažymėjo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 19 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-237-628/2016.

Teismas konstatavo, kad skundo dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ A. T. atžvilgiu neiÅ¡nagrinėjimas gali turėti esminės reikÅ¡mės nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ A. V. atžvilgiu.NeiÅ¡sprendus kaltinamojo A. V. gynėjos skundo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo A. T. atžvilgiu pagrįstumo yra pažeidžiamos kaltinamojo (tuo metu - įtariamojo) procesinės teisės skųsti prokuroro nutarimÄ . A. T. procesinis statusas turi esminės reikÅ¡mės nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ esmės ir yra svarbus A.

V. ginantis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo. Todėl buvo bÅ«tina leisti gynybai pasinaudoti teise apskųsti aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimÄ ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaip tai numato BPK bei sulaukti jo sprendimo dėl nutarimo pagrįstumo. Tačiau Å¡ioje byloje kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas ir perduotas teismui dar nesibaigus ikiteisminiam skundų nagrinėjimo procesui, tuo buvo apribota kaltinamojo (įtariamojo) ir gynėjos teisė skųsti prokurorų nutarimus, su kuriais jie nesutinka. Ikiteisminio tyrimo metu numatytų procedÅ«rų nesilaikymas lėmė esminius baudžiamojo proceso normų pažeidimus, susijusius su kaltinamojo teise į gynybÄ .

Teismas sutiko su kaltinamojo gynėjos praÅ¡ymo argumentu, kad bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėjantis apygardos teismas neturi įstatymo jam suteiktos teisės nagrinėti skundo dėl ikiteisminio tyrimo metu paduoto skundo ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nutartyje nurodė ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas perduodamas kaltinamojo A. V. gynėjos skundÄ dėl Vilniaus apygardos prokurorės 2015m. lapkričio 13d. nutarimo panaikinimo Vilniaus apygardos teismui nutartyje vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-06-30 konsultacija.

Tačiau apygardos teismas, atsižvelgęsį aplinkybes, susijusias su įtariamojo teise į gynybÄ bei BPK ikiteisminio tyrimo metu numatytų procedÅ«rų atlikimu užbaigiant ikiteisminį tyrimÄ , suabejojo paminėtos 2003 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacijos pagrįstumu. Be to, pažymėjo, kad Å¡iuo atveju svarbus yra ne tik siekis baigti byloje ikiteisminį tyrimÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ bei operatyviai perduoti bylÄ teismui, bet yra reikÅ¡mingas ir proceso dalyvių skundų nagrinėjimas, paliekant galimybę ir laiko aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimÄ apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui bei sulaukti jo sprendimo dėl apskųsto nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Prokuroras nesutinka su teismo BPK 218 str. 7 d. įtvirtintos nuostatos aiÅ¡kinimu, kad visi proceso dalyvių praÅ¡ymai turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės ir dėl jų turi bÅ«ti priimti galutiniai procesiniai sprendimai. Prokuroras nurodo, kad BPK 218 str. 7 d. numato, jog „atlikus Å¡iame straipsnyje numatytus veiksmus, prokuroras suraÅ¡o kaltinamÄ jį aktÄ â€œ. Taigi Å¡ioje straipsnio dalyje kalbama apie bÅ«tinus atlikti iki kaltinamojo akto suraÅ¡ymo veiksmus, nurodytus BPK 218 straipsnio 1-6 dalyse, kur nurodoma, kad kaltinamÄ jį aktÄ suraÅ¡yti ir bylÄ su kaltinamuoju aktu į teismÄ galima perduoti iÅ¡nagrinėjus praÅ¡ymus, kurie paduodami pabaigus ikiteisminį tyrimÄ (t. y. praÅ¡ymai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (BPK 218 str. 3 d.) ar praÅ¡ymai papildyti ikiteisminį tyrimÄ (BPK 218 str. 5 d.)), o ne praÅ¡ymai, pateikti ikiteisminio tyrimo metu ar dėl ikiteisminio tyrimo.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas, priimdamas sprendimÄ grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui, kaip vienÄ iÅ¡ argumentų pateikė, teismo teigimu, analogiÅ¡kÄ nagrinėjamam atvejui Lietuvos apeliacinio teismo 2016m. liepos 19d. nutartį, priimtÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1S-237-628/2016. Prokuroro nuomone, Å¡i Lietuvos apeliacinio teismo nutartis nėra analogiÅ¡ka aptariamai situacijai, kadangi tuo atveju byla prokurorui buvo grÄ Å¾inta ne teisminio nagrinėjimo metu, tačiau dar parengiamojoje teisminio nagrinėjimo stadijoje.

Be to,minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl ikiteisminio tyrimo atskyrimo iš bylos, kurioje veika buvo padaryta asmenų, kurių veiksmai neabejotinai buvo susiję tarpusavyje. Nagrinėjamu atveju, iš kaltinimo formuluotės matyti, kad kaltinamojo (A. V.) ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas (A. T.), veiksmai nėra betarpiškai susiję, kadangi iš byloje surinktos medžiagos akivaizdu, jog nužudymas nebuvo padarytas kelių asmenų bendrų veiksmų pasėkoje. Pasak prokuroro, A.

V. veiksmų vertinimas nepriklauso nuo A. T. veiksmų vertinimo. Prokuroro nuomone, įstatyme numatytos apskundimo tvarkos absoliutus neįgyvendinimas ne visuomet reiÅ¡kia esminį baudžiamojo proceso pažeidimÄ . KiekvienÄ kartÄ privalu vertinti, kiek asmens teisės galimai yra suvaržytos iÅ¡ esmės, o ne formaliai. Å iuo atveju, įvertinus visas bylos aplinkybes, A. V. teisės apskųsti nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ suvaržymas Å¡ios bylos kontekste nebuvo esminis jo teisių suvaržymas ir tai, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, netrukdo bylÄ nagrinėti teisme.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje byla grÄ Å¾inama prokurorui tik iÅ¡imtiniais atvejais. Be to, Vilniaus apygardos teismas, gavęs bylÄ su kaltinamuoju aktu, susipažino su teismui pateiktais dokumentais ir priėmė nutartį perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tuo metu aplinkybės dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo A. T. atžvilgiu ir skundo dėl tokio sprendimo padavimas ikiteisminio tyrimo teisėjui, Vilniaus apygardos teismui buvo žinomos, o kaltinamojo A. V. gynėjos analogiÅ¡kas skundas dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų jau buvo pateiktas ir to paties teisėjo buvo atmestas.

Prokuroro nuomone, skundžiamÄ teismo sprendimÄ sÄ lygojo ne nagrinėjamoje byloje nustatytos naujos aplinkybės, kurias bÅ«tų galima vertinti kaip esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie trukdo nagrinėti bylÄ teisme, o priimtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, kuris nėra analogiÅ¡kas ir kuriuo negalima besÄ lygiÅ¡kai remtis nagrinėjamoje byloje.Atsiliepimų į skundÄ bei pareiÅ¡kimų dėl nuÅ¡alinimo ar kitų praÅ¡ymų negauta.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro skundas atmetamas.Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Apygardos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir teisingai aiÅ¡kino bei taikė baudžiamojo proceso teisės normas.BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, jog suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ , byla perduodama prokurorui. Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį, esminiais Å¡io Kodekso pažeidimais laikytini tokie Å¡io Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių suvaržomos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį ar nutartį.

BPK XVI skyriuje reglamentuota ikiteisminio tyrimo pabaiga kaltinamojo akto suraÅ¡ymu. BPK 218 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo bei atlikęs Å¡iame straipsnyje numatytus veiksmus, suraÅ¡o kaltinamÄ jį aktÄ ir jį kartu su visa bylos medžiaga perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga (BPK 220 straipsnio 1 dalis). Skunde prokuroras nesutinka su teismo BPK 218 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nuostatos aiÅ¡kinimu, kad visi proceso dalyvių praÅ¡ymai turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės ir dėl jų turi bÅ«ti priimti galutiniai procesiniai sprendimai.Tačiau svarbu pažymėti, kad skundų dėl prokuroro proceso veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas yra sudėtinė ikiteisminio tyrimo dalis.

Remiantis BPK 63 straipsnio 1 dalimi, prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, turi teisę apskųsti aukÅ¡tesniajam prokurorui. Jei aukÅ¡tesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundÄ , Å¡is jo nutarimas gali bÅ«ti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų gali bÅ«ti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, iÅ¡skyrus Å¡iame Kodekse numatytus atvejus.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2015 m. spalio 23 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas A.

T. atžvilgiu, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, dėl E. L. nužudymo nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 3, b. l. 180-181). Nesutikdama su Å¡iuo nutarimu, A. V. gynėja pateikė skundÄ (t. 3, b. l. 139-141), kuris Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus vyriausiosios prokurorės 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimu buvo atmestas (t. 3, b. l. 142-144).AukÅ¡tesniojo prokuroro nutarime iÅ¡aiÅ¡kinta Å¡io nutarimo apskundimo tvarka, nutarimas A.

V. gynėjai įteiktas 2015 m. lapkričio 17 d. A. V. gynėja, nepažeisdama BPK 64 straipsnio 1 dalies nuostatų, 2016 m. lapkričio 18d. pateikė skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2015 m. spalio 23 d. ir 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimus. Tačiau nepaisant to, 2015 m. lapkričio 23 d. byloje buvo suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla 2015 m. lapkričio 24d. iÅ¡siųsta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (t. 5, b. l. 20).Nustatytos aplinkybės neabejotinai leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje buvo suraÅ¡ytas ir byla perduota teismui nepasibaigus skundo ikiteisminiame procese nagrinėjimui, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrintas prokurorų priimtų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas.

Tokiu bÅ«du ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta įtariamojo ir jo gynėjosteisė į paduoto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ bei pažeista įtariamojo A. V. teisė į gynybÄ . Todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kaip nurodo skunde prokuroras, kad nagrinėjamu atveju įstatymų garantuojamos įtariamojo bei jo gynėjos teisės nebuvo esmingai suvaržytos.Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. A. V. gynėjos skundÄ , 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi perdavė baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui, motyvuodamas tuo, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19428-15 suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.Tokiu bÅ«dugynėjos skundas dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ A.

T. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo teisėjo likoneiÅ¡nagrinėtas ir dėl skundžiamų prokuroro nutarimų teisėtumo bei pagrįstumo nebuvo priimtas galutinis procesinis sprendimas, kas sudaro sÄ lygas abejoti dėl A. T. procesinio statuso. Atsižvelgiant į tai, skundÄ nagrinėjantis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, jog skundo dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ A. T. atžvilgiu neiÅ¡nagrinėjimas gali turėti esminės reikÅ¡mės nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ A.

V. atžvilgiu, tai yra A. T. procesinis statusas yra svarbus A. V. ginantis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo.Svarbu pažymėti, kad nutraukus ikiteisminį tyrimÄ A. T. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, teisme nagrinėjamoje byloje A. V. atžvilgiu,A. T. yra įtrauktas įliudytojų sÄ raÅ¡Ä (t. 5, b. l. 5). Tuo pačiu egzistuoja neįsiteisėjęs prokuroro nutarimas, kuriuo jam yra panaikintas įtariamojo procesinis statusas. Taip susidaro dviprasmė procesinė situacija, kai BPK nustatyta tvarka nepatikrinus prokuroro nutarimo, nutraukti ikiteisminį tyrimÄ A.

T. atžvilgiu pagrįstumo ir teisėtumo, A. T. teismui perduotoje baudžiamojoje byloje bÅ«tųapklaustas liudytoju dėl galbÅ«tjo padarytos nusikalstamos veikos. Prokuroras skunde nurodo, kad įstatyme numatytos apskundimo tvarkos neįgyvendinimas ne visuomet reiÅ¡kia esminį baudžiamojo proceso pažeidimÄ , tačiau Å¡iuo atveju aukÅ¡tesnysis teismas pritaria apygardos teismo iÅ¡vadai, kad ikiteisminio tyrimo metu BPK numatytų procedÅ«rų nesilaikymas lėmė įstatymo garantuojamų proceso dalyvių teisių suvaržymÄ , susijusį su kaltinamojo teise į gynybÄ bei kliudo teisingo sprendimo byloje priėmimui.

Apygardos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad svarbus yra ne tik siekis per kuo trumpiausiÄ laikÄ baigti ikiteisminį tyrimÄ ir operatyviai bylÄ perduoti teismui, tačiau ne mažiau reikÅ¡mingas yra ir proceso dalyvių skundų iÅ¡nagrinėjimo procesas. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Ir nors įstatymas įpareigoja prokurorÄ per trumpiausiÄ laikÄ atlikti tyrimÄ ir atskleisti nusikalstamÄ veikÄ , tačiau neabejotinai svarbu užtikrinti ir kaltinamojo teisę į teisingÄ , iÅ¡samų ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teisminį bylos nagrinėjimÄ , t. y. proceso operatyvumo principas negali bÅ«ti svarbesnis už proceso teisėtumo principÄ .Nors prokuroras skunde akcentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 30 d. konsultacijÄ Nr. B3-255, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo konsultacijos nėra teisės Å¡altinis, todėl tiesiogiai jomis remtis nėra pagrindo.

Be to, Å¡ioje konsultacijoje yra nurodyta, kad iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jui ga­li bÅ«­ti skun­džia­mi pro­ku­ro­ro nu­ta­ri­mai, nu­ro­dy­ti BPK 62 straipsnio 1 dalyje ir 63 straipsnio 1 dalyje. Ikiteismi­nio ty­ri­mo tei­sė­jas tu­ri iÅ¡­nag­ri­nė­ti skun­dus dėl pro­ku­ro­ro nu­ta­ri­mų, pa­duo­tus, kol vyks­ta iki­teis­mi­nis tyrimas. Pro­ku­ro­rai ne­tu­rė­tų pri­im­ti spren­di­mo dėl iki­teis­mi­nio ty­ri­mo už­bai­gi­mo, kol nu­sta­ty­ta tvar­ka ne­iÅ¡­nag­ri­nė­ti pro­ce­so da­ly­vių pa­duo­ti skundai dėl iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gÅ«­no ar pro­ku­ro­ro pro­ce­so veiks­mų ir nutari­mų.

Skundai dėl pro­ku­ro­ro nu­ta­ri­mų, pa­duo­ti po to, kai iki­teis­mi­nis ty­ri­mas baig­tas ir by­la perduo­ta į teis­mÄ , perduodami nag­ri­nė­jan­Äiam by­lÄ teis­mui. Aptariamu atveju, įtariamojo gynėjos skundas dėl aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimo buvo paduotas dar vykstant ikiteisminiam tyrimui, tai yra iki baudžiamosios bylos perdavimo teismui, todėl ir ikiteisminis tyrimas Å¡iuo atveju negalėjo bÅ«ti užbaigtas iki pro­ce­so da­ly­vių pa­duo­tų skundų dėl iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gÅ«­no ar pro­ku­ro­ro pro­ce­so veiks­mų ir nutari­mų iÅ¡nagrinėjimo.Skunde prokuroras nurodo ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas, perduodamas bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje, nenustatė kliūčių jÄ nagrinėti teisme.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė,o taip pat tai, jog analogiÅ¡kas gynėjos praÅ¡ymas jau buvo iÅ¡nagrinėtas ir atmestas, nereiÅ¡kia,kad nagrinėjant bylÄ teisiamajame posėdyje negali bÅ«ti nustatyta, jog padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai dėl kurių bylÄ bÅ«tina perduoti prokurorui. Konstitucinė teismo prievolė yra visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡irti visÄ bylos medžiagÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Teismas, siekdamas objektyviai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesÄ , turi įgaliojimus imtis visų BPK numatytų priemonių, kad bÅ«tų nustatytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos bylos aplinkybės.SkundÄ nagrinėjantis teismas sutinka su prokuroro argumentu, kad teismas, priimdamas sprendimÄ grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui, nepagrįstai vertino kaip analogiÅ¡kÄ susidariusiÄ procesinę situacijÄ , kuri buvo įvertinta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartyje (baudžiamojoje byloje Nr. 1S-237-628/2016).

Tačiau, svarbu pažymėti, kad apygardos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį, Å¡ia paminėta nutartimi rėmėsi tik pabrėždamas aplinkybę, jog byla ir Å¡iuo atveju teismui buvo perduota neiÅ¡laikius visos įstatyme numatytos prokuroro proceso veiksmų apskundimo procedÅ«ros. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavė prokurorui, siekiant užtikrinti kaltinamojo teisę į teisingÄ , iÅ¡samų teisminį bylos nagrinėjimÄ ir tuo pačiu konstatavęs esminį baudžiamojo proceso pažeidimÄ .Todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 dienos nutartį prokuroro skunde nurodytais motyvais.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro Rolando Imbraso skundÄ ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18d. nutartį.Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                                                             Daiva Pranytė-Zalieckienė